Procedūra : 2013/2533(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0061/2013

Pateikti tekstai :

B7-0061/2013

Debatai :

Balsavimas :

PV 07/02/2013 - 5.6
CRE 07/02/2013 - 5.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 176kWORD 102k
5.2.2013
PE503.582v01-00
 
B7-0061/2013

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį


dėl Parlamento pozicijos dėl 22-osios Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijos (2013/2533(RSP))


Marie-Christine Vergiat, Willy Meyer GUE/NGL frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl Parlamento pozicijos dėl 22-osios Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijos (2013/2533(RSP))  
B7‑0061/2013

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir 1953 m. Europos žmogaus teisių konvenciją,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją (A/Res/55/2) ir Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl JTŽTT,

–   atsižvelgdamas į savo skubias rezoliucijas dėl žmogaus teisių ir demokratijos,

–   atsižvelgdamas į būsimą 22-ąją JTŽTT sesiją, vyksiančią 2013 m. vasario 25 d.–kovo 22 d. Jungtinių Tautų būstinėje Ženevoje,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi praėjus 60 metų po to, kai buvo paskelbta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, vis dar vyksta kasdieninė kova su diskriminacija ir už visų žmogaus teisių – socialinių, ekonominių, kultūrinių, pilietinių ir politinių teisių – įgyvendinimą;

B.  kadangi ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės yra neatsiejama žmogaus teisių dalis ir laikantis šių teisių turi būti visiškai įgyvendinami bent jau aštuoni 2000 m. Tūkstantmečio deklaracijos vystymosi tikslai: ypač didelio skurdo ir bado panaikinimas, galimybių gauti pradinį išsilavinimą suteikimas visiems, lyčių lygybės ir didesnių galių suteikimo moterims skatinimas, vaikų mirtingumo mažinimas, galimybių gauti motinų priežiūros paslaugas gerinimas, kova su ŽIV, lytiškai plintančiomis ligomis, maliarija ir kitomis ligomis, tvaraus vystymosi įsipareigojimai ir visuotinis bendradarbiavimas vystymosi srityje; kadangi nustatytas plataus užmojo įgyvendinimo grafikas, kad šie tikslai būtų pasiekti iki 2015 m., tačiau šiuo metu tikslai toli gražu nėra pasiekti;

C. kadangi Europos Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms visose savo vidaus ir išorės politikos kryptyse ir užtikrinti jų nuoseklumą, siekdamos stiprinti Europos Sąjungos poziciją JTŽTT ir padaryti ją patikima;

D. kadangi, nepaisant jos trūkumų, JTŽTT yra svarbus diskusijų apie žmogaus teises ir kovos su žmogaus teisių pažeidimais forumas;

E.  kadangi Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio delegacija vyks į Ženevą dalyvauti 22-ojoje JTŽTT sesijoje, kaip buvo daroma ir ankstesniaisiais metais, kai vyko ankstesnės JTŽTT sesijos, ir prieš tai, kai buvo rengiamos JT Žmogaus teisių komisijos sesijos;

JTŽTT darbas ir struktūra

1.  dar kartą ragina Europos Sąjungos valstybes nares aktyviai priešintis bet kokiems mėginimams pakenkti žmogaus teisių visuotinumo, nedalomumo ir tarpusavio priklausomybės koncepcijai ir aktyviai skatinti JTŽTT vienodai kovoti su visų rūšių diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl lyties, rasės, amžiaus, seksualinės orientacijos, religinių ar politinių įsitikinimų;

2.  įspėja dėl manipuliavimo JTŽTT; pabrėžia rezoliucijų dėl padėties tam tikroje šalyje svarbą sprendžiant sunkių žmogaus teisių pažeidimų klausimus; pabrėžia, kad svarbu žmogaus teisių padėtį vertinti objektyviu, skaidriu, neselektyviu, konstruktyviu, nekonfrontaciniu būdu, remiantis patikima informacija, aktyviu dialogu, aprėpiant universaliai ir visoms valstybėms taikant vienodą požiūrį; ragina ES valstybes nares aktyviai prisidėti prie šių sutartų JTŽTT principų įgyvendinimo;

3.  pabrėžia, kad svarbu panaikinti pagrindines politinio nestabilumo priežastis tam tikrose šalyse naudojant vystymosi politikos priemones, kurios atitinka Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT), taip pat kitas socialines ir ekonomines, politines ir kultūrines priemones, kurios gali padėti sukurti palankią aplinką siekiant išvengti konfliktų pasikartojimo ir kuriomis būtų siekiama pašalinti skurdą, skatinti ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą, kurti institucinius ir administracinius pajėgumus, gerinti gyventojų gyvenimo kokybę ir stiprinti teisinę valstybę tik taikiomis priemonėmis;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. rugsėjo mėn. buvo išrinkta 18 naujų JTŽTT narių, kurių įgaliojimai prasidėjo 2013 m. sausio 1 d.: Argentina, Brazilija, Dramblio Kaulo Krantas, Estija, Etiopija, Gabonas, Vokietija, Airija, Japonija, Kazachstanas, Kenija, Juodkalnija, Pakistanas, Korėjos Respublika, Siera Leonė, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Venesuelos Bolivaro Respublika, ir pažymi, kad devynios ES valstybės bus JTŽTT narės; pažymi, kad Izraelio Valstybė nusprendė neprisijungti prie JTŽŽT;

5.  konstatuoja, kad Kazachstano Respublikos kaip JTŽTT narės trejų metų terminas suėjo 2013 m. sausio 1 d.; primena, kad pagal Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 60/251 Tarybos nariai turi laikytis aukščiausių žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos standartų, ir pabrėžia, kad dėl žudynių Žanaozeno mieste 2011 m. gruodžio mėn. žmogaus teisių padėtis Kazachstane dar labiau pablogėjo, kaip tai rodo neseniai, 2012 m. gruodžio mėn., opozicijos žiniasklaidos priemonės uždraudimas; ragina JTŽTT dėti visas pastangas, kad kitame posėdyje ši padėtis būtų ištaisyta, ir primygtinai paraginti Kazachstaną daugiau nedelsiant paleisti visus kalinius, nuteistus dėl politinių priežasčių, ir nutraukti sulaikymus dėl politinių priežasčių, vykdomus apkaltinus socialinės nesantaikos kurstymu;

Visų žmogaus teisių – pilietinių, politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių, įskaitant teisę į vystymąsi, – skatinimas ir apsauga

 

Ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės

 

6.  palankiai vertina tai, kad 22-ojoje JTŽTT sesijoje daug dėmesio skiriama ekonominių ir socialinių teisių skatinimui ir apsaugai, taip pat žmogaus teisių tarpusavio priklausomybės klausimui; dar kartą pabrėžia, kad reikia vienodai traktuoti ekonomines, socialines, kultūrines, civilines ir politines teises; pažymi, kad aukštas nedarbo lygis, didėjantis skurdas ir socialinė atskirtis ir nuolat mažėjančios galimybės naudotis finansiškai prieinamomis viešosiomis paslaugomis sveikatos apsaugos, švietimo, būsto, transporto ir kultūros srityse ir šių paslaugų kokybė yra svarbiausi iššūkiai; pabrėžia, kad privatizacija ir liberalizacija prisidėjo prie galimybių pasinaudoti tomis teisėmis pablogėjimo, kad tokios raidos kryptis turi būti apsukta ir kad pakankamos pajamos, geresnis turtų perskirstymas ir kokybiškas užimtumas yra svarbūs šių problemų sprendimo būdai; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad griežto taupymo planai, įgyvendinami tiek Europos Sąjungos valstybėse narėse, tiek kitose šalyse, įskaitant ir planus, įgyvendinamus spaudžiant Europos Sąjungai, tik išryškino nelygybę ir skurdą;

7.  palankiai vertina tai, kad didelis dėmesys skiriamas būstui, kaip vienam iš teisės į tinkamą gyvenimo lygį elementų; ragina Sąjungos ir valstybių narių delegacijas skatinti visų galimybes apsirūpinti kokybišku būstu kaip pagrindinę teisę ir įvertinti galimybes apsirūpinti būstu Sąjungoje (ypač nuo krizės pradžios ir pradėjus taikyti griežto taupymo priemones) siekiant įsipareigoti išspręsti šią įsisenėjusią problemą, kuri pastaraisiais metais tapo dar sunkesnė;

8.  pabrėžia, kad Jungtinių Tautų valstybės narės turėtų labiau skatinti galimybes naudotis gamtos ir gyvybiškai svarbiais ištekliais bei žeme, taip pat skatinti apsirūpinimo maistu savarankiškumą ir saugumą kaip priemones, padedančias mažinti skurdą ir nedarbą; apgailestauja, kad daug asmenų neturi arba nebeturi galimybių naudotis kai kuriais ištekliais, įskaitant pagrindinius išteklius, pavyzdžiui, vandenį, nes šiuos išteklius užgrobia įmonės ar privatūs subjektai, kurie gali gauti atitinkamų šalių politinių institucijų paramą, todėl atsiranda maisto trūkumo ir maisto produktų kainų didėjimo problemų; taigi ragina Sąjungos ir valstybių narių delegacijas nares imtis reikalingų priemonių, kad būtų uždraustas išteklių, ypač žemės, monopolizavimas, kurį visų pirma vykdo Europos įmonės, ir tarptautiniuose bei regioniniuose forumuose ir konferencijose (Pasaulio banke, PPO, Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijoje, TVF, EBPO ir t. t.) paremti pasiūlymus pagrindines viešąsias gėrybes pripažinti visuomeninėmis ir įtraukti jas į konkrečią JT konvenciją; be to, ragina ES ir jos valstybes nares paremti JT Generalinės Asamblėjos 2010 m. liepos 28 d. rezoliuciją 64/292 dėl teisės į vandenį pripažinimo pagrindine teise ir padaryti viską, kad ji būtų įgyvendinama ir būtų privaloma;

9.  pabrėžia, kad Sąjungos migracijos politika, taip pat parama nedemokratiniams režimams, prisidengiant geru valdymu ir grynai ekonominiais partnerystės susitarimais, kenkia žmogaus teisėms ir netgi Europos Sąjungos patikimui tarptautiniu mastu; dar kartą ragina Europos Sąjungos valstybes nares įgyvendinti sąlygas, susijusias su demokratija ir žmogaus teisėmis visuose tarptautiniuose susitarimuose, neatsižvelgiant į šių susitarimų pobūdį, ir užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms savo vidaus ir išorės politikos kryptyse, priešingu atveju Sąjungos pozicija JTŽTT ir bet kurioje kitoje tarptautinėje institucijoje, susijusioje su žmogaus teisėmis, būtų susilpninta;

Pilietinės ir politinės teisės

 

10. pabrėžia, kad svarbu tęsti darbą dėl pasaulinės praktikos, susijusios su slaptu kalinimu kovojant su terorizmu; ragina ES valstybes nares imtis atitinkamų tolesnių veiksmų dėl esamų pranešimų, vadovaujantis anksčiau pateikta Europos Parlamento pozicija šiuo klausimu, visų pirma rezoliucijose dėl CŽV naudojimosi Europos šalimis gabenant kalinius ir juos neteisėtai kalinant ir kankinant;

11. ragina visas valstybes kovoti su kankinimu, taip pat ir jų pačių teritorijoje; prašo, kad Sąjungos ir jos valstybių narių delegacijos į diskusijas dėl kankinimo ir kitokio nežmoniško ir žeminančio elgesio ar baudimo, įtrauktų draudimo Sąjungoje ir už jos ribų prekiauti produktais, kurie gali būti naudojami kankinimo tikslais, klausimą;

12. ragina Sąjungos ir jos valstybių narių delegacijas dar kartą tvirtai pareikšti savo poziciją, nukreiptą prieš mirties bausmę, pasisakyti už jos panaikinimą visame pasaulyje ir nedelsiant paskelbti moratoriumą tose šalyse, kur ji vis dar vykdoma; yra susirūpinęs, kad tam tikras skaičius šalių, kurios buvo suspendavusios mirties vykdymą, vėl pradėjo ją vykdyti;

Tautų ir asmenų teisės

 

13. vėl pabrėžia neatimamą tautų apsisprendimo teisę ir teisę rinktis savo politinės, ekonominės ir socialinės raidos kryptį be išorės jėgų įsikišimo; ragina Sąjungą ir jos valstybes nares 22-osios JTŽTT sesijos proga aktyviai remti šią teisę užuot vykdžius dabartinę politiką;

14. reiškia savo susirūpinimą dėl įvairiais būdais ir įvairiu lygiu blogėjančios žmogaus teisių gynėjų, aktyvistų, organizacijų, institucijų ir žurnalistų padėtimi visame pasaulyje;

15. ragina Sąjungą ir jos valstybes nares siekti visų pirma konkrečių JTŽTT veiksmų, skirtų žmogaus teisių pažeidimams, turintiems įtakos civiliams gyventojams, ypač moterims ir vaikams, karo ir ginkluotų konfliktų metu, nutraukti; ragina imtis prioritetinių veiksmų įgyvendinimo, kad būtų nutrauktas vaikų kareivių verbavimas ir užtikrinta jų apsauga;

16. palankiai vertina veiksmus, kurių šiuo metu imamasi įgyvendinant Vyriausiojo komisaro ataskaitą A/HRC/19/41 dėl diskriminacinių įstatymų bei praktikos ir smurto veiksmų, nukreiptų prieš asmenis dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės; taip pat ragina tęsti šiuos veiksmus, visų pirma rengiant regioninius susitikimus ir skatinant valstybes nares aktyviai dalyvauti šiame procese; ragina jų atžvilgiu imtis specialių apsaugos priemonių, taip pat ir prieglobsčio politikos ir konsulinės apsaugos srityje;

17. pabrėžia, kad Jungtinės Tautos vergovę apibrėžia kaip asmens padėtį arba būklę, kai jo atžvilgiu taikoma bet kuri arba visos nuosavybės teisės; apgailestauja, kad toliau egzistuoja šiuolaikinės vergovės formos, taip pat ir Europos Sąjungoje; pabrėžia, kad vergovės aukos yra ypač pažeidžiami gyventojai, ir kaip tik todėl jiems reikalinga ypatinga apsauga; todėl prašo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių delegacijų formuoti kur kas griežtesnę politiką šioje srityje, ypač kai kalbama apie namų ūkio darbuotojus, profesinę kategoriją, labiausiai paveiktą įvairių formų vergovės, taip pat užtikrinant, kad diplomatinė apsauga nebūtų naudojama kaip dingstis sukliudyti patraukti baudžiamojon atsakomybėn tuos, kurie taip pažeidžia žmogaus teises;

Žmogaus teisių tarpusavio priklausomybė ir teminiai klausimai, susiję su žmogaus teisėmis

 

18. yra labai susirūpinęs dėl blogėjančios žmogaus teisių ir pilietinių laisvių padėties, kai prisidengiama kova su terorizmu ir vis dažniau kova su sunkiais nusikaltimais, šių sąvokų aiškiai neapibrėžiant, taip pat ir Sąjungoje arba pasirašant specialius susitarimus su tam tikromis valstybėmis, kuriose žmogaus teisių standartai netaikomi; yra ypač susirūpinęs šiuo klausimu dėl duomenų apsaugos ir privatumo standartų pažeidimų;

19. apgailestauja dėl to, kad tarptautinė bendruomenė vis dar nepradėjo derybų dėl tarptautinio susitarimo dėl asmens duomenų apsaugos, kuris galėtų remtis Europos Tarybos konvencija Nr. 108, sudarymo, ir ragina Sąjungos ir valstybių narių delegacijas, bendradarbiaujant su tarptautiniais kolegomis, siekti šį teisės aktą parengti;

20. smerkia plataus masto privačių karinių ar apsaugos bendrovių naudojimą vadinamosios saugumo politikos srityje, nes tai yra suverenios galios, priklausančios tik valstybei, ir ragina ES bei jos valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad tokia praktika būtų nutraukta; mano, kad privačios karinės ir apsaugos bendrovės, prižiūrimos valstybių, šioje srityje turi taikyti žmogaus teisių standartus, ypač susijusius su duomenų apsauga ir privatumu; todėl mano, kad tai yra viešųjų paslaugų perdavimas ir kad valstybės kaip ir tos bendrovės turi atsakyti už žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus, kuriuos įvykdo tų bendrovių darbuotojai;

Su žmogaus teisėmis susijusios situacijos, kurioms JTŽTT turėtų skirti dėmesį

 

21. atkreipia dėmesį į tai, kad JTŽTT paprašė Vyriausiosios komisarės pateikti 22-ajai sesijai rašytinę ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Malyje, ypač šiaurinėje jo dalyje; prašo, kad būtų visapusiškai įvertinti žiaurumai ir nusikaltimai, įvykdyti visų Malyje esančių pajėgų; prašo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių delegacijų įsipareigoti skatinti taikius konfliktų sprendimo būdus, o ne vienašališkas ginkluotas intervencijas, kaip buvo Malyje;

22. konstatuoja, kad žmogaus teisių padėtis Irane toliau blogėja; konstatuoja, kad šioje šalyje įprastos represijos prieš taikius demonstracijų dalyvius ir disidentus (įskaitant studentus, universitetų darbuotojus, žmogaus teisių gynėjus), moterų teisių aktyvistus (-es), teisininkus, žurnalistus, tinklaraštininkus ir dvasininkus, pabrėžia, kad svarbų vaidmenį užtikrinant taiką turi atlikti tarptautinė bendruomenė; reiškia rimtą susirūpinimą dėl nuolatinio žmogaus teisių padėties blogėjimo Irane, didėjančio politinių ir sąžinės kalinių skaičiaus, vis dar didelio mirties bausmių skaičiaus, įskaitant nepilnamečius, dėl kankinimų, šališkų teismų ir milžiniškų sumų, kurios reikalaujamos kaip užstatas, taip pat griežtų informacijos, saviraiškos, susirinkimų, religijos, švietimo ir judėjimo laisvės apribojimų; mano, kad JT specialiojo pranešėjo vizitas gali padėti bendrai apžvelgti žmogaus teisių padėtį Irane; susirūpinęs pažymi, kad nuo 2005 m. Iranas nesutiko įsileisti specialiųjų pranešėjų arba Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro; ragina Iraną laikytis viešai pareikšto ketinimo 2013 m. leisti atvykti JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių padėties Irane klausimu dr. Ahmedui Shaheedui;

23. pripažįsta, kad Birmoje vykdomos nuolatinės politinės ir pilietinės teisių reformos, tačiau ragina šalies valdžios institucijas dėti daugiau pastangų, visų pirma paleidžiant politinius kalinius, ir kuo skubiau kovoti su smurtu tarp bendruomenių; reiškia didelį susirūpinimą dėl smurto Rachinų valstijoje, kuris yra įsisenėjusios diskriminacinės politikos, nukreiptos prieš rohinjus, pasekmė; ragina vieniems metams pratęsti specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Birmoje (Mianmare) klausimu įgaliojimus;

24. apgailestauja, kad klausimas dėl padėties Lotynų Amerikoje, ypač Hondūre ir Paragvajuje, nebuvo įtrauktas į šių diskusijų darbotvarkę; reikalauja, kad po perversmų Hondūre ir Paragvajuje žmogaus teisių padėtis šiose šalyse būtų realiai stebima ir kad būtų dedamos visos pastangos demokratijai ir teisinei valstybei jose atkurti; ragina Sąjungos ir jos valstybių narių delegacijas siekti, kad valstybės perversmai būtų pasmerkti, vyriausybės nepripažintos de facto ir reikalauti, kad kaltininkai būtų teisiami; taip pat prašo, kad būtų atliktas tyrimas dėl kėsinimosi įvykdyti valstybės perversmus kitose Lotynų Amerikos šalyse (pvz., Ekvadore) ir kad būtų išaiškinta visų dalyvių, įskaitant trečiąsias šalis, atsakomybė;

25. konstatuoja, kad Kolumbija išlieka viena iš pavojingiausių pasaulio šalių užsiimantiems profesinių sąjungų ir politine veikla ir kad už žmogaus teisių pažeidimus, taip pat susijusius su studentais, opozicinių partijų aktyvistais, ūkininkais, moterimis ir vaikais, beveik visiškai nebaudžiama; todėl prieštarauja tam, kad būtų ratifikuotas laisvosios prekybos susitarimas su šia šalimi; griežtai smerkia tai, kad tiesiogiai prezidentui pavaldi Kolumbijos saugumo tarnyba (DAS) sistemingai vykdė telefoninių pokalbių pasiklausymus ir neteisėtus veiksmus, kuriais siekė diskredituoti aukščiausiųjų teismų teisėjus, opozicijos parlamentarus ir žmogaus teisių gynėjus; primena, kad Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitetis, Europoje gyvenantys asmenys ir NVO taip pat buvo tapę šių veiksmų aukomis; prašo, kad šių veiksmų vykdytojai neliktų nenubausti; prašo Europos Sąjungos taikyti JT komiteto prieš kankinimą ataskaitoje dėl Kolumbijos pateiktas rekomendacijas;

26. taip pat apgailestauja, kad į darbotvarkę nebuvo įtrauktas žmogaus teisių Turkijoje klausimas; yra ypač susirūpinęs dėl blogėjančios demokratijos padėties šioje šalyje ir represijų prieš demokratus, išrinktus pareigūnus ir politinius aktyvistus, profesinių sąjungų atstovus, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus, menininkus stiprėjimo; pažymi, kad šios represijos ypač nukreiptos prieš kurdus; prašo Sąjungos delegacijos užtikrinti, kad diskusijos šia tema būtų pradėtos 22-ojoje JTŽTT sesijoje ir kad būtų suteikta aiški parama derybų dėl taikos proceso atnaujinimui;

27. vėl smerkia nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus dėl Turkijos vykdomos besitęsiančios 37 proc. Kipro teritorijos okupacijos, yra ypač susirūpinęs dėl pabėgėlių, izoliuotų asmenų ir dingusiųjų be žinios artimųjų padėties; pabrėžia, kad okupacija yra tiesiogiai susijusi su galimybių įsigyti žemės ir ja naudotis užkirtimu; ragina Sąjungos ir jos valstybių narių delegacijas pasmerkti šiuos nuolatinius pažeidimus, Turkijos kariuomenės ir kolonistų buvimą šalyje, paraginti nedelsiant nutraukti Turkijos kariuomenės vykdomą Kipro teritorijos okupaciją ir politiką, kuria siekiama keisti Kipro Respublikos demografiją; pabrėžia, kad šie pažeidimai yra karo nusikaltimai; ragina Turkiją duoti leidimą patekti į karines zonas siekiant atlikti patikrinimus, susijusius su dingusiais be žinios asmenimis;

28. ragina JTŽTT imtis konkrečių veiksmų, nurodytų 2012 m. lapkričio mėn. paskelbtoje vidaus ataskaitoje dėl Jungtinių Tautų veiklos Šri Lankoje, kurioje kalbant apie civilių padėtį paskutiniais pilietinio karo mėnesiais visų pirma pabrėžiama, kad Jungtinės Tautos neatliko savo pareigos; ragina JTŽTT pasmerkti pagausėjusius demokratinių teisių pažeidimus Šri Lankoje, įskaitant saviraiškos ir žiniasklaidos laisvę, asociacijų laisvę ir teisę į laisvus ir sąžiningus rinkimus, ir ragina išspręsti konfliktą remiantis pagarba demokratijai ir žmogaus teisėms, įskaitant tamilų tautos teisę į apsisprendimą; prašo JTŽTT išnagrinėti Šri Lankos Konstitucijos 13 pakeitimo panaikinimo projektą, kuriuo suteikiama tam tikra regioninė autonomija salos šiaurei ir rytams, ir išreikšti savo susirūpinimą šiuo klausimu;

29. apgailestauja, kad žmogaus teisių padėtis Kongo Demokratinėje Respublikoje nebus aptarta šioje konferencijoje, ragina Sąjungos ir jos valstybių narių delegacijas spręsti šį klausimą per diskusijas dėl situacijų, kurioms JTŽTT turėtų skirti dėmesį, pasmerkti visus smurto ir žmogaus teisių pažeidimus KDR rytuose ir Didžiųjų ežerų regione, ir išreikšti solidarumą su visais nuo karo nukentėjusiais žmonėmis, įpareigoti visas pajėgas, dalyvaujančias kovose KDR rytuose, gerbti žmogaus teises, laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir nutraukti visus išpuolius prieš civilius gyventojus;

Žmogaus teisių padėtis Palestinoje ir kitose okupuotose arabų teritorijose

 

30. palankiai vertina tai, kad ypatingas dėmesys 22-ojoje sesijoje skiriamas žmogaus teisių padėčiai Palestinoje ir kitose okupuotose arabų teritorijose, visų pirma palestiniečių tautos teisei į apsisprendimą; primygtinai ragina Sąjungos delegaciją pasmerkti visų formų kolonializmą, taip pat ir Palestinoje;

31. primena 2010 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl padėties Vakarų Sacharoje; ragina Maroką ir POLISARIO frontą tęsti derybas dėl taikaus ir ilgalaikio Vakarų Sacharos konflikto sprendimo ir dar kartą patvirtina, kad Vakarų Sacharos gyventojai turi teisę į apsisprendimą ir dėl jo turi būti sprendžiama surengiant demokratišką referendumą; vadovaudamasis atitinkamomis Jungtinių Tautų rezoliucijomis smerkia besitęsiančius Vakarų Sacharos gyventojų žmogaus teisių pažeidimus; ragina paleisti į laisvę karo teismo nuteistus Vakarų Sacharos politinius kalinius, ypač 23 asmenų Gdaim Iziko grupės narius;

32. apgailestauja, kad Sąjunga neįgyvendino R. Goldstone'o ataskaitos rekomendacijų; dar kartą ragina ES valstybes nares parengti tvirtą bendrąją ES poziciją dėl tolesnių veiksmų įgyvendinant R. Goldstone'o ataskaitą ir viešai pareikalauti, kad būtų atsakyta už visus įtariamus nusikaltimus, taip pat paraginti, kad Izraelis vykdytų tyrimus, kuriuos atliekant būtų laikomasi tarptautinių nepriklausomumo, nešališkumo, skaidrumo, tikslumo ir veiksmingumo standartų, nurodytų JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje A/RES/64/10; mano, kad neužtikrinus atskaitomybės ir teisingumo taikos procesas Artimuosiuose Rytuose negali būti veiksmingas ir kad kol kas vykdant tyrimus šių reikalavimų vis dar nesilaikoma; reikalauja, kad ES užtikrintų, jog tolesni veiksmai įgyvendinant R. Goldstone'o ataskaitą taptų ES dialogo su Izraeliu dalimi;

33. palaiko liaudies judėjimus dėl socialinio teisingumo, socialinių, ekonominių ir politinių sąlygų daugelyje arabų šalių; apgailestauja, kad tokių diktatorių kaip Ben Ali ar Mubarako žlugimas nepaskatino greitų ir didelių pokyčių minėtose politikos srityse, ir nerimauja dėl pokyčių žmogaus teisių pažeidimų klausimu kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Egipte;

Techninė pagalba ir pajėgumų didinimas

 

34. atkreipia dėmesį į techninį bendradarbiavimą žmogaus teisių srityje Afganistane; ragina Sąjungos ir jos valstybių narių delegacijas pasmerkti tai, kad NATO įvykdyta Afganistano okupacija nepagerino žmogaus teisių padėties šioje šalyje; prašo JTŽTT dirbti siekiant įsteigti JT globojamą tyrimo komitetą ir neperžengiant Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijos surengti karo nusikaltimų, žiaurumų ir žudynių, įvykdytų Irake ir Afganistane, teismo procesą; griežtai smerkia tai, kad Irako valdžios institucijos naudoja smurtą prieš taikius demonstrantus, ir apgailestauja dėl to, kad žuvo ir buvo sužeista daug žmonių; smerkia visų rūšių smurtą prieš socialines, politines ar religines grupes; smerkia visus žudymus ir mirties bausmes, įvykdytus nuo karo pradžios 2003 m.; apgailestauja dėl pastarojo meto teroristinių išpuolių bangos; mano, kad vienas pagrindinių JAV invazijos į Iraką rezultatų yra beveik visiškas viešosios tvarkos sužlugdymas ir žmogaus teisių pažeidimų pagausėjimas; ragina Irako vyriausybę panaikinti mirties bausmę ir atkreipia dėmesį į tai, kad reikia skubiai spręsti Irako gyventojų humanitarines problemas;

35. taip pat smerkia prisidengiant NATO karinę intervenciją Libijoje ir pabrėžia, kad padėtis toli gražu nestabilizuota, o nuo „oficialios karo pabaigos“, regis, dar labiau pablogėjo, taip pat prasidėjo šalies skilimas, valstybė nesugeba pažaboti smurto, rasistinių nusikaltimų padažnėjimo, nėra teisingumo ir demokratijos; tikisi, kad JTŽTT pavyks atlikti nepriklausomą ir nešališką tyrimą dėl žmogaus teisių padėties šalyje, išaiškinant visų konflikte dalyvavusių pajėgų atsakomybę;

36. atkreipia dėmesį į diskusijas dėl žmogaus teisių padėties Haityje, ragina Sąjungą ir jos valstybės nares pabrėžti, kad reikia atlikti Haičiui teikiamos pagalbos vertinimą ir iš tikrųjų įgyvendinti Jungtinių Tautų remiamą šalies atkūrimo planą;

37. atkreipia dėmesį į punktą dėl pagalbos Dramblio Kaulo Krantui; taip pat šiuo klausimu mano, kad tikslinga atlikti objektyvų ir nešališką žmogaus teisių raidos šalyje vertinimą, visų pirma nuo tada, kai Prancūzijos kariuomenė įvykdė šalies okupaciją;

o

o o

 

38. įgalioja Europos Parlamento delegaciją šešioliktojoje JTŽTT sesijoje pranešti apie susirūpinimą, reiškiamą šioje rezoliucijoje, ragina delegaciją pateikti vizito ataskaitą Žmogaus teisių pakomitečiui ir mano, kad reikėtų ir toliau siųsti Europos Parlamento delegaciją į atitinkamas JTŽTT sesijas;

39. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, 64-osios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos pirmininkui, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos pirmininkui, Jungtinių Tautų vyriausiajam žmogaus teisių komisarui bei ES ir JT darbo grupei, kurią įsteigė Užsienio reikalų komitetas.

 

 

Teisinė informacija - Privatumo politika