Procedūra : 2011/0280(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0079/2013

Pateikti tekstai :

B7-0079/2013

Debatai :

PV 12/03/2013 - 14
CRE 12/03/2013 - 14
PV 13/03/2013 - 6
CRE 13/03/2013 - 6

Balsavimas :

PV 13/03/2013 - 8.7
CRE 13/03/2013 - 8.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0084

PASIŪLYMAS DĖL SPRENDIMO DĖL TARPINSTITUCINIŲ DERYBŲ PRADĖJIMO IR ĮGALIOJIMŲ
PDF 379kWORD 904k
4.2.2013
PE503.600v01-00
 
B7-0079/2013

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 70 straipsnio 2 dalį ir 70a straipsnį


dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės (COM(2011)0625 – C7‑0336/2011 – COM(2012)0552 – C7‑0311/2012 – 2011/0280(COD) – 2013/2528(RSP))


Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas (*)
(*) Derybų grupė: pirmininkas, pranešėjas ir šešėliniai pranešėjai

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento sprendimo dėl tarpinstitucinių derybų dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės pradėjimo ir įgaliojimų (COM(2011)0625 – C7‑0336/2011 – 2011/0280(COD)2013/2528(RSP))    
B7‑0079/2013

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pasiūlymą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 straipsnio 2 dalį ir 70a straipsnį,

–   pabrėžia, kad pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nurodytas finansinis paketas yra tik nuoroda teisėkūros institucijai ir negali būti nustatomas, kol bus pasiektas susitarimas dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa;

nusprendžia pradėti tarpinstitucines derybas remdamasis šiais įgaliojimais:

ĮGALIOJIMAI

Pakeitimas                  1

Pasiūlymas dėl reglamento

1 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(1) Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“ išdėstomi galimi bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) uždaviniai, tikslai ir kryptys po 2013 m. Atsižvelgiant į diskusijas dėl minėto komunikato, BŽŪP turėtų būti reformuota nuo 2014 m. sausio 1 d. Minėta reforma turėtų apimti visas pagrindines BŽŪP priemones, įskaitant 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 73/2009, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantį reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003. Atsižvelgiant į reformos taikymo sritį, tikslinga panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 ir jį pakeisti nauju tekstu. Be to, reforma turėtų padėti kuo labiau racionalizuoti ir supaprastinti nuostatas;

(1) Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“ išdėstomi galimi bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) uždaviniai, tikslai ir kryptys po 2013 m. Atsižvelgiant į diskusijas dėl minėto komunikato, BŽŪP turėtų būti reformuota nuo 2014 m. sausio 1 d. Minėta reforma turėtų apimti visas pagrindines BŽŪP priemones, įskaitant 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 73/2009, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantį reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003. Atsižvelgiant į reformos taikymo sritį, tikslinga panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 ir jį pakeisti nauju tekstu. Be to, reforma turėtų padėti racionalizuoti ir supaprastinti nuostatas;

Or. en

 

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

1 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(1a) būtina turėti tvirtą BŽŪP, finansuojamą iš pakankamo biudžeto, kuriuo 2007−2013 m. laikotarpiu būtų faktiškai padidintos lėšos, siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjunga visada gamintų reikiamą kokybiškų maisto produktų kiekį ir įvairovę ir būtų skatinamas užimtumas, išsaugomos ir kuriamos aplinkos gėrybės, kovojama su klimato kaita ir valdoma teritorija. Be to, BŽŪP turėtų būti grindžiama ūkininkams, kitiems suinteresuotiesiems subjektams ir apskritai piliečiams lengvai suprantamomis nuostatomis, kad būtų užtikrintas įgyvendinimo skaidrumas, sudaromos sąlygos priežiūrai ir sumažintos veiklos vykdytojų ir administruojančių įstaigų sąnaudos;

Or. en

 

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

1 b konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(1b) Vienas iš pagrindinių BŽŪP reformos tikslų ir pagrindinis reikalavimas yra administracinės naštos sumažinimas. Į šį tikslą reikėtų rimtai atsižvelgti formuluojant atitinkamas tiesioginės paramos schemos nuostatas. Paramos sistemų skaičius neturėtų viršyti reikiamo dydžio, o ūkininkai ir valstybės narės turėtų sugebėti įvykdyti atitinkamus reikalavimus ir prievoles, nesukurdami didelio biurokratizmo. Praktiškas tolerancijos lygmuo, pagrįsti minimalūs kiekiai ir tinkama pasitikėjimo bei kontrolės pusiausvyra turėtų padėti sumažinti būsimą administravimo naštą valstybėms narėms bei paramos gavėjams.

Or. en

 

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) siekiant atsižvelgti į paramos schemoms skirtus naujus teisės aktus, kurie gali būti priimti įsigaliojus šiam reglamentui, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamas paramos schemų, kurioms taikomas šis reglamentas, sąrašas;

(8) siekiant atsižvelgti į paramos schemoms skirtus naujus teisės aktus, kurie gali būti priimti įsigaliojus šiam reglamentui, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamas paramos schemų, numatytų šio reglamento I priede, sąrašas;

Or. en

 

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

9 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(9) siekiant atsižvelgti į konkrečias naujas nuostatas ir užtikrinti paramos gavėjų teisių apsaugą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriuose nustatytų kitas su galimybe pasinaudoti parama pagal šį reglamentą susijusias apibrėžtis; sistemą, pagal kurią valstybės narės apibrėžtų ganyti arba kultivuoti natūraliai tinkamoje žemėje vykdytiną minimalią veiklą; taip pat kriterijus, kuriuos atitinkantys ūkininkai būtų laikomi įvykdžiusiais įpareigojimą užtikrinti gamybai tinkamą žemės ūkio paskirties žemės būklę, ir kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatomas daugiametėje pievoje augančios žolės ar kitų žolinių pašarų paplitimas;

(9) siekiant atsižvelgti į konkrečias naujas nuostatas ir užtikrinti paramos gavėjų teisių apsaugą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, siekiant nustatyti kriterijus kuriais naudojantis valstybės narės apibrėžtų ganyti arba kultivuoti natūraliai tinkamoje žemėje vykdytiną minimalią veiklą; taip pat sistemą, kurios laikantis valstybės narės nustatytų kriterijus, kuriuos atitinkantys ūkininkai būtų laikomi įvykdžiusiais įpareigojimą užtikrinti gamybai tinkamą žemės ūkio paskirties žemės būklę;

Or. en

 

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

10 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(10) siekiant užtikrinti paramos gavėjų teisių apsaugą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriuose nustatytų taisykles dėl pagrindo, kuriuo remiantis būtų apskaičiuojamas išmokų mažinimas, kurį valstybės narės pagal finansinės drausmės mechanizmą taikytų ūkininkams;

Išbraukta.

Or. en

 

 

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13) remiantis patirtimi, įgyta taikant įvairias paramos ūkininkams schemas, kai kuriais atvejais parama buvo skirta paramos gavėjams, kurių verslo tikslas – ne žemės ūkio veikla arba tokia veikla sudarė tik nedidelę jų verslo dalį, pavyzdžiui, oro uostams, geležinkelių bendrovėms, nekilnojamojo turto bendrovėms ir sporto aikšteles valdančioms bendrovėms. Siekdamos, kad parama būtų teikiama tikslingiau, valstybės narės tokiems fiziniams ir juridiniams asmenims tiesioginių išmokų neturėtų skirti. Smulkesni, dalį savo laiko žemės ūkio veiklai skiriantys ūkininkai tiesiogiai prisideda prie kaimo vietovių gyvybingumo, todėl jiems tiesioginių išmokų neturėtų būti trukdoma skirti;

(13) remiantis patirtimi, įgyta taikant įvairias paramos ūkininkams schemas, kai kuriais atvejais parama buvo skirta fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių verslo tikslas – ne žemės ūkio veikla arba tokia veikla sudarė tik nedidelę jų verslo dalį. Siekiant, kad parama būtų teikiama tikslingiau ir kuo tiksliau atitiktų nacionalinę padėtį, svarbu užtikrinti, kad atsakomybė nustatyti sąvokos „aktyvus ūkininkas“ apibrėžtį būtų paliekama kiekvienai valstybei narei. Tokiu būdu valstybės narės neskirtų tiesioginių išmokų tokiems subjektams, kaip transporto bendrovės, oro uostai, nekilnojamo turto bendrovės, sporto aikšteles valdančios bendrovės, stovyklavietes valdančios bendrovės ir kasybos bendrovės, nebent šie subjektai gali įrodyti, kad jie atitinka sąvokos „aktyvus ūkininkas“ apibrėžties kriterijus. Smulkesni, dalį savo laiko žemės ūkio veiklai skiriantys ūkininkai tiesiogiai prisideda prie kaimo vietovių gyvybingumo, todėl jiems tiesioginių išmokų neturėtų būti trukdoma skirti;

Or. en

 

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

15 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(15) skiriant tiesioginę paramą ūkininkų pajamoms neproporcingai didelės išmokų sumos tenka gana ribotam stambių paramos gavėjų skaičiui. Dėl masto ekonomijos tokio pat dydžio vienetinė parama stambesniems paramos gavėjams nebūtina, kad būtų veiksmingai įgyvendintas ūkininkų pajamų rėmimo tikslas. Be to, stambesniems paramos gavėjams lengviau prisitaikyti ir vykdyti veiklą gaunant mažesnę vienetinę paramą. Todėl, siekiant geriau paskirstyti išmokas ūkininkams, teisinga nustatyti stambiems paramos gavėjams taikomą sistemą, pagal kurią paramos dydis būtų laipsniškai mažinamas ir galiausiai parama būtų apribota. Tačiau taikant tokią sistemą reikėtų atsižvelgti į apmokamo darbo intensyvumą, kad būtų išvengta neproporcingo poveikio dideliems ūkiams, kuriuose sukuriama daug darbo vietų. Didžiausias paramos dydis neturėtų būti taikomas išmokoms, skiriamoms už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą, kadangi dėl to galėtų sumažėti tokios veiklos teikiama nauda. Kad išmokos būtų ribojamos veiksmingai, valstybės narės turėtų nustatyti tam tikrus kriterijus, kad ūkininkai ,nebandytų neteisėtais veiksmais išvengti tokio apribojimo padarinių. Pajamos, gautos sumažinus ir apribojus išmokas stambiems paramos gavėjams, turėtų likti jas gavusiose valstybėse narėse ir turėtų būti naudojamos projektams, kuriais labai prisidedama prie inovacijų diegimo, finansuoti pagal [...] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. [...] dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis [RDR];

(15) skiriant tiesioginę paramą ūkininkų pajamoms neproporcingai didelės išmokų sumos tenka gana ribotam stambių paramos gavėjų skaičiui. Dėl masto ekonomijos tokio pat dydžio vienetinė parama stambesniems paramos gavėjams nebūtina, kad būtų veiksmingai įgyvendintas ūkininkų pajamų rėmimo tikslas. Be to, stambesniems paramos gavėjams lengviau prisitaikyti ir vykdyti veiklą gaunant mažesnę vienetinę paramą. Todėl, siekiant geriau paskirstyti išmokas ūkininkams, teisinga nustatyti stambiems paramos gavėjams taikomą sistemą, pagal kurią paramos dydis būtų laipsniškai mažinamas ir galiausiai parama būtų apribota. Tačiau taikant tokią sistemą reikėtų atsižvelgti į naudojamą darbo jėgą, įskaitant atlyginimus ir išlaidas rangovams, kad būtų išvengta neproporcingo poveikio dideliems ūkiams, kuriuose sukuriama daug darbo vietų. Didžiausias paramos dydis neturėtų būti taikomas išmokoms, skiriamoms už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą, kadangi dėl to galėtų sumažėti tokios veiklos teikiama nauda. Kad išmokos būtų ribojamos veiksmingai, valstybės narės turėtų nustatyti tam tikrus kriterijus, kad ūkininkai ,nebandytų neteisėtais veiksmais išvengti tokio apribojimo padarinių. Pajamos, gautos sumažinus ir apribojus išmokas stambiems paramos gavėjams, turėtų likti jas gavusiose valstybėse narėse ir turėtų būti naudojamos projektams, kuriais labai prisidedama prie inovacijų diegimo ir kaimo plėtros, finansuoti pagal [...] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. [...] dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis [RDR]; Tuomet valstybės narės turės galimybę sumas, gautas apribojus išmokas, investavimo į inovacijas tikslais skirti stambesniems paramos gavėjams, kuriems buvo pritaikytas apribojimas;

Or. en

 

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

20 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(20) siekiant Sąjungoje užtikrinti geresnį paramos už žemės ūkio paskirties žemę paskirstymą, įskaitant tose valstybėse narėse, kurios taikė pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 nustatytą vienkartinių išmokų už plotą schemą, 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams, nustatytą vienkartinių išmokų už plotą schemą, kuri toliau buvo taikoma pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 ir pagal kurią anksčiau galioję paramos mechanizmai buvo sujungti į vieną atsietųjų tiesioginių išmokų schemą, turėtų pakeisti nauja bazinės išmokos schema. Dėl tokio perėjimo turėtų nustoti galiojusios pagal tuos reglamentus įgytos teisės į išmokas ir turėtų būti skirtos naujos teisės į išmokas, nors jos vis dar būtų grindžiamos ūkininko turimų reikalavimus atitinkančių hektarų skaičiumi pirmaisiais schemos įgyvendinimo metais;

(20) siekiant Sąjungoje užtikrinti geresnį paramos už žemės ūkio paskirties žemę paskirstymą, įskaitant tose valstybėse narėse, kurios taikė pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 nustatytą vienkartinių išmokų už plotą schemą, 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams, nustatytą vienkartinių išmokų už plotą schemą, kuri toliau buvo taikoma pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 ir pagal kurią anksčiau galioję paramos mechanizmai buvo sujungti į vieną atsietųjų tiesioginių išmokų schemą, turėtų pakeisti nauja bazinės išmokos schema. Valstybės narės, siekdamos derėjimo su šiuo reglamentu, turėtų pakeisti savo esamas paramos sistemas nebūtinai atsisakydamos dabartinių savo tiesioginių išmokų modelių.

Or. en

 

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21) dėl vėlesnio įvairių sektorių integravimo į bendrosios išmokos schemą ir ūkininkams skirto prisitaikymo laikotarpio vis sunkiau pagrįsti didelius paramos, skiriamos už hektarą remiantis istoriškai susiklosčiusiais referenciniais išmokų dydžiais, dydžio skirtumus. Todėl mažinant ryšį su istoriškai susiklosčiusiais referenciniais išmokų dydžiais ir atsižvelgiant į bendrą Sąjungos biudžetą, tiesioginė parama pajamoms valstybėse narėse turėtų būti paskirstoma teisingiau. Siekiant užtikrinti tolygesnį tiesioginės paramos paskirstymą ir kartu atsižvelgti į vis dar esamus atlyginimų ir žaliavų kainų skirtumus, turėtų būti palaipsniui tikslinami tiesioginės paramos už hektarą dydžiai. Valstybės narės, kurių tiesioginių išmokų dydis yra mažesnis nei 90 % vidutinio dydžio, turėtų pašalinti vieną trečdalį savo dabartinio dydžio ir šio dydžio skirtumo. Šį vienodinimą turėtų proporcingai finansuoti visos valstybės narės, kurių tiesioginių išmokų dydis viršija Sąjungos vidurkį. Be to, visų 2019 m. vienoje valstybėje narėje arba regione panaudotų teisių į išmokas vieneto vertė turėtų būti vienoda, nes ši vertė pereinamuoju laikotarpiu turėtų būti palaipsniui linijiniu būdu vienodinama. Tačiau siekiant išvengti neigiamų finansinių padarinių ūkininkams, bendrąją išmokos schemą, ir visų pirma istorinį modelį taikiusioms valstybėms narėms, pirmaisiais naujosios schemos taikymo metais apskaičiuojant teisių į išmokas vertę, turėtų būti leista iš dalies atsižvelgti į istoriškai susiklosčiusius veiksnius. Diskusijose dėl kitos daugiametės finansinės programos, skirtos laikotarpiui, kurio pradžia – 2021 m., didelis dėmesys taip pat turėtų būti skiriamas tikslui visiškai suvienodinti teisių į išmokas vertę, per minėtą laikotarpį visoje Europos Sąjungoje tolygiai paskirstant tiesioginę paramą.

(21) dėl vėlesnio įvairių sektorių integravimo į bendrosios išmokos schemą ir ūkininkams skirto prisitaikymo laikotarpio vis sunkiau pagrįsti didelius paramos, skiriamos už hektarą remiantis istoriškai susiklosčiusiais referenciniais išmokų dydžiais, dydžio skirtumus. Todėl palaipsniui mažinant ryšį su istoriškai susiklosčiusiais referenciniais išmokų dydžiais ir atsižvelgiant į bendrą Sąjungos biudžetą, tiesioginė parama pajamoms turėtų būti paskirstoma teisingiau. Siekiant užtikrinti tolygesnį tiesioginės paramos paskirstymą ir kartu atsižvelgti į vis dar esamus atlyginimų ir žaliavų kainų skirtumus, turėtų būti palaipsniui tikslinami tiesioginės paramos už hektarą dydžiai. Visų 2019 m. vienoje valstybėje narėje arba regione panaudotų teisių į išmokas vieneto vertė turėtų būti panaši arba vienoda, nes ši vertė lanksčiu pereinamuoju laikotarpiu turėtų būti palaipsniui vienodinama. Siekiant išvengti neigiamų finansinių padarinių ūkininkams, valstybės narės gali riboti individualius nuostolius, o bendrąją išmokos schemą ir visų pirma istorinį modelį taikiusioms valstybėms narėms, apskaičiuojant teisių į išmokas vertę, turėtų būti leista atsižvelgti į istoriškai susiklosčiusius veiksnius.

Or. en

 

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

21 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(21a) greta paramos išmokų vienodinimo nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, nacionaliniai tiesioginių išmokų paketai taip pat turėtų būti patikslinti taip, kad valstybėse narėse, kurių dabartinis tiesioginių išmokų dydis už hektarą yra mažesnis negu 70 % Sąjungos vidurkio, šis skirtumas būtų sumažinamas 30 %. Valstybėse narėse, kurių tiesioginių išmokų dydis siekia 70–80 % vidurkio, skirtumas sumažinamas 25 %, o tose valstybėse narėse, kurių išmokų dydis didesnis nei 80 % vidurkio, turėtų būti sumažinama 10 %. Atlikus šiuos patikslinimus, visose valstybėse narėse pasiektas išmokų dydis neturėtų būti mažesnis nei 65 % Sąjungos vidurkio. Valstybėse narėse, kurių išmokų dydis didesnis už Sąjungos vidurkį, dėl pastangų suvienodinti šis dydis neturėtų būti sumažinamas tiek, kad būtų mažesnis už vidurkį. Šį vienodinimą turėtų proporcingai finansuoti visos valstybės narės, kurių tiesioginių išmokų dydis viršija Sąjungos vidurkį;

Or. en

 

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22) bendrosios išmokos schemos taikymo patirtis rodo, kad reikėtų išlaikyti kai kuriuos jos pagrindinius elementus, įskaitant nacionalinės viršutinės ribos nustatymą siekiant užtikrinti, kad bendras paramos dydis neviršytų esamų biudžeto apribojimų. Be to, valstybės narės turėtų ir toliau turėti nacionalinį rezervą, kuris turėtų būti naudojamas siekiant palengvinti naujų jaunųjų ūkininkų dalyvavimą schemoje arba galėtų būti naudojamas siekiant atsižvelgti į specifinius tam tikrų regionų poreikius. Turėtų būti išlaikytos, bet, jei įmanoma, supaprastintos teisių į išmokas perdavimo ir naudojimosi jomis taisyklės;

(22) bendrosios išmokos schemos taikymo patirtis rodo, kad reikėtų išlaikyti kai kuriuos jos pagrindinius elementus, įskaitant nacionalinės viršutinės ribos nustatymą siekiant užtikrinti, kad bendras paramos dydis neviršytų esamų biudžeto apribojimų. Be to, valstybės narės turėtų ir toliau bent jau pirmaisiais naujosios bazinės išmokos schemos įgyvendinimo metais turėti nacionalinį rezervą, kuris gali būti administruojamas regionų lygiu ir turėtų būti naudojamas siekiant palengvinti jaunųjų ir naujųjų ūkininkų dalyvavimą schemoje, arba galėtų būti naudojamas siekiant atsižvelgti į specifinius tam tikrų regionų poreikius. Turėtų būti išlaikytos, bet, jei įmanoma, supaprastintos teisių į išmokas perdavimo ir naudojimosi jomis taisyklės;

Or. en

 

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

22 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(22a) valstybėms narėms reikėtų leisti nustatyti nulinės vertės mažinimo koeficientą, kad būtų galima turėti galimybę sumažinti reikalavimus atitinkančius plotus, turinčius mažesnį derlingumo rodiklį, arba specifinei gamybai skirtus plotus;

Or. en

 

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

23 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(23) siekiant užtikrinti paramos gavėjų teisų apsaugą ir išaiškinti konkrečius atvejus, kurie gali atsirasti taikant bazinės išmokos schemą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriuose nustatytų taisykles dėl ūkininkų atitikties pagal bazinės išmokos schemą taikomiems reikalavimams ir galimybių pasinaudoti bazinės išmokos schema paveldėjimo ir numatomo paveldėjimo, paveldėjimo pagal nuomos sutartį atvejais, pasikeitus juridiniam statusui arba pavadinimui ir valdos susijungimo ar jos padalijimo atvejais; nustatytų teisių į išmokas vertės ir skaičiaus apskaičiavimo arba teisių į išmokas vertės padidinimo (atsižvelgiant į teisių į išmokas paskirstymą) taisykles, įskaitant taisykles, susijusias su galimybe nustatyti preliminarią teisių į išmokas, paskirtų remiantis ūkininko paraiška, vertę ir skaičių arba jų preliminarų padidinimą, taip pat taisykles, susijusias su teisių į išmokas preliminarios ir galutinės vertės ir skaičiaus nustatymo sąlygomis, ir taisykles, taikomas tais atvejais, kai pardavimas arba nuomos sutartis galėtų turėti įtakos teisių į išmokas paskirstymui; nustatytų teisių į išmokas, gaunamų iš nacionalinio rezervo, vertės ir skaičiaus nustatymo ir apskaičiavimo taisykles; nustatytų teisių į išmokas vieneto vertės pakeitimo teisių į išmokas padalijimo atveju taisykles, taip pat teisių į išmokas skyrimo, atsižvelgiant į nacionalinio rezervo naudojimą, ir teisių į išmokas skyrimo ūkininkams, kurie 2011 m. nepateikė paraiškos gauti paramą, kriterijus;

(23) siekiant užtikrinti paramos gavėjų teisų apsaugą ir išaiškinti konkrečius atvejus, kurie gali atsirasti taikant bazinės išmokos schemą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriuose nustatytų taisykles dėl ūkininkų atitikties pagal bazinės išmokos schemą taikomiems reikalavimams ir galimybių pasinaudoti bazinės išmokos schema paveldėjimo ir numatomo paveldėjimo, paveldėjimo pagal nuomos sutartį atvejais, pasikeitus juridiniam statusui arba pavadinimui ir valdos susijungimo ar jos padalijimo atvejais; nustatytų teisių į išmokas vertės ir skaičiaus apskaičiavimo arba teisių į išmokas vertės padidinimo (atsižvelgiant į teisių į išmokas paskirstymą) taisykles, įskaitant taisykles, susijusias su galimybe nustatyti preliminarią teisių į išmokas, paskirtų remiantis ūkininko paraiška, vertę ir skaičių arba jų preliminarų padidinimą, taip pat taisykles, susijusias su teisių į išmokas preliminarios ir galutinės vertės ir skaičiaus nustatymo sąlygomis, ir taisykles, taikomas tais atvejais, kai pardavimas arba nuomos sutartis galėtų turėti įtakos teisių į išmokas paskirstymui; nustatytų teisių į išmokas, gaunamų iš nacionalinio rezervo, vertės ir skaičiaus nustatymo ir apskaičiavimo taisykles; nustatytų teisių į išmokas vieneto vertės pakeitimo teisių į išmokas padalijimo atveju taisykles, taip pat teisių į išmokas skyrimo, atsižvelgiant į nacionalinio rezervo naudojimą, ir teisių į išmokas skyrimo ūkininkams, kurie 2009–2011 m. laikotarpiu nepateikė paraiškos gauti paramą, kriterijus;

Or. en

 

 

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

24 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(24a) valstybės narės reikėtų leisti nuspręsti panaudoti dalį jų nacionalinių viršutinių ribų papildomai metinei išmokai už pirmuosius hektarų plotus ūkininkams, siekdamos geriau atsižvelgti į ūkių įvairovę pagal jų ekonominį dydį, gamybos pasirinkimą ir užimtumo padėtį;

Or. en

 

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

26 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(26) vienas iš naujosios BŽŪP tikslų – aplinkosauginio veiksmingumo didinimas tiesiogines išmokas privalomai susiejus su ekologija; taip visoje Sąjungoje bus remiama klimatui ir aplinkai naudinga žemės ūkio veikla. Tuo tikslu valstybės narės dalį jų tiesioginėms išmokoms nustatytų nacionalinių viršutinių ribų turėtų panaudoti metinei išmokai, kuri kaip priedas prie bazinės išmokos būtų skiriama ūkininkams už privalomos veiklos, kuria visų pirma būtų siekiama klimato ir aplinkos politikos tikslų, vykdymą. Tokia veikla turėtų apimti paprastus, apibendrintus, be sutartinių įsipareigojimų kasmet atliekamus veiksmus, kurie nėra privalomi pagal kompleksinės paramos taisykles, bet yra susiję su žemės ūkiu, pavyzdžiui, sėjomaina, daugiamečių pievų ir ekologiniu požiūriu svarbių vietovių išlaikymas. Tokia veikla turėtų būti privaloma ir ūkininkams, kurių valdos dalis arba visa valda yra „Natura 2000“ vietovėse, kurioms taikoma 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos ir 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos, jei tokia veikla dera su minėtų direktyvų tikslais. Atsižvelgiant į pripažintą ekologinio ūkininkavimo sistemų naudą aplinkai, ūkininkai, kurie tenkina 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 sąlygas, turėtų pasinaudoti taikant ekologinį elementą teikiama nauda nebeturėdami vykdyti jokių kitų įpareigojimų. Remiantis Reglamento (ES) Nr. [...] [HZR] 65 straipsniu, ekologinio elemento netaikymo atveju turėtų būti taikomos nuobaudos;

(26) vienas iš naujosios BŽŪP tikslų – aplinkosauginio veiksmingumo didinimas. Tuo tikslu valstybės narės dalį jų tiesioginėms išmokoms nustatytų nacionalinių viršutinių ribų turėtų panaudoti metinei išmokai, kuri būtų skiriama ūkininkams už privalomos veiklos, kuria visų pirma būtų siekiama klimato ir aplinkos politikos tikslų, vykdymą. Tokia veikla turėtų apimti paprastus, apibendrintus, be sutartinių įsipareigojimų kasmet atliekamus veiksmus, kurie nėra privalomi pagal kompleksinės paramos taisykles, bet yra susiję su žemės ūkiu, pavyzdžiui, sėjomaina, daugiamečių pievų ir ganyklų bei ekologiniu požiūriu svarbių vietovių išlaikymas. Ūkininkai, kurie tenkina 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 sąlygas, pagal Reglamento (ES) Nr. [...] [RDR] 29 straipsnį nustatytų išmokų pagal agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonę paramos gavėjai ir ūkininkai, kurių ūkiai yra tinklo „Natura 2020“ teritorijose, turėtų pasinaudoti taikant ekologinį elementą teikiama nauda nebeturėdami vykdyti jokių kitų įpareigojimų. Esant tam tikroms sąlygoms, ūkininkams, kurių ūkiai yra sertifikuoti pagal nacionalines aplinkosaugos sistemas, reikėtų leisti pasinaudoti taikant ekologinį elementą teikiama nauda. Tiems ūkininkams, kurių bent 75 % ūkio ploto sudaro daugiametės pievos, ganyklos ar pasėliai vandenyje, reikėtų taikyti reikalavimo, susijusio su pasėlių įvairinimu, ir su ekologiniu požiūriu svarbiomis vietovėmis susijusių reikalavimų taikymo išimtį. Ši išimtis turėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei likęs reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties ariamosios žemės plotas neviršija 50 hektarų.

Or. en

 

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

28 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28) siekiant užtikrinti, kad ūkininkai išlaikytų nepakeistą daugiametės pievos plotą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais būtų priimamos su priemonės taikymu susijusios taisyklės;

(28) siekiant užtikrinti, kad valstybės narės išlaikytų nepakeistą daugiametės pievos ir daugiamečių ganyklų plotą, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriais būtų priimamos su priemonės taikymu susijusios taisyklės;

Or. en

 

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

29 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(29) siekiant užtikrinti, kad ekologiniu požiūriu svarbios vietovės priemonė būtų įgyvendinama veiksmingai ir nuosekliai ir kartu būtų atsižvelgiama į valstybių narių specifiką, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriuose būtų išsamiau apibrėžti pagal tą priemonę nurodyti ekologiniu požiūriu svarbių vietovių tipai ir nustatyti bei apibrėžti kiti ekologiniu požiūriu svarbių vietovių tipai, į kuriuos būtų galima atsižvelgti siekiant laikytis pagal tą priemonę nurodyto procentinio dydžio;

(29) siekiant užtikrinti, kad ekologiniu požiūriu svarbios vietovės priemonė būtų įgyvendinama veiksmingai ir nuosekliai ir kartu būtų atsižvelgiama į valstybių narių specifiką, Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus, kuriuose būtų išsamiau apibrėžti pagal tą priemonę nurodyti ekologiniu požiūriu svarbių vietovių tipai, nustatyti bei apibrėžti kiti ekologiniu požiūriu svarbių vietovių tipai, į kuriuos būtų galima atsižvelgti siekiant laikytis pagal tą priemonę nurodyto procentinio dydžio, ir nustatyti visos ES vertinimo koeficientų sistemą, naudojamą įvairių ekologiniu požiūriu svarbios vietovės tipų hektarų plotams apskaičiuoti;

Or. en

 

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

33 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(33) valstybėms narėms turėtų būti leista dalį jų tiesioginėms išmokoms taikomų nacionalinių viršutinių ribų aiškiai nustatytais atvejais panaudoti susietajai paramai tam tikruose sektoriuose skirti. Ištekliams, kuriuos galima naudoti bet kokiai susietajai paramai, turėtų būti nustatomos atitinkamos ribos, tačiau tokią paramą turėtų būti leidžiama teikti valstybėse narėse arba jų konkrečiuose regionuose susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, kai tam tikri ūkininkavimo būdai arba konkretūs žemės ūkio sektoriai yra ypač svarbūs dėl ekonominių, aplinkosaugos ir (arba) socialinių priežasčių. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama šiai paramai panaudoti iki 5 % jų nacionalinių viršutinių ribų arba 10 % tuo atveju, jei jų susietosios paramos dydis bent vienerius 2010–2013 m. laikotarpio metus viršytų 5 % Tačiau tinkamai pagrįstais atvejais, jei įrodomi itin svarbūs regiono poreikiai ir gavus Komisijos pritarimą, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama panaudoti daugiau kaip 10 % savo nacionalinės viršutinės ribos. Susietoji parama turėtų būti skiriama tiek, kiek reikia, kad tie regionai būtų paskatinti išlaikyti dabartinį gamybos lygį. Be to, šia parama turėtų būti suteiktos galimybės pasinaudoti ūkininkams, kurie turi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 ir Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 2013 m. gruodžio 31 d. jiems skirtas specialiąsias teises į išmokas, bet neturi reikalavimų atitinkančių hektarų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis į išmokas. Siekiant patvirtinti savanorišką susietąją paramą, kuri viršija 10 % metinės nacionalinės kiekvienai valstybei narei nustatytos ribos, Komisija taip pat turėtų būti įgaliota priimti įgyvendinimo aktus, netaikydama Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(33) valstybėms narėms turėtų būti leista dalį jų tiesioginėms išmokoms taikomų nacionalinių viršutinių ribų aiškiai nustatytais atvejais panaudoti susietajai paramai tam tikruose sektoriuose skirti. Ištekliams, kuriuos galima naudoti bet kokiai susietajai paramai, turėtų būti nustatomos atitinkamos ribos, tačiau tokią paramą turėtų būti leidžiama teikti valstybėse narėse arba jų konkrečiuose regionuose susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, kai tam tikri ūkininkavimo būdai arba konkretūs žemės ūkio sektoriai yra ypač svarbūs dėl ekonominių, aplinkosaugos ir (arba) socialinių priežasčių. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama šiai paramai panaudoti iki 15 % jų nacionalinių viršutinių ribų. Ši minima nacionalinė viršutinė riba gali būti padidinama 3 % tose valstybėse narėse, kurios nusprendžia bent 3 % nuo jų nacionalinės viršutinės ribos, panaudoti baltymingų augalų gamybai. Susietoji parama turėtų būti skiriama tiek, kiek reikia, kad tie regionai būtų paskatinti išlaikyti dabartinį gamybos lygį, išskyrus atvejus kai jos reikia aplinkos apsaugai. Be to, šia parama turėtų būti suteiktos galimybės pasinaudoti ūkininkams, kurie turi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 ir Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 2013 m. gruodžio 31 d. jiems skirtas specialiąsias teises į išmokas, bet neturi reikalavimų atitinkančių hektarų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis į išmokas. Siekiant patvirtinti savanorišką susietąją paramą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus vadovaujantis SESV 290 straipsniu;

Or. en

 

 

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento

38 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(38) siekiant mažinti su tiesioginės paramos valdymu ir kontrole susijusias administracines sąnaudas, reikėtų sukurti paprastą ir konkrečiai smulkiems ūkininkams skirtą schemą. Todėl reikėtų nustatyti vienkartinę išmoką, kuri pakeistų visas tiesiogines išmokas. Reikėtų nustatyti taisykles, kuriomis būtų siekiama supaprastinti formalumus, be kita ko, mažinant smulkiems ūkininkams taikomus įpareigojimus, pavyzdžiui, susijusius su paraiškomis gauti paramą, klimatui ir aplinkai naudinga žemės ūkio veikla, kompleksine parama ir kontrole, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. [...] [HZR], tačiau netrukdant siekti bendrų reformos tikslų, suprantant, kad Reglamento (ES) Nr. [...] [HZR] II priede nurodyti Sąjungos teisės aktai taikomi smulkiesiems ūkininkams. Tos schemos tikslas turėtų būti remti dabartinę Sąjungos mažų ūkių žemės ūkio struktūrą, netrukdant jiems vystytis formuojant konkurencingesnes struktūras. Todėl galimybės dalyvauti schemoje turėtų būti suteikiamos tik jau esančioms valdoms;

(38) valstybėms narėms, siekiant mažinti su tiesioginės paramos valdymu ir kontrole susijusias administracines sąnaudas, turėtų būti leista sukurti paprastą ir konkrečiai smulkiems ūkininkams skirtą schemą. Todėl valstybėms narėms reikėtų leisti nustatyti vienkartinę išmoką ar vienam paramos gavėjui nustatytą metinę išmoką, kuri pakeistų visas tiesiogines išmokas. Ūkininkai, kurių metinių išmokų suma neviršija 1 500 EUR, turėtų būti automatiškai įtraukiami į šią schemą. Reikėtų nustatyti taisykles, kuriomis būtų siekiama supaprastinti formalumus, be kita ko, mažinant smulkiems ūkininkams taikomus įpareigojimus, pavyzdžiui, susijusius su paraiškomis gauti paramą, klimatui ir aplinkai naudinga žemės ūkio veikla, kompleksine parama ir kontrole, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. [...] [HZR], tačiau netrukdant siekti bendrų reformos tikslų, suprantant, kad Reglamento (ES) Nr. [...] [HZR] II priede nurodyti Sąjungos teisės aktai taikomi smulkiesiems ūkininkams. Tos schemos tikslas turėtų būti remti dabartinę Sąjungos mažų ūkių žemės ūkio struktūrą, netrukdant jiems vystytis formuojant konkurencingesnes struktūras. Todėl galimybės dalyvauti schemoje turėtų būti suteikiamos tik jau esančioms valdoms;

Or. en

 

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

40 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(40) supaprastinimo tikslais ir siekiant atsižvelgti į konkrečią atokiausių regionų padėtį, tiesiogines išmokas tuose regionuose reikėtų valdyti pagal Reglamentu (EB) Nr. 247/2006 nustatytas paramos programas. Todėl tiems regionams neturėtų būti taikomos šio reglamento nuostatos, susijusios su bazinės išmokos schema bei pagal ją skiriamomis išmokomis ir su susietąja parama;

(40) supaprastinimo tikslais ir siekiant atsižvelgti į konkrečią atokiausių regionų padėtį, tiesiogines išmokas tuose regionuose reikėtų valdyti pagal Reglamentu (EB) Nr. 247/2006 nustatytas paramos programas. Todėl tiems regionams neturėtų būti taikomos šio reglamento nuostatos, susijusios su bazinės išmokos schema bei pagal ją skiriamomis išmokomis ir su susietąja parama; Tačiau turėtų būti atliktas bet kokių šio reglamento pakeitimų poveikio šiems regionams vertinimas;

Or. en

 

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

40 a konstatuojamoji dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

(40a) dėl ūkininkavimo sektoriaus įvairovės kai kuriose izoliuotose vietovėse, kuriose taikomos neveiksmingos gamybos sistemos, būtina imtis konkrečių žemės ūkio politikos priemonių – o šioje srityje Europos Sąjunga turi pakankamai patirties – kad sektorius taptų labiau orientuotas į rinką, kad atsisakant ūkinės veiklos būtų sumažintas poveikis aplinkai ir kad būtų išsaugotos kaimo bendruomenės vadovaujantis tvarumo tikslu. Turi būti nuodugniai išstudijuoti specialūs veiksmai, numatyti toms Sąjungos salų teritorijoms, kurių bruožai panašūs į teritorijų, kur šios žemės ūkio politikos priemonės buvo pritaikytos sėkmingai;

Or. en

 

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl reglamento

43 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(43) siekiant sustiprinti valstybių narių kaimo plėtros politiką, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė tiesioginėms išmokoms taikomai viršutinei ribai skirtas lėšas pervesti kaimo plėtrai skirtoms paramos priemonėms. Be to, valstybėms narėms, kurių tiesioginės paramos dydis išlieka žemesnis nei 90 % Sąjungos vidutinio paramos dydžio, turėtų būti suteikta galimybė jų kaimo plėtrai skiriamos paramos lėšas skirti tiesioginėms išmokoms taikomai viršutinei ribai. Tokia pasirinkimo galimybe, taikant tam tikrus apribojimus, turėtų būti galima pasinaudoti vieną kartą per visą šio reglamento taikymo laikotarpį;

(43) siekiant sustiprinti valstybių narių kaimo plėtros politiką, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė tiesioginėms išmokoms taikomai viršutinei ribai skirtas lėšas pervesti kaimo plėtrai skirtoms paramos priemonėms. Visos valstybės narės turėtų turėti galimybę papildyti pervestas lėšas suma, proporcingai atitinkančia nepanaudotas ekologijai skirtas lėšas, tokiu būdu siekiant papildomai skatinti žemės ūkio, aplinkos apsaugos ir klimato priemones. Be to, valstybėms narėms, kurių tiesioginės paramos dydis išlieka žemesnis nei 90 % Sąjungos vidutinio paramos dydžio, turėtų būti suteikta galimybė jų kaimo plėtrai skiriamos paramos lėšas skirti tiesioginėms išmokoms taikomai viršutinei ribai. Turėtų būti galima pasinaudoti tokia pasirinkimo galimybe, taikant tam tikrus apribojimus, o šią galimybę reikėtų persvarstyti iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. arba 2017 m. rugpjūčio 1 d.;

Or. en

 

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl reglamento

1 straipsnio pirmos pastraipos b punkto iii a papunktis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

iiia) nauja Sąjungos finansuojama išmokų, skirtų bičių kolonijoms, schema bitininkystės sektoriuje;

Or. en

 

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiamas I priede pateikiamas paramos schemų sąrašas.

Siekdama užtikrinti teisinį tikrumą, Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priede pateikiamas paramos schemų sąrašas tiek, kiek būtina norint atsižvelgti į naujus teisėkūros procedūra priimamus aktus dėl paramos schemų, kurie gali būti priimti įsigaliojus šiam reglamentui.

Or. en

 

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies c punkto pirma įtrauka

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– žemės ūkio produktų auginimas, įskaitant derliaus nuėmimą, melžimą, gyvulių veisimą ir laikymą ūkininkavimo tikslais,

– žemės ūkio produktų gamyba, apimanti žemės ūkio produktų auginimą, įskaitant derliaus nuėmimą, melžimą, gyvulių veisimą ir laikymą ūkininkavimo tikslais,

Or. en

 

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies c punkto antra įtrauka

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– žemės ūkio paskirties žemės laikymas tokios būklės, kad ji būtų tinkama ganyti arba kultivuoti be jokios konkrečios parengiamosios veiklos, kurią vykdant nebūtų apsiribota tradiciniais žemės ūkio metodais ir įrenginiais, arba

– žemės ūkio paskirties žemės laikymas tokios būklės, kad ji būtų tinkama ganyti arba kultivuoti; tuo atveju, kai žemės ūkio paskirties žemė natūraliai laikoma tokios būklės, „laikymas“ reiškia, kad valstybės narės yra nustačius minimalią veiklą;

Or. en

 

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies c punkto trečia įtrauka

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– minimalios veiklos, kurią turi nustatyti valstybės narės, vykdymas ganyti arba kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikomoje žemės ūkio paskirties žemėje;

– minimalios veiklos prireikus atsižvelgiant į minimalų gyvūnų laikymo tankį, kurią turi nustatyti valstybės narės, vykdymas ganyti arba kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikomoje žemės ūkio paskirties žemėje;

Or. en

 

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies e punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e) žemės ūkio paskirties žemė – bet koks žemės plotas, naudojamas kaip ariamoji žemė, daugiametė pieva arba daugiamečiams pasėliams auginti;

e) žemės ūkio paskirties žemė – bet koks žemės plotas, naudojamas kaip ariamoji žemė, daugiametė pieva ir ganykla arba daugiamečiams pasėliams auginti;

Or. en

 

 

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies g punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

g) daugiamečiai pasėliai – ne sėjomainos būdu auginami pasėliai (išskyrus daugiametes pievas), kuriais žemė apsėta penkerius ar daugiau metų ir iš kurių gaunamas kartotinis derlius, įskaitant daigynus, ir trumpos rotacijos želdiniai;

g) daugiamečiai pasėliai – ne sėjomainos būdu auginami pasėliai (išskyrus daugiametes pievas ir ganyklas), kuriais žemė apsėta penkerius ar daugiau metų ir iš kurių gaunamas kartotinis derlius, įskaitant daigynus, tradiciniai vaismedžių sodai ir trumpos rotacijos želdiniai;

Or. en

 

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies h punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

h) daugiametė pieva – žemė, kurioje natūraliai auga (t. y. nesėjama) arba specialiai auginama (t. y. pasėta) žolė ar kitokie žoliniai pašarai ir kuri penkerius metus ar ilgiau neįtraukta į valdos sėjomainą; joje gali augti kitos ganykloms tinkamų augalų rūšys, tačiau joje ir toliau turi vyrauti žolės ir kiti žoliniai pašariniai augalai;

h) daugiametė pieva ir ganykla – žemė, kurioje natūraliai auga (t. y. nesėjama) arba specialiai auginama (t. y. pasėta) pašarui skirti žoliniai augalai, krūmokšniai ir (arba) medžiai ar bet kurios kitos ganykloms tinkamų augalų rūšys ir kuri neįtraukta į valdos sėjomainą ar neariama septynerius metus ar ilgiau; joje gali augti kiti augalai, kurių savybės yra svarbios žemėms, kurios laikomos daugiametėmis ganyklomis, apibūdinti;

Or. en

 

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies i punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

i) žolė ar kitokie žoliniai pašarai – visi žoliniai augalai, kurie auga natūraliose ganyklose arba paprastai valstybėse narėse dedami į sėklų mišinius ganykloms ar lankoms (nepaisant to, ar jos skirtos gyvuliams ganyti);

Išbraukta.

Or. en

 

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 1 dalies j a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ja) tradicinis vaismedžių sodas – žemė, kurioje auga aplinkosauginiu ir kultūriniu požiūriais svarbūs vaismedžiai;

Or. en

 

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies a punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) nustatytų kitas su galimybe pasinaudoti parama pagal šį reglamentą susijusias apibrėžtis;

Išbraukta.

Or. en

 

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) nustatytų sistemą, pagal kurią valstybės narės apibrėžtų minimalią veiklą, kuri turi būti vykdoma ganyti ir kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikomoje žemėje;

b) nustatytų kriterijus, pagal kuriuos valstybės narės apibrėžtų minimalią veiklą, kuri turi būti vykdoma ganyti ir kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikomoje žemėje;

Or. en

 

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies c punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) nustatytų kriterijus, kuriuos atitinkantys ūkininkai būtų laikomi įvykdžiusiais įpareigojimą užtikrinti 1 dalies c punkte nurodytą ganyti ir kultivuoti tinkamą žemės ūkio paskirties žemės būklę.

c) nustatytų sistemą, pagal kurią valstybės narės apibrėžia kriterijus, kuriuos atitinkantys ūkininkai būtų laikomi įvykdžiusiais įpareigojimą užtikrinti 1 dalies c punkte nurodytą ganyti ir kultivuoti tinkamą žemės ūkio paskirties žemės būklę.

Or. en

 

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnio 2 dalies d punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) nustatytų kriterijus, kuriais remiantis 1 dalies h punkto tikslais būtų nustatomas žolės ir kitų žolinių pašarų vyravimas.

Išbraukta.

Or. en

 

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Apribojus paramą numatomos gauti lėšos, nurodytos 11 straipsnyje, kurių suma lygi II priede nustatytų nacionalinių viršutinių ribų, pridėjus pagal 44 straipsnį skiriamą sumą, ir III priede nustatytų grynųjų viršutinių ribų skirtumui, kiekvienais metais skiriamos kiekvienai valstybei narei kaip Sąjungos parama priemonėms pagal kaimo plėtros programas, finansuojamas iš EŽŪFKP, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. [...] [RDR].

2. Apribojus paramą numatomos gauti lėšos, nurodytos 11 straipsnyje, kurių suma lygi II priede nustatytų nacionalinių viršutinių ribų, pridėjus pagal 44 straipsnį skiriamą sumą, ir III priede nustatytų grynųjų viršutinių ribų skirtumui, kiekvienais metais skiriamos kiekvienai valstybei narei kaip Sąjungos parama priemonėms, kurias pasirinks valstybė narė, pagal kaimo plėtros programas, finansuojamas iš EŽŪFKP, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. [...] [RDR].

Or. en

 

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnio 3 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, susijusius su taisyklėmis dėl pagrindo, kuriuo remiantis būtų apskaičiuojamas išmokų mažinimas, kurį valstybės narės, vadovaudamosi šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, taikytų ūkininkams.

Išbraukta.

Or. en

 

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

9 straipsnis

9 straipsnis

Aktyvus ūkininkas

Aktyvus ūkininkas

1. Tiesioginės išmokos neskiriamos fiziniams ar juridiniams asmenims arba fizinių ar juridinių asmenų grupėms, jei:

1. Valstybės narės parengia teisinę sistemą ir apibrėžtis, pagrįstas objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, siekiant garantuoti, kad prireikus būtų užtikrintas tiesioginių išmokų skyrimas tik tiems ūkininkams, kurių žemės ūkio paskirties žemę sudaro daugiausia ganyti ar kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikoma žemė, kurioje šie ūkininkai vykdo minimalią valstybių narių pagal 4 straipsnio 1 punkto c dalį nustatytą veiklą.

a) metinė tiesioginių išmokų suma sudaro mažiau nei 5 % jų bendrų per paskutinius finansinius metus vykdant ne žemės ūkio veiklą gautų pajamų arba

 

b) jų žemės ūkio paskirties žemę sudaro daugiausia ganyti ar kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikoma žemė ir toje žemėje jie nevykdo minimalios valstybių narių pagal 4 straipsnio 1 punkto c dalį nustatytos veiklos.

 

 

Tokie subjektai kaip transporto kompanijos, oro uostai, nekilnojamojo turto bendrovės, sporto aikšteles valdančios bendrovės, stovyklavietes valdančios bendrovės ir kasybos bendrovės ar kitos ne žemės ūkio veikla besiverčiančios įmonės, kurias atitinkamai nustato valstybės narės, remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, a priori negali būti tapatinamos su aktyviais ūkininkais ir negali gauti jokių tiesioginių išmokų. Valstybės narės gali nuspręsti, kad šie subjektai gali pretenduoti gauti tiesiogines išmokas, jei jie gali pateikti patikrinamų įrodymų, kad jų žemės ūkio veikla sudaro didelę visos jų ekonominės veiklos dalį, arba kad jų pagrindiniai veiklos ar bendrovės tikslai yra žemės ūkio veiklos vykdymas.

 

Tinkamai informavusios Komisiją valstybės narės gali nuspręsti prie antroje pastraipoje išvardytų tinkamų subjektų arba kitų subjektų įrašyti kitų kategorijų subjektus arba juos išbraukti, pateikdamos objektyvias ir nediskriminacines priežastis, pagrindžiančias savo sprendimą.

2. 1 dalis netaikoma ūkininkams, kurie už ankstesnius metus gavo mažesnę kaip 5 000 EUR tiesioginių išmokų sumą.

2. Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šio straipsnio ūkininkams, kurie už ankstesnius metus gavo mažesnę kaip 5 000 EUR tiesioginių išmokų sumą.

3. Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatytų:

3. Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatytų kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatomi atvejai, kai ūkininko turima žemės ūkio paskirties žemė turi būti laikoma daugiausia ganyti ar kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikoma žeme.

a) kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatoma su 1 ir 2 dalių taikymu susijusi tiesioginių išmokų suma, visų pirma taikoma pirmaisiais teisių į išmokas skyrimo metais, kuriais dar nėra galutinai nustatyta teisių į išmokas vertė, taip pat taikoma ir naujiesiems ūkininkams;

 

b) taisyklės, pagal kurią turi būti atsižvelgiama į paskutiniais finansiniais metais gautas pajamas, išimtis, jei tokių duomenų neturima, ir

 

c) kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatomi atvejai, kai ūkininko turima žemės ūkio paskirties žemė turi būti laikoma daugiausia ganyti ar kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikoma žeme.

 

Or. en

 

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 1 dalies 3 a įtrauka (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

po šių sumažinimų pritaikymo gaunama suma negali viršyti 300 000 EUR.

Or. en

 

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 1 dalies ketvirta įtrauka

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

– 100 %, jei išmokų dalis yra didesnė kaip 300 000 EUR.

Išbraukta.

Or. en

 

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 1 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1a. 1 dalis netaikoma kooperatyvams ir kitiems juridiniams subjektams, kurie kartu jungia keletą tiesiogines išmokas gaunančių ūkininkų, ir kurie gauna bei nukreipia reikiama kryptimi išmokas prieš jas visapusiškai paskirstydami savo nariams, kuriems, kaip asmenims, taikoma 1 dalis.

Or. en

 

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. 1 dalyje nurodyta suma apskaičiuojama iš bendros pradinės ūkininkui skirtinos tiesioginių išmokų sumos, neatsižvelgiant į išmokas, teiktinas pagal šio reglamento III antraštinės dalies 2 skyrių, atimant ankstesniais metais ūkininko faktiškai išmokėtus ir deklaruotus atlyginimus, įskaitant su darbu susijusius mokesčius ir socialines įmokas.

2. 1 dalyje nurodyta suma apskaičiuojama iš bendros pradinės ūkininkui skirtinos tiesioginių išmokų sumos, neatsižvelgiant į išmokas, teiktinas pagal šio reglamento III antraštinės dalies 2 skyrių, atimant ankstesniais metais ūkininko faktiškai išmokėtus ir deklaruotus atlyginimus, įskaitant su darbu susijusius mokesčius ir socialines įmokas, taip pat išlaidas, patirtas dėl pasinaudojimo rangovų paslaugomis konkrečiai ūkininkavimo veiklai įvykdyti.

Or. en

 

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 3 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a. Visos lėšos, gautos taikant laipsnišką sumažinimą ar ribų nustatymą, lieka regione ar valstybėje narėje, kurioje jos buvo gautos, ir naudojamos priemonėms pagal antrąjį ramstį finansuoti.

Or. en

 

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

14 straipsnis

14 straipsnis

Lankstus lėšų pervedimas tarp ramsčių

Lankstus lėšų pervedimas tarp ramsčių

1. Iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės gali nuspręsti skirti papildomą paramą priemonėms pagal kaimo plėtros programas, finansuojamas iš EŽŪFKP, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. […] [RDR], kuri 2014–2019 kalendoriniais metais sudarytų iki 10 % šio reglamento II priede nustatytų valstybių narių metinių nacionalinių viršutinių ribų. Todėl atitinkama suma nebegali būti naudojama tiesioginėms išmokoms skirti.

1. Iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės gali nuspręsti skirti papildomą paramą priemonėms pagal kaimo plėtros programas, finansuojamas iš EŽŪFKP, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. […] [RDR], kuri 2014–2019 kalendoriniais metais sudarytų iki 15 % šio reglamento II priede nustatytų valstybių narių metinių nacionalinių viršutinių ribų. Todėl atitinkama suma nebegali būti naudojama tiesioginėms išmokoms skirti.

Apie pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą Komisijai pranešama iki toje pastraipoje nurodytos datos.

 

Pirmoje pastraipoje nurodytais metais procentinis dydis, apie kurį pranešama pagal antrą pastraipą, yra tas pats.

 

 

1a. Valstybės narės, taikydamos 33 straipsnį, nepaskirstytas lėšas gali pridėti prie pervedimų, skirtų kaimo plėtros priemonėms, nurodytoms pirmoje dalyje, kaip agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonėms skirtą Sąjungos paramą pagal kaimo plėtros programas, finansuojamas pagal EŽŪFKP, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. [...] [RDR].

2. Iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. Bulgarija, Estija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Lenkija, Lietuva, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Suomija ir Švedija gali nuspręsti pagal šį reglamentą tiesioginėms išmokoms skirti iki 5 % paramos priemonėms pagal kaimo plėtros programas, 2015–2020 m. finansuojamas iš EŽŪFKP, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. […] [RDR], skiriamos sumos. Todėl atitinkama suma nebegali būti naudojama paramos priemonėms pagal kaimo plėtros programas.

2. Iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. Bulgarija, Estija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Lenkija, Lietuva, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Suomija ir Švedija gali nuspręsti pagal šį reglamentą tiesioginėms išmokoms skirti iki 10 % paramos priemonėms pagal kaimo plėtros programas, 2015–2020 m. finansuojamas iš EŽŪFKP, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. […] [RDR], skiriamos sumos. Todėl atitinkama suma nebegali būti naudojama paramos priemonėms pagal kaimo plėtros programas.

Apie pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą Komisijai pranešama iki toje pastraipoje nurodytos datos.

Apie pirmoje pastraipoje nurodytą sprendimą Komisijai pranešama iki toje pastraipoje nurodytos datos.

1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytais metais procentinis dydis, apie kurį pranešama pagal antrą pastraipą, yra tas pats.

 

 

2a. Įgyvendinimo regionų lygmeniu atveju kiekvienam regionui gali būti taikomas skirtingas procentinis dydis.

 

2b. Iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. arba iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės gali nuspręsti persvarstyti savo šiame straipsnyje nurodytus sprendimus, kurie įsigalios nuo kitų metų.

Or. en

 

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnio -1 dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

- 1. Siekiant įvertinti naująją BŽŪP, iki 2017 m. pabaigos Komisija turi atlikti reformų įgyvendinimo ir jų poveikio aplinkai bei žemės ūkio gamybai peržiūrą.

Or. en

 

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

I priede išvardytos paramos schemos taikomos neapribojant galimybės bet kuriuo metu jas peržiūrėti atsižvelgiant į ekonominius pokyčius ir biudžeto būklę.

I priede išvardytos paramos schemos taikomos nedarant poveikio galimybei bet kuriuo metu atlikti jų peržiūrą teisėkūros procedūra priimamu aktu, atsižvelgiant į ekonominius pokyčius ir biudžeto padėtį.

Or. en

 

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

18 straipsnis

18 straipsnis

Teisės į išmokas

Teisės į išmokas

1. Ūkininkai gali pasinaudoti pagal bazinės išmokos schemą teikiama parama, jei teises į išmokas pagal šį reglamentą jie įgyja, jas skyrus pagal 17b straipsnio 4 dalį, pasinaudodami pirmuoju teisių į išmokas skyrimu pagal 21 straipsnį, jas skyrus iš nacionalinio rezervo pagal 23 straipsnį arba perdavus pagal 27 straipsnį.

1. Ūkininkai gali pasinaudoti pagal bazinės išmokos schemą teikiama parama, jei teises į išmokas pagal šį reglamentą jie įgyja, jas skyrus pagal 17b straipsnio 4 dalį, pasinaudodami pirmuoju teisių į išmokas skyrimu pagal 21 straipsnį, jas skyrus iš nacionalinio rezervo pagal 23 straipsnį arba perdavus pagal 27 straipsnį.

2. Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 ir Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 taikant bendrosios išmokos schemą įgytos teisės į išmokas baigia galioti 2013 m. gruodžio 31 d.

2. Nukrypstant nuo pirmosios pastraipos nuostatų:

 

a) valstybės narės, kuriose 2013 m. gruodžio 1 d. bendrosios išmokos schema veikia pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 59 straipsnyje nustatytą suskirstymo regionais planą, iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. gali nuspręsti išsaugoti teises į išmokas, kurios skirtos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 ir (arba) Reglamentą (EB) Nr. 73/2009;

 

b) valstybės narės, kuriose 2013 m. gruodžio 31 d. veikia vienkartinės išmokos už plotus schema, gali iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. nuspręsti išlaikyti turimas schemas kaip pereinamojo laikotarpio sistemą iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Or. en

 

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

19 straipsnis

19 straipsnis

Bazinės išmokos schemos viršutinė riba

Bazinės išmokos schemos viršutinė riba

1. Komisija įgyvendinimo aktais nustato bazinės išmokos schemos metinę nacionalinę viršutinę ribą, iš II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos atimdama pagal 33, 35, 37 ir 39 straipsnius nustatytinas metines sumas. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

1. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais kiekvienai valstybei narei nustato bazinės išmokos schemos metinę nacionalinę viršutinę ribą, iš II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos atimdama pagal 33, 35, 37 ir 39 straipsnius nustatytinas metines sumas. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2. Kiekvienais metais kiekvienos valstybės narės bendra visų skirtų teisių į išmokas ir nacionalinio rezervo vertė turi būti lygi Komisijos pagal 1 dalį nustatytai atitinkamai nacionalinei viršutinei ribai.

2. Kiekvienais metais kiekvienos valstybės narės bendra visų skirtų teisių į išmokas ir nacionalinio rezervo vertė turi būti lygi Komisijos pagal 1 dalį nustatytai atitinkamai nacionalinei viršutinei ribai.

3. Jei Komisijos pagal 1 dalį nustatyta viršutinė riba pakinta, palyginti su ankstesniais metais, valstybės narės sumažina linijiniu būdu arba padidina visų teisių į išmokas vertę, kad užtikrintų 2 dalies laikymąsi.

3. Jei Komisijos pagal 1 dalį nustatyta viršutinė riba pakinta, palyginti su ankstesniais metais, valstybės narės sumažina linijiniu būdu arba padidina visų teisių į išmokas vertę, kad užtikrintų 2 dalies laikymąsi.

Pirma pastraipa netaikoma, jei toks pokytis susidaro taikant 17b straipsnio 2 dalį.

Pirma pastraipa netaikoma, jei toks pokytis susidaro taikant 17b straipsnio 2 dalį.

Or. en

 

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

20 straipsnis

20 straipsnis

Nacionalinės viršutinės ribos paskirstymas regionų lygmeniu

Nacionalinės viršutinės ribos paskirstymas regionų lygmeniu

1. Iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės gali nuspręsti bazinės išmokos schemą taikyti regionų lygmeniu. Tuo atveju jos nustato regionus remdamosi tokiais objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais kaip jų agronominės bei ekonominės savybės, regioninis žemės ūkio potencialas arba jų institucinė ar administracinė struktūra.

1. Iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės gali nuspręsti bazinės išmokos schemą taikyti regionų lygmeniu. Tuo atveju jos nustato regionus remdamosi tokiais objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais kaip jų agronominės, aplinkos ir socialinės bei ekonominės savybės, regioninis žemės ūkio potencialas arba jų institucinė ar administracinė struktūra.

2. Valstybės narės 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą nacionalinę viršutinę ribą paskirsto regionams remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais.

2. Valstybės narės 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą nacionalinę viršutinę ribą paskirsto regionams remdamosi objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais.

3. Valstybės narės gali nuspręsti, kad regioninės viršutinės ribos būtų kasmet laipsniškai keičiamos iš anksto nustatytais metiniais etapais ir remiantis tokiais objektyviais bei nediskriminaciniais kriterijais kaip žemės ūkio potencialas arba aplinkosaugos kriterijai.

3. Valstybės narės gali nuspręsti, kad regioninės viršutinės ribos būtų kasmet laipsniškai keičiamos iš anksto nustatytais metiniais etapais ir remiantis tokiais objektyviais bei nediskriminaciniais kriterijais kaip žemės ūkio potencialas arba aplinkosaugos kriterijai.

4. Valstybės narės kiekvieno savo regiono teisių į išmokas vertę linijiniu būdu sumažina arba padidina tiek, kiek būtina, kad būtų laikomasi pagal 2 arba 3 dalį nustatytų regionams taikomų viršutinių ribų.

4. Valstybės narės kiekvieno savo regiono teisių į išmokas vertę linijiniu būdu sumažina arba padidina tiek, kiek būtina, kad būtų laikomasi pagal 2 arba 3 dalį nustatytų regionams taikomų viršutinių ribų.

5. Iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytą sprendimą ir priemones, kurių imtasi taikant 2 ir 3 dalis.

5. Iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės praneša Komisijai apie 1 dalyje nurodytą sprendimą ir priemones, kurių imtasi taikant 2 ir 3 dalis.

Or. en

 

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

21 straipsnis

21 straipsnis

Pirmasis teisių į išmokas skyrimas

Pirmasis teisių į išmokas skyrimas

1. Atsižvelgiant į 2 dalį, teisės į išmokas ūkininkams skiriamos, jei jie paraišką skirti teises į išmokas pagal bazinės išmokos schemą pateikia iki 2014 m. gegužės 15 d., išskyrus force majeure atvejus ir išskirtines aplinkybes.

1. Atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį ir nepažeidžiant 18 straipsnio 2 dalies, teisės į išmokas ūkininkams skiriamos, jei jie paraišką skirti teises į išmokas pagal bazinės išmokos schemą pateikia iki 2014 m. gegužės 15 d., išskyrus force majeure atvejus ir išskirtines aplinkybes.

2. Ūkininkai, kurie 2011 m., o Kroatijos atveju – 2013 m., pagal bendrosios išmokos schemą pasinaudojo bent viena teise į išmokas arba pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą prašė paramos, abiem atvejais vadovaudamiesi Reglamentu (EB) Nr. 73/2009, teises į išmokas gauna pirmaisiais bazinės išmokos schemos taikymo metais su sąlyga, kad pagal 9 straipsnį jie turi teisę gauti tiesiogines išmokas.

2. Ūkininkai, kurie:

 

–bet kuriais iš trejų metų 2009, 2010 ar 2011 m.(valstybių narių pasirinkimas), o Kroatijos atveju – 2013 m., pagal bendrosios išmokos schemą pasinaudojo bent viena teise į išmokas arba pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą prašė paramos, abiem atvejais vadovaudamiesi Reglamentu (EB) Nr. 73/2009, arba

 

–2012 m. gavo teises į išmokas pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 41 ir 63 straipsnį, arba

 

–pateikė įrodymų, kad vykdo aktyvią ūkio gamybą, ir kurie 2011 m. augino žemės ūkio produktus, įskaitant derliaus nuėmimą, melžimą, gyvulių veisimą ar laikymą ūkininkavimo tikslais, teises į išmokas gauna pirmaisiais bazinės išmokos schemos taikymo metais su sąlyga, kad pagal 9 straipsnį jie turi teisę gauti tiesiogines išmokas.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, ūkininkai gauna teises į išmokas pirmaisiais bazinės išmokos schemos taikymo metais su sąlyga, kad jie pagal 9 straipsnį turi teisę gauti tiesiogines išmokas ir 2011 m.:

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, ūkininkai gauna teises į išmokas pirmaisiais bazinės išmokos schemos taikymo metais su sąlyga, kad jie pagal 9 straipsnį turi teisę gauti tiesiogines išmokas ir 2011 m.:

a) jie nepasinaudojo jokia teise į išmokas pagal bendrosios išmokos schemą, bet išskirtinai augino vaisius, daržoves ir (arba) veisė vynuogynus;

a) jie nepasinaudojo jokia teise į išmokas pagal bendrosios išmokos schemą, bet augino tik vaisius, daržoves, sėklas, maistines bulves, dekoratyvinius augalus ir (arba) veisė vynuogynus;

b) jie neprašė jokios paramos pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą ir turėjo tik žemės ūkio paskirties žemę, kuri 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės būklės, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 124 straipsnio 1 dalyje.

b) jie neprašė jokios paramos pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą ir turėjo tik žemės ūkio paskirties žemę, kuri 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės būklės, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 124 straipsnio 1 dalyje.

Išskyrus force majeure atvejus ar išskirtines aplinkybes, vienam ūkininkui skiriamų teisių į išmokas skaičius yra lygus reikalavimus atitinkančių hektarų, apibrėžtų 25 straipsnio 2 dalyje, skaičiui, kurį ūkininkas pagal 26 straipsnio 1 dalį deklaruoja už 2014 metus.

Išskyrus force majeure atvejus ar išskirtines aplinkybes, vienam ūkininkui skiriamų teisių į išmokas skaičius yra lygus reikalavimus atitinkančių hektarų, apibrėžtų 25 straipsnio 2 dalyje, skaičiui, kurį ūkininkas pagal 26 straipsnio 1 dalį deklaruoja už 2014 metus.

3. Jei fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie atitinka 2 dalies reikalavimus, pagal sutartį, pasirašytą iki 2014 m. gegužės 15 d., parduoda ar išnuomoja savo valdą arba jos dalį, jie teisę gauti 1 dalyje nurodytas teises į išmokas perduoda tik vienam ūkininkui, su sąlyga, kad pastarasis atitinka 9 straipsnyje nustatytas sąlygas.

3. Jei ūkininkai, kurie atitinka 2 dalies reikalavimus, pagal sutartį, pasirašytą iki 2014 m. gegužės 15 d., parduoda, sujungia, padalija ar išnuomoja savo valdą arba jos dalį, jie teisę gauti 1 dalyje nurodytas teises į išmokas perduoda ūkininkams, įsigyjantiems valdą ar jos dalį, su sąlyga, kad pastarieji atitinka 9 straipsnyje nustatytas sąlygas.

4. Komisija įgyvendinimo aktais priima taisykles dėl paraiškų skirti teises į išmokas, pateiktų teisių į išmokas skyrimo metais, kai tos teisės į išmokas dar negali būti galutinai nustatytos ir kai tam skyrimui turi įtakos specifinės aplinkybės. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4. Komisija įgyvendinimo aktais priima taisykles dėl paraiškų skirti teises į išmokas, pateiktų teisių į išmokas skyrimo metais, kai tos teisės į išmokas dar negali būti galutinai nustatytos ir kai tam skyrimui turi įtakos specifinės aplinkybės. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Or. en

 

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

22 straipsnis

22 straipsnis

Teisių į išmokas vertė ir jos vienodinimas

Teisių į išmokas vertė ir jos vienodinimas

1. Kiekvienais atitinkamais metais teisių į išmokas vieneto vertė apskaičiuojama, pagal 19 ar 20 straipsnį nustatytą nacionalinę ar regionų lygmens viršutinę ribą, kuriai prieš tai pritaikomas 23 straipsnio 1 dalyje numatytas linijinis mažinimas, padalijant iš teisių į išmokas, kurios 2014 m. pagal 21 straipsnio 2 dalį skiriamos nacionaliniu ar regionų lygmeniu, skaičiaus.

1. Kiekvienais atitinkamais metais teisių į išmokas vieneto vertė apskaičiuojama, pagal 19 ar 20 straipsnį nustatytą nacionalinę ar regionų lygmens viršutinę ribą, kuriai prieš tai pritaikomas 23 straipsnio 1 dalyje numatytas linijinis mažinimas, padalijant iš teisių į išmokas, kurios 2014 m. pagal 21 straipsnio 2 dalį skiriamos nacionaliniu ar regionų lygmeniu, skaičiaus.

2. Valstybės narės, kurios taikė Reglamente (EB) Nr. 73/2009 numatytą bendrosios išmokos schemą, apskaičiuodamos 1 dalyje numatytą teisių į išmokas vieneto vertę gali apsiriboti nustatydamos sumą, kuri sudarytų ne mažiau kaip 40 % nacionalinės ar regionams taikomos viršutinės ribos, kuri nustatyta pagal 19 ar 20 straipsnius ir kuriai prieš tai pritaikomas 23 straipsnio 1 dalyje numatytas linijinis mažinimas.

2. Valstybės narės, kurios taikė Reglamente (EB) Nr. 73/2009 numatytą bendrosios išmokos schemą, apskaičiuodamos 1 dalyje numatytą teisių į išmokas vieneto vertę gali apsiriboti nustatydamos sumą, kuri sudarytų ne mažiau kaip 10 % nacionalinės ar regionams taikomos viršutinės ribos, kuri nustatyta pagal 19 ar 20 straipsnius ir kuriai prieš tai pritaikomas 23 straipsnio 1 dalyje numatytas linijinis mažinimas.

3. Valstybės narės, besinaudojančios 2 dalyje numatyta galimybe, dalį viršutinės ribos, likusios pritaikius minėtą straipsnio dalį, naudoja teisių į išmokas vertei padidinti tais atvejais, kai bendra pagal bazinės išmokos schemą ūkininko turimų teisių į išmokas vertė, apskaičiuota pagal 2 dalį, yra mažesnė už bendrą 2013 m. gruodžio 31 d., pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 taikant bendrosios išmokos schemą, jo turimų teisių į išmokas, įskaitant specialiąsias teises į išmokas, vertę. Todėl kiekvienų susijusio ūkininko teisių į išmokas vieneto vertė nacionaliniu ar regionų lygmeniu padidinama bendros teisių į išmokas pagal bazinės išmokos schemą vertės, apskaičiuotos pagal 2 dalį, ir bendros 2013 m. gruodžio 31 d. ūkininko, pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 taikant bendrosios išmokos schemą, turimų teisių į išmokas, įskaitant specialiąsias teises į išmokas, vertės skirtumo dalimi.

3. Valstybės narės, besinaudojančios 2 dalyje numatyta galimybe, dalį viršutinės ribos, likusios pritaikius minėtą straipsnio dalį, naudoja teisių į išmokas vertei padidinti tais atvejais, kai bendra pagal bazinės išmokos schemą ūkininko turimų teisių į išmokas vertė, apskaičiuota pagal 2 dalį, yra mažesnė už bendrą 2013 m. gruodžio 31 d., pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 taikant bendrosios išmokos schemą, jo turimų teisių į išmokas, įskaitant specialiąsias teises į išmokas, vertę. Todėl kiekvienų susijusio ūkininko teisių į išmokas vieneto vertė nacionaliniu ar regionų lygmeniu padidinama bendros teisių į išmokas pagal bazinės išmokos schemą vertės, apskaičiuotos pagal 2 dalį, ir bendros 2013 m. gruodžio 31 d. ūkininko, pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 taikant bendrosios išmokos schemą, turimų teisių į išmokas, įskaitant specialiąsias teises į išmokas, vertės skirtumo dalimi.

Valstybė narė, apskaičiuodama padidinimą, taip pat gali atsižvelgti į 2013 kalendoriniais metais pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 52 straipsnį, 53 straipsnio 1 dalį ir 68 straipsnio 1 dalies b punktą skirtą paramą, jei valstybė narė pagal šio reglamento IV antraštinę dalį atitinkamiems sektoriams nusprendžia netaikyti savanoriškos susietosios paramos.

Valstybė narė, apskaičiuodama padidinimą, taip pat gali atsižvelgti į 2013 kalendoriniais metais pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 52 straipsnį, 53 straipsnio 1 dalį ir 68 straipsnio 1 dalies b punktą skirtą paramą, jei valstybė narė pagal šio reglamento IV antraštinę dalį atitinkamiems sektoriams nusprendžia netaikyti savanoriškos susietosios paramos.

Taikant pirmą pastraipą, 2013 m. gruodžio 31 d. teises į išmokas turintis ūkininkas – tai ūkininkas, kuriam iki tos datos teisės į išmokas buvo skirtos arba galutinai perduotos.

Taikant pirmą pastraipą, 2013 m. gruodžio 31 d. teises į išmokas turintis ūkininkas – tai ūkininkas, kuriam iki tos datos teisės į išmokas buvo skirtos arba galutinai perduotos.

4. Taikydama 3 dalį valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, gali numatyti, kad tais atvejais, kai visa žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis ar jos dalis parduodama ar perduodama, arba jos galiojimo terminas pasibaigia po dienos, nustatytos pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 35 straipsnį, ir iki dienos, nustatytos pagal šio reglamento 26 straipsnį, teisių į išmokas, kurios būtų suteiktos atitinkamam ūkininkui, padidinta vertė arba jos dalis grąžinama į nacionalinį rezervą, jei dėl padidinimo atitinkamas ūkininkas gautų nenumatytą pelną.

4. Taikydama 3 dalį valstybė narė, remdamasi objektyviais kriterijais, gali numatyti, kad tais atvejais, kai visa žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis ar jos dalis parduodama ar perduodama, arba jos galiojimo terminas pasibaigia po dienos, nustatytos pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 35 straipsnį, ir iki dienos, nustatytos pagal šio reglamento 26 straipsnį, teisių į išmokas, kurios būtų suteiktos atitinkamam ūkininkui, padidinta vertė arba jos dalis grąžinama į nacionalinį rezervą, jei dėl padidinimo atitinkamas ūkininkas gautų nenumatytą pelną.

Tie objektyvūs kriterijai nustatomi siekiant užtikrinti ūkininkams vienodas sąlygas ir išvengti rinkos ir konkurencijos iškraipymo, ir jie apima bent:

Tie objektyvūs kriterijai nustatomi siekiant užtikrinti ūkininkams vienodas sąlygas ir išvengti rinkos ir konkurencijos iškraipymo, ir jie apima bent:

a) trumpiausią nuomos sutarties laikotarpį,

a) trumpiausią nuomos sutarties laikotarpį,

b) į nacionalinį rezervą grąžinamą gautų išmokų dalį.

b) į nacionalinį rezervą grąžinamą gautų išmokų dalį.

5. Ne vėliau kaip 2019 paraiškų teikimo metais visų valstybės narės arba, jei taikomas 20 straipsnis, regiono teisių į išmokas vieneto vertė turi būti vienoda.

5. Ne vėliau kaip 2019 paraiškų teikimo metais visų valstybės narės arba, jei taikomas 20 straipsnis, regiono teisių į išmokas vieneto vertė:

 

a) turi būti vienoda;

 

aa) gali skirtis nuo vidutinės vieneto vertės ne daugiau kaip 20 %.

 

Valstybės narės, taikydamos 2, 3 ir 5 dalis, gali imtis priemonių siekdamos užtikrinti, kad mažinant teisių į išmokas dydį ūkių lygmeniu 2019 m. panaudotų teisių į išmokas dydis būtų ne daugiau kaip 30 % mažesnis, nei tų teisių, kurios buvo panaudotos 2014 m.

6. Taikydamos 2 ir 3 dalis ir vadovaudamosi bendraisiais Sąjungos teisės principais, valstybės narės siekia nacionaliniu arba regionų lygmeniu apytikriai sulyginti teisių į išmokas vertę. Todėl iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės nustato veiksmus, kurių turi imtis. Tie veiksmai turi apimti vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais atliekamus metinius laipsniškus su teisėmis į išmokas susijusius pakeitimus.

6. Taikydamos 2 ir 3 dalis ir vadovaudamosi bendraisiais Sąjungos teisės principais, valstybės narės siekia nacionaliniu arba regionų lygmeniu apytikriai sulyginti teisių į išmokas vertę. Todėl iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės nustato veiksmus, kurių turi imtis. Tie veiksmai turi apimti vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais atliekamus metinius laipsniškus su teisėmis į išmokas susijusius pakeitimus.

Apie pirmoje pastraipoje nurodytus veiksmus Komisija informuojama iki toje pastraipoje nurodytos datos.

Apie pirmoje pastraipoje nurodytus veiksmus Komisija informuojama iki toje pastraipoje nurodytos datos.

Or. en

 

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl reglamento

22 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

22a straipsnis

 

Vidaus vienodinimas

 

1. Nukrypdamos nuo 22 straipsnio, valstybės narės gali apytikriai suvienodinti teisių į išmokas vertę nacionaliniu ar regioniniu lygmenimis, kad teisių į išmokas vieneto vertė būtų šiek tiek vienodesnė, tačiau nebūtų visiškai vienoda, kaip vienodos nacionalinės ar regioninės vertės 2021 paraiškų teikimo metais. Valstybės narės, pasinaudodamos šia galimybe, gali naudoti valstybių narių išorės vienodinimo formulę. Šis vienodinimas finansuojamas mažinant 2013 m. teisių į išmokas, kurios viršija valstybių narių nustatytą ribą arba nacionalinį vidurkį, vertes.

 

2. Valstybės narės, naudodamosi 1 dalyje nurodyta galimybe nukrypti, gali nustatyti, kad už III antraštinės dalies 2 skyriuje nurodytą klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą skiriama išmoka, kuri turi sudaryti 30 % nacionalinio finansinio paketo pagal 33 straipsnio 1 dalį, turi atitikti ūkininkams mokėtinos bazinės išmokos procentinę dalį.

 

3. Taikydamos 1 dalyje nurodytą išimtį ir vadovaudamosi bendraisiais Sąjungos teisės principais, valstybės narės iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. nustato veiksmus, kurių turi būti imtasi. Tie veiksmai turi apimti vadovaujantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais atliekamus laipsniškus su teisėmis į išmokas susijusius pakeitimus.

 

Apie pirmoje pastraipoje nurodytus veiksmus Komisijai pranešama iki 2013 m. rugpjūčio 1 d.

Or. en

 

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

23 straipsnis

23 straipsnis

Nacionalinio rezervo sudarymas ir naudojimas

Nacionalinio rezervo sudarymas ir naudojimas

1. Kiekviena valstybė narė sudaro nacionalinį rezervą. Tuo tikslu valstybės narės, siekdamos sudaryti nacionalinį rezervą, pirmaisiais bazinės išmokos schemos taikymo metais bazinės išmokos schemos viršutinei ribai nacionaliniu lygmeniu taiko linijinį procentinio dydžio mažinimą. Šis mažinimas neturi viršyti 3 %, išskyrus atvejus, jei reikia patenkinti 4 dalyje nustatytus 2014 m. išmokų skyrimo poreikius.

1. Kiekviena valstybė narė sudaro nacionalinį rezervą. Tuo tikslu valstybės narės, siekdamos sudaryti nacionalinį rezervą, pirmaisiais bazinės išmokos schemos taikymo metais bazinės išmokos schemos viršutinei ribai nacionaliniu lygmeniu taiko linijinį procentinio dydžio mažinimą. 2014 m. šis mažinimas neturi viršyti 3 %, išskyrus atvejus, jei reikia patenkinti 4 dalyje nustatytus išmokų skyrimo poreikius. Vėlesniais metais valstybės narės kiekvienais metais mažinimo ribą gali nustatyti pagal išmokų skyrimo poreikius.

2. Valstybės narės nacionalinį rezervą gali administruoti regionų lygmeniu.

2. Valstybės narės nacionalinį rezervą gali administruoti regionų lygmeniu.

3. Valstybės narės teises į išmokas iš nacionalinio rezervo nustato vadovaudamosi objektyviais kriterijais ir siekdamos užtikrinti vienodas sąlygas ūkininkams ir išvengti rinkos bei konkurencijos iškraipymo.

3. Valstybės narės teises į išmokas iš nacionalinio rezervo nustato vadovaudamosi objektyviais kriterijais ir siekdamos užtikrinti vienodas sąlygas ūkininkams ir išvengti rinkos bei konkurencijos iškraipymo.

4. Valstybės narės nacionalinį rezervą naudoja siekdamos teises į išmokas pirmiausia skirti žemės ūkio veiklą pradedantiems jauniesiems ūkininkams.

4. Valstybės narės nacionalinį rezervą naudoja siekdamos teises į išmokas pirmiausia skirti žemės ūkio veiklą pradedantiems jauniesiems ir naujiesiems ūkininkams.

Taikant pirmą pastraipą, „žemės ūkio veiklą pradedantys jaunieji ūkininkai“ – ūkininkai, atitinkantys 36 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, savo vardu ir savo paties rizika nevykdę jokios žemės ūkio veiklos arba penkerius metus iki naujos žemės ūkio veiklos pradžios nekontroliavę žemės ūkio veiklą vykdančio juridinio asmens. Juridinį asmenį kontroliuojantis (-ys) fizinis (-iai) asmuo (-enys) savo vardu ir savo paties (-čių) rizika negali būti vykdęs (-ę) jokios žemės ūkio veiklos arba penkerius metus iki juridinio asmens vykdomos žemės ūkio veiklos pradžios negali būti kontroliavęs (-ę) žemės ūkio veiklą vykdančio juridinio asmens.

Taikant pirmą pastraipą, „žemės ūkio veiklą pradedantys jaunieji ūkininkai“ – ūkininkai, atitinkantys 36 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, savo vardu ir savo paties rizika nevykdę jokios žemės ūkio veiklos arba penkerius metus iki naujos žemės ūkio veiklos pradžios nekontroliavę žemės ūkio veiklą vykdančio juridinio asmens. Juridinį asmenį kontroliuojantis (-ys) fizinis (-iai) asmuo (-enys) savo vardu ir savo paties (-čių) rizika negali būti vykdęs (-ę) jokios žemės ūkio veiklos arba penkerius metus iki juridinio asmens vykdomos žemės ūkio veiklos pradžios negali būti kontroliavęs (-ę) žemės ūkio veiklą vykdančio juridinio asmens.

 

Taikant pirmą pastraipą, „žemės ūkio veiklą pradedantys naujieji ūkininkai“ – fiziniai asmenys, kuriems niekada nebuvo suteiktos teisės į išmokas. Valstybės narės gali nustatyti papildomus objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus, kuriuos turi atitikti naujieji ūkininkai, ypač kalbant apie tinkamus įgūdžius, patirtį ir (arba) mokymo reikalavimus.

5. Valstybės narės nacionalinį rezervą gali naudoti siekdamos:

5. Valstybės narės nacionalinį rezervą gali naudoti siekdamos:

a) teises į išmokas skirti ūkininkams vietovėse, kuriose vykdomos restruktūrizavimo ir (arba) plėtros programos, susijusios su tam tikromis valstybės intervencinėmis priemonėmis, taip siekdamos užtikrinti, kad žemė nebūtų apleista, ir (arba) kompensuoti ūkininkams nuostolius dėl specifinių sunkumų tose vietovėse,

a) teises į išmokas skirti ūkininkams vietovėse, kuriose vykdomos restruktūrizavimo ir (arba) plėtros programos, susijusios su tam tikromis valstybės intervencinėmis priemonėmis, taip siekdamos užtikrinti, kad žemė nebūtų apleista, ir (arba) kompensuoti ūkininkams nuostolius dėl specifinių sunkumų tose vietovėse,

 

aa) teises į išmokas skirti ūkininkams, kurių valdos yra tose valstybėse narėse, kurios nusprendė pasinaudoti 18 straipsnio 2 dalyje suteikiama galimybe, ir jeigu jie negavo teisių į išmokas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 ar Reglamentą (EB) Nr. 73/2009 arba abu šiuos reglamentus, kai 2014 m. šie ūkininkai deklaruoja reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės plotus;

 

ab) teises į išmokas skirti ūkininkams, kurie pradėjo žemės ūkio veiklą po 2011 m. ir kurie ją vykdo specifiniuose žemės ūkio sektoriuose, valstybių narių nustatytuose pagal objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus,

 

ac) padidinti teisių į išmokas pagal bazinės išmokos schemą vertę iki vidutinės teisių į išmokas vieneto vertės nacionaliniu ar regionų lygmeniu ūkininkams, kurie dėl perėjimo prie bazinės išmokos schemos atsiduria ypatingoje padėtyje, kuria lemia žema jų ankstesnių teisių į išmokas vertė, kurias jie turėjo taikant bendrosios išmokos schemą pagal Reglamentą (EB) Nr. 73/2009, arba padidinti teises į išmokas ūkininkams, kurie turėjo specialias teises 2013 m. gruodžio 31 d.;

 

ad) kasmet teikti ūkininkams kompensaciją, kuri gali būti padidinta skyrus papildomą išmoką smulkiesiems ūkininkams už tai, kad panaikinama Reglamento (EB) Nr. 73/2009 7 straipsnio 1 dalyje numatyta 5 000 EUR išmoka;

b) linijiniu būdu padidinti teisių į išmokas pagal bazinės išmokos schemą vertę nacionaliniu ar regionų lygmeniu, jei konkrečiais metais nacionalinis rezervas yra didesnis kaip 3 %, su sąlyga, kad liktų pakankama suma, kurią būtų galima panaudoti teisėms į išmokas skirti pagal 4 dalį, šios dalies a punktą ir 7 dalį.

b) linijiniu būdu padidinti teisių į išmokas pagal bazinės išmokos schemą vertę nacionaliniu ar regionų lygmeniu, jei konkrečiais metais nacionalinis rezervas yra didesnis kaip 3 %, su sąlyga, kad liktų pakankama suma, kurią būtų galima panaudoti teisėms į išmokas skirti pagal 4 dalį, šios dalies a punktą ir 7 dalį. Tačiau valstybės narės, didindamos išmokų vertę pagal šį punktą, gali nuspręsti vietoj linijinio metodo taikyti alternatyvųjį metodą.

6. Taikydamos 4 dalį ir 5 dalies a punktą, valstybės narės ūkininkams skiriamų teisių į išmokas vertę nustato remdamosi nacionalinio arba regionų lygmens vidutine teisių į išmokas verte teisių į išmokas skyrimo metais.

6. Taikydamos 4 dalį ir 5 dalies a punktą, valstybės narės ūkininkams skiriamų teisių į išmokas vertę nustato remdamosi nacionalinio arba regionų lygmens vidutine teisių į išmokas verte teisių į išmokas skyrimo metais.

7. Jeigu pagal galutinį teismo sprendimą arba pagal galutinį valstybės narės kompetentingos institucijos administracinį aktą ūkininkas turi teisę gauti teises į išmokas arba teisę į tai, kad būtų padidinta jau jo turimų teisių į išmokas vertė, ūkininkas gauna tiek ir tokios vertės teisių į išmokas, kaip nustatyta tame sprendime ar teisės akte valstybės narės nustatytą datą. Tačiau ši data turi būti ne vėlesnė nei paskutinė paraiškos pagal bazinės išmokos schemą pateikimo data po teismo sprendimo ar administracinio akto paskelbimo dienos, atsižvelgiant į 25 ir 26 straipsnių taikymą.

7. Jeigu pagal galutinį teismo sprendimą arba pagal galutinį valstybės narės kompetentingos institucijos administracinį aktą ūkininkas turi teisę gauti teises į išmokas arba teisę į tai, kad būtų padidinta jau jo turimų teisių į išmokas vertė, ūkininkas gauna tiek ir tokios vertės teisių į išmokas, kaip nustatyta tame sprendime ar teisės akte valstybės narės nustatytą datą. Tačiau ši data turi būti ne vėlesnė nei paskutinė paraiškos pagal bazinės išmokos schemą pateikimo data po teismo sprendimo ar administracinio akto paskelbimo dienos, atsižvelgiant į 25 ir 26 straipsnių taikymą.

Or. en

 

Pakeitimas  56

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Parama pagal bazinės išmokos schemą teikiama ūkininkams, kai jie, pateikdami deklaraciją pagal 26 straipsnio 1 dalį, pasinaudoja teise į išmoką už reikalavimus atitinkantį hektarą toje valstybėje narėje, kurioje ji jiems skiriama. Pasinaudojus teisėmis į išmokas, įgyjama teisė kasmet gauti jose nustatytas sumas, nepažeidžiant pagal 7 straipsnį, 37 straipsnio 2 dalį ir 51 straipsnio 1 dalį taikomos finansinės drausmės, laipsniško mažinimo bei apribojimo ir linijinio mažinimo, taip pat bet kokio pagal Reglamentą (ES) Nr. [...] [HZR] nustatyto išmokų mažinimo ir neskyrimo.

1. Parama pagal bazinės išmokos schemą teikiama ūkininkams, kai jie, pateikdami deklaraciją pagal 26 straipsnio 1 dalį, pasinaudoja teise į išmoką už reikalavimus atitinkantį hektarą toje valstybėje narėje, kurioje ji jiems skiriama. Pasinaudojus teisėmis į išmokas, įgyjama teisė kasmet gauti jose nustatytas sumas, nepažeidžiant pagal 7 straipsnį, 37 straipsnio 2 dalį ir 51 straipsnio 1 dalį taikomos finansinės drausmės, laipsniško mažinimo bei apribojimo ir linijinio mažinimo, taip pat bet kokio pagal Reglamentą (ES) Nr. [...] [HZR] nustatyto išmokų mažinimo ir neskyrimo. Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos nuostatos, valstybės narės, kurios taiko vienkartinės išmokos už plotus schemą 2013 m., gali ir toliau taikyti modelį bazinės išmokos schemai įgyvendinti.

Or. en

 

Pakeitimas  57

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnio 2 dalies trečia a pastraipa (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pirmos pastraipos a punkto tikslais valstybės narės gali, laikydamosi objektyvių ir nediskriminacinių kriterijų, sumažinti plotų, turinčių mažesnį derlingumo rodiklį, arba specifinei gamybai skirtų plotų koeficientą, apibrėždamos tinkamo žemės ūkio ploto dydį.

Or. en

 

Pakeitimas  58

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnio 2 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Jei teisės į išmokas parduodamos be žemės, valstybės narės, veikdamos pagal bendrus Sąjungos teisės principus, gali nuspręsti, kad dalis parduotų teisių į išmokas grąžinama nacionaliniam rezervui ar kad jų vieneto vertė sumažinama nacionalinio rezervo naudai.

Or. en

 

Pakeitimas  59

Pasiūlymas dėl reglamento

28 straipsnio 1 dalies e punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

e) kriterijais, kuriuos turi taikyti valstybės narės, skirdamos teises į išmokas ūkininkams, kurie 2011 m. nepasinaudojo jokia teise į išmokas arba 2011 m. neprašė paramos pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą, kaip numatyta 21 straipsnio 2 dalyje, ir skirdamos teises į išmokas, kai taikoma 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta sutarties sąlyga;

e) kriterijais, kuriuos turi taikyti valstybės narės, jeigu jos nusprendžia skirti teises į išmokas ūkininkams, kurie vienais iš šių metų – 2009, 2010 ar 2011 m. nepasinaudojo jokia teise į išmokas arba vienais iš šių metų – 2009, 2010 ar 2011 m. neprašė paramos pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą, kaip numatyta 21 straipsnio 2 dalyje, ir skirti teises į išmokas, kai taikoma 21 straipsnio 3 dalyje nurodyta sutarties sąlyga, išskyrus naujus ūkininkus ir jaunuosius ūkininkus;

Or. en

 

Pakeitimas  60

Pasiūlymas dėl reglamento

28 straipsnio g punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

g) teisių į išmokas deklaravimo ir pasinaudojimo jomis taisyklėmis;

g) taisyklėmis dėl deklaracijos turinio ir pasinaudojimui teisėmis į išmokas taikomais reikalavimais;

Or. en

 

Pakeitimas  61

Pasiūlymas dėl reglamento

1 a skyrius (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1A SKYRIUS

 

PAPILDOMOS IŠMOKOS UŽ PIRMUOSIUS HEKTARUS

 

28a straipsnis

 

Bendrosios taisyklės

 

1. Valstybės narės gali nuspręsti skirti papildomą metinę išmoką ūkininkams, kurie turi teisę gauti išmoką pagal 1 skyriuje nurodytą bazinės išmokos schemą.

 

2. Valstybės narės nustato šias išmokos skyrimo nuostatas atitinkančių pirmųjų hektarų skaičių, kuris turi sutapti su teisių į išmokas, kuriomis ūkininkas pasinaudojo pagal 26 straipsnio 1 dalį, skaičiumi, ribojant jį iki 50 ha.

 

3. Valstybės narės išmokai finansuoti naudoja iki 30 % II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos sudarančią sumą.

 

4. Valstybės narės kiekvienais metais apskaičiuoja papildomų išmokų už pirmuosius hektarus sumą, padalindamos 3 dalyje nurodytą sumą iš bendro hektaro, už kuriuos skiriama tokia išmoka, skaičiaus.

 

5. Valstybės narės užtikrina, kad išmokos nebūtų skiriamos ūkininkams, jei nustatoma, kad nuo Komisijos pateikto šio reglamento pasiūlymo paskelbimo dienos jie dirbtinai sukūrė sąlygas, kad galėtų gauti naudos iš šiame straipsnyje nurodytos išmokos.

 

6. Valstybės narės iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. praneša Komisijai apie 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus savo sprendimus.

Or. en

 

 

Pakeitimas  62

Pasiūlymas dėl reglamento

29 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Ūkininkai, turintys teisę į išmokas pagal 1 skyriuje nurodytą bazinės išmokos schemą, savo reikalavimus atitinkančiuose hektaruose, apibrėžtuose 25 straipsnio 2 dalyje, vykdo šią klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą:

1. Ūkininkai, turintys teisę į išmokas pagal 1 skyriuje nurodytą bazinės išmokos schemą, turi teisę gauti papildomas metines išmokas už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą, jeigu jie tais atvejais, kai tai tinkama, savo reikalavimus atitinkančiuose hektaruose, apibrėžtuose 25 straipsnio 2 dalyje, vykdo šią veiklą:

a) jų ariamoje žemėje auginami bent trys skirtingi pasėliai, jei ūkininko ariama žemė užima daugiau kaip 3 hektarus ir nenaudojama vien tik žolei auginti (sėjamai ar augančiai natūraliai), nepaliekama vien tik pūdymui arba ji didžiąją metų dalį nenaudojama vien tik pasėliams vandenyje auginti;

a) pasėlių įvairinimą;

b) jų valdoje išlaikoma esama daugiametė pieva ir

b) jie išlaiko esamą daugiametę pievą ir ganyklą;

c) jų žemės ūkio paskirties žemėje yra ekologiniu požiūriu svarbi vietovė.

c) jų žemės ūkio paskirties žemėje yra ekologiniu požiūriu svarbi vietovė.

2. Nepažeidžiant 3 ir 4 dalių, taikomos finansinės drausmės, pagal 7 straipsnį taikomo linijinio mažinimo, bet kokių pagal Reglamentą (ES) Nr. [...] [HZR] taikomų mažinimų ir nuobaudų, valstybės narės šiame skyriuje nurodytą išmoką skiria ūkininkams, kurie iš trijų 1 dalyje nurodytų veiklos rūšių vykdo jiems aktualią veiklą, laikydamiesi 30, 31 ir 32 straipsnių.

2. Nepažeidžiant 3, 4 ir 4a dalių, taikomos finansinės drausmės, pagal 7 straipsnį taikomo linijinio mažinimo, valstybės narės šiame skyriuje nurodytą išmoką skiria ūkininkams, kurie iš 1 dalyje nurodytų veiklos rūšių vykdo savo ūkiams taikomą veiklą, laikydamiesi 30, 31 ir 32 straipsnių.

3. Ūkininkai, kurių visa valda arba jos dalis yra vietovėje, kuriai taikoma Direktyva 92/43/EEB arba Direktyva 2009/147/EB, turi teisę gauti šiame skyriuje nurodytą išmoką, jei vykdo šiame skyriuje nurodytą veiklą taip, kad toje valdoje vykdoma minėta veikla atitiktų tų direktyvų tikslus.

3. Ūkininkai turi teisę ipso facto gauti šiame skyriuje nurodytą išmoką, jeigu priklauso vienai iš šių kategorijų:

 

- ūkininkai, kurie laikosi Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų ekologinio ūkininkavimo reikalavimų; arba

 

- agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonės pagal Reglamento (ES) Nr. [...] [RDR] 29 straipsnį paramos gavėjai; or

 

- ūkininkai, kurių ūkiai yra tinklui „Natura 2020“ priklausančiose teritorijose ir šiems ūkiams taikomos Direktyva 92/43/EEB ir Direktyva 2009/147/EB.

4. Ūkininkai, kurie laikosi Reglamento (EB) Nr. 834/2007 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų ekologinio ūkininkavimo reikalavimų, turi teisę ipso facto gauti šiame skyriuje nurodytą išmoką.

4. Jei daugiau nei 75 % valdos reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės apima daugiametės pievos ar ganyklos arba ji naudojama žolei ar kitokiems žoliniams pašarams auginti arba didžiąją metų dalį naudojamos pasėliams vandenyje auginti, ir jei likusios reikalavimus atitinkančios žemės ūkio paskirties žemės plotas yra ne didesnis nei 50 hektarų, 30 ir 32 straipsniuose nustatyti įpareigojimai ūkininkams nėra taikomi.

Pirma pastraipa taikoma tik valdos vienetams, kuriuose pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 11 straipsnį vykdoma ekologinė gamyba.

 

 

4a. Laikoma, kad ūkininkai, kurių valda yra sertifikuota pagal nacionalines arba regionines aplinkosaugos sertifikavimo sistemas, laikosi 1 dalyje nurodytoms susijusioms žemės ūkio veiklos rūšims taikomų reikalavimų, jeigu šios sistemos turi bent tokį pati poveikį, kaip ir atitinkama 1 dalyje nurodyta veikla:

5. 1 dalyje nurodyta išmoka skiriama kaip metinė išmoka už reikalavimus atitinkantį ir pagal 26 straipsnio 1 dalį deklaruotą hektarą, o išmokai kasmet apskaičiuoti suma, gauta pritaikius 33 straipsnio 1 dalį, padalijama iš bendro atitinkamoje valstybėje narėje pagal 26 straipsnį deklaruotų reikalavimus atitinkančių hektarų skaičiaus.

5. 1 dalyje nurodyta išmoka skiriama kaip metinė išmoka už reikalavimus atitinkantį ir pagal 26 straipsnio 1 dalį deklaruotą hektarą, o išmokai kasmet apskaičiuoti suma, gauta pritaikius 33 straipsnio 1 dalį, padalijama iš bendro atitinkamoje valstybėje narėje pagal 26 straipsnį deklaruotų reikalavimus atitinkančių hektarų skaičiaus.

 

5a. Nukrypstant nuo šio straipsnio 5 dalies, šio reglamento 22a straipsnį taikančios valstybės narės ūkininkams turi sumokėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išmoką, kuri proporcingai pagal jiems mokamą bazinę išmoką atitinka 30 % nacionalinio finansinio paketo pagal 33 straipsnio 1 dalį.

 

5b. Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų patvirtinamos 4a dalyje nurodytos sertifikavimo sistemos, siekiant užtikrinti, kad šios sistemos turėtų bent jau tokį patį poveikį, kaip ir 1 dalyje nurodyta atitinkama veikla.

 

Šios sertifikavimo sistemos gali apimti šias priemones:

 

- maistinių medžiagų valdymo ūkyje planą;

 

- savo ūkio energijos vartojimo efektyvumo ūkyje planą, įskaitant nuotekų naudojimo optimizavimą;

 

- biologinės įvairovės veiksmų planą, įskaitant biologinės įvairovės koridorių sukūrimą ir išlaikymą;

 

- vandentvarkos planą;

 

- dirvožemio dangą;

 

- integruotą kenkėjų kontrolę.

Or. en

 

Pakeitimas  63

Pasiūlymas dėl reglamento

30 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

30 straipsnis

30 straipsnis

Pasėlių įvairinimas

Pasėlių įvairinimas

1. Jei ūkininko ariama žemė užima daugiau kaip 3 hektarus ir nenaudojama vien tik žolei auginti (sėjamai ar augančiai natūraliai), nepaliekama vien tik pūdymui arba ji didžiąją metų dalį nenaudojama vien tik pasėliams vandenyje auginti, tokioje ariamoje žemėje auginami bent trys skirtingi pasėliai. Nė vienam iš minėtų trijų pasėlių neturi būti skiriama mažiau kaip 5 % ariamos žemės, o pagrindiniam pasėliui neturi būti skirta daugiau kaip 70 % ariamos žemės.

1. Jei ūkininko ariama žemė užima 10–30 hektarų, tokioje ariamoje žemėje auginami bent dveji skirtingi pasėliai. Nei vienam iš minėtų pasėlių neturi būti skiriama daugiau kaip 80 % ariamosios žemės.

 

Jei ūkininko ariama žemė užima daugiau kaip 30 hektarų, tokioje ariamoje žemėje auginami bent trys skirtingi pasėliai, ši nuostata netaikoma į Šiaurę nuo 62-osios lygiagretės esantiems ūkiams. Pagrindiniam pasėliui neturi būti skirta daugiau kaip 75 % ariamosios žemės, o dviem pagrindiniams pasėliams kartu neturi būti skirta daugiau kaip 95 % ariamosios žemės.

2. Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatytų sąvokos „pasėlis“ apibrėžtį ir tikslaus skirtingų pasėlių dalių apskaičiavimo taikymo taisykles.

2. Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatytų sąvokos „pasėlis“ apibrėžtį ir tikslaus skirtingų pasėlių dalių apskaičiavimo taikymo taisykles.

Or. en

 

Pakeitimas  64

Pasiūlymas dėl reglamento

31 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

31 straipsnis

31 straipsnis

Daugiametės pievos

Daugiametės pievos ir daugiametės ganyklos

1. Ūkininkai savo valdų plotuose išlaiko daugiametes pievas, jei 2014 paraiškų teikimo metais paraiškoje, teikiamoje pagal Reglamento (ES) Nr. XXX (HZ) 74 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad tie plotai naudojami kaip daugiametės pievos (toliau – daugiametės pievos referenciniai plotai).

1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų išlaikytas daugiamečių pievų ir ganyklų santykinis dydis, lyginant su bendru žemės ūkio paskirties plotu. Valstybės narės gali taikyti šį įpareigojimą nacionaliniu, regioniniu arba subregioniniu lygmenimis.

 

Pagal pirmą pastraipą daugiametės pievos ir ganyklos priklauso valdų plotams, jei 2014 paraiškų teikimo metais paraiškoje, teikiamoje pagal Reglamento (ES) Nr. XXX (HZ) 74 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad tie plotai naudojami kaip daugiametės pievos ir ganyklos (toliau – daugiametės pievos ir ganyklos referenciniai plotai).

Daugiametės pievos referenciniai plotai padidinami, jei 2014 ir (arba) 2015 m. ūkininkas yra įpareigotas žemės plotus pertvarkyti į daugiametes pievas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. [...] [HZR] 93 straipsnyje.

Daugiametės pievos ir ganyklos referenciniai plotai padidinami, jei 2014 ir (arba) 2015 m. ūkininkas yra įpareigotas žemės plotus pertvarkyti į daugiametes pievas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. [...] [HZR] 93 straipsnyje.

2. Ūkininkams leidžiama pertvarkyti ne daugiau kaip 5 % savo daugiametės pievos referencinių plotų. Ši riba netaikoma force majeure atvejais arba išskirtinėmis aplinkybėmis.

2. Leidžiama pertvarkyti ne daugiau kaip 5 % daugiametės pievos ir ganyklos referencinių plotų, išskyrus daug anglies turinčius dirvožemio, šlapynių, pusiau natūralių pievų ir ganyklų plotus. Išimtinėmis aplinkybėmis galima šį procentinį dydį padidinti iki 7 %.

3. Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatytų taisykles, susijusias su 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų daugiametės pievos referencinių plotų didinimu, daugiamečių pievų atnaujinimu, žemės ūkio paskirties žemės pertvarkymu į daugiametę pievą, jei plotas sumažinamas daugiau nei leidžiama pagal 2 dalį ir daugiametės pievos referencinių plotų pakeitimu žemės perdavimo atveju.

3. Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatytų taisyklės, susijusias su 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytų daugiametės pievos ir ganyklos referencinių plotų didinimu, daugiamečių pievų ir ganyklų atnaujinimu, žemės ūkio paskirties žemės pertvarkymu į daugiametę pievą ir ganyklą, jei plotas sumažinamas daugiau nei leidžiama pagal 2 dalį, 2 dalyje nurodytas išimtines aplinkybes, ir daugiametės pievos ir ganyklos referencinių plotų pakeitimu žemės perdavimo atveju.

Or. en

 

Pakeitimas  65

Pasiūlymas dėl reglamento

32 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

32 straipsnis

32 straipsnis

Ekologiniu požiūriu svarbi vietovė

Ekologiniu požiūriu svarbi vietovė

1. Ūkininkai užtikrina, kad bent 7 % jų reikalavimus atitinkančių hektarų, apibrėžtų 25 straipsnio 2 dalyje, pavyzdžiui, pūdymui palikta žemė, terasos, kraštovaizdžio elementai, apsauginės juostos ir 25 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje nurodyti miškais apželdinti plotai, išskyrus daugiamečių pievų plotus, būtų priskirti ekologiniu požiūriu svarbiai vietovei.

1. Kai ariamosios žemės plotas užima daugiau nei 10 hektarų, ūkininkai užtikrina per pirmuosius dabartinio reglamento įgyvendinimo metus, kad bent 3 % jų reikalavimus atitinkančių hektarų, apibrėžtų 25 straipsnio 2 dalyje, pavyzdžiui, pūdymui palikta žemė, terasos, kraštovaizdžio elementai, kaip antai gyvatvorės, grioviai, akmens sienos, pavieniai laukuose augantys medžiai, tvenkiniai, žemė, apsėta azotą fiksuojančiais pasėliais, apsauginės juostos ir 25 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktyje nurodyti miškais apželdinti plotai, išskyrus daugiamečių pievų, ganyklų ir pasėlių plotus, būtų priskirti ekologiniu požiūriu svarbiai vietovei. Ūkininkai gali taikyti šią priemonę visam savo ūkiui.

 

Ūkininkai gali naudoti ekologiniu požiūriu svarbią vietovę gamybai, nenaudodami pesticidų arba trąšų.

 

Nuo 2016 m. sausio 1 d. pirmojoje pastraipoje nurodyta procentinė dalis padidinama iki 5 %.

 

1a. Iki 2017 m. kovo 31 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pristato 1 dalyje nurodytų priemonių įvertinimo ataskaitą, prie kurios bus pridėti būtini pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant, jei prireiktų, padidinti 1 dalyje nurodytą procentinę dalį iki 7 % 2018 m., atsižvelgus į poveikį aplinkai ir žemės ūkio produkcijai.

 

1b. nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės nuo 2016 m. sausio 1 d., norėdamos, kad jose būtų nustatytos gretimos ekologiniu požiūriu svarbios vietovės, gali nuspręsti regioniniu lygmeniu taikyti ne daugiau kaip 3 procentinių punktų ekologiniu požiūriu svarbių vietovių skaičiaus.

 

1c. ūkininkai gali iš vietos valdžios institucijų išsinuomoti didelės gamtinės vertės žemės ūkio paskirties plotą, kuris dėl žemės stambinimo ar panašių procedūrų tapo valstybės nuosavybe, ir jį gali nurodyti ekologiniu požiūriu svarbia vietove, jei plotas atitinka 1 dalyje nurodytus kriterijus.

 

1d. ekologiniu požiūriu svarbios vietovės gali būti vertinamos remiantis jų ekologine svarba. Komisija patvirtina valstybių narių pateiktą vertinimo koeficientų rinkinį, atsižvelgdama į vienodo aplinkosauginio ir klimato apsaugos veiksmingumo kriterijus.

2. Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose išsamiau apibrėžtų šio straipsnio 1 dalyje nurodytus ekologiniu požiūriu svarbių vietovių tipus ir nustatytų bei apibrėžtų kitus ekologiniu požiūriu svarbių vietovių tipus, į kuriuos būtų galima atsižvelgti siekiant laikytis toje dalyje nurodyto procentinio dydžio.

2. Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose išsamiau apibrėžtų šio straipsnio 1 dalyje nurodytus ekologiniu požiūriu svarbių vietovių tipus, nustatytų ES vertinimo koeficientų sistemą, naudojamą įvairių šio straipsnio 1c dalyje nurodytos ekologiniu požiūriu svarbios vietovės tipų hektarų plotams apskaičiuoti, nustatytų bei apibrėžtų kitus ekologiniu požiūriu svarbių vietovių tipus, į kuriuos galima atsižvelgti įvertinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą procentinį dydį, taip pat apibrėžiant šio straipsnio 1b dalyje nurodytą regionų lygmenį.

Or. en

 

 

Pakeitimas  66

Pasiūlymas dėl reglamento

34 straipsnio 4 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. 1 dalyje nurodytai išmokai už hektarą apskaičiuoti suma, gauta pritaikius 35 straipsnį, padalijama iš reikalavimus atitinkančių hektarų, deklaruotų pagal 26 straipsnio 1 dalį ir esančių vietovėse, už kurias valstybės narės pagal šio straipsnio 2 dalį nusprendė skirti išmoką, skaičiaus.

4. 1 dalyje nurodytai išmokai už hektarą apskaičiuoti suma, gauta pritaikius 35 straipsnį, padalijama iš reikalavimus atitinkančių hektarų, deklaruotų pagal 26 straipsnio 1 dalį, už kurias valstybės narės pagal šio straipsnio 2 dalį nusprendė skirti išmoką, skaičiaus.

Or. en

 

Pakeitimas  67

Pasiūlymas dėl reglamento

34 straipsnio 4 dalies pirma a pastraipa (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Valstybės narės, taikydamos objektyvius nediskriminacinius kriterijus, gali keisti išmoką už hektarą.

Or. en

 

Pakeitimas  68

Pasiūlymas dėl reglamento

34 straipsnio 4 dalies pirma b pastraipa (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Jei taikoma pirma dalis, valstybės narės gali nustatyti, į kokį maksimalų hektarų skaičių žemės ūkio valdai reikia atsižvelgti taikant išmoką.

Or. en

 

Pakeitimas  69

Pasiūlymas dėl reglamento

35 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Atsižvelgdama į valstybių narių pagal 1 dalį naudotiną nacionalinės viršutinės ribos procentinę dalį, Komisija įgyvendinimo aktais kasmet nustato tos išmokos atitinkamą viršutinę ribą. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

2. Atsižvelgdama į valstybių narių pagal 1 dalį naudotiną nacionalinės viršutinės ribos procentinę dalį, Komisija, pagal 55 straipsnį, turėtų būti įgaliota priimti deleguotuosius aktus, siekdama kasmet nustatyti tos išmokos atitinkamą viršutinę ribą.

Or. en

 

Pakeitimas  70

Pasiūlymas dėl reglamento

36 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

36 straipsnis

36 straipsnis

Bendrosios taisyklės

Bendrosios taisyklės

1. Valstybės narės skiria metinę išmoką jauniesiems ūkininkams, kurie turi teisę gauti išmoką pagal 1 skyriuje nurodytą bazinės išmokos schemą.

1. Valstybės narės, laikydamosis šio skyriaus sąlygų, skiria metinę išmoką jauniesiems ūkininkams, kurie turi teisę gauti išmoką pagal 1 skyriuje nurodytą bazinės išmokos schemą.

2. Šiame skyriuje „jaunieji ūkininkai“:

2. Šiame skyriuje „jaunieji ūkininkai“:

a) fiziniai asmenys, kurie žemės ūkio valdą kaip valdos vadovai kuria pirmą kartą arba kurie tokią valdą jau įkūrė per penkerius metus iki pirmosios paraiškos pagal bazinės išmokos schemą pateikimo dienos, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. [...] [HZR] 73 straipsnio 1 dalyje, ir

a) fiziniai asmenys, kurie žemės ūkio valdą kaip valdos vadovai kuria pirmą kartą arba kurie tokią valdą jau įkūrė per penkerius metus iki pirmosios paraiškos pagal bazinės išmokos schemą pateikimo dienos, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. [...] [HZR] 73 straipsnio 1 dalyje, ir

b) kurie a punkte nurodytos paraiškos teikimo dieną yra jaunesni nei 40 metų.

b) kurie a punkte nurodytos paraiškos teikimo dieną yra jaunesni nei 40 metų.

 

ba) Valstybės narės gali nustatyti papildomus objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus, kuriuos turi atitikti jaunieji ūkininkai, ypač kalbant apie tinkamus įgūdžius, patirtį ir (arba) mokymo reikalavimus.

3. Nepažeidžiant taikomos finansinės drausmės, laipsniško išmokų mažinimo ir ribojimo, 7 straipsnyje nurodyto linijinio mažinimo ir bet kokio pagal Reglamento (ES) Nr. [...] [HZR] 65 straipsnį taikomo išmokų mažinimo ir neskyrimo, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta išmoka skiriama kasmet, kai ūkininkas pasinaudoja teisėmis į išmokas.

3. Nepažeidžiant taikomos finansinės drausmės, laipsniško išmokų mažinimo ir ribojimo, 7 straipsnyje nurodyto linijinio mažinimo ir bet kokio pagal Reglamento (ES) Nr. [...] [HZR] 65 straipsnį taikomo išmokų mažinimo ir neskyrimo, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta išmoka skiriama kasmet, kai ūkininkas pasinaudoja teisėmis į išmokas.

4. 1 dalyje nurodyta išmoka kiekvienam ūkininkui skiriama ne ilgiau kaip penkerius metus. Tas laikotarpis sumažinamas metų, praėjusių nuo įsikūrimo iki 2 dalies a punkte nurodytos pirmosios paraiškos pateikimo, skaičiumi.

4. 1 dalyje nurodyta išmoka kiekvienam ūkininkui skiriama ne ilgiau kaip penkerius metus. Tas laikotarpis sumažinamas metų, praėjusių nuo įsikūrimo iki 2 dalies a punkte nurodytos pirmosios paraiškos pateikimo, skaičiumi.

5. 1 dalyje nurodytos išmokos sumą valstybės narės kiekvienais metais apskaičiuoja, skaitmenį, atitinkantį 25 % vidutinės ūkininko turimų teisių į išmokas vertės, padaugindamos iš teisių į išmokas, kuriomis jis pasinaudojo pagal 26 straipsnio 1 dalį, skaičiaus.

5. 1 dalyje nurodytos išmokos sumą valstybės narės kiekvienais metais apskaičiuoja, skaitmenį, atitinkantį 25 % vidutinės valstybės narės arba atitinkamo regiono teisių į išmokas vertės toje valstybėje narėje arba regione, padaugindamos iš teisių į išmokas, kuriomis ūkininkas pasinaudojo pagal 26 straipsnio 1 dalį, skaičiaus.

Taikydamos pirmą pastraipą valstybės narės atsižvelgia į šias didžiausias panaudotų teisių į išmokas skaičiui taikomas ribas:

Taikydamos pirmą pastraipą valstybės narės nustato ribą, kuri gali siekti daugiausia 100 hektarų.

a) valstybėse narėse, kuriose vidutinis žemės ūkio valdų dydis, nustatytas VI priede, yra 25 hektarai arba mažesnis, – ne daugiau kaip 25;

 

b) valstybėse narėse, kuriose vidutinis žemės ūkio valdų dydis, nustatytas VI priede, yra didesnis kaip 25 hektarai, – ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip minėtas vidutinis dydis.

 

6. Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, susijusius su sąlygomis, kuriomis gali būti laikoma, kad juridinis asmuo atitinka 1 dalyje nurodytos išmokos gavimo sąlygas, visų pirma susijusias su 2 dalies b punkte nustatytos amžiaus ribos taikymu vienam ar keliems juridinio asmens veikloje dalyvaujantiems fiziniams asmenims.

6. Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, susijusius su sąlygomis, kuriomis gali būti laikoma, kad juridinis asmuo atitinka 1 dalyje nurodytos išmokos gavimo sąlygas, visų pirma susijusias su 2 dalies b punkte nustatytos amžiaus ribos taikymu vienam ar keliems juridinio asmens veikloje dalyvaujantiems fiziniams asmenims.

Or. en

 

Pakeitimas  71

Pasiūlymas dėl reglamento

37 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

37 straipsnis

37 straipsnis

Finansinės nuostatos

Finansinės nuostatos

1. 36 straipsnyje nurodytai išmokai finansuoti valstybės narės naudoja II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos procentinę dalį, kuri yra ne didesnė kaip 2 % Iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. jos praneša Komisijai apie numatomą minėtai išmokai finansuoti reikalingą procentinę dalį.

1. 36 straipsnyje nurodytai išmokai finansuoti valstybės narės naudoja 2 % II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos.

 

Jei apskaičiuota 36 straipsnyje nurodytai išmokai finansuoti reikalinga dalis yra mažesnė nei 2 %, valstybės narės gali paskirstyti likusią atitinkamą sumą, linijiniu būdu padidindamos nacionalinio rezervo teisių į išmokas vertę, pirmenybę teikdamos jauniesiems ir naujiesiems ūkininkams pagal 23 straipsnio 4 dalį.

 

Nukrypdamos nuo pirmos pastraipos, valstybės narės gali nuspręsti padidinti pirmoje pastraipoje nurodytą procentinį dydį, kad būtų galima teikti pirmenybę pasirinktiems paramos gavėjams nacionaliniu lygmeniu, remiantis objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais. Apie tokį sprendimą Komisijai pranešama iki 2013 m. rugpjūčio 1 d.

Iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės gali persvarstyti savo numatomą procentinę dalį, kuri pradedama taikyti nuo 2017 m. sausio 1 d. Apie persvarstytą procentinę dalį jos praneša Komisijai iki 2016 m. rugpjūčio 1 d.

Iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės gali persvarstyti 36 straipsnyje nurodytai išmokai finansuoti reikalingą savo numatomą procentinę dalį, kuri pradedama taikyti nuo 2017 m. sausio 1 d. Apie persvarstytą procentinę dalį jos praneša Komisijai iki 2016 m. rugpjūčio 1 d.

2. Nepažeisdamos pagal 1 dalį nustatytos didžiausios 2 % ribos, jei bendra konkrečiais metais valstybėje narėje prašoma išmokos suma viršija pagal 4 dalį nustatytą viršutinę ribą ir jei ta viršutinė riba sudaro mažiau kaip 2 % II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos, valstybės narės visoms išmokoms, kurios pagal 25 straipsnį turi būti skiriamos visiems ūkininkams, taiko linijinį mažinimą.

2. Nepažeisdamos pagal 1 dalį nustatytos didžiausios 2 % ribos, jei bendra konkrečiais metais valstybėje narėje prašoma išmokos suma viršija pagal 4 dalį nustatytą viršutinę ribą ir jei ta viršutinė riba sudaro mažiau kaip 2 % II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos, valstybės narės visoms išmokoms, kurios pagal 25 straipsnį turi būti skiriamos visiems ūkininkams, taiko linijinį mažinimą.

3. Jei bendra konkrečiais metais valstybėje narėje prašoma išmokos suma viršija pagal 4 dalį nustatytą viršutinę ribą ir jei ta viršutinė riba sudaro 2 % II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos, valstybės narės, siekdamos laikytis minėtos viršutinės ribos, pagal 36 straipsnį mokėtinoms sumoms taiko linijinį mažinimą.

3. Jei bendra konkrečiais metais valstybėje narėje prašoma išmokos suma viršija pagal 4 dalį nustatytą viršutinę ribą ir jei ta viršutinė riba sudaro 2 % II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos, valstybės narės, siekdamos laikytis minėtos viršutinės ribos, pagal 36 straipsnį mokėtinoms sumoms taiko linijinį mažinimą.

4. Remdamasi numatoma procentine dalimi, apie kurią valstybės narės praneša pagal 1 dalį, Komisija įgyvendinimo aktais kasmet nustato atitinkamą 36 straipsnyje nurodytą išmokai taikomą viršutinę ribą. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4. Remdamasi numatoma procentine dalimi, apie kurią valstybės narės praneša pagal 1 dalį, Komisija įgyvendinimo aktais kasmet nustato atitinkamą 36 straipsnyje nurodytą išmokai taikomą viršutinę ribą. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Or. en

 

 

Pakeitimas     72

Pasiūlymas dėl reglamento

38 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Susietoji parama gali būti teikiama šiems sektoriams ir gamybai: grūdų, aliejinių kultūrų sėklų, baltyminių augalų, ankštinių javų, linų, kanapių, ryžių, riešutų, krakmolinių bulvių, pieno ir pieno produktų, sėklų, avienos ir ožkienos, galvijienos, alyvuogių aliejaus, šilkaverpių, sausųjų pašarų, apynių, cukrinių runkelių, cukranendrių ir cikorijų, vaisių ir daržovių, trumpos rotacijos želdinių.

Susietoji parama gali būti teikiama sektoriams ir gamybai, nurodytiems Sutarties I priede, išskyrus žuvininkystės produktus.

Or. en

 

 

Pakeitimas  73

Pasiūlymas dėl reglamento

38 straipsnio 1 dalies antra a pastraipa (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Susietosioms išmokoms skirti asignavimai pirmenybės tvarka turėtų būti paskirti gaminiams, kuriems pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68, 101 ir 111 straipsnius 2010–2013 m. laikotarpiu buvo taikomos susietosios išmokos.

Or. en

 

Pakeitimas  74

Pasiūlymas dėl reglamento

38 straipsnio 3 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3a. Valstybės narės gali teikti susietąją paramą ūkininkams, kurie turėjo specialiąsias teises į išmokas 2010 m. pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 60 ir 65 straipsnius, nepriklausomai nuo bazinės išmokos, nurodytos šio reglamento 1 skyriaus III antraštinėje dalyje.

Or. en

 

Pakeitimas  75

Pasiūlymas dėl reglamento

38 straipsnio 3 b dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3b. Valstybės narės gali suteikti susietąją paramą gyvulius auginantiems ūkininkams, kuriems nepriklauso didžioji dalis jų ūkio žemės.

Or. en

 

Pakeitimas  76

Pasiūlymas dėl reglamento

38 straipsnio 3 c dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3c. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį nustatyti pereinamojo laikotarpio priemones, kurios turėtų būti taikomos šiems ūkininkams.

Or. en

 

Pakeitimas  77

Pasiūlymas dėl reglamento

38 straipsnio 4 dalies pirma a pastraipa (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos nuostatų, skirtos susietosios paramos dydis gali būti didesnis, nei ribinė parama, kurios reikia siekiant išlaikyti esamą gamybos lygį, su sąlyga, kad susietosios paramos tikslas yra aplinkos apsauga. Atitinkama valstybė narė nustato šią kitą ribą, atsižvelgdama į nurodytus aplinkosauginius tikslus arba uždavinius. Apie šią nustatytą ribą pranešama Komisijai pagal 40 straipsnį ir ji patvirtinama pagal 41 straipsnį.

Or. en

 

Pakeitimas  78

Pasiūlymas dėl reglamento

39 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Savanoriškai susietajai paramai finansuoti valstybės narės iki metų, einančių prieš pirmuosius tokios paramos įgyvendinimo metus, rugpjūčio 1 d. gali nuspręsti panaudoti iki 5 % II priede nustatytos savo metinės nacionalinės viršutinės ribos.

1. Savanoriškai susietajai paramai finansuoti valstybės narės iki metų, einančių prieš pirmuosius tokios paramos įgyvendinimo metus, rugpjūčio 1 d. gali nuspręsti panaudoti iki 15 % II priede nustatytos savo metinės nacionalinės viršutinės ribos.

Or. en

 

Pakeitimas  79

Pasiūlymas dėl reglamento

39 straipsnio 1 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. 1 dalyje minima nacionalinė viršutinė riba gali būti padidinama 3 % tose valstybėse narėse, kurios nusprendžia bent 3 % nuo jų nacionalinės viršutinės ribos, apibrėžtos II priede, panaudoti baltymingų augalų gamybai, minimai šiame skyriuje.

Or. en

 

Pakeitimas  80

Pasiūlymas dėl reglamento

39 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės gali nuspręsti panaudoti iki 10 % II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos, jei:

Išbraukta.

a) iki 2013 m. gruodžio 31 d. jos taikė vienkartinės išmokos už plotus schemą, nustatytą Reglamento (EB) Nr. 73/2009 V antraštinėje dalyje, arba finansavo priemones pagal to reglamento 111 straipsnį, arba joms taikoma nukrypti leidžianti nuostata, numatyta 69 straipsnio 5 dalyje arba Maltos atveju– to reglamento 69 straipsnio 1 dalyje, ir (arba)

 

b) jos bent vienerius 2010–2013 m. laikotarpio metus Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinės dalies 2 skyriaus 2 skirsnyje nustatytoms priemonėms, to reglamento 68 straipsnio 1 dalies a punkto i–iv papunkčiuose ir 1 dalies b ir e punktuose numatytai paramai arba to reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus, išskyrus 6 skirsnį, priemonėms finansuoti skyrė daugiau kaip 5 % tiesioginėms išmokoms, numatytoms Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III, IV ir V antraštinėse dalyse, išskyrus IV antraštinės dalies 1 skyriaus 6 skirsnį, turimų lėšų sumos.

 

Or. en

 

Pakeitimas  81

Pasiūlymas dėl reglamento

39 straipsnio 3 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Nukrypdamos nuo 2 dalies, valstybės narės, kurios bent vienerius 2010–2013 m. laikotarpio metus Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinės dalies 2 skyriaus 2 skirsnyje nustatytoms priemonėms, to reglamento 68 straipsnio 1 dalies a punkto i–iv papunkčiuose ir 1 dalies b ir e punktuose numatytai paramai arba to reglamento IV antraštinės dalies 1 skyriaus, išskyrus 6 skirsnį, priemonėms finansuoti skyrė daugiau kaip 10 % tiesioginėms išmokoms, numatytoms Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III, IV ir V antraštinėse dalyse, išskyrus IV antraštinės dalies 1 skyriaus 6 skirsnį, turimų lėšų sumos, gavusios Komisijos patvirtinimą pagal 41 straipsnį, gali nuspręsti panaudoti daugiau kaip 10 % II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos.

Išbraukta.

Or. en

 

Pakeitimas  82

Pasiūlymas dėl reglamento

39 straipsnio 4 dalies įžanginė dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės, vadovaudamosi 1, 2 ir 3 dalimis, gali peržiūrėti savo sprendimą ir nuspręsti nuo 2017 m.:

4. Iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. valstybės narės, vadovaudamosi 1 ir 1a dalimis, gali peržiūrėti savo sprendimą ir nuspręsti nuo 2017 m.:

Or. en

 

Pakeitimas  83

Pasiūlymas dėl reglamento

39 straipsnio 4 dalies a punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) padidinti pagal 1 ir 2 dalis nustatytą procentinį dydį, atsižvelgdamos, jei taikoma, į tose dalyse nustatytas ribas ir, jei reikia, pakeisti paramos teikimo sąlygas;

a) padidinti pagal 1 ir 1a dalis nustatytą procentinį dydį, atsižvelgdamos, jei taikoma, į tose dalyse nustatytas ribas ir, jei reikia, pakeisti paramos teikimo sąlygas;

Or. en

 

 

Pakeitimas  84

Pasiūlymas dėl reglamento

39 straipsnio 5 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5. Remdamasi kiekvienos valstybės narės pagal 14 dalis priimtu sprendimu dėl naudotinos nacionalinių viršutinių ribų dalies, Komisija įgyvendinimo aktais kasmet nustato atitinkamą paramos viršutinę ribą. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

5. Remiantis kiekvienos valstybės narės pagal 1, 1a ir 4 dalis priimtu sprendimu dėl naudotinos nacionalinių viršutinių ribų dalies, Komisijai pagal 55 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus ir kasmet nustatyti atitinkamas paramos viršutines ribas.

Or. en

 

Pakeitimas  85

Pasiūlymas dėl reglamento

39 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

39a straipsnis

 

Neprivalomoji papildoma nacionalinė parama

 

1. Valstybės narės, nusprendusios taikyti neprivalomą susietąją paramą karvėms žindenėms, vadovaujantis 38 straipsniu gali suteikti papildomas nacionalines priemokas ūkininkams, skirtas papildyti tais pačiais metais gautą susietąją paramą.

 

2. Valstybės narės informuoja ūkininkus apie šios papildomos nacionalinės paramos suteikimo sąlygas tuo pat metu ir vadovaujantis tokia pačia tvarka kaip ir informuojant apie susietąją paramą.

Or. en

 

Pakeitimas  86

Pasiūlymas dėl reglamento

41 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komisija įgyvendinimo aktais tvirtina 39 straipsnio 3 dalyje arba, jei taikoma, 39 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytą sprendimą, jei įrodomas vienas iš šių regiono arba sektoriaus poreikių:

1. Komisijai pagal 55 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus ir jais tvirtinti 39 straipsnio 3 dalyje arba, jei taikoma, 39 straipsnio 4 dalies a punkte nurodytą sprendimą, jei įrodomas vienas iš šių regiono arba sektoriaus poreikių:

Or. en

 

Pakeitimas  87

Pasiūlymas dėl reglamento

47 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

47 straipsnis

47 straipsnis

Bendrosios taisyklės

Bendrosios taisyklės

1. Ūkininkai, turintys 2014 m. jiems pagal 21 straipsnį skirtas teises į išmokas ir tenkinantys būtiniausius 10 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, gali pasirinkti šioje antraštinėje dalyje nustatytomis sąlygomis dalyvauti supaprastintoje schemoje (toliau – smulkiųjų ūkininkų schema).

1. Valstybės narės gali sukurti supaprastintą smulkiųjų ūkininkų schemą, vadovaudamosi šioje antraštinėje dalyje nustatytomis sąlygomis. Jei valstybė narė taiko tokią schemą, ūkininkai, turintys 2014 m. jiems pagal 21 straipsnį skirtas teises į išmokas ir tenkinantys būtiniausius 10 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus, dalyvauja šioje antraštinėje dalyje nustatytomis sąlygomis supaprastintoje schemoje (toliau – smulkiųjų ūkininkų schema).

 

Ūkininkai, kurių teisių į išmokas apimtis yra mažesnė negu 1 500 EUR remiantis III ir IV antraštinėmis dalimis, automatiškai įtraukiami į smulkiųjų ūkininkų schemą.

2. Pagal smulkiųjų ūkininkų schemą skiriamos išmokos pakeičia pagal III ir IV antraštines dalis teiktinas išmokas.

2. Pagal smulkiųjų ūkininkų schemą skiriamos išmokos pakeičia pagal III ir IV antraštines dalis teiktinas išmokas.

3. Smulkiųjų ūkininkų schemoje dalyvaujantys ūkininkai atleidžiami nuo reikalavimo vykdyti III antraštinės dalies 2 skyriuje numatytą žemės ūkio veiklą.

3. Smulkiųjų ūkininkų schemoje dalyvaujantys ūkininkai atleidžiami nuo reikalavimo vykdyti III antraštinės dalies 2 skyriuje numatytą žemės ūkio veiklą.

4. Valstybės narės užtikrina, kad išmokos nebūtų skiriamos ūkininkams, jei nustatoma, kad nuo Komisijos pateikto šio reglamento pasiūlymo paskelbimo dienos jie padalija savo valdą vien tik siekdami pasinaudoti smulkiųjų ūkininkų schema. Tai taikoma ir ūkininkams, kurių valda yra šio padalijimo pasekmė.

4. Valstybės narės užtikrina, kad išmokos nebūtų skiriamos ūkininkams, jei nustatoma, kad nuo Komisijos pateikto šio reglamento pasiūlymo paskelbimo dienos jie padalija savo valdą vien tik siekdami pasinaudoti smulkiųjų ūkininkų schema. Tai taikoma ir ūkininkams, kurių valda yra šio padalijimo pasekmė.

Or. en

 

Pakeitimas  88

Pasiūlymas dėl reglamento

48 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

48 straipsnis

48 straipsnis

Dalyvavimas

Dalyvavimas

Smulkiųjų ūkininkų schemoje norintys dalyvauti ūkininkai paraišką pateikia iki 2014 m. spalio 15 d.

Nacionalinės institucijos praneša Komisijai apie 47 straipsnio 1 dalyje nurodytus ūkininkus iki 2014 m. spalio 15 d.

Ūkininkai, nepateikę paraiškos dalyvauti smulkiųjų ūkininkų schemoje iki 2014 m. spalio 15 d., nusprendę joje nebedalyvauti po minėtos datos arba atrinkti paramai gauti pagal Reglamento (ES) Nr. [...] [RDR] 20 straipsnio 1 dalies c punktą, nebetenka teisės dalyvauti toje schemoje.

47 straipsnio 1 dalyje nurodyti ūkininkai, nusprendę smulkiųjų ūkininkų schemoje nebedalyvauti po minėtos datos arba atrinkti paramai gauti pagal Reglamento (ES) Nr. [...] [RDR] 20 straipsnio 1 dalies c punktą, nebetenka teisės dalyvauti toje schemoje.

Or. en

 

Pakeitimas  89

Pasiūlymas dėl reglamento

49 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

49 straipsnis

49 straipsnis

Išmokos suma

Išmokos suma

1. Valstybės narės, atsižvelgdamos į 2 ir 3 dalis, nustato vieną iš šių metinės išmokos pagal smulkiųjų ūkininkų schemą sumų:

1. Valstybės narės, atsižvelgdamos į 2 ir 3 dalis, nustato vieną iš šių metinės išmokos pagal smulkiųjų ūkininkų schemą sumų:

a) sumą, neviršijančią 15 % nacionalinio vienam paramos gavėjui tenkančios išmokos vidurkio,

a) sumą, neviršijančią 25 % nacionalinio vienam paramos gavėjui tenkančios išmokos vidurkio,

b) sumą, kuri gaunama nacionalinį išmokos už hektarą vidurkį padauginus iš skaitmens, kuris atitinka hektarų skaičių, tačiau yra ne didesnis kaip trys.

b) sumą, kuri gaunama nacionalinį išmokos už hektarą vidurkį padauginus iš skaitmens, kuris atitinka hektarų skaičių, tačiau yra ne didesnis kaip penki.

 

Nukrypdamos nuo 1 pastraipos, valstybės narės gali nuspręsti, kad metinių išmokų suma turi būti tokia pati, kaip suma, kurią ūkininkai turi teisę gauti pagal 18, 29, 34, 36 ir 38 straipsnius tais metais, kai jie pirmą kartą naudojasi schema, bet ne didesnė kaip 1 500 EUR.

Pirmos pastraipos a punkte nurodytą nacionalinį vidurkį valstybės narės nustato vadovaudamosi II priede 2019 kalendoriniams metams nustatyta nacionaline viršutine riba ir ūkininkų, įgijusių teises į išmokas pagal 21 straipsnio 1 dalį, skaičiumi.

Pirmos pastraipos a punkte nurodytą nacionalinį vidurkį valstybės narės nustato vadovaudamosi II priede 2019 kalendoriniams metams nustatyta nacionaline viršutine riba ir ūkininkų, įgijusių teises į išmokas pagal 21 straipsnio 1 dalį, skaičiumi.

Pirmos pastraipos b punkte nurodytą nacionalinį vidurkį valstybės narės nustato vadovaudamosi II priede 2019 kalendoriniams metams nustatyta nacionaline viršutine riba ir reikalavimus atitinkančių hektarų, deklaruotų pagal 26 straipsnį 2014 m., skaičių.

Pirmos pastraipos b punkte nurodytą nacionalinį vidurkį valstybės narės nustato vadovaudamosi II priede 2019 kalendoriniams metams nustatyta nacionaline viršutine riba ir reikalavimus atitinkančių hektarų, deklaruotų pagal 26 straipsnį 2014 m., skaičių.

2. 1 dalyje nurodyta suma neturi būti mažesnė kaip 500 EUR ir ne didesnė kaip 1 000 EUR. Nepažeidžiant 51 straipsnio 1 dalies, jei taikant 1 dalį gaunama mažesnė kaip 500 EUR arba didesnė kaip 1 000 EUR suma, ji padidinama suapvalinant iki mažiausios sumos arba atitinkamai sumažinama suapvalinant iki didžiausios sumos.

2. 1 dalyje nurodyta suma neturi būti mažesnė kaip 500 EUR ir ne didesnė kaip 1 500 EUR. Nepažeidžiant 51 straipsnio 1 dalies, jei taikant 1 dalį gaunama mažesnė kaip 500 EUR arba didesnė kaip 1 500 EUR suma, ji padidinama suapvalinant iki mažiausios sumos arba atitinkamai sumažinama suapvalinant iki didžiausios sumos.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, Kroatijoje, Kipre ir Maltoje gali būti nustatyta mažesnė kaip 500 EUR, bet ne mažesnė kaip 200 EUR 1 dalyje nurodytos sumos vertė.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, Kroatijoje, Kipre ir Maltoje gali būti nustatyta mažesnė kaip 500 EUR, bet ne mažesnė kaip 200 EUR 1 dalyje nurodytos sumos vertė.

Or. en

 

Pakeitimas  90

Pasiūlymas dėl reglamento

51 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

51 straipsnis

51 straipsnis

Finansinės nuostatos

Finansinės nuostatos

1. Siekdamos finansuoti šioje antraštinėje dalyje nurodytą išmoką, valstybės narės iš bendros atitinkamoms išmokoms turimos sumos atima sumą, atitinkančią sumą, kurią smulkieji ūkininkai turėtų teisę gauti kaip III antraštinės dalis 1 skyriuje nurodytą bazinę išmoką, kaip III antraštinės dalies 2 skyriuje nurodytą išmoką už klimatui ir aplikai naudingą žemės ūkio veiklą, ir, jei taikoma, kaip III antraštinės dalies 3 skyriuje nurodytą išmoką už vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių, III antraštinės dalies 4 skyriuje nurodytą išmoką jauniesiems ūkininkams ir IV antraštinėje dalyje nurodytą susietąją paramą.

1. Siekdamos finansuoti šioje antraštinėje dalyje nurodytą išmoką, valstybės narės iš bendros atitinkamoms išmokoms turimos sumos atima sumą, atitinkančią sumą, kurią smulkieji ūkininkai turėtų teisę gauti kaip III antraštinės dalis 1 skyriuje nurodytą bazinę išmoką, kaip III antraštinės dalies 2 skyriuje nurodytą išmoką už klimatui ir aplikai naudingą žemės ūkio veiklą, ir, jei taikoma, kaip III antraštinės dalies 3 skyriuje nurodytą išmoką už vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių, III antraštinės dalies 4 skyriuje nurodytą išmoką jauniesiems ūkininkams ir IV antraštinėje dalyje nurodytą susietąją paramą.

Visų išmokų, kurios turi būti skiriamos pagal smulkiųjų ūkininkų schemą, sumos ir bendros pagal pirmą pastraipą finansuojamos sumos skirtumas padengiamas visoms pagal 25 straipsnį skirtinoms išmokoms taikant linijinį mažinimą.

Visų išmokų, kurios turi būti skiriamos pagal smulkiųjų ūkininkų schemą, sumos ir bendros pagal pirmą pastraipą finansuojamos sumos skirtumas padengiamas visoms pagal 25 straipsnį skirtinoms išmokoms taikant linijinį mažinimą.

 

Valstybės narės, kurios pasinaudoja 20 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali regiono lygmeniu taikyti skirtingas mažinimo normas.

Veiksniai, kuriais remiantis nustatomos pirmoje pastraipoje nurodytos sumos, turi išlikti nepakitę visą ūkininko dalyvavimo schemoje laikotarpį.

Veiksniai, kuriais remiantis nustatomos pirmoje pastraipoje nurodytos sumos, turi išlikti nepakitę visą ūkininko dalyvavimo schemoje laikotarpį.

2. Jei bendra pagal smulkiųjų ūkininkų schemą skirtinų išmokų suma sudaro daugiau kaip 10 % II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos, valstybės narės, siekdamos laikytis to procentinio dydžio, pagal šią antraštinę dalį mokėtinoms sumoms taiko linijinį mažinimą.

2. Jei bendra pagal smulkiųjų ūkininkų schemą skirtinų išmokų suma sudaro daugiau kaip 15 % II priede nustatytos metinės nacionalinės viršutinės ribos, valstybės narės, siekdamos laikytis to procentinio dydžio, pagal šią antraštinę dalį mokėtinoms sumoms taiko linijinį mažinimą.

Or. en

 

Pakeitimas  91

Pasiūlymas dėl reglamento

53 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

da) praneštinos informacijos tvarkymo tvarką ir su pranešimų turiniu, forma, pateikimo laiku, dažnumu ir galutiniais terminais susijusias taisykles,

Or. en

 

Pakeitimas  92

Pasiūlymas dėl reglamento

53 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) praneštinos informacijos tvarkymo tvarką ir su pranešimų turiniu, forma, pateikimo laiku, dažnumu ir galutiniais terminais susijusias taisykles,

Išbraukta.

Or. en

 

Pakeitimas  93

Pasiūlymas dėl reglamento

54 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Komisija įgyvendinimo aktais priima priemones, kurios yra būtinos ir pateisinamos ekstremaliosios situacijos atveju siekiant išspręsti konkrečias problemas. Tokiomis priemonėmis galima nukrypti nuo šio reglamento nuostatų, tačiau tik tiek ir tokiam laikui, kiek tikrai būtina. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 56 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

1. Komisija įgaliojama pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kurie yra būtini ir pateisinami ekstremaliosios situacijos atveju siekiant išspręsti konkrečias problemas. Tokiais deleguotaisiais aktais galima nukrypti nuo tam tikrų šio reglamento nuostatų, tačiau tik tiek ir tokiam laikotarpiui, kiek tai yra tikrai būtina.

Or. en

 

Pakeitimas  94

Pasiūlymas dėl reglamento

54 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Kai tai būtina dėl tinkamai pagrįstų neišvengiamų skubos priežasčių, susijusių su 1 dalyje nurodytomis priemonėmis, Komisija pagal 56 straipsnio 3 dalyje nurodytą procedūrą priima nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus.

2. Kai dėl 1 dalyje nurodytų priemonių būtina imtis skubių veiksmų, pagal šią dalį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 55 a straipsnyje numatyta procedūra.

Or. en

 

Pakeitimas  95

Pasiūlymas dėl reglamento

55 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Šiame reglamente nurodyti deleguotieji įgaliojimai suteikiami Komisijai neribotam laikui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

2. Šiame reglamente nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

Or. en

 

Pakeitimas  96

Pasiūlymas dėl reglamento

55 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

55a straipsnis

 

Skubos procedūra

 

1. Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei pagal 2 dalį nepareiškiama prieštaravimų. Pranešime apie deleguotąjį aktą Europos Parlamentui ir Tarybai nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

 

2. Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimą dėl deleguotojo akto pagal 55 straipsnio 5 dalyje nurodytą procedūrą. Tokiu atveju Komisija nedelsdama panaikina aktą po pranešimo apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimą.

Or. en

 

Pakeitimas  97

Pasiūlymas dėl reglamento

58 a straipsnis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

58a straipsnis

 

Ataskaitų teikimas

 

Ne vėliau kaip 2017 m. kovo 1 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą ir, prireikus, prideda atitinkamus teisėkūros pasiūlymus.

Or. en

 

Pakeitimas  98

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedas

 

 

Komisijos siūlomas tekstas

 

 

 

 

 

 

 

Kalendoriniai metai 2014 m.

2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m.

2014

2015

2016

2017

2018

2019 m. ir vėlesni metai

Belgija

553 521

544 065

534 632

525 205

525 205

525 205

Bulgarija

655 661

737 164

810 525

812 106

812 106

812 106

Čekija

892 698

891 875

891 059

890 229

890 229

890 229

Danija

942 931

931 719

920 534

909 353

909 353

909 353

Vokietija

5 275 876

5 236 176

5 196 585

5 156 970

5 156 970

5 156 970

Estija

108 781

117 453

126 110

134 749

134 749

134 749

Airija

1 240 652

1 239 027

1 237 413

1 235 779

1 235 779

1 235 779

Graikija

2 099 920

2 071 481

2 043 111

2 014 751

2 014 751

2 014 751

Ispanija

4 934 910

4 950 726

4 966 546

4 988 380

4 988 380

4 988 380

Prancūzija

7 732 611

7 694 854

7 657 219

7 619 511

7 619 511

7 619 511

Kroatija “

111 900

130 550

149 200

186 500

223 800

261 100

Italija

4 023 865

3 963 007

3 902 289

3 841 609

3 841 609

3 841 609

Kipras

52 273

51 611

50 950

50 290

50 290

50 290

Latvija

163 261

181 594

199 895

218 159

218 159

218 159

Lietuva

396 499

417 127

437 720

458 267

458 267

458 267

Liuksemburgas

34 313

34 250

34 187

34 123

34 123

34 123

Vengrija

1 298 104

1 296 907

1 295 721

1 294 513

1 294 513

1 294 513

Malta

5 316

5 183

5 050

4 917

4 917

4 917

Nyderlandai

806 975

792 131

777 320

762 521

762 521

762 521

Austrija

707 503

706 850

706 204

705 546

705 546

705 546

Lenkija

3 038 969

3 066 519

3 094 039

3 121 451

3 121 451

3 121 451

Portugalija

573 046

585 655

598 245

610 800

610 800

610 800

Rumunija

1 472 005

1 692 450

1 895 075

1 939 357

1 939 357

1 939 357

Slovėnija

141 585

140 420

139 258

138 096

138 096

138 096

Slovakija

386 744

391 862

396 973

402 067

402 067

402 067

Suomija

533 932

534 315

534 700

535 075

535 075

535 075

Švedija

710 853

711 798

712 747

713 681

713 681

713 681

Jungtinė Karalystė

3 624 384

3 637 210

3 650 038

3 662 774

3 662 774

3 662 774

 

 

Pakeitimas

 

 

2014

2015

2016

2017

2018

2019 m. ir vėlesni metai

Belgija

554.701

548.646

542.261

535.640

535.640

535.640

Bulgarija

657.571

735.055

805.495

814.887

814.887

814.887

Čekija

891.307

892.742

893.686

894.054

894.054

894.054

Danija

940.086

929.824

919.002

907.781

907.781

907.781

Vokietija

5.237.224

5.180.053

5.119.764

5.057.253

5.057.253

5.057.253

Estija

113.168

125.179

137.189

149.199

149.199

149.199

Airija

1.236.214

1.235.165

1.233.425

1.230.939

1.230.939

1.230.939

Graikija

2.098.834

2.075.923

2.051.762

2.026.710

2.026.710

2.026.710

Ispanija

4.939.152

4.957.834

4.973.833

4.986.451

4.986.451

4.986.451

Prancūzija

7.655.794

7.572.222

7.484.090

7.392.712

7.392.712

7.392.712

Kroatija “

111 900

130 550

149 200

186 500

223 800

261 100

Italija

4.024.567

3.980.634

3.934.305

3.886.268

3.886.268

3.886.268

Kipras

52.155

51.585

50.985

50.362

50.362

50.362

Latvija

176.500

206.565

236.630

266.695

266.695

266.695

Lietuva

402.952

426.070

449.189

472.307

472.307

472.307

Liuksemburgas

33.943

33.652

33.341

33.015

33.015

33.015

Vengrija

1.295.776

1.297.535

1.298.579

1.298.791

1.298.791

1.298.791

Malta

5.365

5.306

5.244

5.180

5.180

5.180

Nyderlandai

809.722

800.883

791.561

781.897

781.897

781.897

Austrija

706.071

706.852

707.242

707.183

707.183

707.183

Lenkija

3.079.652

3.115.887

3.152.121

3.188.356

3.188.356

3.188.356

Portugalija

582.466

598.550

614.635

630.719

630.719

630.719

Rumunija

1.485.801

1.707.131

1.928.460

2.002.237

2.002.237

2.002.237

Slovėnija

140.646

139.110

137.491

135.812

135.812

135.812

Slovakija

391.608

397.576

403.543

409.511

409.511

409.511

Suomija

533.451

535.518

537.295

538.706

538.706

538.706

Švedija

709.922

712.820

715.333

717.357

717.357

717.357

Jungtinė Karalystė

3.652.541

3.655.113

3.657.684

3.660.255

3.660.255

3.660.255

Or. en

 

 

 

 

 

 

Teisinė informacija - Privatumo politika