Procedūra : 2011/0282(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0081/2013

Pateikti tekstai :

B7-0081/2013

Debatai :

PV 12/03/2013 - 14
CRE 12/03/2013 - 14
PV 13/03/2013 - 6
CRE 13/03/2013 - 6

Balsavimas :

PV 13/03/2013 - 8.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0086

PASIŪLYMAS DĖL SPRENDIMO DĖL TARPINSTITUCINIŲ DERYBŲ PRADĖJIMO IR ĮGALIOJIMŲ
PDF 489kWORD 1301k
4.2.2013
PE503.602v01-00
 
B7-0081/2013

pateiktas pagal Darbo tvarkos taisyklių 70 straipsnio 2 dalį ir 70a straipsnį


dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis (COM(2011) 0627 final/3 – C7‑0340/2011 – COM(2012) 0553 – C7‑0313/2012 – 2011/0282(COD) – 2013/2530(RSP))


Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas (*)
(*) Derybų grupė: pirmininkas, pranešėjas ir šešėliniai pranešėjai

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento sprendimo dėl tarpinstitucinių derybų dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis pradėjimo ir įgaliojimų (COM(2011) 0627 final/3 – C7‑0340/2011, COM(2012) 0553 – C7‑0313/2012 – 2011/0282(COD)2013/2530(RSP))    
B7‑0081/2013

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pasiūlymą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 70 straipsnio 2 dalį ir 70a straipsnį,

–   kadangi pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nurodytas finansinis paketas yra tik nuoroda teisėkūros institucijai ir negali būti nustatomas, kol nebus pasiektas susitarimas dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa;

nusprendžia pradėti tarpinstitucines derybas remdamasis šiais įgaliojimais:

ĮGALIOJIMAI

 

Pakeitimas  1

Pasiūlymas dėl reglamento

Pirma nurodomoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 42 ir 43 straipsnius,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 42 straipsnį ir 43 straipsnio 2 dalį,

Or. en

Pagrindimas

Siekiama patikslinimo. Visi teisėkūros procedūra priimami aktai, sudarantys reformos paketą, turi būti priimami pagal tą pačią teisinę bazę.

 

Pakeitimas  2

Pasiūlymas dėl reglamento

8 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(8) siekiant užtikrinti, kad kaimo plėtros programos būtų pradėtos įgyvendinti nedelsiant ir įgyvendinamos veiksmingai, parama EŽŪFKP lėšomis turėtų būti grindžiama patikimos administracinės sistemos sąlygomis. Todėl valstybės narės turėtų įvertinti atitiktį tam tikroms ex ante sąlygomis. Kiekviena valstybė narė turėtų parengti bendrą nacionalinę visos jos teritorijos kaimo plėtros programą arba regioninių programų rinkinį. Kiekvienoje programoje turėtų būti nustatyta su Sąjungos kaimo plėtros prioritetais susijusių tikslų įgyvendinimo strategija ir priemonių rinkinys. Programavimas turėtų atitikti Sąjungos kaimo plėtros prioritetus, būti pritaikytas pagal nacionalines aplinkybes ir papildyti kitas Sąjungos politikos sritis, visų pirma žemės ūkio produktų rinkos politiką, sanglaudos politiką ir bendrą žuvininkystės politiką. Valstybės narės, kurios pasirenka parengti regioninių programų rinkinį, taip pat turėtų galėti parengti nacionalinę sistemą, kuriai nebūtų atskirai skiriama biudžeto lėšų, bet kuria būtų siekiama palengvinti regionų veiklos koordinavimą ir spręsti nacionalines problemas;

(8) siekiant užtikrinti, kad kaimo plėtros programos būtų pradėtos įgyvendinti nedelsiant ir įgyvendinamos veiksmingai, parama EŽŪFKP lėšomis turėtų būti grindžiama patikimos administracinės sistemos sąlygomis. Todėl valstybės narės turėtų įvertinti atitiktį tam tikroms ex ante sąlygomis. Kiekviena valstybė narė turėtų parengti bendrą nacionalinę visos jos teritorijos kaimo plėtros programą arba regioninių programų rinkinį. Kiekvienoje programoje turėtų būti nustatyta su Sąjungos kaimo plėtros prioritetais susijusių tikslų įgyvendinimo strategija ir priemonių rinkinys. Programavimas turėtų atitikti Sąjungos kaimo plėtros prioritetus, būti pritaikytas pagal nacionalines aplinkybes ir papildyti kitas Sąjungos politikos sritis, visų pirma žemės ūkio produktų rinkos politiką, sanglaudos politiką ir bendrą žuvininkystės politiką. Valstybės narės, kurios pasirenka parengti regioninių programų rinkinį, taip pat turėtų galėti parengti nacionalinę programą, skirtą konkrečioms priemonėms nacionaliniu lygmeniu įgyvendinti, arba nacionalinę sistemą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos koordinuoti regionų veiklą sprendžiant nacionalines problemas;

Or. en

 

Pakeitimas  3

Pasiūlymas dėl reglamento

12 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(12) būtina nustatyti tam tikras kaimo plėtros programavimo ir peržiūros taisykles. Paprastesnė procedūra turėtų būti numatyta peržiūroms, kurios neturi poveikio programų strategijoms arba atitinkamiems Sąjungos finansiniams įnašams;

(12) būtina nustatyti tam tikras kaimo plėtros programavimo ir peržiūros taisykles. Supaprastinta procedūra turėtų būti numatyta peržiūroms, kurios neturi poveikio programų strategijoms arba atitinkamiems Sąjungos finansiniams įnašams;

Or. en

 

Pakeitimas  4

Pasiūlymas dėl reglamento

13 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(13) siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo dėl procedūros, taikomos programų pakeitimų atvejais, Komisijai turėtų būti suteiktas įgaliojimas pagal Sutarties 290 straipsnį priimti aktus dėl kriterijų, kuriais remiantis pasiūlyti išmatuojamų programos tikslų pakeitimai laikomi svarbiais ir dėl kurių programa turėtų būti modifikuojama įgyvendinimo aktu, priimtu pagal šio reglamento 91 straipsnį;

(13) siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo dėl procedūros, taikomos programų pakeitimų atvejais, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl kriterijų, kuriais apibrėžiama, kas yra dideli išmatuojamų tikslų pakeitimai;

Or. en

Pagrindimas

Programų keitimai nėra tik techniniai sprendimai.

 

Pakeitimas  5

Pasiūlymas dėl reglamento

16 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(16) ūkių konsultavimo paslaugomis ūkininkams, miškų savininkams ir kaimo vietovių MVĮ padedama didinti valdų arba įmonių valdymo tvarumą ir bendrą veiksmingumą. Todėl turėtų būti skatinamas tiek tokių paslaugų teikėjų steigimasis, tiek ūkininkų, miškų savininkų ir MVĮ naudojimasis konsultacijomis. Siekiant pagerinti siūlomų konsultavimo paslaugų kokybę ir padidinti jų veiksmingumą, turėtų būti numatyta nuostata dėl būtiniausios konsultantų kvalifikacijos ir reguliaraus mokymo. [...] Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. HR/2012 numatytomis ūkininkų konsultavimo paslaugomis turėtų būti padedama ūkininkams įvertinti jų žemės ūkio valdos veiklos rezultatus ir numatyti būtinus patobulinimus, susijusius su teisės aktais nustatytais valdymo reikalavimais, gera agrarine ir aplinkosaugos būkle, klimatui ir aplinkai palankia žemės ūkio praktika, kurie nustatyti ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. DP/2012, taip pat bent su tais reikalavimais ir veiksmais, susijusiais su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos, biologinės įvairovės išsaugojimu, vandens apsauga, pranešimu apie gyvūnų ligas ir inovacijų plėtra, kurie nustatyti Reglamento (ES) Nr. HR/2012 I priede. Atitinkamais atvejais konsultacijos turėtų apimti ir darbo saugos standartus. Konsultacijos taip pat gali apimti su valdos arba įmonės ekonominiais, agrariniais ir aplinkosauginiais rezultatais susijusius klausimus. Ūkių valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugomis ūkininkams turėtų būti padedama pagerinti ir palengvinti jų valdos valdymą;

(16) ūkių konsultavimo paslaugomis ūkininkams, miškų savininkams ir kaimo vietovių MVĮ padedama didinti valdų arba įmonių valdymo tvarumą ir bendrą veiksmingumą. Todėl turėtų būti skatinamas tiek tokių paslaugų teikėjų steigimasis, tiek ūkininkų, miškų savininkų ir MVĮ naudojimasis konsultacijomis. Siekiant pagerinti siūlomų konsultavimo paslaugų kokybę ir padidinti jų veiksmingumą, turėtų būti numatyta nuostata dėl būtiniausios konsultantų kvalifikacijos ir reguliaraus mokymo. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. .../2013  [DP] numatytomis ūkininkų konsultavimo paslaugomis turėtų būti padedama ūkininkams įvertinti jų žemės ūkio valdos veiklos rezultatus ir numatyti būtinus patobulinimus, susijusius su teisės aktais nustatytais valdymo reikalavimais, gera agrarine ir aplinkosaugos būkle, klimatui ir aplinkai palankia žemės ūkio praktika, kurie nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. ...2013 [DP], taip pat bent su tais reikalavimais ir veiksmais, susijusiais su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos, biologine įvairove, vandens apsauga, pranešimu apie gyvūnų ligas ir inovacijų plėtra, kurie nustatyti Reglamento (ES) Nr. .../2013 [HR] I priede. Atitinkamais atvejais konsultacijos turėtų apimti ir darbo ar ūkio saugos standartus. Konsultacijos taip pat gali apimti su valdos arba įmonės ekonominiais, agrariniais ir aplinkosauginiais rezultatais susijusius jaunųjų ūkininkų įsikūrimo, valdos ekonominės veiklos tvarios plėtros, vietos produktų perdirbimo ir rinkodaros paramos klausimus. Ūkių valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugomis ūkininkams turėtų būti padedama pagerinti ir palengvinti jų valdos valdymą;

Or. en

 

Pakeitimas  6

Pasiūlymas dėl reglamento

19 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(19) siekiant pagerinti žemės ūkio valdų ir kaimo įmonių ekonominius ir aplinkosauginius rezultatus, padidinti žemės ūkio produktų prekybos ir perdirbimo sektoriaus veiksmingumą, sukurti žemės ūkio plėtrai būtiną infrastruktūrą ir skatinti aplinkos tikslams pasiekti reikalingas nerentabilias investicijas, turi būti skiriama parama materialioms investicijoms, kuriomis padedama siekti šių tikslų. Per 2007–2013 m. programavimo laikotarpį įvairios priemonės buvo taikomos skirtingose intervencijos srityse. Supaprastinimo tikslais ir siekiant paramos gavėjams suteikti galimybę patiems rengti ir įgyvendinti integruotus projektus su pridėtine verte, visų tipų materialioms investicijoms turėtų būti taikoma bendra priemonė. Valstybės narės turėtų nustatyti ribinį standartą, pagal kurį žemės ūkio valdos laikomos atitinkančiomis pagalbos investicijoms, kuriomis siekiama didinti ūkio perspektyvumą, skyrimo reikalavimus; šis standartas grindžiamas privalumų, trūkumų, galimybių ir grėsmių analizės (angl. SWOT) kaip kryptingesnio pagalbos skyrimo priemonės rezultatais;

(19) siekiant pagerinti žemės ūkio valdų ir kaimo įmonių ekonominius ir aplinkosauginius rezultatus, padidinti žemės ūkio produktų prekybos ir perdirbimo sektoriaus veiksmingumą, sukurti žemės ūkio plėtrai būtiną infrastruktūrą ir skatinti aplinkos tikslams pasiekti reikalingas nerentabilias investicijas, turi būti skiriama parama materialioms investicijoms, kuriomis padedama siekti šių tikslų. Per 2007–2013 m. programavimo laikotarpį įvairios priemonės buvo taikomos skirtingose intervencijos srityse. Supaprastinimo tikslais ir siekiant paramos gavėjams suteikti galimybę patiems rengti ir įgyvendinti integruotus projektus su pridėtine verte, visų tipų materialioms investicijoms turėtų būti taikoma bendra priemonė;

Or. en

 

Pakeitimas  7

Pasiūlymas dėl reglamento

21 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(21) naujos ekonominės veiklos, kaip antai naujų ūkių, naujų įmonių arba naujų investicijų į ne žemės ūkio veiklą, kūrimas ir plėtra yra būtini kaimo vietovių plėtrai ir konkurencingumui. Ūkių ir įmonių plėtros priemonė turėtų padėti palengvinti pradinį jaunų ūkininkų įsisteigimą ir struktūrinį jų valdų pritaikymą pradėjus veiklą, ūkininkų įsitraukimą į ne žemės ūkio veiklą ir ne žemės ūkio MVĮ steigimą ir plėtrą kaimo vietovėse. Turėtų būti skatinama ir mažų ūkių, kurie potencialiai yra ekonomiškai perspektyvūs, plėtra. Siekiant užtikrinti pagal šią priemonę remiamos naujos ekonominės veiklos perspektyvumą, parama turėtų būti skiriama su sąlyga, kad bus pateiktas verslo planas. Parama verslo pradžiai turėtų būti skiriama tik pradiniu įmonės veiklos laikotarpiu ir netapti veiklos pagalba. Todėl tais atvejais, kai valstybės narės pasirenka skirti pagalbą dalinėmis išmokomis, jos turi būti išmokėtos per ne daugiau kaip penkerius metus. Be to, siekiant paskatinti žemės ūkio sektoriaus restruktūrizavimą, turėtų būti numatyta metinių išmokų forma teikiama parama Reglamento (ES) Nr. DP/2012 V antraštinėje dalyje nustatytoje smulkiųjų ūkininkų schemoje dalyvaujantiems ūkininkams, kurie įsipareigoja savo visą valdą ir atitinkamas teises į išmokas perleisti kitam ūkininkui, kuris nedalyvauja toje schemoje;

(21) naujos ekonominės veiklos, kaip antai naujų ūkių, naujų veiklos sričių, naujų žemės ūkio ar miškininkystės įmonių arba naujų investicijų į ne žemės ūkio veiklą, naujų investicijų į socialinį žemės ūkį ir naujų investicijų į turizmo veiklą kūrimas ir plėtra yra būtini kaimo vietovių plėtrai ir konkurencingumui. Ūkių ir įmonių plėtros priemonė turėtų padėti palengvinti pradinį jaunų ūkininkų įsisteigimą ir struktūrinį jų valdų pritaikymą pradėjus veiklą ir paskatinti moterų verslumą, įskaitant ūkininkų įsitraukimą į ne žemės ūkio veiklą ir ne žemės ūkio MVĮ steigimą ir plėtrą kaimo vietovėse. Turėtų būti skatinama ir mažų žemės ūkio bei miškininkystės įmonių, kurios potencialiai yra ekonomiškai perspektyvios, plėtra. Siekiant užtikrinti pagal šią priemonę remiamos naujos ekonominės veiklos perspektyvumą, parama turėtų būti skiriama su sąlyga, kad bus pateiktas verslo planas. Parama verslo pradžiai turėtų būti skiriama tik pradiniu įmonės veiklos laikotarpiu ir netapti veiklos pagalba. Todėl tais atvejais, kai valstybės narės pasirenka skirti pagalbą dalinėmis išmokomis, jos turi būti išmokėtos per ne daugiau kaip penkerius metus. Be to, siekiant paskatinti žemės ūkio sektoriaus restruktūrizavimą, turėtų būti numatyta parama ūkininkams, kurie įsipareigoja savo visą valdą ir atitinkamas teises į išmokas perleisti kitam ūkininkui. Siekiant, kad ši priemonė būtų patrauklesnė, minėtoji parama turėtų būti teikiama kaip vienkartinė išmoka;

Or. en

 

Pakeitimas  8

Pasiūlymas dėl reglamento

22 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(22) MVĮ yra Sąjungos kaimo ekonomikos pagrindas. Ūkių ir ne žemės ūkio verslo plėtra turėtų būti siekiama skatinti užimtumą ir kurti kokybiškas darbo vietas kaimo vietovėse, išlaikyti jau esamas darbas vietas, mažinti sezoninį užimtumo svyravimą, plėtoti ne žemės ūkio sektorius už žemės ūkio srities ribų, taip pat žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimą, kartu remiant verslo integravimą ir įvairių vietos sektorių sąsajas. Turėtų būti remiami projektai, kuriais apjungiamas žemės ūkis, kaimo turizmas (skatinant tausų ir atsakingą turizmą kaimo vietovėse) ir gamtos bei kultūros paveldas, taip pat investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energiją;

(22) MVĮ yra tvarios Sąjungos kaimo ekonomikos pagrindas. Ūkių ir ne žemės ūkio verslo plėtra turėtų būti siekiama skatinti užimtumą ir kurti kokybiškas darbo vietas kaimo vietovėse, ypač jauniems žmonėms, taip pat išlaikyti jau esamas darbas vietas, mažinti sezoninį užimtumo svyravimą, plėtoti ne žemės ūkio sektorius už žemės ūkio srities ribų, taip pat žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimą, kartu remiant verslo integravimą ir įvairių vietos sektorių sąsajas, atsižvelgiant į tvarią regioninę plėtrą. Turėtų būti remiami projektai, kuriais apjungiamas žemės ūkis, kaimo turizmas (skatinant tausų ir atsakingą turizmą kaimo vietovėse) ir gamtos bei kultūros paveldas, taip pat investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Tvari kaimo vietovių plėtra turėtų būti stiprinama skatinant miesto ir kaimo ryšius ir regionų bendradarbiavimą;

Or. en

 

Pakeitimas  9

Pasiūlymas dėl reglamento

27 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(27) gamintojų grupės padeda ūkininkams bendrai įveikti jų produktų prekybos, įskaitant vietos rinkose, sunkumus, kylančius dėl didėjančios konkurencijos ir vartotojų grandies rinkų konsolidavimo. Todėl turėtų būti skatinamas gamintojų grupių kūrimasis. Siekiant užtikrinti, kad riboti finansiniai ištekliai būtų panaudojami kuo geriau, parama turėtų būti teikiama tik toms gamintojų grupėms, kurios atitinka MVĮ reikalavimus. Siekiant užtikrinti, kad gamintojų grupė taptų perspektyviu subjektu, turėtų būti nustatyta sąlyga, pagal kurią norėdama gauti valstybės narės pripažinimą gamintojų grupė valstybei narei turėtų pateikti patvirtinti verslo planą. Kad parama netaptų veiklos pagalba ir siekiant išlaikyti skatinamąjį jos pobūdį, ji turėtų būti skiriama ne ilgiau kaip penkerius metus;

(27) gamintojų grupės ir organizacijos padeda ūkininkams bendrai įveikti jų produktų prekybos, įskaitant vietos rinkose, sunkumus, kylančius dėl didėjančios konkurencijos ir vartotojų grandies rinkų konsolidavimo. Todėl turėtų būti skatinamas gamintojų grupių kūrimasis ir plėtra. Siekiant užtikrinti, kad riboti finansiniai ištekliai būtų panaudojami kuo geriau, parama turėtų būti teikiama tik toms gamintojų grupėms, kurios atitinka MVĮ reikalavimus. Siekiant užtikrinti, kad gamintojų grupė taptų perspektyviu subjektu, turėtų būti nustatyta sąlyga, pagal kurią norėdama gauti valstybės narės pripažinimą gamintojų grupė valstybei narei turėtų pateikti patvirtinti verslo planą. Kad parama netaptų veiklos pagalba ir siekiant išlaikyti skatinamąjį jos pobūdį, ji turėtų būti skiriama ne ilgiau kaip penkerius metus;

Or. en

 

Pakeitimas  10

Pasiūlymas dėl reglamento

28 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(28) su žemės ūkiu, aplinkosauga ir klimato kaitos prevencija susijusios išmokos ir toliau turėtų būti itin svarbios remiant kaimo vietovių tvarų vystimąsi ir atsiliepiant į didėjantį visuomenės aplinkosaugos paslaugų poreikį. Jomis ūkininkai ir kiti žemės valdytojai ir toliau turėtų būti skatinami tarnauti visuomenei diegdami ar toliau taikydami žemės ūkio praktiką, kuria prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos ir kuri būtų suderinama su aplinkos, kraštovaizdžio ir jo savitumų, gamtinių išteklių, dirvožemio ir genetinės įvairovės apsauga bei gerinimu. Šiame kontekste genetinių išteklių išsaugojimui žemės ūkyje ir papildomiems didelės gamtinės vertės ūkininkavimo sistemų poreikiams turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys. Išmokomis turėtų būti prisidedama prie vykdant įsipareigojimus patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų padengimo ir turėtų būti dengiami tik tie įsipareigojimai, kuriais viršijami atitinkami privalomi standartai ir reikalavimai, laikantis principo „teršėjas moka“. Daugeliu atveju jei įsipareigojimus bendrai prisiima ūkininkų grupė, dėl atitinkamų rezultatų sinergijos nauda aplinkai ir klimatui padidėja kelis kartus. Tačiau bendri veiksmai lemia ir papildomas sandorio sąnaudas, kurios turėtų būti tinkamai kompensuojamos. Siekdamos užtikrinti, kad ūkininkai ir kiti žemės valdytojai galėtų teisingai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, valstybės narės turėtų siekti suteikti jiems reikalingus įgūdžius ir žinias. Valstybės narės turėtų išlaikyti 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu dėtų pastangų lygį ir turi ne mažiau kaip 25 proc. kiekvienai kaimo plėtros programai skirto bendro EŽŪFKP įnašo skirti klimato kaitos švelninimui bei prisitaikymui prie jos ir žemės valdymui pagal agrarinės aplinkosaugos ir klimato, ekologinio ūkininkavimo ir išmokomų vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, priemones;

(28) agrarinės aplinkosaugos ir klimato išmokos ir toliau turėtų būti itin svarbios remiant kaimo vietovių tvarų vystymąsi ir atsiliepiant į didėjantį visuomenės aplinkosaugos paslaugų poreikį. Jomis ūkininkai pirmenybės tvarka turėtų būti skatinami tarnauti visuomenei diegdami ar toliau taikydami žemės ūkio praktiką, kuria prisidedama prie klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos ir kuri būtų suderinama su aplinkos, kraštovaizdžio ir jo savitumų, gamtinių išteklių, dirvožemio ir genetinės įvairovės apsauga bei gerinimu. Šiame kontekste genetinių išteklių išsaugojimui žemės ūkyje ir papildomiems didelės gamtinės vertės ūkininkavimo sistemų poreikiams turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys. Išmokomis turėtų būti prisidedama prie vykdant įsipareigojimus patirtų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų padengimo. Pripažintų agrarinės aplinkosaugos priemonių rezultatai turėtų laikomi ekologinių įsipareigojimų, prisiimtų pagal tiesioginių išmokų sistemą, vykdymo dalimi. Daugeliu atveju jei įsipareigojimus bendrai prisiima ūkininkų grupė, dėl atitinkamų rezultatų sinergijos nauda aplinkai ir klimatui padidėja kelis kartus. Tačiau bendri veiksmai lemia ir papildomas sandorio sąnaudas, kurios turėtų būti tinkamai kompensuojamos. Siekdamos užtikrinti, kad ūkininkai galėtų teisingai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, valstybės narės turėtų siekti suteikti jiems reikalingus įgūdžius ir žinias. Valstybės narės turėtų išlaikyti 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu dėtų pastangų lygį. Iš jų taip pat turi būti reikalaujama ne mažiau kaip 25 proc. kiekvienai kaimo plėtros programai skirto bendro EŽŪFKP įnašo skirti klimato kaitos švelninimui bei prisitaikymui prie jos ir žemės valdymui pagal agrarinės aplinkosaugos ir klimato, ekologinio ūkininkavimo priemones. Šia priemone visų pirma turėtų naudotis žemės ūkio bendrovių vadovai;

Or. en

 

Pakeitimas  11

Pasiūlymas dėl reglamento

30 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(30) išmokomis, kuriomis padedama pereiti prie ekologinio ūkininkavimo arba išlaikyti tokią ūkininkavimo veiklą, ūkininkai turėtų būti skatinami dalyvauti tokiose schemose ir taip atsiliepti į didėjantį visuomenės poreikį, kad ūkininkavimo praktika būtų palanki aplinkai, o gyvūnų gerovė aukšto lygio. Siekiant pagerinti įvairių priemonės teikiamų privalumų biologinei įvairovei sinergiją, ūkininkai turėtų būti skatinami sudaryti bendras sutartis arba bendradarbiauti, kad priemonė būtų taikoma kuo didesniems greta esantiems plotams. Siekiant išvengti, kad daugeliui ūkininkų netektų grįžti prie įprasto ūkininkavimo, turėtų būti remiamos tiek perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo veiklos, tiek tokios veiklos išlaikymo priemonės. Išmokomis turėtų būti prisidedama prie vykdant įsipareigojimus patiriamų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų ir jomis turėtų būti dengiami tik tie įsipareigojimai, kuriais viršijami atitinkami privalomi standartai ir reikalavimai;

(30) išmokomis, kuriomis padedama pereiti prie ekologinio ūkininkavimo arba išlaikyti tokią ūkininkavimo veiklą, ūkininkai turėtų būti skatinami dalyvauti tokiose schemose ir taip atsiliepti į didėjantį visuomenės poreikį, kad ūkininkavimo praktika būtų palanki aplinkai, o gyvūnų gerovė aukšto lygio. Siekiant pagerinti įvairių priemonės teikiamų privalumų biologinei įvairovei sinergiją, ūkininkai arba kiti žemių valdytojai turėtų būti skatinami sudaryti bendras sutartis arba bendradarbiauti, kad priemonė būtų taikoma kuo didesniems greta esantiems plotams. Siekiant išvengti, kad daugeliui ūkininkų netektų grįžti prie įprasto ūkininkavimo, turėtų būti remiamos tiek perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo veiklos, tiek tokios veiklos išlaikymo priemonės. Išmokomis turėtų būti prisidedama prie vykdant įsipareigojimus patiriamų papildomų sąnaudų ir prarastų pajamų ir jomis turėtų būti dengiami tik tie įsipareigojimai, kuriais viršijami atitinkami privalomi standartai ir reikalavimai;

Or. en

Pagrindimas

Žr. atitinkamą 30 straipsnio pakeitimą.

 

Pakeitimas  12

Pasiūlymas dėl reglamento

33 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(33) siekiant užtikrinti, kad Sąjungos lėšos būtų naudojamos veiksmingai, o visos Sąjungos ūkininkams būtų užtikrintos vienodos sąlygos, kalnų vietovės arba kitos vietovės, kuriose esama gamtinių arba kitokių specifinių kliūčių, turėtų būti apibrėžtos pagal objektyvius kriterijus. Siekiant apibrėžti vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių, turėtų būti taikomi biofiziniai kriterijai, grindžiami patikima moksline informacija. Siekiant palengvinti laipsniško išmokų mokėjimo nutraukimo etapą vietovėse, kurios pagal minėtus kriterijus nebelaikomos vietovėmis, kuriose esama gamtinių kliūčių, turėtų būti priimta pereinamojo laikotarpio tvarka;

(33) siekiant užtikrinti, kad Sąjungos lėšos būtų naudojamos veiksmingai, o visos Sąjungos ūkininkams būtų užtikrintos vienodos sąlygos, kalnų vietovės arba kitos vietovės, kuriose esama gamtinių arba kitokių specifinių kliūčių, turėtų būti apibrėžtos pagal objektyvius kriterijus. Siekiant apibrėžti vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių, turėtų būti taikomi biofiziniai kriterijai, grindžiami patikima moksline informacija. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl privalomų biofizinių kriterijų ir atitinkamų ribinių verčių, pagal kurias ateityje būtų nustatomos vietovių ribos, taip pat dėl atitinkamų koregavimo taisyklių ir pereinamojo laikotarpio tvarkos nustatymo;

Or. en

 

Pakeitimas  13

Pasiūlymas dėl reglamento

37 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(37) dėl klimato kaitos ir padidėjusios kainų kaitos ūkininkai šiandien susiduria su padidėjusia ekonomine ir aplinkos rizika. Šiomis aplinkybėmis veiksmingas rizikos valdymas yra labai svarbus ūkininkams. Dėl šios priežasties turėtų būti parengta rizikos valdymo priemonė, kuria ūkininkams būtų padedama įveikti dažniausius rizikos veiksnius. Todėl šia priemone turėtų būti ūkininkams padedama padengti pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokas, steigti tarpusavio pagalbos fondus ir remti iš tokių fondų ūkininkams, patyrusiems nuostolių dėl gyvūnų ar augalų ligos protrūkio arba aplinkos nelaimių, mokamas kompensacijas. Ji taip pat turėtų apimti pajamų stabilizavimo priemonę, kuri yra ūkininkų, patiriančių didelį pajamų sumažėjimą, tarpusavio pagalbos fondas. Siekiant, kad sąlygos visiems Sąjungos ūkininkams būtų vienodos, kad nebūtų iškreipta konkurencija ir būtų laikomasi tarptautinių įsipareigojimų, turėtų būti numatytos specialios paramos skyrimo pagal šias priemones sąlygos. Siekiant užtikrinti, kad EŽŪFKP biudžeto lėšos būtų naudojamos efektyviai, Komisijai turėtų būti deleguotas įgaliojimas pagal Sutarties 290 straipsnį priimti aktus, kuriais būtų nustatytas trumpiausias ir ilgiausias tarpusavio pagalbos fondų komercinių paskolų teikimo laikotarpis;

(37) dėl klimato kaitos ir padidėjusios kainų kaitos ūkininkai šiandien susiduria su padidėjusia ekonomine ir aplinkos rizika. Šiomis aplinkybėmis veiksmingas rizikos valdymas yra labai svarbus ūkininkams. Dėl šios priežasties turėtų būti parengta rizikos valdymo priemonė, kuria ūkininkams būtų padedama įveikti dažniausius rizikos veiksnius. Todėl šia priemone turėtų būti ūkininkams arba ūkininkų grupėms padedama padengti pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokas, steigti tarpusavio pagalbos fondus ir remti iš tokių fondų ūkininkams, patyrusiems nuostolių dėl gyvūnų ar augalų ligos protrūkio, kenksmingųjų organizmų, aplinkos nelaimių arba žalingų oro reiškinių, mokamas kompensacijas. Ji taip pat turėtų apimti pajamų stabilizavimo priemonę, kuri yra ūkininkų, patiriančių didelį pajamų sumažėjimą, tarpusavio pagalbos fondas arba draudimo sutartis. Siekiant, kad sąlygos visiems Sąjungos ūkininkams būtų vienodos, kad nebūtų iškreipta konkurencija ir būtų laikomasi tarptautinių įsipareigojimų, turėtų būti numatytos specialios paramos skyrimo pagal šias priemones sąlygos. Siekiant užtikrinti, kad EŽŪFKP biudžeto lėšos būtų naudojamos efektyviai, Komisijai turėtų būti deleguotas įgaliojimas pagal Sutarties 290 straipsnį priimti aktus, kuriais būtų nustatytas trumpiausias ir ilgiausias tarpusavio pagalbos fondų komercinių paskolų teikimo laikotarpis;

Or. en

 

Pakeitimas  14

Pasiūlymas dėl reglamento

38 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(38) vietos plėtrai taikomas LEADER principas, pagal kurį visapusiškai atsižvelgiama į tai, kad įvairiems sektoriams reikalinga endogeninė kaimo vietovių plėtra, grindžiama principu „iš apačios į viršų“, ilgainiui pasirodė esąs naudingas skatinant kaimo vietovių plėtrą. Todėl LEADER principas turėtų būti taikomas ir ateityje, o jo taikymas turėtų išlikti privalomu visoms kaimo plėtros programoms;

(38) vietos plėtrai taikomas LEADER principas, pagal kurį visapusiškai atsižvelgiama į tai, kad įvairiems sektoriams reikalinga endogeninė kaimo vietovių plėtra, grindžiama principu „iš apačios į viršų“, ilgainiui pasirodė esąs naudingas skatinant kaimo vietovių plėtrą. Todėl LEADER principas turėtų būti taikomas ir ateityje, o jo taikymas turėtų išlikti privalomu visoms kaimo plėtros programoms. Reikėtų labiau tirti sąveiką skatinant bendradarbiauti su vietos plėtros subjektais besivystančiose šalyse, visapusiškai paisant tradicinių žinių, kaip numatyta JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių ir JT biologinės įvairovės konvencijoje, siekiant skatinti tvaraus ūkininkavimo praktiką, suderinamą su aplinkos, dirvožemio ir genetinės įvairovės apsauga ir gerinimu;

Or. en

Pagrindimas

Tradicinės ir vietos žinios bei socialinio pobūdžio naujovės – tai didelis sukauptų praktinių žinių ir gebėjimų generuoti žinias paveldas, kurio reikia norint pasiekti tvarumo ir vystymosi tikslus. Todėl tiriant sąveiką bendradarbiaujant su vietos plėtros subjektais būtina laikytis JT biologinės įvairovės konvencijos ir JT deklaracijos dėl čiabuvių tautų teisių įtvirtintų principų, susijusių su tradicinių čiabuvių ir vietos bendruomenių žinių ir praktikos apsauga.

 

Pakeitimas  15

Pasiūlymas dėl reglamento

40 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(40) parama LEADER vietos plėtrai, teikiama EŽŪFKP lėšomis, turėtų apimti visus vietos plėtros strategijų pasirengimo ir įgyvendinimo, vietos veiklos grupių darbo ir teritorijų administracijų bei grupių, kurios vykdo principu „iš apačios į viršų“ grindžiamą ir bendruomenės vadovaujamą vietos plėtrą, bendradarbiavimo aspektus. Siekiant LEADER programos dar netaikantiems kaimo vietovių partneriams suteikti galimybę išbandyti vietos plėtros strategijos kūrimą ir taikymą bei jiems pasiruošti, turėtų būti finansuojamas ir „LEADER pradžios priemonių rinkinys“. Siekiant užtikrinti, kad EŽŪFKP biudžeto ištekliai būtų naudojami racionaliai ir efektyviai, Komisijai turėtų būti deleguotas įgaliojimas pagal Sutarties 290 straipsnį priimti aktus, kuriais būtų išsamiai apibrėžiama, kokios vietos veiksmų grupių vykdomo aktyvaus pritaikymo sąnaudos atitinka paramos skyrimo reikalavimus;

(40) parama LEADER vietos plėtrai, teikiama EŽŪFKP lėšomis, turėtų apimti visus vietos plėtros strategijų rengimo ir įgyvendinimo, vietos veiklos grupių, kuriose sprendimų priėmimas vykdomas bendruomenės principu ir bendradarbiaujant su kitais susijusiais subjektais, darbo ir teritorijų administracijų bei grupių, , kurios vykdo principu „iš apačios į viršų“ grindžiamą ir bendruomenės vadovaujamą vietos plėtrą, bendradarbiavimo aspektus. Siekiant LEADER programos dar netaikantiems kaimo vietovių partneriams suteikti galimybę išbandyti vietos plėtros strategijos kūrimą ir taikymą bei jiems pasiruošti, turėtų būti finansuojamas ir „LEADER pradžios priemonių rinkinys“. Siekiant užtikrinti, kad EŽŪFKP biudžeto ištekliai būtų naudojami racionaliai ir efektyviai ir kad būtų įgyvendinamas LEADER metodas, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų išsamiai apibrėžiama, kokios vietos veiksmų grupių vykdomo aktyvaus pritaikymo sąnaudos atitinka paramos skyrimo reikalavimus, ir kuriais būtų nustatomos taisyklės, užtikrinančios, kad valstybės narės visapusiškai taikytų bendruomenišką požiūrį;

Or. en

 

Pakeitimas  16

Pasiūlymas dėl reglamento

50 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(50) skiriamomis EŽŪFKP lėšomis Sąjunga turėtų parodyti, kad ji pripažįsta, jog vietos plėtros strategijomis ir tarptautinio lygmens veiksmais gali būti smarkiai sustiprintas abipusis poveikis, ypač kai pasitelkiamas inovacinis požiūris. Ji tai turėtų daryti skirdama apdovanojimus tam tikram skaičiui projektų, kuriais išreiškiami šie aspektai. Šiais apdovanojimais turėtų būti papildomi kiti kaimo plėtros politikoje numatyti finansavimo šaltiniai suteikiant pripažinimą bet kokiam reikalavimus atitinkančiam projektui, nepaisant to, ar jis jau finansuojamas pagal kaimo plėtros programą;

Išbraukta.

Or. en

 

Pakeitimas  17

Pasiūlymas dėl reglamento

51 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(51) kaimo plėtros programose turėtų būti numatyti inovaciniai veiksmai, kuriais būtų remiamas efektyviai išteklius naudojantis, našus ir netaršus žemės ūkio sektorius skatinant EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje. EIP turėtų būti siekiama skatinti inovacinius sprendimus greičiau ir plačiau įgyvendinti praktiškai. EIP turėtų būtų kuriama papildoma vertė didinant su inovacijomis susijusių priemonių panaudojimą bei efektyvumą ir jų sinergiją. EIP turėtų būti glaudžiau siejami moksliniai tyrimai ir praktinis ūkininkavimas taip užpildant šios srities spragas;

(51) kaimo plėtros programose turėtų būti numatyti inovaciniai veiksmai, kuriais būtų remiamas efektyviai išteklius naudojantis, našus ir netaršus žemės ūkio sektorius skatinant EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje. EIP turėtų būti siekiama skatinti inovacinius sprendimus greičiau ir plačiau įgyvendinti praktiškai. EIP turėtų būtų kuriama papildoma vertė didinant su inovacijomis susijusių priemonių panaudojimą bei efektyvumą ir jų sinergiją. EIP turėtų būti glaudžiau siejami moksliniai tyrimai ir praktinis ūkininkavimas taip užpildant šios srities spragas ir palengvinant dialogą;

Or. en

 

Pakeitimas  18

Pasiūlymas dėl reglamento

52 konstatuojamoji dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

(52) pagal EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje parengtus inovacinius projektus turėtų įgyvendinti veiklos grupės, kuriose susiburtų ūkininkai, mokslininkai, konsultantai, įmonės ir kiti subjektai, susiję su žemės ūkio sektoriaus inovacijomis. Siekiant užtikrinti, kad tokių projektų rezultatai būtų naudingi visam sektoriui, jie turėtų būti platinami;

(52) pagal EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje parengtus inovacinius projektus turėtų įgyvendinti veiklos grupės, kuriose susiburtų ūkininkai, mokslininkai, konsultantai, įmonės ir kiti subjektai, susiję su žemės ūkio sektoriaus inovacijomis. Siekiant užtikrinti, kad tokių projektų rezultatai būtų naudingi visam sektoriui, reikėtų skatinti rezultatų platinimą ir finansuoti tokį platinimą iš įvairių šaltinių, įskaitant ir techninę paramą. Reikėtų skatinti bendradarbiavimą su panašių tikslų siekiančiais besivystančių šalių inovacijų tinklais, ypač su tais, kurie remia decentralizuotus dalyvaujamuosius mokslinius tyrimus ir žinių apie tvariausio ūkininkavimo praktiką, įskaitant specialiai moterims skirtas programas, sklaidą;

Or. en

 

Pakeitimas  19

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies d punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) veiksmas – pagal atitinkamos kaimo plėtros programos kriterijus parinktas projektas, projektų grupė, sutartis, susitarimas ar kitas veiklos aspektas, kurį įgyvendina vienas arba keli paramos gavėjai ir kuriais sudaromos sąlygos siekti vieno arba kelių Sąjungos kaimo plėtros prioritetinių tikslų;

d) veiksmas – pagal atitinkamos kaimo plėtros programos kriterijus parinktas projektas, projektų grupė, sutartis, susitarimas ar kitas veiklos aspektas, kurį įgyvendina vienas arba keli paramos gavėjai ir kuriuo sudaromos sąlygos siekti vieno arba kelių Sąjungos kaimo plėtros prioritetinių tikslų, įskaitant galimybę sujungti iš skirtingų bendros strateginės programos (BSP) fondų, taip pat pagal vieną prioritetinę programų, bendrai finansuojamų ERPF ir ESF lėšomis, kaip nurodyta Reglamento Nr. (ES) .../2013 [BNR] 87 straipsnio 1 dalyje, kryptį skiriamą paramą;

Or. en

 

Pakeitimas  20

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies f punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f) stebėjimo ir vertinimo sistema – bendras Komisijos ir valstybių narių sukurtas metodas, kuriuo apibrėžiamas ribotas bendrų rodiklių, susijusių su pradine padėtimi ir programų finansiniu vykdymu, apimtimi, rezultatais bei poveikiu, skaičius;

f) stebėjimo ir vertinimo sistema – bendras Komisijos ir valstybių narių sukurtas metodas, kuriuo apibrėžiamas ribotas bendrų rodiklių, susijusių su pradine padėtimi ir programų finansiniu vykdymu, pajėgumais, rezultatais ir finansiniu vykdymu, skaičius; sistema neturėtų apsiriboti vien kiekybiniais rodikliais; prireikus ir pritaikius tinkamus metodus ją būtų galima pakeisti ir taikyti kokybinį programų įgyvendinimo požiūrį;

Or. en

 

Pakeitimas  21

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies j a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ja) pereinamojo laikotarpio regionai – regionai, kurių bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui yra 75–90 proc. 27 ES valstybių narių BVP vidurkio;

Or. en

Pagrindimas

Pereinamojo laikotarpio regionai taip pat turėtų būti įtraukti, atsižvelgiant į 65 straipsnio pakeitimą dėl fondo finansavimo.

 

Pakeitimas  22

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies l punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

l) sandorio išlaidos – išlaidos, kurios yra susijusios su įsipareigojimu, bet nėra tiesiogiai priskiriamos jo įgyvendinimo išlaidoms;

l) sandorio išlaidos – išlaidos, kurios yra susijusios su įsipareigojimu ir susidaro netiesiogiai dėl jo įgyvendinimo; jos gali būti apskaičiuojamos standartinių išlaidų pagrindu;

Or. en

 

Pakeitimas  23

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies l a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

la) gamybos sistema – žemės ir priemonių kompleksas, kuris valdomas kaip vientisa sistema;

Or. en

 

Pakeitimas  24

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies o punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

o) žalingas oro reiškinys – oro sąlygos, kaip antai šalna, audra, kruša, ledėjimas, smarkus lietus arba didelė sausra, kurios gali būti prilyginamos stichinei nelaimei;

o) žalingas oro reiškinys – oro sąlygos, kaip antai šalna, audra, cikloninis vėjas, kruša, ledėjimas, smarkus lietus arba didelė sausra, kurios gali būti prilyginamos stichinei nelaimei;

Or. en

 

Pakeitimas  25

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies r punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

r) stichinė nelaimė – natūralus biotinio arba nebiotinio pobūdžio įvykis, dėl kurio kyla didelių žemės ūkio gamybos sistemų ir miškų struktūrų trikdžių, ilgainiui ūkininkavimo ir miškininkystės sektoriams atnešančių didelę ekonominę žalą;

r) stichinė nelaimė – natūralus biotinio arba nebiotinio pobūdžio įvykis, dėl kurio kyla didelių žemės ūkio gamybos sistemų ir miškų struktūrų trikdžių, ilgainiui ūkininkavimo ar miškininkystės sektoriams atnešančių didelę ekonominę žalą;

Or. en

 

Pakeitimas  26

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies s punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

s) katastrofinis įvykis – nenumatytas biotinio arba nebiotinio pobūdžio įvykis dėl žmogaus veiklos, dėl kurio kyla didelių žemės ūkio gamybos sistemų ir miškų struktūrų trikdžių, ilgainiui ūkininkavimo ir miškininkystės sektoriams atnešančių didelę ekonominę žalą;

s) katastrofinis įvykis – nenumatytas biotinio arba nebiotinio pobūdžio įvykis dėl žmogaus veiklos, dėl kurio kyla didelių žemės ūkio gamybos sistemų ir miškų struktūrų trikdžių, ilgainiui ūkininkavimo ar miškininkystės sektoriams atnešančių didelę ekonominę žalą;

Or. en

 

Pakeitimas  27

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies t punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

t) trumpa tiekimo grandinė – tiekimo grandinė, kuriai priklauso ribotas ūkinės veiklos vykdytojų, įsipareigojusių bendradarbiauti, vykdyti vietos ekonomikos plėtrą ir palaikyti artimus geografinius ir socialinius gamintojų bei vartotojų ryšius, skaičius;

t) trumpa tiekimo grandinė – tiekimo grandinė, kuriai priklauso ribotas ūkinės veiklos vykdytojų, vykdančių veiklą tiesioginės prekybos srityje, vietos rinkose ir bendruomenių remiamą žemės ūkio veiklą, įsipareigojusių bendradarbiauti, vykdyti vietos ekonomikos plėtrą pasinaudojant vietos plėtros strategija ir palaikyti artimus geografinius ir socialinius gamintojų, perdirbėjų bei vartotojų ryšius, skaičius;

Or. en

Pagrindimas

Siekiant skatinti holistinį požiūrį į trumpos tiekimo grandinės plėtrą ir tiesiogiai reaguoti į kaimo bendruomenių poreikius, teikiant trumpos tiekimo grandinės apibrėžtį reikia pateikti konkrečią nuorodą į rinkodaros kanalus, pvz., tiesioginę prekybą, vietos rinkas ir bendruomenių remiamą žemės ūkį, kuriais ūkininkai gali naudotis parduodami aukštos kokybės maisto produktus.

 

Pakeitimas  28

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies u punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

u) jaunasis ūkininkas – ūkininkas, kuris paraiškos pateikimo momentu yra jaunesnis nei 40 metų, turi reikiamų profesinių įgūdžių bei gebėjimų ir pirmą kartą įsikuria žemės ūkio valdoje kaip ūkio vadovas;

u) jaunasis ūkininkas – ūkininkas, kuris paraiškos pateikimo momentu yra 40 metų arba jaunesnis, turi reikiamų profesinių įgūdžių bei gebėjimų ir yra ūkio vadovas;

Or. en

 

Pakeitimas  29

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies x a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

xa) ūkininkas – aktyvus ūkininkas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. .../2013 [DP] 4 straipsnio 1 dalies a punkte ir 9 straipsnyje;

Or. en

 

Pakeitimas  30

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 dalies x b punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

xb) bendruomenės vadovaujama vietos plėtra – decentralizuotas ir metodu „iš apačios į viršų“ grindžiamas valdymas ir partnerytės veikla vietos ir subregioniniu lygmenimis, kuriais kaimo subjektai skatinami planuoti ir įgyvendinti įvairių sričių konkrečios vietovės poreikiais pagrįstas vietos plėtros strategijas populiarinant bendruomenės nuosavybę, bendruomenės gebėjimų ugdymą ir inovacijas;

Or. en

 

Pakeitimas  31

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 1 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. Šiame reglamente taip pat taikomos Reglamento (ES) Nr. .../2013 [DP] 4 straipsnyje nustatytos apibrėžtys.

Or. en

 

Pakeitimas  32

Pasiūlymas dėl reglamento

2 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Atsižvelgiant į 1 dalies u punkte nustatytą jaunojo ūkininko apibrėžtį, Komisija įgaliojama pagal 90 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl sąlygų, kuriomis juridinis asmuo gali būti laikomas jaunuoju ūkininku, įskaitant lengvatinį profesinių įgūdžių įgijimo laikotarpį.

2. Turint mintyje jaunuosius ūkininkus ir mažus ūkius, Komisijai pagal 90 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl sąlygų, kuriomis juridinis asmuo gali būti laikomas jaunuoju ūkininku arba mažu ūkiu, įskaitant lengvatinį profesinių įgūdžių įgijimo laikotarpį, taip pat atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės ypatybes.

Or. en

 

Pakeitimas  33

Pasiūlymas dėl reglamento

3 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EŽŪFKP prisideda prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo skatindamas tvarią kaimo plėtrą visoje Sąjungoje ir papildydamas kitas bendros žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) priemones, sanglaudos politiką ir bendrą žuvininkystės politiką. Jis siekia, kad Sąjungos žemės ūkio sektorius būtų labiau subalansuotas teritorijos ir aplinkos požiūriu, palankus klimatui, atsparus jo kaitai ir grindžiamas inovacijomis.

Pagal Europos kaimo plėtros strategiją EŽŪFKP prisideda prie strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo skatindamas tvarią kaimo plėtrą visoje Sąjungoje ir papildydamas kitas bendros žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) priemones ir koordinuodamas bei papildydamas sanglaudos politiką ir bendrą žuvininkystės politiką. Jis prisideda prie labiau subalansuoto teritorijos ir aplinkos požiūriu, palankaus klimatui, atsparaus jo kaitai, konkurencingo, našaus ir grindžiamo inovacijomis Sąjungos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus ir svarbiausių kaimo teritorijų vystymo.

Or. en

Pagrindimas

Kadangi EŽŪFKP tikslai, išdėstyti 4 ir 5 straipsniuose, taip pat susiję su priemonėmis, skirtomis žemės ūkio sektoriui nepriklausančioms kaimo teritorijoms, EŽŪFKP misija turėtų būti formuluojama plačiau.

 

Pakeitimas  34

Pasiūlymas dėl reglamento

4 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4 straipsnis

4 straipsnis

Tikslai

Tikslai

Pagal visą BŽŪP sistemą parama kaimo plėtrai padeda siekti šių tikslų:

Pagal visą BŽŪP sistemą parama kaimo plėtrai padeda siekti šių tikslų:

1) žemės ūkio konkurencingumo,

1) skatinamas žemės ūkio ir miškininkystės konkurencingumas,

2) tausaus gamtos išteklių valdymo ir klimato politikos tikslų,

2) užtikrinami tausaus gamtos išteklių valdymo ir klimato politikos tikslai,

3) subalansuotos teritorinės kaimo vietovių plėtros.

3) siekiama subalansuotos teritorinės kaimo ekonomikos ir bendruomenių, kurios kuria ir išlaiko darbo vietas, plėtros.

Or. en

 

Pakeitimas  35

Pasiūlymas dėl reglamento

5 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

5 straipsnis

5 straipsnis

Sąjungos kaimo plėtros prioritetai

Sąjungos kaimo plėtros prioritetai

Kaimo plėtros tikslų, kuriais prisidedama prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo, siekiama įgyvendinant šešis Sąjungos kaimo plėtros prioritetus, vadinamuosius BSP teminius tikslus:

Kaimo plėtros tikslų, kuriais prisidedama prie pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo, siekiama įgyvendinant šešis Sąjungos kaimo plėtros prioritetus, vadinamuosius BSP teminius tikslus:

(1) skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

(1) skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

a) inovacijų skatinimui ir žinių bazės vystymui kaimo vietovėse,

a) inovacijų, naujų bendradarbiavimo būdų skatinimui ir žinių bazės vystymui kaimo vietovėse;

b) žemės ūkio bei miškininkystės ir mokslinių tyrimų bei inovacijų ryšių stiprinimui,

b) žemės ūkio bei miškininkystės ir mokslinių tyrimų bei inovacijų ryšių stiprinimui,

c) mokymosi visą gyvenimą ir profesinio mokymo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose skatinimui;

c) mokymosi visą gyvenimą ir profesinio mokymo žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, įskaitant informuotumą apie ūkio saugumą, skatinimui;

(2) didinti visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir ūkių perspektyvumą, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

(2) didinti visų tipų žemės ūkio, miškininkystės ir maisto sektoriaus ūkių veiklos perspektyvumą ir konkurencingumą, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

a) ūkių, kurie susiduria su didelėmis struktūrinėmis problemomis, visų pirma ūkių, kurių dalyvavimo rinkoje laipsnis mažas, tam tikrų sektorių į rinką orientuotų ūkių ir ūkių, kuriems reikalingas žemės ūkio veiklos įvairinimas, restruktūrizavimo palengvinimui,

a) investicijų į inovacines ūkių technologijas skatinimui ir jų sklaidos bei įsisavinimo palengvinimui,

b) kartų kaitos žemės ūkio sektoriuje palengvinimui;

b) naujų, visapusiškai kvalifikuotų subjektų atėjimo į žemės ūkio sektorių, taip pat kartų kaitos palengvinimui,

 

ba) visų ūkių ekonominių rezultatų gerinimui skatinant dalyvavimą rinkoje, orientavimą ir veiklos įvairinimą,

 

bb) ūkių restruktūrizavimo ir modernizavimo palengvinimui,

 

bc) žemės ūkio našumo kalnų vietovėse, mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ar atokiausiuose regionuose išsaugojimui,

 

bd) žemės ūkio maisto perdirbimo sektoriaus konkurencingumo gerinimui, įskaitant veiksmingumo ir žemės ūkio produktams taikomos pridedamosios vertės didinimą;

(3) skatinti maisto grandinės organizavimą ir rizikos valdymą žemės ūkyje, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

(3) skatinti maisto grandinės organizavimą ir rizikos valdymą žemės ūkyje, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

a) geresniam pirminės produkcijos gamintojų integravimui į maisto grandinę taikant kokybės schemas, populiarinant gamintoją vietos rinkose ir trumpose tiekimo grandinėse, gamintojų grupėse ir tarpšakinėse organizacijose,

a) geresniam pirminės produkcijos gamintojų integravimui į maisto grandinę taikant kokybės schemas, populiarinant gamintoją vietos rinkose ir trumpose tiekimo grandinėse, gamintojų grupėse ir tarpšakinėse organizacijose,

b) ūkių rizikos valdymo rėmimui;

b) ūkių rizikos prevencijos ir valdymo rėmimui;

(4) atkurti, išsaugoti ir pagerinti nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančias ekosistemas, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

(4) atkurti, išsaugoti ir pagerinti tas ekosistemas, kurioms poveikį daro žemės ūkis ir miškininkystė, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

a) biologinės įvairovės gerinimui, įskaitant „Natura 2000“ teritorijose, didelės gamtinės vertės ūkininkavimui ir Europos kraštovaizdžių būklei;

a) biologinės įvairovės gerinimui, įskaitant „Natura 2000“ teritorijose, didelės gamtinės vertės ūkininkavimui ir Europos kraštovaizdžių būklei,

 

aa) gyvūnų gerovės gerinimui,

b) vandentvarkos gerinimui,

b) vandentvarkos gerinimui,

c) dirvožemio valdymo gerinimui;

c) dirvožemio valdymo gerinimui;

(5) skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

(5) skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

a) vandens naudojimo žemės ūkyje veiksmingumo didinimui,

a) vandens naudojimo žemės ūkyje veiksmingumo didinimui,

b) energijos vartojimo žemės ūkyje ir maisto perdirbimo sektoriuje efektyvumui didinimui,

b) energijos vartojimo žemės ūkyje ir maisto perdirbimo sektoriuje efektyvumui didinimui,

c) atsinaujinančiųjų energijos išteklių, šalutinių produktų, atliekų, liekanų ir kitų ne maistinių žaliavų tiekimo ir naudojimo palengvinimui bioekonomikos tikslais,

c) atsinaujinančiųjų energijos išteklių, šalutinių produktų, atliekų, liekanų ir kitų ne maistinių žaliavų tiekimo ir naudojimo palengvinimui bioekonomikos tikslais,

d) žemės ūkyje išmetamo azoto oksido ir metano kiekio mažinimui,

d) žemės ūkyje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako kiekio mažinimui ir oro kokybės gerinimui,

e) anglies dioksido sekvestracijos žemės ūkyje ir miškininkystėje skatinimui;

e) anglies dioksido išlaikymo ir sekvestracijos žemės ūkyje ir miškininkystėje skatinimui,

 

ea) naujų moksliniais tyrimais pagrįstų produktų ir taikymo metodų bei procesų naudojimo žemės ūkio ir maisto vertės grandinėje palengvinimui, siekiant pagerinti biologinės įvairovės valdymą ir padidinti išteklių efektyvumą;

(6) skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

(6) skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:

a) veiklos įvairinimo, naujų mažų įmonių ir darbo vietų kūrimo lengvinimui,

a) veiklos įvairinimo, naujų mažų įmonių ir darbo vietų kūrimo lengvinimui,

b) vietos plėtros kaimo vietovėse skatinimui,

b) vietos plėtros kaimo vietovėse skatinimui,

c) prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų (IRT) plėtrai, jų naudojimo skatinimui ir kokybės gerinimui kaimo vietovėse.

c) prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų (IRT) plėtrai, jų naudojimo skatinimui ir kokybės gerinimui kaimo vietovėse.

Visais šiais prioritetais prisidedama siekiant esminių inovacijų, aplinkos ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos tikslų.

Visais šiais prioritetais prisidedama siekiant esminių inovacijų, aplinkos ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos tikslų.

Or. en

 

Pakeitimas  36

Pasiūlymas dėl reglamento

6 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Užtikrinamas EŽŪFKP lėšomis teikiamos paramos derėjimas su Europos žemės ūkio garantijų fondo lėšomis finansuojamomis priemonėmis.

1. Užtikrinamas EŽŪFKP lėšomis teikiamos paramos derėjimas su Europos žemės ūkio garantijų fondo lėšomis finansuojamomis priemonėmis arba kitomis Sąjungos finansinėmis priemonėmis.

Or. en

 

Pakeitimas  37

Pasiūlymas dėl reglamento

7 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

7 straipsnis

7 straipsnis

Kaimo plėtros programos

Kaimo plėtros programos

1. EŽŪFKP lėšomis teikiama parama valstybėse narėse įgyvendinama per kaimo plėtros programas. Šiomis programomis įgyvendinama strategija, kuria siekiama įgyvendinti Sąjungos kaimo plėtros prioritetus taikant III antraštinėje dalyje apibrėžtų priemonių rinkinį; šiems prioritetams įgyvendinti bus prašoma pagalbos EŽŪFKP lėšomis.

1. EŽŪFKP lėšomis teikiama parama valstybėse narėse įgyvendinama per kaimo plėtros programas. Šiomis programomis įgyvendinama strategija, kuria siekiama įgyvendinti Sąjungos kaimo plėtros prioritetus taikant III antraštinėje dalyje apibrėžtų priemonių rinkinį; šiems prioritetams įgyvendinti bus prašoma pagalbos EŽŪFKP lėšomis.

2. Valstybė narė gali pateikti bendrą nacionalinę visos jos teritorijos programą arba regioninių programų rinkinį.

2. Valstybė narė gali pateikti bendrą nacionalinę visos jos teritorijos programą arba regioninių programų rinkinį, arba abu. Priemonės, įgyvendinamos nacionaliniu lygmeniu, neturėtų būti įgyvendinamos taikant regionines programas.

3. Valstybės narės, kurios pasirenka parengti regioninių programų rinkinį, taip pat gali pateikti nacionalinę sistemą, į kurią būtų įtraukti šioms programoms bendri elementai ir kuriai nebūtų skiriama atskirų biudžeto lėšų.

3. Valstybės narės, kurios pasirenka parengti regioninių programų rinkinį, taip pat gali pateikti nacionalinę sistemą, į kurią būtų įtraukti šioms programoms bendri elementai ir kuriai nebūtų skiriama atskirų biudžeto lėšų.

Or. en

 

Pakeitimas  38

Pasiūlymas dėl reglamento

8 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

8 straipsnis

8 straipsnis

Teminiai paprogramiai

Teminiai paprogramiai

1. Valstybės narės gali į savo kaimo plėtros programas įtraukti teminius paprogramius, kuriais prisidėtų prie Sąjungos kaimo plėtros prioritetų įgyvendinimo, kurie būtų skirti specifiniams poreikiams patenkinti ir kurie visų pirma būtų susiję su:

1. Valstybės narės, siekdamos prisidėti prie kaimo plėtros prioritetų įgyvendinimo, gali į savo kaimo plėtros programas įtraukti teminius paprogramius, kurie būtų skirti specifiniams poreikiams patenkinti. Tokie teminiai pogrupiai, inter alia, gali būti susiję su:

a) jauniesiems ūkininkams,

a) jaunaisiais ūkininkais,

b) 20 straipsnio 2 dalies trečiojoje pastraipoje nurodytais mažais ūkiais;

b) 20 straipsnio 2 dalies trečiojoje pastraipoje nurodytais mažais ūkiais,

c) 33 straipsnio 2 dalyje nurodytomis kalnų vietovėmis;

c) 33 straipsnio 2 dalyje nurodytomis kalnų vietovėmis,

d) trumpomis tiekimo grandinėmis.

d) trumpomis tiekimo grandinėmis,

 

da) moterimis kaimo vietovėse.

III priede pateiktas orientacinis priemonių ir veiksmų tipų, kuriems teminiuose paprogramiuose teikiama ypatinga svarba, sąrašas.

III priede pateiktas orientacinis priemonių ir veiksmų tipų, kuriems teminiuose paprogramiuose teikiama ypatinga svarba, sąrašas.

2. Tematiniais paprogramiais gali būti siekiama patenkinti specifinius poreikius, susijusius su žemės ūkio sektorių, kurie turi didelio poveikio konkrečios kaimo vietovės plėtrai, restruktūrizavimu.

2. Teminiais paprogramiais gali būti siekiama patenkinti specifinius poreikius, susijusius su žemės ūkio sektorių, turinčių didelį poveikį konkrečios kaimo vietovės plėtrai, restruktūrizavimu, arba kitus valstybių narių nustatytus specifinius poreikius.

3. I priede nustatyti paramos dydžiai gali būti padidinti 10 procentinių taškų tais atvejais, kai parama skiriama veiksmams, remiamiems pagal tematinius paprogramius, susijusius su mažais ūkiais ir trumpomis tiekimo grandinėmis. Didžiausias jauniesiems ūkininkams ir už žemės ūkio veiklą kalnų vietovėse skiriamos paramos dydis gali būti padidintas pagal I priedą. Tačiau didžiausias kompleksinės paramos dydis neviršija 90 proc.

3. I priede nustatyti paramos dydžiai gali būti padidinti 10 procentinių taškų tais atvejais, kai parama skiriama veiksmams, remiamiems pagal tematinius paprogramius, susijusius su mažais ūkiais ir trumpomis tiekimo grandinėmis. Didžiausias jauniesiems ūkininkams ir už žemės ūkio veiklą kalnų vietovėse skiriamos paramos dydis, inter alia, gali būti padidintas pagal I priedą. Tačiau didžiausias kompleksinės paramos dydis neviršija 90 proc.

Or. en

 

Pakeitimas  39

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalies c punkto antros pastraipos vii punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

vii) turi būti suplanuotos iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti informuotumą, imtis inovacinių veiksmų ir kurti EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje veiklos grupes;

vii) turi būti suplanuotos iniciatyvos, kuriomis siekiama didinti informuotumą, imtis inovacinių veiksmų ir kurti EIP žemės ūkio gamybos, ekonominio gyvybingumo ir tvarumo srityje veiklos grupes;

Or. en

 

Pakeitimas  40

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalies d punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) ex ante sąlygų įvertinimas ir, jei reikia, Reglamento (ES) Nr. [CSF/2012] 17 straipsnio 4 dalyje nurodyti veiksmai ir to paties reglamento 19 straipsnio taikymo tikslais nustatytos gairės;

d) V priede nurodytų ex ante sąlygų, kurios taikomos kaimo plėtrai ir yra svarbios programai, įvertinimas ir, jei reikia, Reglamento (ES) Nr. .../2013 [CSF] 17 straipsnio 4 dalyje nurodyti veiksmai;

Or. en

Pagrindimas

Kaimo plėtros programoms taikomos ex ante sąlygos neturi būti susijusios su sritimis, viršijančiomis kaimo plėtros politikos kompetencijos sritis; turi būti vertinamos tik tos sąlygos, kurios tiesiogiai susijusios su programos veiksmais.

 

Pakeitimas  41

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalies f punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

f) vietos plėtros atveju, konkretus koordinavimo mechanizmo, siejančio vietos plėtros strategijas, 36 straipsnyje nurodytą bendradarbiavimo priemonę, 21 straipsnyje nurodytą pagrindinių paslaugų ir kaimų atnaujinimo kaimo vietovėse priemonę ir pagal 20 straipsnyje nurodytą ūkių ir verslo plėtros kaimo vietovėse priemonę teikiamą paramą ne žemės ūkio veiklai kaimo vietovėse, aprašymas;

f) vietos plėtros atveju, konkretus koordinavimo mechanizmo, siejančio vietos plėtros strategijas, 36 straipsnyje nurodytą bendradarbiavimo priemonę, 21 straipsnyje nurodytą pagrindinių paslaugų ir kaimų atnaujinimo kaimo vietovėse priemonę, įskaitant miesto ir kaimo ryšius ir regionų bendradarbiavimą, ir pagal 20 straipsnyje nurodytą ūkių ir verslo plėtros kaimo vietovėse priemonę teikiamą paramą ne žemės ūkio veiklai kaimo vietovėse, aprašymas;

Or. en

 

Pakeitimas  42

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalies g punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

g) metodo, kuriuo siekiama skatinti inovacijas, kad būtų padidintas našumas ir pagerintas tvarus išteklių valdymas, aprašymas ir indėlis siekiant 61 straipsnyje nurodytos EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje tikslų;

g) metodo, kuriuo siekiama skatinti inovacijas, kad būtų padidinta gamyba ir padidintas ūkių ekonominis gyvybingumas ir pagerintas tvarus išteklių valdymas, aprašymas ir indėlis siekiant 61 straipsnyje nurodytos EIP žemės ūkio gamybos, ekonominio gyvybingumo ir tvarumo srityje tikslų;

Or. en

 

Pakeitimas  43

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalies j punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

j) orientacinis planas, kuriame nurodomi kiekvienam programoje numatytam Sąjungos kaimo plėtros prioritetui taikomi rodikliai ir atrinktos priemonės su planuojamais rezultatais ir atskirai nurodytomis numatomomis viešosiomis ir privačiomis išlaidomis;

j) orientacinis planas, kuriame nurodomi kiekvienam programoje numatytam Sąjungos kaimo plėtros prioritetui taikomi rodikliai ir atrinktos priemonės su planuojamais procesais ir į politiką orientuotais rezultatais ir atskirai nurodytomis numatomomis viešosiomis ir privačiomis išlaidomis;

Or. en

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti aiškias sąsajas tarp kaimo plėtros politikos tikslų ir programavimo dokumentuose pateiktų įrodymų, kuriais pagrindžiami konkrečių intervencinių programų tikslai, reikia toliau skirti dėmesį politikos uždaviniams, nurodytiems prie programų rezultatų priemonių.

 

Pakeitimas  44

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 1 dalies m punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

m) informacija apie priemonių, finansuojamų pagal kitas bendros žemės ūkio politikos priemones, pagal sanglaudos politiką arba Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšomis, papildomumą;

m) informacija apie priemonių, finansuojamų pagal kitas bendros žemės ūkio politikos priemones, papildomumą, apie priemones, kuriomis užtikrinamas suderinimas su kitų BSF fondų lėšomis remiamomis priemonėmis, ir apie Reglamento (ES) Nr. .../2013 [BSP] IV antraštinėje dalyje nurodytų finansinių priemonių taikymą;

Or. en

 

Pakeitimas  45

Pasiūlymas dėl reglamento

9 straipsnio 2 dalies c punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) atskirtas specifinių rodiklių planas su planuojamais rezultatai ir atskirai nurodytomis planuojamomis viešosiomis ir privačiomis išlaidomis.

c) atskirtas specifinių rodiklių planas su planuojamais į procesą ir politiką orientuotais rezultatais ir atskirai nurodytomis planuojamomis viešosiomis ir privačiomis išlaidomis.

Or. en

Pagrindimas

Siekiant užtikrinti aiškias sąsajas tarp kaimo plėtros politikos tikslų ir programavimo dokumentuose pateiktų įrodymų, kuriais pagrindžiami konkrečių intervencinių programų tikslai, reikia toliau skirti dėmesį politikos uždaviniams, nurodytiems prie programų rezultatų priemonių.

 

Pakeitimas  46

Pasiūlymas dėl reglamento

10 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Be IV priede nurodytų ex ante sąlygų, EŽŪFKP taikomos ir Reglamento (ES) Nr. [CSF/2012] IV priede nustatytos bendrosios ex ante sąlygos.

IV priede nurodytos ex ante sąlygos taikomos EŽŪFKP, jeigu jos yra svarbios programos prioritetiniams tikslams ir gali būti taikomos jiems pasiekti.

Or. en

Pagrindimas

Kaimo vietovių plėtros politika negali trukdyti įvykdyti kitų politikos sričių reikalavimus. Tik esminiams šios politikos srities prioritetams turėtų būti reikalaujama nustatyti ex ante sąlygą.

 

Pakeitimas  47

Pasiūlymas dėl reglamento

11 straipsnio 2 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Komisija gali patvirtinti kaimo plėtros programą prieš sudarydama partnerystės sutartį su valstybe nare tais atvejais, kai ji mano, kad visos kaimo plėtros programos dalys atitinka šio reglamento nuostatas ir partnerystės sutarties dalis, susijusias su EŽŪFKP.

Or. en

 

Pakeitimas  48

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

ii) vienai ar kelioms priemonėms taikomo EŽŪFKP įnašo dydžio pakeitimą;

Išbraukta.

Or. en

 

Pakeitimas  49

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies a punkto i v papunktis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iv) vienos priemonės lėšų perleidimą kitai, kai toms priemonėms taikomas skirtingas EŽŪFKP įnašo dydis.

Išbraukta.

Or. en

 

Pakeitimas  50

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 dalies a punkto iv a papunktis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

iva) vienos programos lėšų perleidimą kitai, kad nebūtų prarastos EŽŪFKP lėšos.

Or. en

Pagrindimas

Kad valstybė narė neprarastų Bendrijos lėšų, turi būti suteikta galimybė perprogramuoti tos pačios valstybės narės kaimo plėtros programas, jeigu išnagrinėjus vykdymą nustatoma, kad kyla automatiško įsipareigojimų nevykdymo pavojus.

 

Pakeitimas  51

Pasiūlymas dėl reglamento

12 straipsnio 1 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

1a. 1 dalyje minėtą patvirtinimą Komisija išduoda per du mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

Or. en

 

Pakeitimas  52

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio pirmos pastraipos įžanginė dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Komisija įgyvendinimo aktais priima taisykles dėl procedūrų ir tvarkaraščių, taikomų:

Komisijai pagal 90 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatytos taisyklės dėl procedūrų ir tvarkaraščių, taikomų:

Or. en

Pagrindimas

Šis klausimas nėra vien tik techninis klausimas.

 

Pakeitimas  53

Pasiūlymas dėl reglamento

13 straipsnio antra pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 91 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Išbraukta.

Or. en

 

Pakeitimas  54

Pasiūlymas dėl reglamento

14 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Vieninteliai paramos gavėjai, kuriems taikomos žemės ūkio valdoms skirtos priemonės, yra aktyvūs ūkininkai, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. .../2013 [DP].

Or. en

 

Pakeitimas  55

Pasiūlymas dėl reglamento

15 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

15 straipsnis

15 straipsnis

Žinių perdavimas ir informavimo veikla

Žinių perdavimas ir informavimo veikla

1. Parama pagal šią priemonę skiriama profesiniam mokymui, įgūdžių įgijimo veiklai, parodomajai ir informavimo veiklai. Profesinį mokymą ir įgūdžių įgijimo veiklą gali sudaryti mokymo kursai, praktiniai seminarai ir konsultavimas.

1. Parama pagal šią priemonę skiriama profesiniam mokymui, įgūdžių įgijimo veiklai, parodomajai ir informavimo veiklai. Profesinį mokymą ir įgūdžių įgijimo veiklą gali sudaryti mokymo kursai, praktiniai seminarai ir konsultavimas.

Parama gali būti skiriama ir trumpalaikiams apsikeitimams valdomais ūkiais ir apsilankymams ūkiuose.

Parama gali būti skiriama ir trumpalaikiams apsikeitimams valdomais ūkiais ir miškais, taip pat apsilankymams ūkiuose ir miškuose.

2. Parama pagal šią priemonę naudojasi žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose veikiantys asmenys, žemės valdytojai ir kiti ūkinės veiklos dalyviai, konkrečiai – kaimo vietovėse veikiančios įmonės.

2. Parama pagal šią priemonę naudojasi žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose veikiantys asmenys, žemės valdytojai ir kiti ūkinės veiklos dalyviai, konkrečiai – kaimo vietovėse veikiančios MVĮ. Teikiant paramą pagal šią MVĮ taikomą priemonę, pirmenybė gali būti skiriama MVĮ, susijusioms su žemės ūkio ir miškininkystės sektoriais.

Paramos gavėjas yra subjektas, teikiantis mokymo arba kitokio žinių perteikimo ir informavimo veiklos paslaugas.

Paramos gavėjas yra subjektas, teikiantis mokymo arba kitokio žinių perteikimo ir informavimo veiklos paslaugas, kuris gali būti viešoji įstaiga.

3. Parama pagal šią priemonę neskiriama tiems instruktavimo arba mokymo kursams, kurie yra įprastinių vidurinio arba aukštojo lygmens švietimo programų arba sistemų dalis.

3. Parama pagal šią priemonę neskiriama tiems instruktavimo arba mokymo kursams, kurie yra įprastinių vidurinio arba aukštojo lygmens švietimo programų arba sistemų dalis.

Žinių perteikimo ir informavimo paslaugas teikiančios įstaigos yra tinkamų gebėjimų, kurie užtikrinami kvalifikuotų darbuotojų ir palaikomi šiuo tikslu nuolat vykdomais mokymais.

Žinių perteikimo ir informavimo paslaugas teikiančios įstaigos yra tinkamų gebėjimų, kurie užtikrinami kvalifikuotų darbuotojų ir palaikomi šiuo tikslu nuolat vykdomais mokymais.

4. Pagal šią priemonę skiriamo finansavimo reikalavimus atitinkančiomis sąnaudomis laikomos žinių perdavimo arba informavimo veiklos organizavimo ir vykdymo išlaidos. Parodomųjų projektų atveju parama gali būti padengiamos ir atitinkamos investicinės sąnaudos. Dalyvių kelionių, apgyvendinimo sąnaudos bei dienpinigiai ir ūkininkų pavadavimo sąnaudos taip pat atitinka finansavimo reikalavimus.

4. Pagal šią priemonę skiriamo finansavimo reikalavimus atitinkančiomis sąnaudomis laikomos žinių perdavimo arba informavimo veiklos organizavimo ir vykdymo išlaidos. Parodomųjų projektų atveju parama gali būti padengiamos ir atitinkamos investicinės sąnaudos. Dalyvių kelionių, apgyvendinimo sąnaudos bei dienpinigiai ir ūkininkų pavadavimo sąnaudos taip pat atitinka finansavimo reikalavimus.

5. Komisija įgaliojama pagal 90 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais plačiau apibrėžiamos finansavimo reikalavimus atitinkančios sąnaudos, būtiniausia žinių perdavimo paslaugas teikiančių įstaigų kvalifikacija ir apsikeitimų ūkiais schemų ir apsilankymų ūkiuose trukmė bei turinys.

5. Komisijai pagal 90 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais plačiau apibrėžiamos finansavimo reikalavimus atitinkančios sąnaudos, būtiniausia žinių perdavimo paslaugas teikiančių įstaigų kvalifikacija ir apsikeitimų ūkiais schemų ir apsilankymų ūkiuose trukmė bei turinys.

Or. en

 

Pakeitimas  56

Pasiūlymas dėl reglamento

16 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

16 straipsnis

16 straipsnis

Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos

Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos

1. Parama pagal šią priemonę skiriama siekiant:

1. Parama pagal šią priemonę skiriama siekiant:

a) padėti ūkininkams, miškų savininkams ir kaimo vietovėse veikiančioms MVĮ pasinaudoti konsultavimo paslaugomis ir padidinti savo valdų, įmonių ir (arba) investicijų ekonominį ir aplinkosauginį veiksmingumą, palankumą klimatui ir atsparumą jo kaitai;

a) padėti ūkininkams, miškų savininkams ir kaimo vietovėse veikiančioms MVĮ pasinaudoti konsultavimo paslaugomis ir padidinti savo valdų, įmonių ir (arba) investicijų ekonominį ir aplinkosauginį veiksmingumą, palankumą klimatui ir atsparumą jo kaitai;

b) skatinti teikti ūkių valdymo, ūkininkų pavadavimo ir jų konsultavimo paslaugas, taip pat miškininkystės konsultavimo paslaugas, įskaitant Reglamento (ES) Nr. HR/2012 12, 13 ir 14 straipsniuose nurodytos ūkių konsultavimo sistemos diegimą;

b) skatinti teikti ūkių valdymo, ūkininkų pavadavimo ir jų konsultavimo paslaugas, taip pat miškininkystės konsultavimo paslaugas, įskaitant Reglamento (ES) Nr. .../2013 [HR] 12, 13 ir 14 straipsniuose nurodytos ūkių konsultavimo sistemos diegimą;

c) remti konsultantų mokymus.

c) remti konsultantų mokymus;

 

ca) remti jaunųjų ūkininkų įsikūrimą.

2. 1 dalies a ir c punktuose nurodytos paramos gavėjai yra konsultacijų arba mokymų rengėjai. Parama pagal 1 dalies b punktą skiriama institucijai arba įstaigai, atrinktai teikti ūkių valdymo, ūkininkų pavadavimo ir ūkių arba miškininkystės konsultavimo paslaugas.

2. 1 dalies a, c ir ca punktuose nurodytos paramos gavėjai yra konsultacijų arba mokymų rengėjai. Parama pagal 1 dalies b punktą skiriama institucijai arba įstaigai, atrinktai teikti ūkių valdymo, ūkininkų pavadavimo ir ūkių arba miškininkystės konsultavimo paslaugas.

3. Teikti konsultacijas atrinktos institucijos arba įstaigos turi turėti pakankamai nuolat apmokomų ir kvalifikuotų darbuotojų bei konsultavimo patirties ir turi būti patikimos tose srityse, kuriose jos teikia konsultacijas. Paramos gavėjai atrenkami skelbiant kvietimus teikti paraiškas. Atrankos procedūra yra nešališka ir atvira visuomenei ir privačioms įstaigoms.

3. Teikti konsultacijas atrinktos institucijos arba įstaigos turi turėti pakankamai nuolat apmokomų ir kvalifikuotų darbuotojų bei konsultavimo patirties, turi būti nepriklausomos ir patikimos tose srityse, kuriose jos teikia konsultacijas. Paramos gavėjai atrenkami skelbiant kvietimus teikti paraiškas. Atrankos procedūra reglamentuojama pagal viešąją teisę ir ji yra atvira tiek viešoms, tiek privačioms įstaigoms. Ji yra nešališka ir joje negali dalyvauti kandidatai, turintys interesų konfliktų.

Teikiant konsultavimo paslaugas laikomasi Reglamento (ES) Nr. HR/2012 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų įpareigojimų neatskleisti informacijos.

Teikiant konsultavimo paslaugas laikomasi Reglamento (ES) Nr. .../2013 [HR] 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų įpareigojimų neatskleisti informacijos.

 

3a. Ūkių konsultavimo sistema turi atitikti Reglamento (ES) Nr. .../2013 [HR] 12 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Konsultacinėms tarnyboms papildoma parama teikiama tik tuo atveju, jei valstybė narė nustatė ūkių konsultavimo sistemą, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. .../2013 [HR] 12 straipsnio.

4. Ūkininkams teikiamos konsultacijos yra susijusios su bent vienu Sąjungos kaimo plėtros prioritetu ir apima bent vieną iš šių elementų:

4. Ūkininkams teikiamos konsultacijos yra susijusios su dviem ar daugiau Sąjungos kaimo plėtros prioritetų ir apima du ar daugiau elementų:

a) vieną ar kelis teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus ir (arba) geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus, numatytus Reglamento (ES) Nr. HR/2012 VI antraštinės dalies I skyriuje;

a) vieną ar kelis teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus ir (arba) geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus, numatytus Reglamento (ES) Nr. .../2013 [HR] VI antraštinės dalies I skyriuje;

b) atitinkamais atvejais klimatui ir aplinkai palankią žemės ūkio praktiką, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. DP/2012 III antraštinės dalies 2 skyriuje, ir žemės ūkio paskirties žemės išlaikymą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. DP/2012 4 straipsnio 1 dalies c punkte;

b) atitinkamais atvejais klimatui ir aplinkai palankią žemės ūkio praktiką, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. .../2013 [DP] III antraštinės dalies 2 skyriuje, ir žemės ūkio paskirties žemės išlaikymą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. .../2013 [DP] 4 straipsnio 1 dalies c punkte;

c) reikalavimus arba veiklą, susijusius su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos, biologine įvairove, vandens ir dirvožemio apsauga, pranešimu apie gyvūnų ir augalų ligas ir inovacijomis, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. HR/2012;

c) reikalavimus arba veiklą, susijusius su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos, biologine įvairove, vandens ir dirvožemio apsauga, pranešimu apie gyvūnų ir augalų ligas ir inovacijomis, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. .../2013 [HR] I priede;

d) tvarią mažų ūkių, apibrėžtų valstybių narių, ir bent jau ūkių, dalyvaujančių Reglamento (ES) Nr. DP/2012 V antraštinėje dalyje nurodytoje smulkiųjų ūkininkų schemoje, ekonominės veiklos plėtrą arba

d) tvarią mažų ūkių, apibrėžtų valstybių narių, ir bent jau ūkių, dalyvaujančių Reglamento (ES) Nr. .../2013 [DP] V antraštinėje dalyje nurodytoje smulkiųjų ūkininkų schemoje, ekonominės veiklos plėtrą; arba

e) atitinkamais atvejais darbo saugos standartus, grindžiamus Sąjungos teisės aktais.

e) atitinkamais atvejais darbo saugos arba ūkių saugos standartus, grindžiamus Sąjungos ar nacionalinės teisės aktais.

 

ea) paramą, skirtą jaunųjų ūkininkų arba naujų ūkininkų įsikūrimui, galimybę naudotis žeme ir paskolas ūkiui įsteigti arba bet kurį iš šių veiksnių;

 

eb) tvarią ūkio valdų ekonominės veiklos plėtrą vadovaujantis visomis kaimo plėtros programose rekomenduojamomis priemonėmis, įskaitant ūkių modernizavimą, konkurencingumo siekimą, sektorių integraciją ir ekologinio ūkininkavimo plėtrą;

 

ec) specialias konsultavimo paslaugas, kuriomis remiamas produktų perdirbimas ir pardavimas vietos lygmeniu, įskaitant mokymą ir pritaikytų higienos normų bei maisto saugos standartų įgyvendinimą;

 

ed) gyvulininkystės aspektus, susijusius su iniciatyva „Viena sveikata“.

Konsultacijos taip pat gali apimti kitus su žemės ūkio valdos ekonominiais, agrariniais ir aplinkosauginiais rezultatais susijusius klausimus.

Konsultacijos taip pat gali apimti kitus su žemės ūkio valdos ekonominiais, agrariniais ir aplinkosauginiais rezultatais susijusius klausimus.

5. Miškų savininkams teikiamos konsultacijos būtinai apima atitinkamus įpareigojimus, nustatytus direktyvomis 92/43/EEB, 2009/147/EB ir 2000/60/EB. Jos taip pat gali apimti su miško valdos ekonominiais ir aplinkosauginiais rezultatais susijusius klausimus.

5. Miškų savininkams teikiamos konsultacijos būtinai apima atitinkamus įpareigojimus, nustatytus direktyvomis 92/43/EEB, 2009/147/EB ir 2000/60/EB. Jos taip pat gali apimti su miško valdos ekonominiais ir aplinkosauginiais rezultatais susijusius klausimus.

6. MVĮ teikiamos konsultacijos gali apimti su įmonės ekonominiais ir aplinkosauginiais rezultatais susijusius klausimus.

6. MVĮ teikiamos konsultacijos gali apimti su įmonės ekonominiais ir aplinkosauginiais rezultatais susijusius klausimus. Pirmenybė gali būti skiriama labai mažoms įmonėms ir MVĮ, susijusioms su žemės ūkio ir miškininkystės sektoriais.

7. Pagrįstais ir tinkamais atvejais dalis konsultacijų gali būti teikiamos grupėms atsižvelgiant į individualių konsultavimo paslaugų naudotojų padėtį.

7. Pagrįstais ir tinkamais atvejais dalis konsultacijų gali būti teikiamos grupėms atsižvelgiant į individualių konsultavimo paslaugų naudotojų padėtį.

8. Pagal 1 dalies a ir c punktus skiriama parama neviršija I priede nustatytų didžiausių sumų. Parama pagal 1 dalies b punktą teikiama ne ilgesnį nei penkerių metų nuo konsultacijų teikimo pradžios laikotarpį ir proporcingai mažinama.

8. Pagal 1 dalies a ir c punktus skiriama parama neviršija I priede nustatytų didžiausių sumų. Parama pagal 1 dalies b punktą teikiama ne ilgesnį nei penkerių metų nuo konsultacijų teikimo pradžios laikotarpį ir proporcingai mažinama.

9. Komisija įgaliojama pagal 90 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais plačiau apibrėžiama būtiniausia konsultacijas teikiančių institucijų ir įstaigų kvalifikacija.

9. Komisija įgaliojama pagal 90 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais plačiau apibrėžiama būtiniausia konsultacijas teikiančių institucijų ir įstaigų kvalifikacija.

Or. en

 

Pakeitimas  57

Pasiūlymas dėl reglamento

17 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

17 straipsnis

17 straipsnis

Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės schemos

Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės schemos

1. Parama pagal šią priemonę teikiama ūkininkams, primą kartą dalyvaujantiems:

1. Parama pagal šią priemonę teikiama ūkininkams, gamintojų grupėms ir gamintojų organizacijoms, pirmą kartą dalyvaujantiems:

a) žemės ūkio produktų, medvilnės arba maisto produktų kokybės schemose, nustatytose Sąjungos teisės aktais;

a) žemės ūkio produktų, medvilnės arba maisto produktų kokybės schemose, nustatytose Sąjungos teisės aktais;

b) žemės ūkio produktų, medvilnės arba maisto produktų kokybės schemose, kurias valstybės narės pripažino kaip atitinkančias šiuos kriterijus:

b) žemės ūkio produktų, medvilnės arba maisto produktų kokybės schemose, kurias valstybės narės pripažino kaip atitinkančias šiuos kriterijus:

i) galutinio produkto, kuriam taikoma tokia schema, specifiškumą lemia įpareigojimas garantuoti:

i) galutinio produkto, kuriam taikoma tokia schema, specifiškumą lemia įpareigojimas garantuoti:

– specifines produkto savybes,

– specifines produkto savybes,

– specifinius ūkininkavimo arba gamybos metodus arba

– specifinius ūkininkavimo arba gamybos metodus arba

– tokią galutinio produkto kokybę, kuri smarkiai pranoksta komercinių prekių standartus, susijusius su visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikata, gyvūnų gerove ir aplinkos apsauga;

– tokią galutinio produkto kokybę, kuri smarkiai pranoksta komercinių prekių standartus, susijusius su visuomenės, gyvūnų ir augalų sveikata, gyvūnų gerove ir aplinkos apsauga; arba

 

– trumpas ir vietos lygmens maisto produktų tiekimo grandines;

ii) schemoje gali dalyvauti visi gamintojai;

ii) schemoje gali dalyvauti visi gamintojai;

iii) į schemą įtraukiamos privalomos produkto specifikacijos, o atitiktį joms tikrina valstybės institucijos arba nepriklausoma inspektavimo įstaiga;

iii) į schemą įtraukiamos privalomos produkto specifikacijos, o atitiktį joms tikrina valstybės institucijos arba nepriklausoma inspektavimo įstaiga;

iv) schema yra skaidri, ja užtikrinamas visiškas produktų atsekamumas

iv) schema yra skaidri, ja užtikrinamas visiškas produktų atsekamumas

arba

arba

c) savanoriškose žemės ūkio produktų sertifikavimo schemose, kurias valstybės narės pripažino kaip atitinkančias žemės ūkio ir maisto produktų savanoriško sertifikavimo schemų taikymo geriausios patirties gaires.

c) savanoriškose žemės ūkio produktų ir ūkių sertifikavimo schemose, kurias valstybės narės pripažino kaip atitinkančias žemės ūkio ir maisto produktų savanoriško sertifikavimo schemų taikymo geriausios patirties gaires.

 

1a. Parama taip pat gali būti dengiamos ūkininkų arba gamintojų grupių ir gamintojų organizacijų patiriamos išlaidos, susijusios su informavimo ir skatinimo veikla, skirta produktams, kuriems taikomos 1 dalies a ir b punktuose nurodytos kokybės schemos.

2. Parama skiriama ne ilgiau kaip penkerius metus kaip metinė skatinamoji išmoka, kurios lygis nustatomas pagal nustatytųjų dalyvavimo remiamose schemose sąnaudų lygį.

2. Parama skiriama ne ilgiau kaip penkerius metus kaip metinė skatinamoji išmoka, kurios lygis nustatomas pagal nustatytųjų dalyvavimo remiamose schemose sąnaudų lygį.

 

Nukrypstant nuo 1 dalies parama taip pat gali būti teikiama paramos gavėjams, kurie dalyvavo panašioje schemoje 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu, jeigu nebus taikomos dvigubos išmokos ir jeigu parama bus skiriama ne ilgiau kaip penkerius metus. Parama skiriama kasmet pateikus dokumentus, įrodančius, kad dalyvaujama schemoje. Tačiau gamintojas teikia tik vieną paramos prašymą, apimantį visą penkerių metų laikotarpį.

Šios dalies tikslais „nustatytosios sąnaudos“ – tai įsitraukimo į remiamą kokybės schemą išlaidos ir metinis įnašas už dalyvavimą tokioje schemoje, įskaitant, jei būtina, patikrų, reikalingų atitikčiai tos schemos specifikacijoms patikrinti, išlaidas.

Šios dalies tikslais „nustatytosios sąnaudos“ – tai įsitraukimo į remiamą kokybės schemą išlaidos ir metinis įnašas už dalyvavimą tokioje schemoje, įskaitant, jei būtina, patikrų, reikalingų atitikčiai tos schemos specifikacijoms patikrinti, išlaidas.

3. Parama neviršija I priede nustatytos didžiausios sumos.

3. Parama neviršija I priede nustatytos didžiausios sumos. Kai pagal 1a dalį parama teikiama gamintojų grupėms, valstybės narės gali nustatyti skirtingą didžiausią sumą.

4. Komisija įgaliojama pagal 90 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl specifinių Sąjungos kokybės schemų, priklausančių 1 dalies a punkto taikymo sričiai.

4. Komisija įgaliojama pagal 90 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl specifinių Sąjungos kokybės schemų, priklausančių 1 dalies a punkto taikymo sričiai.

Or. en

 

Pakeitimas  58

Pasiūlymas dėl reglamento

18 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

18 straipsnis

18 straipsnis

Investicijos į materialų turtą

Investicijos į materialų turtą

1. Parama pagal šią priemonę skiriama materialiosioms ir (arba) nematerialiosioms investicijoms,

1. Parama pagal šią priemonę skiriama materialiosioms ir (arba) nematerialiosioms investicijoms,

a) kuriomis gerinami bendri žemės ūkio valdos rezultatai;

a) kuriomis gerinami bendri žemės ūkio valdos rezultatai ir tvarumas, įskaitant jos išteklių efektyvumą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų pusiausvyrą;

b) kurios yra susijusios su Sutarties I priede išvardytų produktų arba medvilnės perdirbimu, pardavimu ir (arba) plėtojimu. Gamybos proceso rezultatas gali būti į tą priedą neįtrauktas produktas;

b) kurios yra susijusios su Sutarties I priede išvardytų produktų arba medvilnės, įskaitant produktus, įtrauktus į kokybės schemas, kaip nurodyta 17 straipsnyje, perdirbimu, pardavimu, išsaugojimu arba plėtojimu; gamybos proceso rezultatas gali būti į tą priedą neįtrauktas produktas; parama gali būti teikiama nedidelių skerdyklų kūrimui ir plėtrai;

c) kurios yra susijusios su žemės ūkio plėtros ir pritaikymo infrastruktūra, įskaitant prieigą prie ūkių ir miško žemės, žemės konsolidaciją ir gerinimą, energijos tiekimą ir vandentvarką, arba

c) kurios yra susijusios su žemės ūkio plėtros, modernizavimo ar pritaikymo infrastruktūra, įskaitant prieigą prie ūkių ir miško žemės, žemės konsolidaciją ir gerinimą, energijos ir vandens tiekimą ir taupymą, kolektyvinę žemėtvarką ir vandentvarką; arba

d) kurios nėra pelningos investicijos ir yra susijusios su agrarinės ir miškų aplinkos įsipareigojimų įvykdymu, rūšių ir buveinių biologinės įvairovės būklės išsaugojimu, taip pat investicijos, kuriomis didinama „Natura 2000“ tinklo arba kito didelės gamtinės vertės ploto, kuris apibrėžiamas programoje, visuomeninė vertė.

d) kurios nėra pelningos investicijos ir yra susijusios su agrarinės ir miškų aplinkos įsipareigojimų įvykdymu, rūšių ir buveinių biologinės įvairovės būklės išsaugojimu ir tvariu medžioklės išteklių ir genetinių išteklių valdymu, taip pat investicijos, kuriomis didinama „Natura 2000“ tinklo arba kito didelės gamtinės vertės ploto, kuris apibrėžiamas programoje, visuomeninė vertė.

2. Parama pagal 1 dalies a punktą skiriama žemės ūkio valdoms. Investicijų, kuriomis remiamas ūkių restruktūrizavimas, atveju paramos reikalavimus atitinka tik ūkiai, neviršijantys tam tikro dydžio, kurį valstybės narės nustato programoje, grindžiamoje SWOT analize, susijusia su Sąjungos kaimo plėtros prioritetu didinti visų tipų žemės ūkio konkurencingumą ir ūkių perspektyvumą. Pagal šią priemonę teikiamos paramos dydis neviršija I priede nustatytų didžiausių paramos dydžių.

2. Parama pagal 1 dalies a punktą skiriama žemės ūkio valdoms arba gamintojų grupėms ir organizacijoms.

3. Pagal šią priemonę teikiamos paramos dydis neviršija I priede nustatytų didžiausių paramos dydžių. Šie didžiausi dydžiai gali būti padidinti, kai parama yra teikiama jauniesiems ūkininkams, kolektyvinėms investicijoms ir integruotiems projektams, kuriems teikiama parama pagal daugiau nei vieną priemonę, investicijoms į vietoves, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių, kaip nurodyta 33 straipsnio 3 dalyje, ir veiksmams, remiamiems pagal EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje, laikantis I priede nustatytų paramos dydžių. Tačiau didžiausias kompleksinės paramos dydis neviršija 90 proc.

3. Pagal šią priemonę teikiamos paramos dydis neviršija I priede nustatytų didžiausių paramos dydžių. Šie didžiausi dydžiai gali būti padidinti, kai parama yra teikiama jauniesiems ūkininkams, smulkiųjų ūkininkų tarpusavio bendradarbiavimo projektams, kuriuos jie įgyvendina siekdami padidinti tvarų savo valdų našumą ir kuriais jie skatinami įvairinti savo veiklą papildant ją alternatyviais pajamų šaltiniais, įskaitant perdirbimą; taip pat, kai parama teikiama ūkininkams ir ūkininkų grupėms, investuojantiems į žemės ūkio ir ekologinės gamybos sistemas; kolektyvinėms investicijoms ir integruotiems projektams, kuriems teikiama parama pagal daugiau nei vieną priemonę; investicijoms į vietoves, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių, kaip nurodyta 33 straipsnio 3 dalyje, ir veiksmams, remiamiems pagal EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje, laikantis I priede nustatytų paramos dydžių. Tačiau didžiausias kompleksinės paramos dydis neviršija 90 proc.

4. 3 dalis netaikoma 1 dalies d punkte nurodytoms nepelningoms investicijoms.

4. 3 dalis netaikoma 1 dalies d punkte nurodytoms nepelningoms investicijoms.

 

4a. Parama gali būti skiriama ūkininkų investicijoms, kuriomis siekiama taikyti naujus Sąjungos standartus aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ir darbo saugos srityse, priimtus įsigaliojus šiam reglamentui.

Or. en

 

Pakeitimas  59

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 1 dalies a punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) investicijoms į prevencines priemones, kuriomis siekiama sumažinti galimų stichinių nelaimių ir katastrofinių įvykių padarinius;

a) investicijoms į prevencines priemones, kuriomis siekiama sumažinti galimų stichinių nelaimių, nepalankių gamtos sąlygų ir katastrofinių įvykių padarinius;

Or. en

 

Pakeitimas  60

Pasiūlymas dėl reglamento

19 straipsnio 1 dalies b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) investicijoms į žemės ūkio paskirties žemės ir stichinių nelaimių bei katastrofinių įvykių paveikto gamybos potencialo atkūrimą.

b) investicijoms į žemės ūkio paskirties žemės ir stichinių nelaimių, nepalankių gamtos sąlygų bei katastrofinių įvykių paveikto gamybos potencialo atkūrimą.

Or. en

 

Pakeitimas  61

Pasiūlymas dėl reglamento

20 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

20 straipsnis

20 straipsnis

Ūkio ir verslo plėtra

Ūkio ir verslo plėtra

1. Parama pagal šią priemonę apima:

1. Parama pagal šią priemonę apima:

a) verslo pradžios pagalbą:

a) verslo pradžios pagalbą:

i) jauniesiems ūkininkams,

i) jauniesiems ūkininkams,

ii) ne žemės ūkio veiklai kaimo vietovėse,

ii) ne žemės ūkio veiklai ir žemės ūkio paslaugų teikimui kaimo vietovėse,

iii) mažų ūkių plėtrai,

iii) mažų ūkių plėtrai,

b) investicijas į ne žemės ūkio veiklą;

b) investicijas į ne žemės ūkio veiklą;

c) metines išmokas Reglamento (ES) Nr. DP/2012 V antraštinėje dalyje nustatytoje smulkiųjų ūkininkų schemoje (toliau – smulkiųjų ūkininkų schema) dalyvaujantiems ūkininkams, kurie visam laikui perleidžia savo valdą kitam ūkininkui.

c) vienkartines išmokas Reglamento (ES) Nr. .../2013 [DP] V antraštinėje dalyje nustatytoje smulkiųjų ūkininkų schemoje (toliau – smulkiųjų ūkininkų schema) dalyvaujantiems ūkininkams, kurie visam laikui perleidžia savo valdą kitam ūkininkui.

 

ca) išmokas ūkininkams, kurie visam laikui perduoda savo valdą kitam ūkininkui, siekdami sukurti perspektyvius ekonominius vienetus.

2. Parama pagal 1 dalies a punkto i papunktį skiriama jauniesiems ūkininkams.

2. Parama pagal 1 dalies a punkto i papunktį skiriama jauniesiems ūkininkams.

Parama pagal 1 dalies a punkto ii papunktį skiriama ūkininkams arba namų ūkio nariams, kurie imasi ne žemės ūkio veiklos, ir labai mažoms ir mažoms ne žemės ūkio įmonėms kaimo vietovėse.

Parama pagal 1 dalies a punkto ii papunktį skiriama ūkininkams arba namų ūkio nariams, kurie imasi ne žemės ūkio veiklos, ir labai mažoms ir mažoms ne žemės ūkio įmonėms kaimo vietovėse, įskaitant turizmu užsiimančias įmones.

Parama pagal 1 dalies a punkto iii papunktį skiriama mažiems ūkiams, apibrėžtiems valstybių narių.

Parama pagal 1 dalies a punkto iii papunktį skiriama mažiems ūkiams, apibrėžtiems valstybių narių.

Parama pagal 1 dalies b punktą skiriama labai mažoms ir mažoms ne žemės ūkio įmonėms kaimo vietovėse ir ūkininkams arba jų namų ūkio nariams.

Parama pagal 1 dalies b punktą skiriama labai mažoms ir mažoms ne žemės ūkio įmonėms kaimo vietovėse ir ūkininkams arba jų namų ūkio nariams.

Parama pagal 1 dalies c punktą skiriama ūkininkams, kurie paraiškos pateikimo metu smulkiųjų ūkininkų schemoje jau dalyvauja ne mažiau kaip vienerius metus ir kurie įsipareigoja visą savo valdą ir atitinkamas teises į išmokas visam laikui perleisti kitam ūkininkui. Parama mokama nuo perleidimo datos iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Parama pagal 1 dalies c punktą skiriama ūkininkams, kurie paraiškos pateikimo metu smulkiųjų ūkininkų schemoje jau dalyvauja ne mažiau kaip vienerius metus ir kurie įsipareigoja visą savo valdą ir atitinkamas teises į išmokas visam laikui perleisti kitam ūkininkui. Parama skaičiuojama nuo perleidimo datos iki 2020 m. gruodžio 31 d.

 

1 dalies ca punkte numatyta parama teikiama ūkininkams, jeigu jie:

 

a) ūkininkauja ne mažiau kaip dešimt metų,

 

b) įsipareigoja visam laikui perduoti savo visą valdą ir susijusias teises į išmokas kitam ūkininkui ir

 

c) galutinai sustabdo visą komercinę ūkininkavimo veiklą.

 

Valstybės narės nustato papildomus kriterijus, siekdamos ekonominių vienetų, kuriems pagal 1 dalies ca punktą gali būti suteikta parama, gyvybingumo.

 

2a. Kai parama skiriama pagal 1 dalies a punkto ii papunktį ir 1 dalies b punktą, pirmenybė gali būti teikiama ne žemės ūkio veiklai, susijusiai su žemės ūkiu ir miškininkyste, taip pat bendruomenės vadovaujamos vietos partnerystės plėtojamai veiklai.

3. Ūkininko namų ūkio nariu gali būti laikomas bet koks fizinis arba juridinis asmuo arba tokių asmenų grupė, nepaisant grupės ir jos narių teisinio statuso pagal nacionalinę teisę, išskyrus ūkio darbuotojus. Jei juridinis asmuo arba tokių asmenų grupė yra laikomi ūkininko namų ūkio nariu, tas narys paramos paraiškos pateikimo metu ūkyje turi vykdyti žemės ūkio veiklą.

3. Ūkininko namų ūkio nariu gali būti laikomas bet koks fizinis arba juridinis asmuo arba tokių asmenų grupė, nepaisant grupės ir jos narių teisinio statuso pagal nacionalinę teisę, išskyrus ūkio darbuotojus. Jei juridinis asmuo arba tokių asmenų grupė yra laikomi ūkininko namų ūkio nariu, tas narys paramos paraiškos pateikimo metu ūkyje turi vykdyti žemės ūkio veiklą.

4. Parama pagal 1 dalies a punktą skiriama su sąlyga, kad pateikiamas verslo planas. Verslo planas turi būti pradėtas įgyvendinti per šešis mėnesius nuo sprendimo suteikti pagalbą priėmimo.

4. Parama pagal 1 dalies a punktą skiriama su sąlyga, kad pateikiamas verslo planas. Verslo planas turi būti pradėtas įgyvendinti per šešis mėnesius nuo sprendimo suteikti pagalbą priėmimo.

Valstybės narės nustato viršutines ir apatines žemės ūkio valdos galimybių gauti paramą atitinkamai pagal 1 dalies a punkto i ir iii papunkčius ribas. Apatinė paramos gavimo pagal 1 dalies a punkto i papunktį riba yra daug aukštesnė už viršutinę paramos gavimo pagal 1 dalies a punkto iii papunktį ribą. Tačiau parama teikiama tik valdoms, kurios atitinka labai mažų ir mažų įmonių apibrėžtį.

Valstybės narės nustato viršutines ir apatines žemės ūkio valdos galimybių gauti paramą atitinkamai pagal 1 dalies a punkto i ir iii papunkčius ribas. Apatinė paramos gavimo pagal 1 dalies a punkto i papunktį riba yra daug aukštesnė už viršutinę paramos gavimo pagal 1 dalies a punkto iii papunktį ribą. Tačiau parama teikiama tik valdoms, kurios atitinka labai mažų ir mažų įmonių apibrėžtį.

 

Pagal 1 dalies a punkto i papunktį teikiama parama gali taip pat būti skiriama jauniesiems ūkininkams žemės nuomai ir ji gali būti teikiama kaip banko garantijos žemės nuomos sutartims ir taikant žemesnes palūkanų normas.

5. Parama pagal 1 dalies a punktą teikiama fiksuoto dydžio išmokos forma; ši išmoka gali būti išmokėta mažiausiai dviem dalinėmis išmokomis per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį. Dalinės išmokos gali būti proporcingai mažinamos. Paskutinė dalinė išmoka pagal 1 dalies a punkto i ir ii papunkčius išmokama su sąlyga, kad būtų teisingai įgyvendintas verslo planas.

5. Parama pagal 1 dalies a punktą teikiama fiksuoto dydžio išmokos forma; ši išmoka gali būti išmokėta mažiausiai dviem dalinėmis išmokomis per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį. Dalinės išmokos gali būti proporcingai mažinamos. Paskutinė dalinė išmoka pagal 1 dalies a punkto i ir ii papunkčius išmokama su sąlyga, kad būtų teisingai įgyvendintas verslo planas.

6. Didžiausia paramos pagal 1 dalies a punktą suma yra nustatyta I priede. Valstybės narės paramos pagal 1 dalies a punkto i ir ii papunkčius sumą nustato atsižvelgdamos ir į vietovės, kuriai taikoma programa, socialinę bei ekonominę padėtį.

6. Didžiausia paramos pagal 1 dalies a punktą suma yra nustatyta I priede. Valstybės narės paramos pagal 1 dalies a punkto i ir ii papunkčius sumą nustato atsižvelgdamos ir į vietovės, kuriai taikoma programa, socialinę bei ekonominę padėtį.

7. Parama pagal 1 dalies c punktą yra lygi 120 proc. metinės išmokos, kurią gavėjas gavo pagal smulkiųjų ūkininkų schemą.

7. Parama pagal 1 dalies c punktą yra lygi 120 proc. metinės išmokos, kurią gavėjas gavo pagal smulkiųjų ūkininkų schemą, ir ji skaičiuojama laikotarpiui nuo perdavimo dienos iki 2020 m. gruodžio 31 d. Atitinkama suma sumokama kaip vienkartinė išmoka.

 

7a. Parama pagal 1 dalies ca punktą teikiama kaip vienkartinė išmoka, kuri neviršija I priede nurodytos didžiausios sumos.

8. Komisija įgaliojama pagal 90 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl būtiniausio verslo planų turinio ir kriterijų, kuriuos turi naudoti valstybės narės nustatydamos 4 dalyje nurodytas ribas.

8. Komisija įgaliojama pagal 90 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl būtiniausio verslo planų turinio ir kriterijų, kuriuos turi naudoti valstybės narės nustatydamos 4 dalyje nurodytas ribas.

Or. en

 

Pakeitimas  62

Pasiūlymas dėl reglamento

21 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

21 straipsnis

21 straipsnis

Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse

Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo vietovėse

1. Parama pagal šią priemonę visų pirma skiriama:

1. Parama pagal šią priemonę visų pirma skiriama:

a) kaimo vietovių savivaldybių ir jų pagrindinių paslaugų plėtros planų ir su „Natura 2000“ teritorijomis ir kitomis didelės gamtinės vertės vietovėmis susijusių apsaugos ir valdymo planų rengimui ir atnaujinimui;

a) kaimo vietovių savivaldybių ir jų pagrindinių paslaugų plėtros planų ir su „Natura 2000“ teritorijomis ir kitomis didelės gamtinės vertės vietovėmis susijusių apsaugos ir valdymo planų rengimui ir atnaujinimui;

b) investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūros kūrimą, gerinimą arba plėtimą, įskaitant investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energiją;

b) investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūros kūrimą, gerinimą arba plėtimą, įskaitant vietos prekybos ir kaimo turizmo vystymą ir plėtrą; ir investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, energijos taupymo sistemas ir tvarias išteklių ir atliekų tvarkymo sistemas;

c) plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai, įskaitant jos kūrimą, gerinimą ir plėtimą, pasyviajai plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai, prieigos prie plačiajuosčio ryšio ir viešųjų e. valdžios paslaugų kūrimui;

c) plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai, įskaitant jos kūrimą, gerinimą ir plėtimą, pasyviajai plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai, prieigos prie plačiajuosčio ryšio ir viešųjų e. valdžios paslaugų kūrimui;

d) investicijoms į kaimo gyventojams skirtų pagrindinių vietos paslaugų, įskaitant laisvalaikio ir kultūros, kūrimą, gerinimą ir plėtimą ir susijusiai infrastruktūrai;

d) investicijoms į kaimo gyventojams skirtų pagrindinių vietos paslaugų, įskaitant laisvalaikio ir kultūros, kūrimą, gerinimą ir plėtimą ir susijusiai infrastruktūrai;

e) viešųjų įstaigų investicijoms į pramogų infrastruktūrą, turistų informavimą ir turistinių vietų žymėjimą;

e) naudingoms visuomenei investicijoms į pramogų infrastruktūrą, turistų informavimą, smulkaus turizmo infrastruktūrą, prekybą kaimo turizmo paslaugomis ir turistinių vietų žymėjimą;

f) studijoms ir investicijoms, susijusioms su kaimų ir kaimo kraštovaizdžių kultūrinio ir gamtos paveldo išlaikymu, atkūrimu ir atnaujinimu, įskaitant susijusius socialinius ekonominius aspektus;

f) studijoms ir investicijoms, susijusioms su kaimų ir kaimo kraštovaizdžių kultūrinio ir gamtos paveldo išlaikymu, atkūrimu ir atnaujinimu, įskaitant susijusius socialinius ekonominius aspektus;

g) investicijoms, kuriomis siekiama perkelti veiklą ir pertvarkyti netoli kaimo gyvenviečių esančius pastatus ar patalpas, kad būtų pagerinta gyvenvietės gyvenimo kokybė arba padidintas jos aplinkosauginis veiksmingumas.

g) investicijoms, kuriomis siekiama perkelti veiklą ir pertvarkyti netoli kaimo gyvenviečių esančius pastatus ar patalpas, kad būtų pagerinta gyvenvietės gyvenimo kokybė arba padidintas jos aplinkosauginis veiksmingumas.

 

Pirmenybę galima būtų teikti bendruomenių inicijuojamoms iniciatyvoms ir investiciniams projektams, kurių savininkas yra ir juos valdo bendruomenė.

2. Parama pagal šią priemonę skiriama tik mažos apimties infrastruktūrai, kaip savo programoje nustato kiekviena valstybė narė. Tačiau kaimo plėtros programose gali būti numatytos specialios nukrypti nuo šios taisyklės leidžiančios nuostatos, taikomos investicijoms į plačiajuostį ryšį ir atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Šiuo atveju numatomi aiškūs kriterijai, kuriais užtikrinama papildoma parama pagal kitas Sąjungos priemones.

2. Parama pagal šią priemonę skiriama tik mažos apimties infrastruktūrai, kaip savo programoje nustato kiekviena valstybė narė. Tačiau kaimo plėtros programose gali būti numatytos specialios nukrypti nuo šios taisyklės leidžiančios nuostatos, taikomos investicijoms į plačiajuostį ryšį ir atsinaujinančiųjų išteklių energiją. Šiuo atveju numatomi aiškūs kriterijai, kuriais užtikrinama papildoma parama pagal kitas Sąjungos priemones.

3. Investicijos pagal 1 dalį atitinka paramos skyrimo reikalavimus, kai atitinkami veiksmai įgyvendinami pagal kaimo vietovių savivaldybių ir jų pagrindinių paslaugų plėtros planus, jei tokie planai yra, ir atitinka vietos plėtros strategiją, jei tokia yra.

3. Investicijos pagal 1 dalį atitinka paramos skyrimo reikalavimus, kai atitinkami veiksmai įgyvendinami pagal kaimo vietovių savivaldybių ir jų pagrindinių paslaugų plėtros planus, jei tokie planai yra, ir atitinka vietos plėtros strategiją, jei tokia yra.

4. Komisija įgaliojama pagal 90 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma, kokių tipų atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūra atitinka paramos skyrimo pagal šią priemonę reikalavimus.

4. Komisija įgaliojama pagal 90 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma, kokių tipų atsinaujinančiųjų išteklių energijos infrastruktūra atitinka paramos skyrimo pagal šią priemonę reikalavimus.

Or. en

 

Pakeitimas  63

Pasiūlymas dėl reglamento

22 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

22 straipsnis

22 straipsnis

Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą

Investicijos į tvarią miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą

1. Parama pagal šią priemonę skiriama:

1. Parama pagal šią priemonę skiriama:

a) miško įveisimui ir miškingų plotų kūrimui;

a) miško įveisimui ir miškingų plotų kūrimui;

b) agrarinės miškininkystės sistemų kūrimui;

b) agrarinės miškininkystės sistemų kūrimui;

c) miškų gaisrų, stichinių nelaimių, įskaitant kenkėjų antplūdžius ir ligų protrūkius, katastrofinių įvykių ir klimato sąlygų daromos žalos miškams prevencijai ir atlyginimui;

c) miškų gaisrų, stichinių nelaimių, įskaitant kenkėjų antplūdžius ir ligų protrūkius, katastrofinių įvykių ir klimato sąlygų daromos žalos miškams prevencijai ir atlyginimui;

d) investicijoms, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas, aplinkosauginė vertė ir klimato kaitos švelninimo potencialas;

d) investicijoms, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas, aplinkosauginė vertė ir klimato kaitos švelninimo potencialas;

e) investicijoms į naujas miškininkystės technologijas ir miško produktų perdirbimą bei prekybą.

e) investicijoms į patobulintas miškininkystės technologijas ir miško produktų perdirbimą, panaudojimą bei prekybą.

2. 36–40 straipsniuose numatyti nuosavybės apribojimai netaikomi Azorų, Madeiros, Kanarų, mažųjų Egėjo jūros salų, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2019/93, ir Prancūzijos užjūrio departamentų teritorijose esantiems atogrąžų ir paatogrąžių miškams ir miškingoms vietovėms.

2. 23–27 straipsniuose numatyti nuosavybės apribojimai netaikomi Azorų, Madeiros, Kanarų, mažųjų Egėjo jūros salų, kaip apibrėžta 1993 m. liepos 19 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2019/93, nustatančiame konkrečias priemones mažosioms Egėjo jūros saloms dėl tam tikrų žemės ūkio produktų, ir Prancūzijos užjūrio departamentų teritorijose esantiems atogrąžų ir paatogrąžių miškams ir miškingoms vietovėms.

Valdoms, kurios viršija tam tikrą valstybės narės programoje nustatytą dydį, parama skiriama su sąlyga, kad pateikiamas miškų valdymo planas arba lygiavertė su tvariu miškų valdymu, kaip nustatyta 1993 m. Ministrų konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos (toliau – tvarus miškų valdymas) suderinama priemonė.

Valdoms, kurios viršija tam tikrą valstybės narės programoje nustatytą dydį, parama skiriama su sąlyga, kad pateikiama atitinkama informacija iš miškų valdymo plano arba lygiavertės su tvariu miškų valdymu, kaip nustatyta 1993 m. Ministrų konferencijoje dėl Europos miškų apsaugos (toliau – tvarus miškų valdymas), suderinamos priemonės.

3. Komisija įgaliojama pagal 90 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl sąlygų, kuriomis apibrėžiami stichinių nelaimių, kenkėjų antplūdžių ir ligų protrūkių atvejai, ir nustatoma, kokių tipų prevencinės priemonės atitinka paramos skyrimo reikalavimus.

3. Komisija įgaliojama pagal 90 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl sąlygų, kuriomis apibrėžiami stichinių nelaimių, kenkėjų antplūdžių ir ligų protrūkių atvejai, ir nustatoma, kokių tipų prevencinės priemonės atitinka paramos skyrimo reikalavimus.

Or. en

 

Pakeitimas  64

Pasiūlymas dėl reglamento

23 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

23 straipsnis

23 straipsnis

Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas

Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas

1. Parama pagal 22 straipsnio 1 dalies a punktą skiriama ne ilgesnį nei dešimties metų laikotarpį privatiems žemės savininkams ir nuomininkams, savivaldybėms ir jų asociacijoms, ja finansuojamos įsisteigimo sąnaudos ir metinės priemokos už hektarą siekiant padengti priežiūros, įskaitant ankstyvą ir vėlyvą valymą, sąnaudas.

1. Parama pagal 22 straipsnio 1 dalies a punktą skiriama ne ilgesnį nei penkiolika metų laikotarpį privatiems žemės savininkams ir nuomininkams, savivaldybėms ir jų asociacijoms, ja kompensuojamos įveisimo išlaidos ir kasmetinės priežiūros priemokos už hektarą, įskaitant ankstyvo ir vėlyvo valymo išlaidas.

2. Paramos skyrimo reikalavimus atitinka tiek žemės ūkio, tiek ne žemės ūkio paskirties žemė. Sodinamų augalų rūšys yra parenkamos pagal vietovės aplinkos ir klimato sąlygas ir atitinka būtiniausius aplinkos reikalavimus. Parama neskiriama žemę apsodinant miško kirtimo atžalynais, kalėdinėmis eglutėmis arba greito augimo medžiais, skirtais energijai gaminti. Vietovėms, kuriose sunku įveisti mišką dėl nepalankių dirvožemio ir klimato sąlygų, parama gali būti teikiama už kitų rūšių daugiamečių miško augalų, kaip antai vietos sąlygoms tinkančių krūmokšnių arba krūmų, sodinimą.

2. Paramos skyrimo reikalavimus atitinka tiek žemės ūkio, tiek ne žemės ūkio paskirties žemė. Sodinamų augalų rūšys yra parenkamos pagal vietovės aplinkos ir klimato sąlygas ir atitinka būtiniausius aplinkos reikalavimus. Parama neskiriama žemę apsodinant medžiais, kurie sodinami miško kirtimo tikslais, kalėdinėmis eglutėmis arba greito augimo medžiais, skirtais energijai gaminti. Vietovėms, kuriose sunku įveisti mišką dėl nepalankių dirvožemio ir klimato sąlygų, parama gali būti teikiama už kitų rūšių daugiamečių miško augalų, kaip antai vietos sąlygoms tinkančių krūmokšnių arba krūmų, sodinimą. Valstybės narės, siekdamos išvengti neigiamo poveikio aplinkai ir biologinei įvairovei, gali nustatyti miško įveisimui tinkamus plotus.

3. Komisija įgaliojama pagal 90 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomi 2 dalyje nurodyti būtiniausi aplinkos reikalavimai.

3. Komisijai pagal 90 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus, nustatančius 2 dalyje nurodyti būtiniausi aplinkos reikalavimus, kuriais atsižvelgiama į miškų ekosistemų įvairovę visoje Sąjungoje.

Or. en

 

Pakeitimas  65

Pasiūlymas dėl reglamento

24 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

24 straipsnis

24 straipsnis

Agrarinės miškininkystės sistemų sukūrimas

Agrarinės miškininkystės sistemų sukūrimas

1. Parama pagal 22 straipsnio 1 dalies b punktą skiriama ne ilgesnį nei trejų metų laikotarpį privatiems žemės savininkams, nuomininkams, savivaldybėms ir jų asociacijoms, ja finansuojamos įsisteigimo sąnaudos ir metinės priemokos už hektarą siekiant padengti priežiūros sąnaudas.

1. Parama pagal 22 straipsnio 1 dalies b punktą skiriama ne ilgesnį nei penkerių metų laikotarpį privatiems žemės savininkams, nuomininkams, savivaldybėms ir jų asociacijoms, ja kompensuojamos sukūrimo išlaidos ir kasmetinės priemokos už hektarą siekiant padengti priežiūros išlaidas.

2. Agrarinės miškininkystės sistemos yra žemės naudojimo sistemos, pagal kurias toje pačioje žemėje auginami medžiai ir vystomas ekstensyvusis žemės ūkis. Didžiausią viename hektare sodinamų medžių skaičių nustato valstybės narės atsižvelgdamos į vietos dirvožemio ir klimato sąlygas, miškų rūšis ir būtinybę užtikrinti agrarinį žemės panaudojimą.

2. Agrarinės miškininkystės sistemos yra žemės naudojimo sistemos, pagal kurias toje pačioje žemėje auginami medžiai ir vystomas ekstensyvusis žemės ūkis. Valstybės narės nustato mažiausią ir didžiausią viename hektare sodinamų ar išsaugomų medžių skaičių, atsižvelgdamos į vietos dirvožemio ir klimato bei aplinkos sąlygas, miškų rūšis ir būtinybę užtikrinti tvarų agrarinį žemės panaudojimą.

3. Parama neviršija I priede nustatyto didžiausio paramos dydžio.

3. Parama neviršija I priede nustatyto didžiausio paramos dydžio.

Or. en

 

Pakeitimas  66

Pasiūlymas dėl reglamento

25 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

25 straipsnis

25 straipsnis

Miškų gaisrų, stichinių nelaimių ir katastrofinių įvykių žalos prevencija ir atlyginimas

Miškų gaisrų, stichinių nelaimių ir katastrofinių įvykių žalos prevencija ir atlyginimas

1. Parama pagal 22 straipsnio 1 dalies c punktą skiriama privačių, pusiau viešų ir viešųjų miškų savininkams, savivaldybėms, valstybiniams miškams ir jų asociacijoms, ja finansuojamos šios sąnaudos:

1. Parama pagal 22 straipsnio 1 dalies c punktą skiriama privačių, pusiau viešų ir viešųjų miškų savininkams, savivaldybėms, valstybiniams miškams ir jų asociacijoms, ja kompensuojamos šios išlaidos:

a) apsauginės infrastruktūros kūrimo. Miško priešgaisrinių juostų atveju parama gali būti skiriama ir priežiūros sąnaudoms finansuoti. Parama neskiriama susijusiai žemės ūkio veiklai vietovėse, kuriose taikomi agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimai;

a) apsauginės infrastruktūros kūrimo. Miško priešgaisrinių juostų atveju parama gali būti skiriama ir priežiūros sąnaudoms finansuoti. Parama neskiriama su žemės ūkiu susijusiai veiklai vietovėse, kuriose taikomi agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimai; Parama gali būti skiriama gyvulių augintojams, kurių ganomi gyvuliai užkerta kelią gaisrams.

b) vietos lygmens mažos apimties gaisrų arba kitų stichinių nelaimių prevencijos veiklos;

b) vietos lygmens mažos apimties gaisrų arba kitų stichinių nelaimių prevencijos veiklos;

c) miškų gaisrų, kenkėjų ir ligų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangos diegimo ir gerinimo;

c) miškų gaisrų, kenkėjų ir ligų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangos diegimo ir gerinimo ir

d) gaisrų ir kitų stichinių nelaimių, įskaitant kenkėjus bei ligas, katastrofinių įvykių ir su klimato kaita susijusių įvykių paveikto miško potencialo atkūrimo.

d) gaisrų ir kitų stichinių nelaimių, įskaitant kenkėjus bei ligas, katastrofinių įvykių ir su klimato kaita susijusių įvykių paveikto miško potencialo atkūrimo.

 

Teritorijose, kurios priskirtos didelės rizikos teritorijoms, paramos išankstinė sąlyga – miškų gaisrų prevencijos įrangos įdiegimas.

2. Jei numatomi kenkėjų ir ligų prevencijos veiksmai, atitinkamos stichinės nelaimės pavojaus galimybė turi būti pagrįsta moksline informacija ir pripažinta viešųjų mokslinių organizacijų. Atitinkamais atvejais programoje turi būti pateikiamas augalams kenkiančių organizmų, kurie gali lemti stichinę nelaimę, rūšių sąrašas.

2. Jei numatomi kenkėjų ir ligų prevencijos veiksmai, atitinkamos stichinės nelaimės pavojaus galimybė turi būti pagrįsta moksline informacija ir pripažinta viešųjų mokslinių organizacijų. Atitinkamais atvejais programoje turi būti pateikiamas augalams kenkiančių organizmų, kurie gali lemti stichinę nelaimę, rūšių sąrašas.

Paramos skyrimo reikalavimus atitinkantys veiksmai turi derėti su valstybių narių parengtu miškų apsaugos planu. Valdoms, kurios viršija tam tikrą valstybių narių programose nustatytą dydį, parama skiriama su sąlyga, kad pateikiamas miškų valdymo planas, kuriame išdėstyti prevenciniai tikslai.

Paramos skyrimo reikalavimus atitinkantys veiksmai turi derėti su valstybių narių parengtu miškų apsaugos planu. Valdoms, kurios viršija tam tikrą valstybių narių programose nustatytą dydį, parama skiriama su sąlyga, kad pateikiamas miškų valdymo planas, kuriame išdėstyti prevenciniai tikslai.

Miško plotai, kurie pagal valstybės narės parengtą miškų apsaugos planą yra priskiriami nuo vidutinės iki didelės gaisro rizikos miškų plotams, atitinka su miškų gaisrų prevencija susijusios paramos skyrimo reikalavimus. Miško plotai, kurie pagal valstybės narės parengtą miškų apsaugos planą yra priskiriami nuo vidutinės iki didelės gaisro rizikos miškų plotams, atitinka su miškų gaisrų prevencija susijusios paramos skyrimo reikalavimus.

Miško plotai, kurie pagal valstybės narės parengtą miškų apsaugos planą yra priskiriami nuo vidutinės iki didelės gaisro rizikos miškų plotams, atitinka su miškų gaisrų prevencija susijusios paramos skyrimo reikalavimus. Miško plotai, kurie pagal valstybės narės parengtą miškų apsaugos planą yra priskiriami nuo vidutinės iki didelės gaisro rizikos miškų plotams, atitinka su miškų gaisrų prevencija susijusios paramos skyrimo reikalavimus.

3. Parama pagal 1 dalies d punktą skiriama su sąlyga, kad kompetentingos valstybės narės institucijos oficialiai pripažįsta, kad būta stichinės nelaimės ir kad dėl šios nelaimės arba įgyvendinus pagal Direktyvą 2000/29/EB priimtas augalų ligos arba kenkėjų išnaikinimo arba plitimo sustabdymo priemones buvo sunaikinta mažiausiai 30 proc. atitinkamo miškų potencialo. Ši procentinė dalis nustatoma remiantis trejų arba penkerių metų laikotarpio, trukusio iki pat nelaimės, vidutiniu miško potencialu, neįskaitant geriausių ir prasčiausių rezultatų.

3. Parama pagal 1 dalies d punktą skiriama su sąlyga, kad kompetentingos valstybės narės institucijos oficialiai pripažįsta, kad būta stichinės nelaimės ir kad dėl šios nelaimės arba įgyvendinus pagal Direktyvą 2000/29/EB priimtas augalų ligos arba kenkėjų išnaikinimo arba plitimo sustabdymo priemones buvo smarkiai sunaikintas atitinkamas miškų potencialas, kurio ribą nustato valstybės narės. Žalos dydis nustatomas remiantis arba trejų arba penkerių metų laikotarpio, trukusio iki pat nelaimės, miško potencialo vidurkiu, neįskaitant aukščiausių ir žemiausių rezultatų.

4. Pagal šią priemonę parama neskiriama, jei dėl stichinės prarandamos pajamos.

4. Pagal šią priemonę parama neskiriama, jei dėl stichinės prarandamos pajamos.

Valstybės narės užtikrina, kad dėl šios priemonės ir kitų nacionalinių ar Sąjungos paramos priemonių arba privačių draudimo schemų derinimo žalos atlyginimas neviršytų pačios žalos.

Valstybės narės užtikrina, kad dėl šios priemonės ir kitų nacionalinių ar Sąjungos paramos priemonių arba privačių draudimo schemų derinimo žalos atlyginimas neviršytų pačios žalos.

Or. en

 

Pakeitimas  67

Pasiūlymas dėl reglamento

27 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

27 straipsnis

27 straipsnis

Investicijos į naujas miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą ir prekybą

Investicijos į patobulintas miškininkystės technologijas ir į miško produktų perdirbimą, panaudojimą ir prekybą.

1. Parama pagal 22 straipsnio 1 dalies e punktą skiriama privačių miškų savininkų, savivaldybių bei jų asociacijų ir MVĮ investicijoms, kuriomis didinamas miškininkystės potencialas arba kurios yra susijusios su perdirbimu ir prekyba, kuriais sukuriama pridėtinė miško produktų vertė. Azorų, Madeiros, Kanarų, mažųjų Egėjo jūros salų, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 2019/93, ir Prancūzijos užjūrio departamentų teritorijose parama gali būti skiriama ir toms įmonėms, kurios nėra MVĮ.

1. Parama pagal 22 straipsnio 1 dalies e punktą skiriama privačių miškų savininkų, savivaldybių bei jų asociacijų ir MVĮ investicijoms, kuriomis didinamas miškininkystės potencialas arba kurios yra susijusios su perdirbimu, panaudojimu ir prekyba, kuriais sukuriama pridėtinė miško produktų vertė. Azorų, Madeiros, Kanarų, mažųjų Egėjo jūros salų, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 2019/93, ir Prancūzijos užjūrio departamentų teritorijose parama gali būti skiriama ir toms įmonėms, kurios nėra MVĮ.

 

Parama teikiama tik investicijoms ir technologijoms, kurios atitinka Reglamento (ES) Nr. 995/2010 reikalavimus ir nedaro žalos biologinei įvairovei ir kitai miškų ekosistemų veiklai.

2. Su ekonominės miškų vertės didinimu susijusios investicijos yra miško valdos lygmens, į jas gali būti įtrauktos investicijos į dirvožemiui ir ištekliams nekenkiančią medyno kirtimo įrangą ir praktiką.

2. Su ekonominės miškų vertės didinimu susijusios investicijos yra miško valdos lygmens, į jas gali būti įtrauktos investicijos į dirvožemiui ir ištekliams nekenkiančią medyno kirtimo įrangą ir praktiką.

3. Investicijos, susijusios su medienos kaip žaliavos arba energijos šaltinio naudojimu, skiriamos tik iki pramoninio perdirbimo atliekamiems darbams.

3. Investicijos, susijusios su medienos kaip žaliavos arba energijos šaltinio naudojimu, skiriamos tik iki pramoninio perdirbimo atliekamiems darbams.

4. Parama neviršija I priede nustatytų didžiausių paramos dydžių.

4. Parama neviršija I priede nustatytų didžiausių paramos dydžių.

Or. en

 

Pakeitimas  68

Pasiūlymas dėl reglamento

28 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

28 straipsnis

28 straipsnis

Gamintojų grupių įsikūrimas

Gamintojų grupių ir organizacijų įsikūrimas

1. Parama pagal šią priemonę skiriama tam, kad būtų palengvintas gamintojų grupių kūrimas žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose siekiant:

1. Parama pagal šią priemonę skiriama gamintojų grupių ir organizacijų žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose įsikūrimui ir plėtrai palengvinti siekiant:

a) gamintojų, kurie yra tokių grupių nariai, gamybą ir produkciją priderinti pagal rinkos reikalavimus;

a) gamintojų, kurie yra tokių grupių nariai, gamybą ir produkciją priderinti pagal rinkos reikalavimus;

b) bendrai pateikti rinkai prekes, įskaitant paruošimą pardavimui, pardavimo centralizavimą ir tiekimą didmenininkams;

b) bendrai pateikti rinkai prekes, įskaitant paruošimą pardavimui, pardavimo centralizavimą ir tiekimą didmenininkams;

c) nustatyti bendras informacijos apie gamybą taisykles, visų pirma susijusias su derliaus nuėmimu ir ir galimybe įsigyti produktų, ir

c) nustatyti bendras informacijos apie gamybą taisykles, visų pirma susijusias su derliaus nuėmimu ir galimybe įsigyti produktų, ir

d) vykdyti kitą gamintojų grupių veiklą, kaip antai verslo ir prekybos įgūdžių plėtojimas ir inovacinių procesų organizavimas bei palengvinimas.

d) vykdyti kitą gamintojų grupių veiklą, kaip antai verslo ir prekybos įgūdžių plėtojimas ir inovacinių procesų organizavimas bei palengvinimas.

2. Parama skiriama gamintojų grupėms, kurias oficialiai pripažįsta valstybės narės kompetentinga institucija remdamasi verslo planu. Ji skiriama tik toms gamintojų grupėms, kurios atitinka MVĮ apibrėžtį.

2. Parama skiriama gamintojų grupėms, kurias oficialiai pripažįsta valstybės narės kompetentinga institucija remdamasi verslo planu. Pirmenybė gali būti teikiama kokybiškų produktų gamintojų grupėms, kurioms taikomas 17 straipsnis, taip pat ir labai mažoms įmonėms. Parama neskiriama toms gamintojų grupėms, kurios neatitinka MVĮ apibrėžtyje nustatytų kriterijų.

Valstybės narės tikrina, ar per penkerius metus nuo gamintojų grupės pripažinimo pasiekiami verslo plano tikslai.

Valstybės narės tikrina, ar per penkerius metus nuo gamintojų grupės pripažinimo pasiekiami verslo plano tikslai.

3. Parama skiriama fiksuoto dydžio metinėmis dalinėmis išmokomis pirmuosius penkerius metus nuo tos dienos, kurią gamintojų grupė buvo pripažinta remiantis jos verslo planu. Ji apskaičiuojama remiantis metine parduota grupės produkcija. Paskutinę dalinę išmoką valstybės narės išmoka tik patikrinusios, ar verslo planas tinkamai įgyvendintas.

3. Parama skiriama fiksuoto dydžio metinėmis dalinėmis išmokomis pirmuosius penkerius metus nuo tos dienos, kurią gamintojų grupė buvo pripažinta remiantis jos verslo planu. Ji apskaičiuojama remiantis metine parduota grupės produkcija. Paskutinę dalinę išmoką valstybės narės išmoka tik patikrinusios, ar verslo planas tinkamai įgyvendintas.

Pirmaisiais metais valstybės narės gamintojų grupei gali skirti paramą, apskaičiuotą remiantis vidutine jos narių trejų metų, einančių prieš jų įstojimą į grupę, metine parduotos produkcijos verte. Miškininkystės sektoriaus gamintojų grupėms skiriama parama apskaičiuojama remiantis jos narių penkerių paskutinių metų, einančių prieš grupės pripažinimą, vidutine parduota produkcija, neįskaitant geriausių ir prasčiausių rezultatų.

Pirmaisiais metais valstybės narės gamintojų grupei gali skirti paramą, apskaičiuotą remiantis vidutine jos narių trejų metų, einančių prieš jų įstojimą į grupę, metine parduotos produkcijos verte. Miškininkystės sektoriaus gamintojų grupėms skiriama parama apskaičiuojama remiantis jos narių penkerių paskutinių metų, einančių prieš grupės pripažinimą, vidutine parduota produkcija, neįskaitant geriausių ir prasčiausių rezultatų.

4. Parama neviršija didžiausių I priede nustatytų dydžių ir sumų.

4. Parama neviršija didžiausių I priede nustatytų dydžių ir sumų.

Or. en

 

Pakeitimas  69

Pasiūlymas dėl reglamento

29 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

29 straipsnis

29 straipsnis

Agrarinė aplinkosauga ir klimatas

Agrarinė aplinkosauga ir klimatas

1. Valstybės narės paramą pagal šią priemonę skiria savo teritorijose atsižvelgdamos į savo specifinius nacionalinius, regioninius arba vietos poreikius ir prioritetus. Šią priemonę privaloma įtraukti į kaimo plėtros programas.

1. Valstybės narės paramą pagal šią priemonę skiria savo teritorijose atsižvelgdamos į savo specifinius nacionalinius, regioninius arba vietos poreikius ir prioritetus. Šią priemonę privaloma įtraukti į kaimo plėtros programas.

2. Agrarinės aplinkosaugos ir klimato išmokos skiriamos ūkininkams, jų grupėms arba ūkininkų ir kitų žemės valdytojų grupėms, kurie savanoriškai prisiima žemės ūkio paskirties žemėje atlikti veiksmus pagal vieną ar kelis agrarinės aplinkosaugos ir klimato įsipareigojimus. Tinkamai pagrįstais atvejais, kai siekiama aplinkos tikslų, agrarinės aplinkosaugos ir klimato išmokos gali būti skiriamos ir kitiems žemės valdytojams arba jų grupėms.

2. Agrarinės aplinkosaugos ir klimato išmokos skiriamos ūkininkams ir jų grupėms, kurie savanoriškai prisiima žemės ūkio paskirties žemėje arba žemės ūkio veiklai tinkamoje žemėje atlikti veiksmus pagal vieną ar kelis agrarinės aplinkosaugos ir klimato įsipareigojimus arba kurie investavo į prisitaikymo prie klimato kaitos priemones.

3. Agrarinės aplinkosaugos ir klimato išmokomis finansuojami tik tie įsipareigojimai, kuriais viršijami atitinkami privalomi standartai, nustatyti pagal Reglamento (ES) Nr. HR/2012 VI antraštinės dalies I skyrių, ir kiti susiję įpareigojimai, nustatyti pagal Reglamento (ES) Nr. DP/2012 III antraštinės dalies 2 skyrių, atitinkami privalomi reikalavimai dėl trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo ir kiti nacionaline teise nustatyti atitinkami privalomi reikalavimai. Visi šie privalomi reikalavimai nustatyti programoje.

3. Agrarinės aplinkosaugos ir klimato išmokomis finansuojami tik tie įsipareigojimai, kuriais viršijami atitinkami privalomi standartai, nustatyti pagal Reglamento (ES) Nr. .../2013 [HR] VI antraštinės dalies I skyrių, atitinkami privalomi minimalūs reikalavimai dėl trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo ir kiti nacionaline teise nustatyti atitinkami privalomi reikalavimai. Visi šie privalomi reikalavimai nustatyti programoje.

4. Valstybės narės stengiasi asmenims, įsipareigojusiems įgyvendinti veiksmus pagal šią priemonę, suteikti jiems įgyvendinti būtinas žinias ir informaciją, be kita ko teikdamos su įsipareigojimais susijusias ekspertų rekomendacijas ir (arba) teikdamos paramą pagal šią priemonę su sąlyga, kad asmenys dalyvaus atitinkamuose mokymuose.

4. Valstybės narės stengiasi asmenims, įsipareigojusiems įgyvendinti veiksmus pagal šią priemonę, suteikti jiems įgyvendinti būtinas žinias ir informaciją, be kita ko teikdamos su įsipareigojimais susijusias ekspertų rekomendacijas ir (arba) teikdamos paramą pagal šią priemonę su sąlyga, kad asmenys dalyvaus atitinkamuose mokymuose.

5. Įsipareigojimai pagal šią priemonę vykdomi penkerius–septynerius metus. Tačiau, jei būtina, kad būtų pasiekta arba išlaikyta norima nauda aplinkai, valstybės narės savo kaimo plėtros programose gali nustatyti ilgesnį laikotarpį konkrečių tipų įsipareigojimams įvykdyti, pvz., numatydamos, kad pasibaigus pirminiam laikotarpiui, jis bus kasmet pratęsiamas.

5. Įsipareigojimai pagal šią priemonę vykdomi penkerius–septynerius metus. Tačiau, jei būtina, kad būtų pasiekta arba išlaikyta norima nauda aplinkai, valstybės narės savo kaimo plėtros programose gali nustatyti ilgesnį arba trumpesnį laikotarpį konkrečių tipų įsipareigojimams įvykdyti, pvz., numatydamos, kad pasibaigus pradiniam laikotarpiui, jis bus kasmet pratęsiamas.

6. Išmokos skiriamos kasmet, jomis kompensuojamos visos dėl įsipareigojimų gavėjų patirtos papildomos sąnaudos arba prarastos pajamos arba jų dalis. Jei būtina, jomis taip pat padengiamos sandorių sąnaudos – iki 20 proc. priemokos, sumokėtos už agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimus. Jei įsipareigojimus prisiima ūkininkų grupė, didžiausia padengiama dalis yra 30 proc.

6. Išmokos skiriamos kasmet, jomis kompensuojamos visos dėl įsipareigojimų gavėjų patirtos papildomos sąnaudos arba prarastos pajamos arba jų dalis. Tokios išmokos taip pat mokamos tais atvejais, kai išlaikoma jau taikoma ekologiška praktika. Jei būtina, išmokomis taip pat padengiamos sandorių sąnaudos ir jos apima paskatos elementą – iki 20 proc. priemokos, sumokėtos už agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimus. Jei įsipareigojimus prisiima kolektyvinis subjektas, didžiausia padengiama dalis yra 30 proc.

 

Papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos nustatomos remiantis ne tokios ekologiškos praktikos sąnaudomis ir pajamomis. Tai tokia praktika, kurios taikymo atitinkamoje teritorijoje valdžios institucijos gali tikėtis, jei nebūtų išmokų.

 

Iš EŽŪKPF teikiama parama gali būti teikiama priemonėms, patenkančioms į Reglamento (ES) Nr. .../2013 [DP] III antraštinės dalies 2 skyrių.

7. Jei būtina siekiant užtikrinti veiksmingą priemonės taikymą, valstybės narės gali pasinaudoti 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta paramos gavėjų atrankos procedūra.

7. Jei būtina siekiant užtikrinti veiksmingą priemonės taikymą, valstybės narės gali pasinaudoti 49 straipsnio 3 dalyje nurodyta paramos gavėjų atrankos procedūra.

8. Parama neviršija I priede nustatytų didžiausių sumų.

8. Parama neviršija I priede nustatytų didžiausių sumų.

Parama pagal šią priemonę neskiriama įsipareigojimams, kuriems taikoma ekologinio ūkininkavimo priemonė.

Parama pagal šią priemonę neskiriama įsipareigojimams, kuriems taikoma ekologinio ūkininkavimo priemonė.

9. Parama gali būti skiriama žemės ūkio genetinių išteklių išsaugojimo veiksmams, kuriems netaikomos 1–8 dalių nuostatos.

9. Parama gali būti skiriama žemės ūkio genetinių išteklių išsaugojimo ir tausaus naudojimo veiksmams, kuriems netaikomos 1–8 dalių nuostatos.

10. Komisija įgaliojama pagal 90 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl metinio įsipareigojimų pratęsimo po pradinio veiksmo įgyvendinimo laikotarpio, dėl sąlygų, taikomų įsipareigojimams išplėsti arba kitaip valdyti gyvulių ūkį, apriboti trąšų, augalų apsaugos produktų arba kitų priedų naudojimą, veisti vietos veislių, kurių veisimo ūkiuose tradicija gresia išnykti, gyvulius, arba išsaugoti genetinius augalų išteklius, ir dėl paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių genetinių žemės ūkio išteklių išsaugojimo veiksmų.

10. Komisija įgaliojama pagal 90 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl metinio įsipareigojimų pratęsimo po pradinio veiksmo įgyvendinimo laikotarpio, dėl sąlygų, taikomų įsipareigojimams išplėsti arba kitaip valdyti gyvulių ūkį, nukreipti trąšų, augalų apsaugos produktų arba kitų priedų naudojimą tvariam žemės ūkiui kurti, veisti vietos veislių, kurių veisimo ūkiuose tradicija gresia išnykti, gyvulius, arba išsaugoti genetinius augalų išteklius, ir dėl paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių genetinių žemės ūkio išteklių išsaugojimo veiksmų.

Or. en

 

Pakeitimas  70

Pasiūlymas dėl reglamento

30 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

30 straipsnis

30 straipsnis

Ekologinis ūkininkavimas

Ekologinis ūkininkavimas

1. Parama pagal šią priemonę skiriama už žemės ūkio naudmenų hektarą ūkininkams arba jų grupėms, kurie savanoriškai įsipareigoja taikyti ekologinio ūkininkavimo praktiką ir metodus, kaip nurodyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007, arba juos išlaikyti.

1. Parama pagal šią priemonę skiriama už žemės ūkio naudmenų hektarą ūkininkams arba jų grupėms, kurie savanoriškai įsipareigoja taikyti ekologinio ūkininkavimo praktiką ir metodus, kaip nurodyta 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, arba juos išlaikyti.

2. Parama teikiama tik už tuos įsipareigojimus, kuriais viršijami atitinkami privalomi standartai, nustatyti pagal Reglamento (ES) Nr. HR/2012 VI antraštinės dalies I skyrių, atitinkami privalomi reikalavimai dėl trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo ir kiti nacionaline teise nustatyti atitinkami privalomi reikalavimai. Visi šie reikalavimai nustatomi programoje.

Parama teikiama tik už tuos įsipareigojimus, kuriais viršijami atitinkami privalomi standartai, nustatyti pagal Reglamento (ES) Nr. .../2013 [HR] VI antraštinės dalies I skyrių, atitinkami privalomi reikalavimai dėl trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo ir kiti nacionaline teise nustatyti atitinkami privalomi reikalavimai. Visi šie reikalavimai nustatomi programoje.

3. Įsipareigojimai pagal šią priemonę vykdomi penkerius–septynerius metus. Jei parama skiriama ekologiniam ūkininkavimui išlaikyti, valstybės narės savo kaimo plėtros programose gali numatyti, kad pasibaigus pradiniam laikotarpiui, jis bus kasmet pratęsiamas.

3. Įsipareigojimai pagal šią priemonę vykdomi penkerius–septynerius metus. Siekdamos paremti šios priemonės taikymą ir po 2015 m., valstybės narės gali sukurti mechanizmą, kuriuo ūkininkai būtų skatinami taikyti tolesnę priemonę po 2020 m. Jei parama skiriama ekologiniam ūkininkavimui išlaikyti, valstybės narės savo kaimo plėtros programose gali numatyti, kad pasibaigus pradiniam laikotarpiui, jis bus kasmet pratęsiamas.

4. Išmokos skiriamos kasmet, jomis kompensuojamos visos dėl įsipareigojimų gavėjų patirtos papildomos sąnaudos arba prarastos pajamos arba jų dalis. Jei būtina, jomis taip pat padengiamos sandorių sąnaudos – iki 20 proc. priemokos, sumokėtos už įsipareigojimus. Jei įsipareigojimus prisiima ūkininkų grupė, didžiausia padengiama dalis yra 30 proc.

4. Išmokos skiriamos kasmet, jomis kompensuojamos visos dėl įsipareigojimų gavėjų patirtos papildomos sąnaudos arba prarastos pajamos arba jų dalis. Jei būtina, jomis taip pat padengiamos sandorių sąnaudos – iki 20 proc. priemokos, sumokėtos už įsipareigojimus. Jei įsipareigojimus prisiima ūkininkų arba kitų žemės valdytojų grupė, didžiausia padengiama dalis yra 30 proc.

5. Parama neviršija I priede nustatytų didžiausių sumų.

5. Parama neviršija I priede nustatytų didžiausių sumų.

 

5a. Valstybės narės savo kaimo plėtros programose nustato, kaip ši priemonė gali būti derinama su kitomis priemonėmis, ypač su 17, 18, 28, 29, 31 ir 36 straipsniuose nurodytomis priemonėmis, kad būtų plėtojamas ekologinis ūkininkavimas ir pasiekti aplinkos bei ekonominės kaimo plėtros tikslai.

Or. en

 

Pakeitimas  71

Pasiūlymas dėl reglamento

31 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

31 straipsnis

31 straipsnis

Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos

Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos

1. Parama pagal šią priemonę skiriama kasmet už naudojamų žemės ūkio naudmenų hektarą arba už miško hektarą siekiant kompensuoti dėl sunkumų, atitinkamose vietovėse susijusių su direktyvų 92/43/EEB, 2009/147/EB ir 2000/60/EB įgyvendinimu, paramos gavėjų patirtas sąnaudas ir prarastas pajamas.

1. Parama pagal šią priemonę skiriama kasmet už naudojamų žemės ūkio naudmenų hektarą arba už miško hektarą siekiant kompensuoti dėl sunkumų, atitinkamose vietovėse susijusių su 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos1, 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos2 ir 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus3, įgyvendinimu, paramos gavėjų patirtas sąnaudas ir prarastas pajamas.

 

Parama už nuolatinius reikalavimus gali būti skiriama kaip vienkartinė išmoka už naudojamų žemės ūkio naudmenų arba miško hektarą, apimanti visą kompensaciją. Tokiu atveju reikalavimai įrašomi kaip būsimo žemės naudojimo servitutai nacionaliniame žemės registre. Tinkamai pagrįstais atvejais parama gali būti skiriama remiantis kito vieneto nei hektaro, pvz., vagos kilometrų skaičiaus, sąnaudomis.

 

Parama gali būti skiriama materialiosioms ir (arba) nematerialiosioms investicijoms, kurios nėra pelningos ir yra būtinos, kad būtų galima laikytis su direktyvomis 2009/147/EB, 92/43/EEB ir 2000/60/EB susijusių reikalavimų.

2. Parama atitinkamai skiriama ūkininkams, privačių miškų savininkams ir miškų savininkų asociacijoms. Tinkamai pagrįstais atvejais ji gali būti skiriama ir kitiems žemės valdytojams.

2. Parama atitinkamai skiriama ūkininkams, privačių miškų savininkams ir miškų savininkų asociacijoms. Tinkamai pagrįstais atvejais ji gali būti skiriama ir kitiems žemės valdytojams.

3. Su direktyvomis 92/43/EEB ir 2009/147/EB susijusi parama ūkininkams skiriama tik tais atvejais, kai jie patiria sunkumų dėl reikalavimų, kuriais viršijami geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai, numatyti Reglamento (ES) Nr. HR/2012 94 straipsnyje ir II priede.

3. Su direktyvomis 92/43/EEB ir 2009/147/EB susijusi parama ūkininkams skiriama tik tais atvejais, kai jie patiria sunkumų dėl reikalavimų, kuriais viršijami geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimai, numatyti Reglamento (ES) Nr. .../2013 [HR] 94 straipsnyje ir II priede.

4. Su Direktyva 2000/60/EB susijusi parama ūkininkams skiriama tik tuo atveju, kai ji yra susijusi su konkrečiais reikalavimais:

4. Su Direktyva 2000/60/EB susijusi parama ūkininkams skiriama tik tuo atveju, kai ji yra susijusi su konkrečiais reikalavimais:

a) kurie yra nustatyti Direktyva 2000/60/EB, atitinka upių baseinų valdymo planų priemonių programas, skirtas tos direktyvos aplinkos tikslams įgyvendinti, ir kuriais viršijamos priemonės, reikalingos kitiems Sąjungos vandens apsaugos teisės aktams įgyvendinti;

a) kurie yra nustatyti Direktyva 2000/60/EB, atitinka upių baseinų valdymo planų priemonių programas, skirtas tos direktyvos aplinkos tikslams įgyvendinti, ir kuriais viršijamos priemonės, reikalingos kitiems Sąjungos vandens apsaugos teisės aktams įgyvendinti;

b) kurie viršija teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus, numatytus Reglamento (ES) Nr. HR/2012 VI antraštinės dalies I skyriuje, ir įpareigojimus, nustatytus pagal Reglamento (ES) Nr. DP/2012 III antraštinės dalies 2 skyrių;

b) kurie viršija teisės aktais nustatytus valdymo reikalavimus, geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus, numatytus Reglamento (ES) Nr. ../2013 [HR] VI antraštinės dalies I skyriuje, ir įpareigojimus, nustatytus pagal Reglamento (ES) Nr. .../2013 [DP] III antraštinės dalies 2 skyrių;

c) kuriais viršijamas Sąjungos teisės aktuose, galiojusiuose priimant Direktyvą 2000/60/EB, nustatytas apsaugos lygis, kaip nustatyta Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 9 dalyje, ir

c) kuriais viršijamas Sąjungos teisės aktuose, galiojusiuose priimant Direktyvą 2000/60/EB, nustatytas apsaugos lygis, kaip numatyta Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnio 9 dalyje; ir

d) kuriais nustatoma esminių žemės naudojimo būdų pakeitimų ir (arba) didelių ūkininkavimo praktikos apribojimų, ir dėl to prarandama daug pajamų.

d) kuriais nustatoma esminių žemės naudojimo būdų pakeitimų ir (arba) didelių ūkininkavimo praktikos apribojimų, ir dėl to prarandama daug pajamų.

5. 3 ir 4 dalyje nurodyti reikalavimai yra nustatomi programoje.

5. 3 ir 4 dalyje nurodyti reikalavimai yra nustatomi programoje.

6. Pagalbos skyrimo reikalavimus atitinka tokie plotai:

6. Pagalbos skyrimo reikalavimus atitinka tokie plotai:

a) pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB „Natura 2000“ tinklui priskirta žemės ūkio paskirties ir miško žemė;

a) pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB „Natura 2000“ tinklui priskirta žemės ūkio paskirties ir miško žemė;

b) kitos nustatytos ribų gamtos apsaugos teritorijos, kuriose esantiems ūkiams ir miškams taikomi aplinkosaugos apribojimai, kuriais prisidedama prie Direktyvos 92/43/EEB 10 straipsnio įgyvendinimo; Šie plotai neviršijaproc. kiekvienos kaimo plėtros programos teritorinei taikymo sričiai priklausančių „Natura 2000“ vietovių plotų;

b) kitos nustatytos ribų gamtos apsaugos teritorijos, kuriose esantiems ūkiams ir miškams taikomi aplinkosaugos apribojimai, kuriais prisidedama prie rūšių populiacijų didinimo pagal Direktyvos 92/43/EEB IV priedą, prie Direktyvos 92/43/EEB 10 straipsnio įgyvendinimo ir prie visų paukščių rūšių apsaugos pagal Direktyvos 2009/147/EB 1 straipsnį. Šie plotai neviršijaproc. kiekvienos kaimo plėtros programos teritorinei taikymo sričiai priklausančių „Natura 2000“ vietovių plotų;

c) pagal Direktyvą 2000/60/EB į upės baseino valdymo planus įtraukta žemės ūkio paskirties žemė.

c) pagal Direktyvą 2000/60/EB į upės baseino valdymo planus įtraukta žemės ūkio paskirties žemė ir miško plotai.

7. Parama neviršija I priede nustatytų didžiausių sumų.

7. Parama neviršija I priede nustatytų didžiausių sumų.

 

Savo finansavimo planuose valstybės narės gali numatyti atskirus „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemės, „Natura 2000“ miško plotų ir Vandens pagrindų direktyvos išmokų biudžetus.

 

–––––––––––––––

 

1 OL L 206, 1992 7 22, p. 7.

 

2 OL L 20, 2010 1 26, p. 7.

 

3 OL L 327, 2000 12 22, p. 1.

Or. en

 

Pakeitimas  72

Pasiūlymas dėl reglamento

32 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

32 straipsnis

32 straipsnis

Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių

Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių

1. Išmokos vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, įsikūrusiems ūkininkams skiriamos kasmet už žemės ūkio naudmenų hektarą siekiant kompensuoti dėl kliūčių, turinčių poveikį atitinkamos vietovės žemės ūkio produkcijai, ūkininkų patirtas sąnaudas ir prarastas pajamas.

1. Išmokos vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, įsikūrusiems ūkininkams skiriamos kasmet už žemės ūkio naudmenų hektarą siekiant kompensuoti dėl kliūčių, turinčių poveikį atitinkamos vietovės žemės ūkio produkcijai, ūkininkų patirtas sąnaudas ir prarastas pajamas.

Papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos apskaičiuojamos lyginant su vietovėmis, kuriose nėra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, atsižvelgiant į pagal Reglamento (ES) Nr. DP/2012 III antraštinės dalies 3 skyrių skiriamas išmokas.

Papildomos sąnaudos ir prarastos pajamos apskaičiuojamos lyginant su vietovėmis, kuriose nėra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių. Valstybės narės užtikrina, kad dėl šios priemonės ir kitų Sąjungos paramos priemonių derinimo žalos atlyginimas neviršytų pačios žalos.

 

Apskaičiuodamos papildomas sąnaudas ir prarastas pajamas, tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali diferencijuoti, siekdamos atsižvelgti į:

 

– regiono padėtį ir jo plėtros tikslus;

 

– nuolatinės gamtinės kliūties, darančios įtaką ūkininkavimui, mastą;

 

– gamybos rūšį ir atitinkamais atvejais ekonominę valdos struktūrą.

2. Išmokos skiriamos ūkininkams, kurie apsiima/įsipareigoja? tęsti ūkininkavimo veiklą pagal 33 straipsnį paskirtose/nustatytose vietovėse.

2. Išmokos skiriamos ūkininkams, kurie įsipareigoja tęsti ūkininkavimo veiklą pagal 33 straipsnį nustatytose vietovėse.

3. Nustatytas išmokų dydis yra tarp mažiausios ir didžiausios I priede nustatytų sumų/ Išmokų dydis nustatomas laikantis mažiausios ir didžiausios I priede nustatytų sumų?.

3. Išmokų dydis nustatomas laikantis mažiausios ir didžiausios I priede nustatytų sumų.

 

Tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali skirti atskiras išmokas, didesnes nei I priede nurodyta didžiausia suma, jeigu didžiausios sumos vidutiniškai paisoma programavimo lygmeniu.

4. Valstybės narės numato, kad išmokos būtų proporcingai mažinamos iki ribos, vienai vietovės valdai nustatytinos programoje.

4. Valstybės narės numato, kad išmokos būtų proporcingai mažinamos iki ribos, vienai vietovės valdai nustatytinos programoje.

5. Valstybės narės išmokas pagal šią priemonę gali skirti 2014–2017 m. ūkininkams, įsikūrusiems vietovėse, kurios 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu atitiko paramos skyrimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnio a punkto ii papunktį reikalavimus, tačiau po 33 straipsnio 3 dalyje nurodyto ribų nustatymo jų nebeatitinka. Šios išmokos proporcingai mažinamos nuo 2014 m., kuriais mokama 80 proc. 2013 m. mokėtos išmokos, iki 2017 m., kuriais mokama 20 proc. tos išmokos.

5. Valstybės narės išmokas pagal šią priemonę per ketverių metų laikotarpį gali skirti ūkininkams, įsikūrusiems vietovėse, kurios 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu atitiko paramos skyrimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnio a punkto ii papunktį reikalavimus, tačiau po 33 straipsnio 3 dalyje nurodyto ribų nustatymo jų nebeatitinka. Šios išmokos proporcingai mažinamos nuo pirmų metų, kuriais mokama 80 proc. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu mokėtos išmokos, iki ketvirtų metų, kuriais mokama 20 proc. tos išmokos.

6. Valstybių narių, kurios iki 2014 m. sausio 1 d. nebaigė nustatyti ribų, kaip nurodyta 33 straipsnio 3 dalyje, ūkininkams, kurie gauna išmokas už vietoves, 2007–2013 m. laikotarpiu atitikusias tokių išmokų skyrimo reikalavimus, taikoma 5 dalis. Baigus nustatyti ribas, vietovėse, kurios ir toliau atitinka išmokų pagal šią priemonę skyrimo reikalavimus, įsikūrę ūkininkai gauna viso dydžio išmokas. Vietovėse, kurios nebeatitinka išmokų skyrimo kriterijų, įsikūrę ūkininkai toliau gauna išmokas pagal 5 dalį.

 

Or. en

 

Pakeitimas  73

Pasiūlymas dėl reglamento

33 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

33 straipsnis

33 straipsnis

Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, nustatymas

Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, nustatymas

1. Valstybės narės, remdamosi 2, 3 ir 4 dalimis, nustato vietoves, kurios atitinka 32 straipsnyje numatytų išmokų skyrimo reikalavimus, ir suskirsto jas į šias kategorijas:

1. Valstybės narės, remdamosi 2, 3 ir 4 dalimis, nustato vietoves, kurios atitinka 32 straipsnyje numatytų išmokų skyrimo reikalavimus, ir suskirsto jas į šias kategorijas:

a) kalnų vietovės;

a) kalnų vietovės;

b) ne kalnų vietovės, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių, ir

b) ne kalnų vietovės, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių, ir

c) kitos vietovės, kurioms turi poveikio specifinės kliūtys.

c) kitos vietovės, kurioms turi poveikio specifinės kliūtys.

2. Kad kalnų vietovės atitiktų išmokų skyrimo pagal 32 straipsnį reikalavimus, jose turi būti smarkiai apribotos galimybės naudoti žemę ir labai padidėjusios gamybos sąnaudos dėl:

2. Kad kalnų vietovės atitiktų išmokų skyrimo pagal 32 straipsnį reikalavimus, jose turi būti smarkiai apribotos galimybės naudoti žemę ir labai padidėjusios gamybos sąnaudos dėl:

a) aukščio lemiamų itin nepalankių klimato sąlygų, dėl kurių gerokai sutrumpėja augimo sezonas;

a) aukščio lemiamų itin nepalankių klimato sąlygų, dėl kurių gerokai sutrumpėja augimo sezonas;

b) žemesniame aukštyje didesnėje atitinkamos vietovės dalyje esančių šlaitų, kurie yra pernelyg statūs, kad būtų galima naudoti techniką, arba kuriuose reikėtų naudoti labai brangią specialią įrangą, arba dėl šių dviejų veiksnių derinio, kai dėl vieno iš šių veiksnių atsirandanti kliūtis yra ne tokia didelė, bet dėl jų dviejų derinio susidaro lygiavertė kliūtis.

b) žemesniame aukštyje didesnėje atitinkamos vietovės dalyje esančių šlaitų, kurie yra pernelyg statūs, kad būtų galima naudoti techniką, arba kuriuose reikėtų naudoti labai brangią specialią įrangą, arba dėl šių dviejų veiksnių derinio, kai dėl vieno iš šių veiksnių atsirandanti kliūtis yra ne tokia didelė, bet dėl jų dviejų derinio susidaro lygiavertė kliūtis.

Į šiaurę nuo 62 lygiagretės esančios vietovės ir tam tikros gretimos vietovės laikomos kalnų vietovėmis.

Į šiaurę nuo 62 lygiagretės esančios vietovės ir tam tikros gretimos vietovės laikomos kalnų vietovėmis.

3. Kad ne kalnų vietovės atitiktų išmokų skyrimo pagal 32 straipsnį reikalavimus, laikoma, kad jose esama didelių gamtinių kliūčių, jei mažiausiai 66 proc. jų naudojamų žemės ūkio naudmenų atitinka bent vieną II priede pateiktą kriterijų, atsižvelgiant į nurodytą ribinę vertę. Atitiktį šiai sąlygai patvirtina tinkamo lygio (LAU 2 lygio) vietos administraciniai vienetai.

3. Valstybės narės nurodo ne kalnų vietoves, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių ir kurios atitinka išmokų skyrimo pagal 32 straipsnį reikalavimus. Šioms vietovėms būdingos didelės gamtinės kliūtys, ypač mažas dirvožemio derlingumas arba prastos klimato sąlygos, ir tai, kad jose žemėtvarkos tikslais svarbu palaikyti ekstensyvųjį ūkininkavimą.

Nustatydamos vietovių, kurioms taikoma ši dalis, ribas, valstybės narės taiko objektyviais kriterijais grindžiamą tikslaus nustatymo metodą, kurio tikslas išbraukti vietoves, kuriose didelės gamtinės kliūtys pagal pirmą dalį buvo dokumentuotos, bet jos buvo įveiktos investicijomis arba ekonomine veikla.

Iki 2014 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl privalomų biofizinių kriterijų ir atitinkamų ribinių verčių, pagal kurias ateityje būtų nustatomos vietovių ribos, taip pat dėl atitinkamų koregavimo taisyklių ir pereinamojo laikotarpio tvarkos.

4. 2 ir 3 dalyse nenurodytos vietovės atitinka išmokų skyrimo pagal 32 straipsnį reikalavimus, jei jose esama specifinių kliūčių ir jei žemės valdymas jose turėtų būti tęsiamas, kad būtų išsaugota arba pagerinta aplinkos būklė, apsaugotas kaimas ir išlaikytas vietovės turizmo potencialas arba apsaugota pakrantė.

4. 2 ir 3 dalyse nenurodytos vietovės atitinka išmokų skyrimo pagal 32 straipsnį reikalavimus, jei jose esama specifinių kliūčių, įskaitant labai mažą gyventojų tankumą, ir jei žemės valdymas jose turėtų būti tęsiamas, kad būtų išsaugota arba pagerinta aplinkos būklė, apsaugotas kaimas ir išlaikytas vietovės turizmo potencialas arba apsaugota pakrantė.

Prie vietovių, kuriose esama specifinių kliūčių, priskiriamos ūkininkavimo teritorijos, kurios natūralios apsaugos sąlygų požiūriu yra vienarūšės ir kurių bendra apimtis neviršija 10 proc. atitinkamos valstybės narės teritorijos.

Prie vietovių, kuriose esama specifinių kliūčių, priskiriamos ūkininkavimo teritorijos, kurios natūralios apsaugos sąlygų požiūriu yra vienarūšės ir kurių bendra apimtis neviršija 10 proc. atitinkamos valstybės narės teritorijos.

5. Valstybės narės prie savo kaimo plėtros programos prideda:

5. Valstybės narės prie savo kaimo plėtros programos prideda turimas arba pakoreguotas vietovių ribas pagal 2,ir 4 dalis;

a) turimas arba pakoreguotas vietovių ribas pagal 2 ir 4 dalis;

 

b) naujai nustatytas 3 dalyje nurodytų vietovių ribas.

 

Or. en

 

Pakeitimas  74

Pasiūlymas dėl reglamento

34 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Gyvūnų gerovės išmokomis padengiami tik tie įsipareigojimai, kurie viršija atitinkamus privalomus standartus, nustatytus pagal Reglamento (ES) Nr. HR/2012 VI antraštinės dalies I skyrių ir kitus atitinkamus privalomus reikalavimus, nustatytus nacionaliniais teisės aktais. Šie atitinkami reikalavimai nustatomi programoje.

2. Gyvūnų gerovės išmokomis padengiami tik tie įsipareigojimai, kurie viršija atitinkamus privalomus standartus, nustatytus pagal Reglamento (ES) Nr. .../2013 [HR] VI antraštinės dalies I skyrių ir kitus atitinkamus privalomus reikalavimus, nustatytus Sąjungos teisės aktais. Šie atitinkami reikalavimai nustatomi programoje.

Tie įsipareigojimai vykdomi vienerių metų laikotarpį, kuris gali būti pratęsiamas.

Tie įsipareigojimai vykdomi vienų septynerių metų laikotarpiu, kuris gali būti pratęsiamas.

Or. en

 

Pakeitimas  75

Pasiūlymas dėl reglamento

35 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Pagalba pagal šią priemonę skiriama už miško hektarą miškų turėtojams, savivaldybėms ir jų asociacijoms, kurios savanoriškai imasi įgyvendinti veiksmus pagal vieną ar kelis miško aplinkosaugos įsipareigojimus. Parama gali būti skiriama ir valstybei priklausančius miškus valdančioms įstaigoms, jei jos yra nepriklausomos nuo valstybės biudžeto.

Pagalba pagal šią priemonę skiriama už miško hektarą išskirtinai miškų turėtojams, savivaldybėms ir jų asociacijoms, kurios savanoriškai imasi įgyvendinti veiksmus pagal vieną ar kelis miško aplinkosaugos įsipareigojimus. Parama gali būti skiriama ir valstybei priklausančius miškus valdančioms įstaigoms, jei jos yra nepriklausomos nuo valstybės biudžeto.

Or. en

 

Pakeitimas  76

Pasiūlymas dėl reglamento

35 straipsnio 1 dalies antra pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Miško valdoms, kurios viršija tam tikrą valstybės narės kaimo plėtros programoje nustatytą dydį, parama pagal 1 dalį skiriama su sąlyga, kad pateikiamas miškų valdymo planas arba lygiavertė su tvariu miškų valdymu suderinama priemonė.

Išbraukta.

Or. en

Pagrindimas

Nacionaliniu lygmeniu jau yra atitinkamos teisės aktų nuostatos laipsniškam miškų ir girių valdymui, nepriklausomai nuo valdos dydžio. Reikalavimas miškų turėtojams sudaryti miškotvarkos planus, reikš tik biurokratijos padidėjimą.

 

Pakeitimas  77

Pasiūlymas dėl reglamento

35 straipsnio 3 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Išmokomis kompensuojamos visos dėl įsipareigojimų gavėjų patirtos papildomos sąnaudos arba prarastos pajamos arba jų dalis. Jei būtina, jomis taip pat padengiamos sandorių sąnaudos – iki 20 proc. įmokos, sumokėtos už miško aplinkosaugos įsipareigojimus. Parama neviršija I priede nustatytos didžiausios sumos.

 

 

3. Išmokomis kompensuojamos visos dėl įsipareigojimų gavėjų patirtos papildomos sąnaudos arba prarastos pajamos arba jų dalis. Jei būtina, jomis taip pat padengiamos sandorių sąnaudos – iki 20 proc. įmokos, sumokėtos už miško aplinkosaugos įsipareigojimus. Parama neviršija I priede nustatytos didžiausios sumos. Aiškiai pagrįstais atvejais parama susitarimams nenaudoti medžių ar medžių grupių gali taip pat būti teikiama kaip vienkartinė išmoka arba skiriama projektui kaip fiksuoto dydžio suma, kuri apskaičiuojama remiantis atitinkamomis papildomomis sąnaudomis ir prarastomis pajamomis.

Or. en

Pagrindimas

Miškų ekosistemų atveju dažnai efektyviau parengti finansavimą keliems projektams, o ne skirti finansavimą pagal dydį. Vienodas fiksuoto dydžio 200 eurų už ha tarifas neatrodo pakankamas, kad padengtų faktines išlaidas, nes miškų vegetacijos periodas yra ilgas.

 

Pakeitimas  78

Pasiūlymas dėl reglamento

36 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

36 straipsnis

36 straipsnis

Bendradarbiavimas

Bendradarbiavimas

1. Pagal šią priemonę skiriama parama skatinamas bendradarbiavimas, kuriame dalyvauja bent du subjektai, ir visų pirma:

1. Pagal šią priemonę skiriama parama skatinamas bendradarbiavimas, kuriame dalyvauja bent du subjektai, ir visų pirma:

a) įvairių Sąjungos žemės ūkio bei maisto grandinės ir miškų sektoriaus dalyvių bendradarbiavimo ir kitų dalyvių, kurie padeda įgyvendinti kaimo plėtros politikos tikslus ir prioritetus, įskaitant tarpšakines organizacijas, bendradarbiavimo strategijas;

a) įvairių Sąjungos žemės ūkio bei maisto grandinės ir miškų sektoriaus dalyvių bendradarbiavimo ir kitų dalyvių, kurie padeda įgyvendinti kaimo plėtros politikos tikslus ir prioritetus, įskaitant gamintojų grupes, kooperatyvus ir tarpšakines organizacijas, bendradarbiavimo strategijos;

b) klasterių ir tinklų kūrimą;

b) klasterių, tinklų ir koordinavimo centrų kūrimas;

c) EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje veiklos grupių, nurodytų 62 straipsnyje, kūrimą ir veiklą.

c) EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje veiklos grupių, nurodytų 62 straipsnyje, kūrimas ir veikla;

 

ca) inovacijos ir bendradarbiavimas giminiuojantis Sąjungos ir trečiųjų šalių tinklams.

2. 1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas yra susijęs visų pirma su:

2. 1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas yra susijęs visų pirma su:

a) bandomaisiais projektais;

a) bandomaisiais projektais, parodomaisiais ir pavyzdiniais projektais;

b) naujų produktų, praktikos, procesų ir technologijų žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose plėtojimu;

b) naujų produktų, praktikos, procesų ir technologijų žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose, įskaitant skirtus atliekų kiekiui mažinti, plėtojimu;

c) smulkių veiklos vykdytojų bendradarbiavimu organizuojant bendrus darbo procesus, dalijantis įrenginiais ir ištekliais;

c) smulkių veiklos vykdytojų bendradarbiavimu organizuojant bendrus darbo procesus, dalijantis įrenginiais ir ištekliais;

d) tiekimo grandinės dalyvių horizontaliu ir vertikaliu bendradarbiavimu kuriant logistikos platformas, kuriomis remiamos trumpos tiekimo grandinės ir vietos rinkos;

d) tiekimo grandinės dalyvių horizontaliu ir vertikaliu bendradarbiavimu kuriant logistikos platformas, kuriomis remiamos trumpos tiekimo grandinės ir vietos bei regioninės rinkos;

e) su trumpų tiekimo grandinių ir vietos rinkų plėtojimu susijusi skatinamoji vietos lygmens veikla;

e) su trumpų tiekimo grandinių ir vietos bei regioninių rinkų ir produktų, kuriems taikomos kokybės schemos, plėtojimu susijusi skatinamoji vietos lygmens veikla;

f) bendra veikla, kuria siekiama sušvelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos;

f) bendra veikla, kuria siekiama sušvelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos;

g) kolektyvinio aplinkos projektų ir esamos aplinkos praktikos vykdymo principu;

g) koordinuoto aplinkos projektų ir esamos aplinkos praktikos vykdymo principu; įskaitant veiksmingą vandentvarką, atsinaujinančiosios energijos naudojimą ir žemės ūkio kraštovaizdžio išsaugojimą;

h) tiekimo grandinės dalyviu horizontaliu ir vertikaliu bendradarbiavimu siekiant tvarios biomasės, naudojamos maisto bei energijos gamybai ir pramoniniuose procesuose, gamybos;

h) tiekimo grandinės dalyviu horizontaliu ir vertikaliu bendradarbiavimu siekiant tvarios biomasės, naudojamos maisto bei energijos gamybai ir pramoniniuose procesuose, gamybos;

i) vietos plėtros strategijomis, kuriomis siekiama vieno ar kelių Sąjungos kaimo plėtros prioritetų ir kurios yra įgyvendinamos pagal viešųjų ir privačių subjektų partnerystes, nenurodytas Reglamento (ES) Nr. [CSF/2012] 28 straipsnio 1 dalies b punkte;

i) vietos plėtros strategijomis, kuriomis siekiama vieno ar kelių Sąjungos kaimo plėtros prioritetų ir kurios yra įgyvendinamos pagal viešųjų ir privačių subjektų partnerystes, nenurodytas Reglamento (ES) Nr. .../2013 [CSF] 28 straipsnio 1 dalies b punkte;

j) miškų valdymo planų arba lygiaverčių priemonių rengimu.

j) miškotvarkos planų arba lygiaverčių priemonių rengimu;

 

ja) turizmo paslaugų, susijusių su kaimo turizmu, plėtra, įskaitant rinkodarą;

 

jb) vadinamojo socialinio žemės ūkio projektų plėtra.

 

2a. Skiriant paramą pirmenybė gali būti teikiama subjektų, įskaitant pirminės produkcijos gamintojus, tarpusavio bendradarbiavimui.

3. Parama pagal 1 dalies b punktą skiriama tik tiems klasteriams ir tinklams, kurie yra naujai suformuoti arba kurie pradeda naują veiklą.

 

Parama už 2 dalies b punkte nurodytus veiksmus gali būti skiriama ir individualiems dalyviams, jei tokia galimybė numatyta kaimo plėtros programoje.

3. Parama už 2 dalies b punkte nurodytus veiksmus gali būti skiriama ir individualiems dalyviams, jei tokia galimybė numatyta kaimo plėtros programoje.

4. Individualių dalyvių pagal 2 dalies b punktą įgyvendinamų bandomųjų projektų ir veiksmų rezultatai išplatinami.

4. Individualių dalyvių pagal 2 dalies b punktą įgyvendinamų bandomųjų projektų ir veiksmų rezultatai išplatinami.

5. Paramos skyrimo pagal šią priemonę reikalavimus atitinka šios su 1 dalyje nurodytomis bendradarbiavimo formomis susijusios sąnaudos:

5. Paramos skyrimo pagal šią priemonę reikalavimus atitinka šios su 1 dalyje nurodytomis bendradarbiavimo formomis susijusios sąnaudos:

a) atitinkamos vietovės studijų, jos galimybių studijų išlaidos, verslo, miško valdymo ar lygiaverčio plano parengimo sąnaudos arba Reglamento (ES) Nr. [CSF/2012] 29 straipsnyje nenurodytos vietos plėtros strategijos sąnaudos;

a) atitinkamos vietovės studijų, jos galimybių studijų išlaidos, verslo, miško valdymo ar lygiaverčio plano parengimo sąnaudos arba Reglamento (ES) Nr. …/2013 [CSF] 29 straipsnyje nenurodytos vietos plėtros strategijos sąnaudos;

b) atitinkamos vietovės aktyvaus pritaikymo, kad būtų galima realizuoti kolektyvinį teritorinį projektą, išlaidos. Klasterių atveju šis aktyvus pritaikymas apima ir mokymų rengimą, narių tinklų kūrimą ir naujų narių priėmimą;

b) atitinkamos vietovės aktyvaus pritaikymo, kad būtų galima realizuoti kolektyvinį teritorinį projektą, išlaidos. Klasterių atveju šis aktyvus pritaikymas apima ir mokymų rengimą, narių tinklų kūrimą ir naujų narių priėmimą;

c) einamosios bendradarbiavimo sąnaudos;

c) einamosios bendradarbiavimo sąnaudos;

d) tiesioginės su verslo plano, Reglamento (ES) Nr. [CSF/2012] 29 straipsnyje nenurodytos vietos plėtros strategijos arba tikslinės inovacinės priemonės įgyvendinimu susijusių specifinių projektų sąnaudos;

d) tiesioginės su verslo plano, Reglamento (ES) Nr. .../2013 [CSF] 29 straipsnyje nenurodytos vietos plėtros strategijos arba tikslinės inovacinės priemonės įgyvendinimu susijusių specifinių projektų sąnaudos;

e) skatinamosios veiklos sąnaudos.

e) skatinamosios veiklos sąnaudos.

6. Jei įgyvendinamas verslo, miško valdymo arba lygiavertis planas arba vietos plėtros strategija, valstybės narės skiria pagalbą bendra suma padengdamos ir bendradarbiavimo, ir įgyvendinamų projektų sąnaudas arba padengdamos tik bendradarbiavimo sąnaudas, o projektams įgyvendinti panaudodamos kitų priemonių arba kitų Sąjungos fondų lėšas.

6. Jei įgyvendinamas verslo, miško valdymo arba lygiavertis planas arba vietos plėtros strategija, valstybės narės skiria pagalbą bendra suma padengdamos ir bendradarbiavimo, ir įgyvendinamų projektų sąnaudas arba padengdamos tik bendradarbiavimo sąnaudas, o projektams įgyvendinti panaudodamos kitų priemonių arba kitų Sąjungos fondų lėšas.

7. Skirtinguose rajonuose arba skirtingose valstybėse narėse įsikūrusių dalyvių bendradarbiavimas taip pat atitinka paramos skyrimo reikalavimus.

7. Skirtinguose regionuose arba skirtingose valstybėse narėse įsikūrusių dalyvių bendradarbiavimas ir bendradarbiavimas su subjektais iš besivystančių šalių taip pat atitinka paramos skyrimo reikalavimus.

8. Parama teikiama ne ilgiau kaip septynerius metus, išskyrus tinkamai pagrįstais kolektyvinių aplinkos veiksmų atvejais.

8. Parama teikiama ne ilgiau kaip septynerius metus, išskyrus tinkamai pagrįstais kolektyvinių aplinkos veiksmų atvejais.

9. Bendradarbiavimas pagal šią priemonę gali būti derinamas su toje pačioje teritorijoje vykdomais projektais, finansuojamais kitomis (ne EŽŪFKP) Sąjungos lėšomis. Valstybės narės užtikrina, kad dėl šios priemonės ir kitų Sąjungos paramos priemonių derinimo žalos atlyginimas neviršytų pačios žalos.

9. Bendradarbiavimas pagal šią priemonę gali būti derinamas su toje pačioje teritorijoje vykdomais projektais, finansuojamais kitomis (ne EŽŪFKP) Sąjungos lėšomis. Valstybės narės užtikrina, kad dėl šios priemonės ir kitų Sąjungos paramos priemonių derinimo žalos atlyginimas neviršytų pačios žalos.

10. Komisija įgaliojama pagal 90 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais plačiau apibrėžiamos bandomųjų projektų, klasterių, tinklų, trumpų tiekimo grandinių ir vietos rinkų, kurie atitinka paramos skyrimo reikalavimus, charakteristikos ir pagalbos skyrimo 2 dalyje nurodytų tipų veiksmams sąlygos.

10. Komisijai pagal 90 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais plačiau apibrėžiamos bandomųjų projektų, klasterių, tinklų, trumpų tiekimo grandinių ir vietos rinkų, kurie atitinka paramos skyrimo reikalavimus, charakteristikos ir pagalbos skyrimo 2 dalyje nurodytų tipų bendradarbiavimui sąlygos.

Or. en

 

Pakeitimas  79

Pasiūlymas dėl reglamento

37 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

37 straipsnis

37 straipsnis

Rizikos valdymas

Rizikos valdymas

1. Parama pagal šią priemonę apima:

1. Parama pagal šią priemonę apima:

a) tiesiogiai ūkininkams išmokėtus finansinius įnašus į pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo nuo ekonominių nuostolių, patirtų dėl nepalankių klimato sąlygų, gyvūnų ar augalų ligų arba kenkėjų antpuolio, įmokas;

a) tiesiogiai ūkininkams arba jų grupėms išmokėtus finansinius įnašus į pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo nuo ekonominių nuostolių, patirtų dėl nepalankių klimato sąlygų, gyvūnų ar augalų ligų arba kenkėjų antpuolio, įmokas;

b) finansinius įnašus į tarpusavio pagalbos fondus, iš kurių ūkininkams išmokamos ekonominių nuostolių, patirtų dėl gyvūnų ar augalų ligų arba su aplinka susijusio įvykio, kompensacijos;

b) finansinius įnašus į tarpusavio pagalbos fondus, iš kurių ūkininkams išmokamos ekonominių nuostolių, patirtų dėl gyvūnų ar augalų ligų, kenksmingųjų organizmų, su aplinka susijusio įvykio ar žalingų oro reiškinių, įskaitant sausras, kompensacijos;

c) pajamų stabilizavimo priemonę, pagal kurią finansiniai įnašai dedami į tarpusavio pagalbos fondą, iš kurio ūkininkams, kurie patyrė didelį pajamų sumažėjimą, skiriamos kompensacijos.

c) pajamų stabilizavimo priemonę, pagal kurią finansiniai įnašai dedami į tarpusavio pagalbos ar draudimo fondą, iš kurio ūkininkams, kurie patyrė didelį pajamų sumažėjimą, skiriamos kompensacijos, arba pagal kurią finansiniai įnašai mokami tiesiai ūkininkams, kad šie susimokėtų draudimo įmokas, reikalingas dideliam pajamų sumažėjimui padengti.

2. 1 dalies b ir c punkte tarpusavio pagalbos fondas – tai valstybės narės pagal nacionalinę teisę akredituota ūkininkų, kurie yra fondo nariai, apsidraudimo schema, pagal kurią fondui priklausantiems ūkininkams, patyrusiems ekonominių nuostolių dėl gyvūnų ar augalų ligos protrūkio ar su aplinka susijusių įvykio arba susidūrusiems su dideliu pajamų sumažėjimu, skiriamos kompensacinės išmokos.

2. dalies b ir c punkte tarpusavio pagalbos fondas – tai valstybės narės pagal nacionalinę teisę akredituota ūkininkų, kurie yra fondo nariai, apsidraudimo schema, pagal kurią fondui priklausantiems ūkininkams, patyrusiems ekonominių nuostolių dėl gyvūnų ar augalų ligos protrūkio, kenksmingųjų organizmų, su aplinka susijusio įvykio ar žalingų oro reiškinių arba susidūrusiems su dideliu pajamų sumažėjimu, skiriamos kompensacinės išmokos.

3. Valstybės narės užtikrina, kad dėl šios priemonės ir kitų Sąjungos paramos priemonių arba privačių draudimo schemų derinimo žalos atlyginimas neviršytų pačios žalos. Vertinant ūkininkų pajamų lygį atsižvelgiama ir į tiesioginę pajamų paramą, teikiamą Europos globalizacijos fondo36 (toliau – EGF) lėšomis.

3. Valstybės narės užtikrina, kad dėl šios priemonės ir kitų Sąjungos paramos priemonių arba privačių draudimo schemų derinimo žalos atlyginimas neviršytų pačios žalos.

4. Komisija įgaliojama pagal 90 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl 39 straipsnio 3 dalies b punkte ir 40 straipsnio 4 dalyje nurodytų tarpusavio pagalbos fondui suteiktų komercinių paskolų trumpiausios ir ilgiausios trukmės.

4. Komisija įgaliojama pagal 90 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl 39 straipsnio 3 dalies b punkte ir 40 straipsnio 4 dalyje nurodytų tarpusavio pagalbos fondui suteiktų komercinių paskolų trumpiausios ir ilgiausios trukmės.

 

Komisija atlieka rizikos valdymo priemonės įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūrą ir vėliau pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą. Jei reikia, kartu su ataskaita pateikiama atitinkamų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl geresnio rizikos valdymo priemonės įgyvendinimo.

Or. en

 

Pakeitimas  80

Pasiūlymas dėl reglamento

38 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

38 straipsnis

38 straipsnis

Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas

Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas

1. Parama pagal 37 straipsnio 1 dalies a punktą skiriama tik draudimo sutartims, kuriomis padengiami nuostoliai, patirti dėl nepalankių klimato sąlygų, gyvūnų ar augalų ligos arba kenkėjų antpuolio, arba nuostoliai, patirti, kai įgyvendinus pagal Direktyvą 2000/29/EB priimtą augalų ligos arba kenkėjų išnaikinimo arba plitimo sustabdymo priemonę buvo sunaikinta daugiau kaip 30 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų metų laikotarpio produkcijos arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinės trejų metų produkcijos, neįskaitant geriausių ir prasčiausių rezultatų.

1. Parama pagal 37 straipsnio 1 dalies a punktą skiriama tik draudimo sutartims, kuriomis padengiami nuostoliai, patirti dėl žalingų oro reiškinių, gyvūnų ar augalų ligos arba kenkėjų antpuolio, arba pagal Direktyvą 2000/29/EB priimtai augalų ligos arba kenkėjų, dėl kurių metinė produkcija sumažėja daugiau kaip 30 proc. palyginti su ūkininko vidutine metine produkcija, išnaikinimo arba plitimo sustabdymo priemonei. Ši vidutinė metinė produkcija skaičiuojama atsižvelgiant į praėjusių trejų metų laikotarpio arba praėjusių penkerių metų laikotarpio produkcijos rezultatus, neįskaitant geriausių ir prasčiausių rezultatų, arba tinkamai pagrįstomis išskirtinėmis aplinkybėmis atsižvelgiant į konkrečių metų per praėjusius penkerius metus produkcijos rezultatus.

 

Nuostolių masto skaičiavimas gali būti pritaikytas prie kiekvienos produkto rūšies konkrečių ypatybių naudojant:

 

a) biologinius rodiklius (prarastos biologinės masės kiekis) arba lygiaverčius prarasto derliaus rodiklius, nustatytus ūkio, vietiniu, regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu, arba

 

b) oro sąlygų rodiklius (įskaitant kritulių kiekį ir temperatūrą), nustatytus vietiniu, regioniniu ar nacionaliniu lygiu.

2. Nepalankias klimato sąlygas, gyvūnų ar augalų ligos protrūkį arba kenkėjų antpuolį oficialiai tokiais turi pripažinti atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija.

2. Žalingus oro reiškinius, gyvūnų ar augalų ligos protrūkį arba kenkėjų antpuolį oficialiai tokiais turi pripažinti atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija.

Atitinkamais atvejais valstybės narės gali iš anksto nustatyti kriterijus, kuriais remiantis laikoma, kad toks oficialus pripažinimas suteiktas.

Atitinkamais atvejais valstybės narės gali iš anksto nustatyti kriterijus, kuriais remiantis laikoma, kad toks oficialus pripažinimas suteiktas.

3. Draudimo išmokomis kompensuojama suma neturi viršyti bendrų 37 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų nuostolių kompensavimo išlaidų; jas išmokant, nereikalaujama nurodyti būsimos gamybos rūšies ar apimties ir nesiekiama to nustatyti.

3. Draudimo išmokomis kompensuojama suma neturi viršyti bendrų 37 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų nuostolių kompensavimo išlaidų; jas išmokant, nereikalaujama nurodyti būsimos gamybos rūšies ar apimties ir nesiekiama to nustatyti.

Valstybės narės, taikydamos atitinkamas viršutines ribas, gali apriboti draudimo įmokos, kuri atitinka paramos skyrimo reikalavimus, sumą.

Valstybės narės, taikydamos atitinkamas viršutines ribas, gali apriboti draudimo įmokos, kuri atitinka paramos skyrimo reikalavimus, sumą.

4. Parama neviršija I priede nustatytų didžiausių dydžių.

4. Parama neviršija I priede nustatytų didžiausių dydžių.

Or. en

 

Pakeitimas  81

Pasiūlymas dėl reglamento

39 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

39 straipsnis

39 straipsnis

Tarpusavio pagalbos fondai gyvūnų bei augalų ligų ir su aplinka susijusių įvykių atvejais

Tarpusavio pagalbos fondai gyvūnų bei augalų ligų, kenksmingųjų organizmų ir su aplinka susijusių įvykių ir žalingų oro reiškinių atvejais

1. Kad tarpusavio pagalbos fondas atitiktų paramos skyrimo reikalavimus,

1. Kad tarpusavio pagalbos fondas atitiktų paramos skyrimo reikalavimus,

a) jis turi būti paskirtas kompetentingos institucijos pagal nacionalinę teisę;

a) jis turi būti paskirtas kompetentingos institucijos pagal nacionalinę teisę;

b) jo įmokų ir išmokų politika turi būti skaidri;

b) jo įmokų ir išmokų politika turi būti skaidri;

c) jam turi būti taikomos aiškios taisyklės dėl atsakomybės skolų atvejais.

c) jam turi būti taikomos aiškios taisyklės dėl atsakomybės skolų atvejais.

2. Valstybės narės nustato tarpusavio pagalbos fondų sukūrimo ir valdymo taisykles, visų pirma dėl kompensacinių išmokų skyrimo ūkininkams krizių atveju ir dėl atitikties šioms taisyklėms administravimo ir stebėsenos.

2. Valstybės narės nustato tarpusavio pagalbos fondų sukūrimo ir valdymo taisykles, visų pirma dėl kompensacinių išmokų skyrimo ūkininkams krizių atveju ir dėl atitikties šioms taisyklėms administravimo ir stebėsenos. Valstybės narės gali nuspręsti tarpusavio pagalbos fondus papildyti draudimo sistemomis.

 

Ūkininkai gali gauti kompensacines išmokas tik jei jie ėmėsi visų atsargumo priemonių, būtinų siekiant pagerinti jų valdos atsparumą prastėjančioms aplinkos sąlygoms, gyvūnų bei augalų ligoms, kenksmingiesiems organizmams ir žalingiems oro reiškiniams.

3. 37 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti finansiniai įnašai gali būti susiję tik su:

3. 37 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti finansiniai įnašai gali būti susiję tik su:

a) administracinėmis tarpusavio pagalbos fondo sukūrimo sąnaudomis, paskirstytomis ne daugiau kaip trejiems metams proporcingai mažėjančia tvarka;

a) administracinėmis tarpusavio pagalbos fondo sukūrimo sąnaudomis, paskirstytomis ne daugiau kaip trejiems metams proporcingai mažėjančia tvarka;

b) sumomis, kurios iš tarpusavio pagalbos fondo išmokamos ūkininkams kaip finansinės kompensacijos. Be to, finansinis įnašas gali būti susijęs su komercinių paskolų, paimtų iš tarpusavio pagalbos fondo siekiant ūkininkams išmokėti finansines kompensacijas krizių atvejais, palūkanomis.

b) sumomis, kurios iš tarpusavio pagalbos fondo išmokamos ūkininkams kaip finansinės kompensacijos. Be to, finansinis įnašas gali būti susijęs su komercinių paskolų, paimtų iš tarpusavio pagalbos fondo siekiant ūkininkams išmokėti finansines kompensacijas krizių atvejais, palūkanomis arba su draudimo įmokomis pagal draudimo polisus, kuriuos tarpusavio pagalbos fondas įsigijo rinkos kaina.

Į pradinį pasirašytąjį kapitalą viešojo įnašo neskiriama.

Į pradinį pasirašytąjį kapitalą viešojo įnašo neskiriama.

4. Dėl gyvūnų ligų patirtų nuotolių finansinė kompensacija pagal 37 straipsnio 1 dalies b punktą gali būti skiriama tik ligų, nurodytų gyvūnų ligų sąraše, kurį sudarė Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija ir (arba) kuris nustatytas Tarybos sprendimo 90/424/EEB priede, atveju.

4. Dėl gyvūnų ligų patirtų nuotolių finansinė kompensacija pagal 37 straipsnio 1 dalies b punktą gali būti skiriama ligų, nurodytų gyvūnų ligų sąraše, kurį sudarė Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija arba kuris nustatytas Tarybos sprendimo 90/424/EEB priede, ir bičių ligų atveju.

5. Parama neviršija I priede nustatyto didžiausio paramos dydžio.

5. Parama neviršija I priede nustatyto didžiausio paramos dydžio.

Valstybės narės gali apriboti paramos skyrimo reikalavimus atitinkančias sąnaudas taikydamos:

Valstybės narės gali apriboti paramos skyrimo reikalavimus atitinkančias sąnaudas taikydamos:

a) viršutines ribas fondui,

a) viršutines ribas fondui,

b) atitinkamas viršutines ribas vienetui.

b) atitinkamas viršutines ribas vienetui.

Or. en

 

Pakeitimas  82

Pasiūlymas dėl reglamento

40 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

40 straipsnis

40 straipsnis

Pajamų stabilizavimo priemonė

Pajamų stabilizavimo priemonė

1. Parama pagal 37 straipsnio 1 dalies c punktą skiriama, jei pajamų sumažėjimas viršija 30 proc. individualaus ūkininko vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant geriausių ir prasčiausių rezultatų. 37 straipsnio 1 dalies c punkte pajamos yra įplaukų, kurias ūkininkas gauna iš rinkos, įskaitant visų formų viešąją paramą, suma, atskaičius sąnaudas. Iš tarpusavio pagalbos fondo ūkininkams mokamomis išmokomis kompensuojama ne daugiau kaip 70 proc. prarastų pajamų.

1. Parama pagal 37 straipsnio 1 dalies c punktą skiriama, jei pajamų sumažėjimas viršija 30 proc. individualaus ūkininko vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant geriausių ir prasčiausių rezultatų. 37 straipsnio 1 dalies c punkte pajamos yra įplaukų, kurias ūkininkas gauna iš rinkos, įskaitant visų formų viešąją paramą, suma, atskaičius sąnaudas. Iš tarpusavio pagalbos fondo arba draudimo ūkininkams mokamomis išmokomis kompensuojama ne daugiau kaip 70 proc. prarastų pajamų.

2. Kad tarpusavio pagalbos fondas atitiktų paramos skyrimo reikalavimus,

2. Kad tarpusavio pagalbos fondas atitiktų paramos skyrimo reikalavimus,

a) jis turi būti paskirtas kompetentingos institucijos pagal nacionalinę teisę;

a) jis turi būti paskirtas kompetentingos institucijos pagal nacionalinę teisę;

b) jo įmokų ir išmokų politika turi būti skaidri;

b) jo įmokų ir išmokų politika turi būti skaidri;

c) jam turi būti taikomos aiškios taisyklės dėl atsakomybės skolų atvejais.

c) jam turi būti taikomos aiškios taisyklės dėl atsakomybės skolų atvejais.

3. Valstybės narės nustato tarpusavio pagalbos fondų sukūrimo ir valdymo taisykles, visų pirma dėl kompensacinių išmokų skyrimo ūkininkams krizių atveju ir dėl atitikties šioms taisyklėms administravimo ir stebėsenos.

3. Valstybės narės nustato tarpusavio pagalbos fondų sukūrimo ir valdymo taisykles, visų pirma dėl kompensacinių išmokų skyrimo ūkininkams krizių atveju ir dėl atitikties šioms taisyklėms administravimo ir stebėsenos.

4. 37 straipsnio 1 dalyje nurodyti įnašai gali būti susiję tik su sumomis, ūkininkams išmokėtomis iš tarpusavio pagalbos fondų kaip finansinės kompensacijos. Be to, finansinis įnašas gali būti susijęs su komercinių paskolų, paimtų iš tarpusavio pagalbos fondo siekiant ūkininkams išmokėti finansines kompensacijas krizių atvejais, palūkanomis.

37 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti įnašai skiriami tik draudimo polisams, apimantiems 1 dalyje nurodytas prarandamas pajamas, arba antraip susiję tik su sumomis, ūkininkams išmokėtomis iš tarpusavio pagalbos fondų kaip finansinės kompensacijos. Be to, finansinis įnašas gali būti susijęs su komercinių paskolų, paimtų iš tarpusavio pagalbos fondo siekiant ūkininkams išmokėti finansines kompensacijas krizių atvejais, palūkanomis.

Į pradinį pasirašytąjį kapitalą viešojo įnašo neskiriama.

Į pradinį pasirašytąjį kapitalą viešojo įnašo neskiriama.

5. Parama neviršija I priede nustatytų didžiausių dydžių.

5. Parama neviršija I priede nustatytų didžiausių dydžių.

Or. en

 

Pakeitimas  83

Pasiūlymas dėl reglamento

41 straipsnio pirmos pastraipos c punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) atribojimo nuo kitų priemonių, konvertavimo į kitus vienetus nei naudojami I priede, sandorių sąnaudų apskaičiavimo ir pagal 29 straipsnyje nurodytą agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonę, 30 straipsnyje nurodytą ekologinio ūkininkavimo priemonę ir 35 straipsnyje nurodytą miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugų ir miškų išsaugojimo priemonę prisiimamų įsipareigojimų konvertavimo arba koregavimo;

c) atribojimo nuo kitų priemonių, konvertavimo į kitus vienetus nei naudojami I priede, sandorių sąnaudų apskaičiavimo ir pagal 29 straipsnyje nurodytą agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonę, 30 straipsnyje nurodytą ekologinio ūkininkavimo priemonę, 34 straipsnyje nurodytą gyvūnų gerovės priemonę ir 35 straipsnyje nurodytą miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugų ir miškų išsaugojimo priemonę prisiimamų įsipareigojimų konvertavimo arba koregavimo;

Or. en

Pagrindimas

34 straipsnyje taip pat minimos sandorių sąnaudos, todėl jas taip pat reikėtų nurodyti greta kitų priemonių sandorių sąnaudų.

 

Pakeitimas  84

Pasiūlymas dėl reglamento

42 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Be Reglamento (ES) Nr. [CSF/2012] 30 straipsnyje nurodytų užduočių, vietos veiklos grupės atlieka ir papildomas užduotis, kurias joms deleguoja valdymo institucija ir (arba) mokėjimo agentūra.

1. Be Reglamento (ES) Nr. .../2013 [CSF] 30 straipsnyje nurodytų užduočių, vietos veiklos grupės taip pat gali:

 

a) atlikti papildomas užduotis, kurias joms deleguoja valdymo institucija ir (arba) mokėjimo agentūra, arba

 

b) vienos arba kartu su partneriais vykdyti teritoriniu požiūriu plačios apimties projektus, vietos plėtros strategijoje vadinamus bendraisiais projektais.

Or. en

Pagrindimas

We propose to allow local action groups for independent implementation of projects in the framework of local development strategy of the broad territorial reach, with participation of partners from the LDS area. The current regulations limit the role of LAGs to being an intermediary in transfer of financial means and an animator. It seems that possibility of realisation of flagship projects in the framework of a strategy would create a significant added value. Moreover, our polish experiences show that there is a huge demand for small-scale projects of short duration. Unfortunately, in situation when they have to follow the same administrative path, many applicants resign. Thanks to the proposed amendment, those partners would have contact only with a LAG and they would not need to get through the complicated administrative path.

 

Pakeitimas  85

Pasiūlymas dėl reglamento

43 straipsnio 1 dalies b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) gebėjimų stiprinimą, mokymus ir tinklų kūrimą siekiant parengti ir įgyvendinti vietos plėtros strategiją.

b) gebėjimų stiprinimą, mokymus ir tinklų kūrimą siekiant parengti ir įgyvendinti bendruomenės inicijuotą vietos plėtros strategiją;

Or. en

 

Pakeitimas  86

Pasiūlymas dėl reglamento

43 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ba) galimybę jau susikūrusioms vietos veiksmų grupėms atlikti tyrimus ir planuoti reikiamus bendruomenės projektus, siekiant teikti paraiškas dėl naujų teritorijų pagal programą LEADER.

Or. en

 

Pakeitimas  87

Pasiūlymas dėl reglamento

44 straipsnio 1 dalies a punkto pirma pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) teritorinio arba tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektams.

a) teritorinio arba tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektams, įskaitant bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis projektus.

Or. en

Pagrindimas

Politikos suderinamumas vystymosi labui peržengia žalos nedarymo principo ribas, taigi taip pat reikėtų išnagrinėti galimą ES vidaus politikos ir vystymosi tikslų sinerginį poveikį. Komisijos komunikate ir Tarybos išvadose dėl aprūpinimo maistu politikos programos pabrėžiamas poreikis į kaimo ir žemės ūkio plėtros politikos formavimą įtraukti pagrindines suinteresuotųjų subjektų grupes, kaip antai bendruomenių vystymosi grupės, ūkininkų organizacijos ir moterų asociacijos. Be to, tai būtų galima paremti įgyvendinant projektus LEADER rengiant tarpvalstybinius mainus.

 

Pakeitimas  88

Pasiūlymas dėl reglamento

44 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

ba) įstaigos, siekiančios šio reglamento 5 straipsnyje nustatytus prioritetus atitinkančių vystymosi tikslų.

Or. en

 

Pakeitimas  89

Pasiūlymas dėl reglamento

45 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Reglamento (ES) Nr. [CSF/2012] 31 straipsnio d punkte nurodytos aktyvaus teritorijos pritaikymo sąnaudos yra sąnaudos, kurios apima informavimo apie vietos plėtros strategiją veiklą ir projektų kūrimo užduotis.

2. Reglamento (ES) Nr. .../2013 [CSF] 31 straipsnio d punkte nurodytos aktyvaus teritorijos pritaikymo sąnaudos yra sąnaudos, patiriamos siekiant palengvinti suinteresuotųjų subjektų mainus, teikti informaciją apie vietos plėtros strategiją bei ją propaguoti ir teikti paramą galimiems paramos gavėjams, kad jie galėtų plėtoti projektus ir rengti paraiškas.

Or. en

 

Pakeitimas  90

Pasiūlymas dėl reglamento

46 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

46 straipsnis

46 straipsnis

Investicijos

Investicijos

1. Kad investiciniai veiksmai atitiktų paramos EŽŪFKP lėšomis skyrimo reikalavimus, tais atvejais, kai tikėtina, jog jie turės neigiamo poveikio aplinkai, prieš juos vykdant atliekamas numatomo jų poveikio aplinkai įvertinimas pagal tokios rūšies investicijoms taikomus teisės aktus.

1. Valstybės narės gali nuspręsti, kad reikalavimai imtis investicinių veiksmų tenkinami, jei prieš juos vykdant atliekamas numatomo jų poveikio aplinkai įvertinimas pagal tokios rūšies investicijoms taikomus nacionalinės ir Sąjungos teisės aktus. Valstybės narės gali teikti pirmenybę investicijoms:

 

a) kuriomis gerokai pagerinami valdų aplinkosauginiai, poveikio klimatui ir gyvūnų gerovės rodikliai;

 

b) kuriomis padedama diversifikuoti ūkininkų pajamų šaltinius arba

 

c) kurios apima bendrą veiklą.

2. Paramos skyrimo reikalavimus atitinka tik šios išlaidos:

2. Paramos skyrimo reikalavimus atitinka tik šios išlaidos:

a) nekilnojamojo turto statybos, įsigijimo, įskaitant išperkamąją nuomą, ir gerinimo išlaidos;

a) nekilnojamojo turto statybos, įsigijimo, įskaitant išperkamąją nuomą, ir gerinimo išlaidos;

b) naujų įrenginių ir įrangos, įskaitant programinę įrangą, pirkimo arba išperkamosios nuomos išlaidos, neviršijančios to turto rinkos vertės;

b) naujų įrenginių ir įrangos, įskaitant programinę įrangą, pirkimo arba išperkamosios nuomos išlaidos, neviršijančios to turto rinkos vertės;

c) bendrosios sąnaudos, susijusios su a ir b punktuose nurodytomis išlaidomis, pvz., atlygis architektams, inžinieriams ir konsultantams, galimybių studijos, patentų ir licencijų įsigijimas.

c) bendrosios sąnaudos, susijusios su a ir b punktuose nurodytomis išlaidomis, pvz., atlygis architektams, inžinieriams ir konsultantams, atlygis už konsultacijas aplinkos ir ekonomikos tvarumo klausimais, įskaitant galimybių studijas, ir patentų ar licencijų įsigijimas.

3. Drėkinimo atveju, paramos skyrimos reikalavimus atitinkančiomis investicijomis laikomos tik tos investicijos, kuriomis sunaudojamo vandens kiekis sumažinamas ne mažiau kaip 25 proc., palyginti su anksčiau sunaudojamu kiekiu. Nukrypstant nuo pirmesnės nuostatos, valstybėse narėse, kurios įstojo į Sąjungą 2004 m. ir vėliau, investicijos į naujus drėkinimo įrenginius gali būti laikomos atitinkančiomis paramos skyrimo reikalavimus, jei, aplinkos analizės duomenimis, ta investicija yra tvaraus pobūdžio ir neturės neigiamo poveikio aplinkai.

3. Drėkinimo atveju paramos skyrimo reikalavimus atitinkančiomis investicijomis laikomos naujos investicijos, taip pat skirtos esamų sistemų modernizavimui siekiant pagerinti vandens ir energijos vartojimo efektyvumą. Srityse, kuriose upės baseino valdymo planai kartu su susijusiomis įgyvendinimo programomis parengti pagal Direktyvą 2000/60/EB, tos investicijos laikomos atitinkančiomis paramos skyrimo reikalavimus tik tuo atveju, jei jos suderinamos su tokių planų aplinkosaugos tikslais.

4. Investicijų į žemės ūkį atveju, žemės ūkio gamybos teisių, teisių į išmokas, gyvūnų bei vienmečių augalų pirkimas ir tų augalų sodinimas neatitinka paramos skyrimo kriterijų. Tačiau, gyvūnų pirkimo siekiant atkurti stichinių nelaimių paveiktą žemės ūkio gamybos potencialą pagal 19 straipsnio 1 dalies b punktą išlaidos gali atitikti finansavimo reikalavimus.

4. Investicijų į žemės ūkį atveju, žemės ūkio gamybos teisių, teisių į išmokas, gyvūnų bei vienmečių augalų pirkimas ir tų augalų sodinimas neatitinka paramos skyrimo kriterijų. Tačiau, gyvūnų pirkimo siekiant atkurti stichinių nelaimių paveiktą žemės ūkio gamybos potencialą pagal 19 straipsnio 1 dalies b punktą išlaidos gali atitikti finansavimo reikalavimus.

5. Su investicijomis susijusios paramos gavėjai gali prašyti, kad kompetentingos mokėjimo agentūros išmokėtų išankstinę išmoką, kuri sudaro iki 50 proc. su investicijomis susijusios viešosios pagalbos, jei tokia galimybė yra įtraukta į kaimo plėtros programą.

5. Su investicijomis susijusios paramos gavėjai gali prašyti, kad kompetentingos mokėjimo agentūros išmokėtų išankstinę išmoką, kuri sudaro iki 50 proc. su investicijomis susijusios viešosios pagalbos, jei tokia galimybė yra įtraukta į kaimo plėtros programą.

6. Komisija įgaliojama pagal 90 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl sąlygų, kuriomis su išperkamosios nuomos sutartimis, naudota įranga ir paprastomis atnaujinimo investicijomis susijusios sąnaudos gali būti laikomos finansavimo reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis.

6. Komisija įgaliojama pagal 90 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl sąlygų, kuriomis su išperkamosios nuomos sutartimis, naudota įranga ir paprastomis atnaujinimo investicijomis susijusios sąnaudos gali būti laikomos finansavimo reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis.

Or. en

 

Pakeitimas  91

Pasiūlymas dėl reglamento

49 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Kaimo plėtros programos valdymo institucija, pasikonsultavusi su stebėsenos komitetu, nustato visų priemonių veiksmų atrankos reikalavimus. Atrankos kriterijais siekiama užtikrinti vienodas sąlygas pareiškėjams, geresnį finansinių išteklių naudojimą ir tikslingesnį priemonių taikymą pagal Sąjungos kaimo plėtros prioritetus. Apibrėžiant atrankos kriterijus atsižvelgiama į proporcingumo mažų subsidijų atžvilgiu principą.

1. Kaimo plėtros programos valdymo institucija, pasikonsultavusi su stebėsenos komitetu, nustato visų priemonių veiksmų atrankos kriterijus. Atrankos kriterijais siekiama užtikrinti, kad žemės ūkio valdoms skirtos priemonės būtų taikomos tik aktyviems ūkininkams, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. ../ 2013 [DP]. Be to, šiais kriterijais siekiama užtikrinti geresnį finansinių išteklių naudojimą ir tikslingesnį priemonių taikymą pagal Sąjungos kaimo plėtros prioritetus. Apibrėžiant ir taikant minėtus kriterijus atsižvelgiama į proporcingumo mažų subsidijų atžvilgiu principą.

Or. en

Pagrindimas

Naudą iš žemės ūkio valdoms skirtų paramos priemonių turėtų gauti tik aktyvūs ūkininkai, kaip apibrėžta pasiūlyme dėl reglamento dėl BŽŪP tiesioginių išmokų. Jei toks skirtumas bus daromas pirmajame ramstyje, taip turėtų būti daroma ir antrajame ramstyje.

 

Pakeitimas  92

Pasiūlymas dėl reglamento

50 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Taikant šį reglamentą, kaimo vietovę programos lygiu apibrėžia valdymo institucija.

Taikant šį reglamentą, kaimo vietovę programos lygiu apibrėžia valdymo institucija. Ji taip pat gali nurodyti įvairias konkrečias atitinkamos priemonės sritis, kai tam esama objektyvaus pagrindo.

Or. en

 

Pakeitimas  93

Pasiūlymas dėl reglamento

51 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. 30 mln. EUR suma išskaičiuojama iš 1 dalyje nurodytų lėšų ir panaudojama 56 straipsnyje nurodytam inovacinio vietos bendradarbiavimo apdovanojimui finansuoti.

Išbraukta.

Or. en

 

Pakeitimas  94

Pasiūlymas dėl reglamento

51 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybių narių iniciatyva, iki 4 proc. kiekvienai kaimo plėtros programai skirtos bendros sumos gali būti skirta Reglamento (ES) Nr. [CSF/2012] 52 straipsnyje nurodytoms užduotims ir sąnaudoms, susijusioms su parengiamuoju 33 straipsnio 3 dalyje nurodyto vietovių, kuriose esama gamtinių kliūčių, ribų nustatymo darbu.

Valstybių narių iniciatyva iki 4 proc. kiekvienai kaimo plėtros programai skirtos bendros sumos gali būti skirta Reglamento (ES) Nr. .../2013 [CSF] 52 straipsnyje nurodytoms užduotims ir sąnaudoms, susijusioms su parengiamuoju 33 straipsnyje nurodyto vietovių, kuriose esama gamtinių ir kitokių specifinių kliūčių, ribų nustatymo darbu.

Or. en

 

Pakeitimas  95

Pasiūlymas dėl reglamento

52 straipsnio 2 dalies a punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) padidinti suinteresuotųjų šalių dalyvavimą įgyvendinant kaimo plėtrą;

a) padidinti žemės ūkio ir miškininkystės suinteresuotųjų šalių ir kitų kaimo subjektų dalyvavimą įgyvendinant kaimo plėtrą;

Or. en

 

Pakeitimas  96

Pasiūlymas dėl reglamento

52 straipsnio 4 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Komisija įgyvendinimo aktais nustato Europos kaimo plėtros tinklo organizacinę struktūrą ir veiklą. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 91 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4. Komisijai pagal 90 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl Europos kaimo plėtros tinklo organizacinės struktūros ir veiklos.

Or. en

Pagrindimas

Tai nėra vien techninis sprendimas.

 

Pakeitimas  97

Pasiūlymas dėl reglamento

53 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

53 straipsnis

53 straipsnis

EIP tinklas

EIP tinklas

1. EIP tinklas sukuriamas pagal 51 straipsnio 1 dalį siekiant paremti 61 straipsnyje nurodytą EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje. Juo suteikiamos galimybės jungtis veiklos grupėms, konsultavimo paslaugų tiekėjams ir mokslininkams.

1. EIP tinklas sukuriamas pagal 51 straipsnio 1 dalį siekiant paremti 61 straipsnyje nurodytą EIP žemės ūkio gamybos, ekonominio gyvybingumo ir tvarumo srityje. Juo suteikiamos galimybės jungtis veiklos grupėms, konsultavimo paslaugų tiekėjams ir mokslininkams.

2. EIP tinklo užduotys:

2. EIP tinklo užduotys:

a) atlikti pagalbos tarnybos funkciją ir teikti informaciją EIP klausimais pagrindiniams dalyviams;

a) atlikti pagalbos tarnybos funkciją ir teikti informaciją EIP klausimais pagrindiniams dalyviams, visų pirma pirminės produkcijos gamintojams, jų tiekėjams ir subjektams, kuriems jie tiekia savo produkciją;

b) rengti programos lygmens diskusijas siekiant paskatinti kurtis veiklos grupes;

 

c) atrinkti ir pranešti su EIP susijusius mokslinių tyrimų rezultatus ir žinias;

 

d) rinkti, stiprinti ir skleisti su inovacijomis susijusią gerąją patirtį;

d) rinkti, stiprinti ir skleisti su inovacijomis ir keitimusi žiniomis susijusias mokslo žinias ir naujas technologijas;

 

da) kurti ūkininkų ir mokslininkų bendruomenės dialogą.

e) organizuoti konferencijas bei seminarus ir skleisti informaciją EIP srityje.

 

3. Komisija įgyvendinimo aktais nustato EIP tinklo organizacinę struktūrą ir veiklą. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 91 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3. Komisijai pagal 90 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl EIP tinklo organizacinės struktūros ir veiklos.

Or. en

 

Pakeitimas  98

Pasiūlymas dėl reglamento

54 straipsnio 3 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

3. Komisija įgyvendinimo aktais nustato Europos kaimo plėtros vertinimo tinklo organizacinę struktūrą ir veiklą. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 91 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3. Komisijai pagal 90 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl Europos kaimo plėtros vertinimo tinklo organizacinės struktūros ir veiklos.

Or. en

Pagrindimas

Tai nėra vien techninis sprendimas.

 

Pakeitimas  99

Pasiūlymas dėl reglamento

55 straipsnio 2 dalies c punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) informuoti plačiąją visuomenę ir potencialius paramos gavėjus apie kaimo plėtros politiką;

c) informuoti plačiąją visuomenę ir potencialius paramos gavėjus apie kaimo plėtros politiką ir finansavimo galimybes;

Or. en

 

Pakeitimas  100

Pasiūlymas dėl reglamento

55 straipsnio 2 dalies d punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

d) skatinti žemės ūkio inovacijas.

d) skatinti žemės ūkio ir miškininkystės inovacijas.

Or. en

 

Pakeitimas  101

Pasiūlymas dėl reglamento

55 straipsnio 3 dalies b punkto įžanginė dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) veiksmų plano, kuriame numatyti toliau pateikti būtiniausi elementai, parengimui ir įgyvendinimui:

b) veiksmų plano, kuriame gali būti numatyti toliau pateikti elementai, parengimui ir įgyvendinimui:

Or. en

 

Pakeitimas  102

Pasiūlymas dėl reglamento

55 straipsnio 3 dalies b punkto iii papunktis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

iii) parama stebėsenos veiklai, visų pirma atitinkamos grįžtamosios informacijos rinkimui ir sklaidai, rekomendacijoms ir analizėms, ypač pateiktoms Reglamento (ES) Nr. [CSF/2012] 41 straipsnyje nurodytų stebėjimo komitetų. Nacionalinis kaimo tinklas remia ir vietos veiklos grupių vykdomą vietos plėtros strategijų stebėseną ir vertinimą;

Išbraukta.

Or. en

 

Pakeitimas  103

Pasiūlymas dėl reglamento

55 straipsnio 3 dalies b punkto v papunktis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

v) projektų, apimančių visus kaimo plėtros programų prioritetus, pavyzdžių rinkimas;

Išbraukta.

Or. en

 

Pakeitimas  104

Pasiūlymas dėl reglamento

55 straipsnio 3 dalies b punkto vi papunktis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

vi) nenutrūkstamas tyrimų vykdymas ir analizių teikimas;

Išbraukta.

Or. en

 

Pakeitimas  105

Pasiūlymas dėl reglamento

55 straipsnio 3 dalies b punkto vii papunktis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

vii) vietos veiklos grupėms skirta tinklaveika, visų pirma techninė pagalba teritoriniam ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, vietos veiklos grupių bendradarbiavimo palengvinimas ir partnerių paieška 36 straipsnyje nurodytoms priemonėms įgyvendinti;

Išbraukta.

Or. en

 

Pakeitimas  106

Pasiūlymas dėl reglamento

55 straipsnio 3 dalies b punkto vii a papunktis (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

viia) planas, kaip skatinti skaitmeninius ar fizinius vieno langelio principu veikiančius vietos centrus, kad informacija apie kaimo plėtros programas ir kitas programas, finansuojamas iš fondų, veikiančių pagal Bendrąją strateginę programą, vietos mastu būtų prieinama galimiems paramos gavėjams;

Or. en

 

Pakeitimas  107

Pasiūlymas dėl reglamento

55 straipsnio 3 dalies c punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

c) iš nepriklausomų ekspertų sudarytos su 58 straipsnio 2 dalyje nurodytu inovacinio vietos bendradarbiavimo apdovanojimu susijusios pirminės atrankos komisijos įsteigimui ir pirminės paraiškų atrankos proceso sukūrimui.

Išbraukta.

Or. en

 

Pakeitimas  108

Pasiūlymas dėl reglamento

55 straipsnio 4 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

4. Komisija įgyvendinimo aktais priima taisykles dėl nacionalinių kaimo tinklų sukūrimo ir veiklos. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 91 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

4. Komisijai pagal 90 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatomos taisyklės dėl nacionalinių kaimo tinklų sukūrimo ir veiklos.

Or. en

Pagrindimas

Tai nėra vien techninis sprendimas.

 

Pakeitimas  109

Pasiūlymas dėl reglamento

56 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

56 straipsnis

Išbraukta.

Vietos inovacinio bendradarbiavimo kaimo vietovėse apdovanojimas

 

51 straipsnio 2 dalyje minimos lėšos yra naudojamos bendradarbiavimo projektų, vykdomų bent dviejų ūkio subjektų, įsikūrusių skirtingose valstybėse narėse ir įgyvendinančių inovacinius vietos lygmens sumanymus, apdovanojimui finansuoti.

 

Or. en

 

Pakeitimas  110

Pasiūlymas dėl reglamento

57 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

57 straipsnis

Išbraukta.

Kvietimas teikti paraiškas

 

1. Ne vėliau kaip nuo 2015 m. Komisija kasmet skelbia kvietimą teikti paraiškas 56 straipsnyje nurodytam apdovanojimui gauti. Paskutinis kvietimas teikti paraiškas skelbiamas ne vėliau kaip 2019 m.

 

2. Kvietime teikti paraiškas nurodoma pasiūlymų tema, susijusi su vienu iš Sąjungos kaimo plėtros prioritetų. Be to, tema turi būti tinkama projektui įgyvendinti bendradarbiaujant tarptautiniu lygmeniu.

 

3. Kvietimas teikti paraiškas yra skirtas tiek vietos veiklos grupėms, tiek pavieniams ūkio subjektams, bendradarbiaujantiems įgyvendinant konkretų projektą.

 

Or. en

 

Pakeitimas  111

Pasiūlymas dėl reglamento

58 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

58 straipsnis

Išbraukta.

Atrankos procedūra

 

1. Visose valstybėse narėse pareiškėjai teikia konkurso paraiškas atitinkamam nacionaliniam kaimo tinklui, atsakingam už išankstinę paraiškų atranką.

 

2. Nacionaliniai kaimo tinklai paraiškoms atrinkti iš savo narių sudaro nepriklausomų ekspertų išankstinės atrankos tarybą. Išankstinė paraiškų atranka vykdoma vadovaujantis atmetimo, atrankos ir apdovanojimo kriterijais, apibrėžtais kvietime teikti paraiškas. Kiekvienas nacionalinis kaimo tinklas iš anksto atrenka ne daugiau kaip 10 paraiškų ir jas perduoda Komisijai.

 

3. Komisija yra atsakinga už penkiasdešimties laimėjusių projektų atrinkimą iš visų valstybėse narėse iš anksto atrinktų paraiškų. Komisija iš nepriklausomų ekspertų sudaro ad hoc iniciatyvinę grupę. Ši iniciatyvinė grupė surengia laimėjusių paraiškų atranką, vadovaudamasi atmetimo, atrankos ir apdovanojimo kriterijais, apibrėžtais kvietime teikti paraiškas.

 

4. Komisija įgyvendinimo aktu nustato sąrašą projektų, kuriems skiriamas apdovanojimas.

 

Or. en

 

Pakeitimas  112

Pasiūlymas dėl reglamento

59 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

59 straipsnis

Išbraukta.

Finansinis apdovanojimas. Sąlygos ir mokėjimas

 

1. Gali būti apdovanojami tik tie projektai, kurie būtų įgyvendinami ne ilgiau kaip dvejus metus nuo įgyvendinimo akto, kuriuo skiriamas apdovanojimas, priėmimo datos. Projekto įvykdymo laikotarpis nurodomas paraiškoje.

 

2. Apdovanojimas skiriamas vienkartine išmoka. Išmokos sumą įgyvendinimo aktais nustato Komisija, vadovaudamasi kvietime teikti paraiškas nustatytais kriterijais ir atsižvelgdama į paraiškoje nurodytas numatomas projekto įgyvendinimo sąnaudas. Didžiausia apdovanojimo suma vienam projektui neturi viršyti 100 000 EUR.

 

3. Valstybės narės išmoka apdovanojimą laimėjusiems pareiškėjams, kai įsitikina, kad projektas įgyvendintas. Sąjunga kompensuoja atitinkamas išlaidas valstybėms narėms pagal Reglamento (ES) Nr. HR/2012 IV antraštinės dalies II skyriaus 4 skirsnyje nustatytas nuostatas. Valstybės narės gali nuspręsti visą apdovanojimo sumą ar jos dalį išmokėti laimėjusiems pareiškėjams prieš patikrindamos, ar projektas yra įgyvendintas, tačiau tokiu atveju jos yra pačios atsakingos už šias išlaidas iki to laiko, kol bus įsitikinta, kad projektas įvykdytas.

 

Or. en

 

Pakeitimas  113

Pasiūlymas dėl reglamento

60 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

60 straipsnis

Išbraukta.

Tvarkos, grafikų ir iniciatyvinės grupės sudarymo taisyklės

 

Komisija įgyvendinimo aktais nustato išsamias nuostatas dėl projektų atrankos tvarkos ir grafikų ir 58 straipsnio 3 dalyje nurodytos nepriklausomų ekspertų iniciatyvinės grupės sudarymo taisykles. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 91 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

 

Or. en

 

Pakeitimas  114

Pasiūlymas dėl reglamento

IV antraštinė dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje

EIP žemės ūkio gamybos, ekonominio gyvybingumo ir tvarumo srityje

Or. en

 

Pakeitimas  115

Pasiūlymas dėl reglamento

61 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

61 straipsnis

61 straipsnis

Tikslai

Tikslai

1. EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje:

1. EIP žemės ūkio gamybos, ekonominio gyvybingumo ir tvarumo srityje:

a) skatina efektyviai išteklius naudojantį, našų, netaršų, klimatui palankų ir atsparų žemės ūkio sektorių, tausojantį pagrindinius gamtos išteklius, nuo kurių priklauso ūkininkavimas;

a) skatina efektyviai išteklius naudojantį, našų, konkurencingą, netaršų, klimatui palankų ir atsparų žemės ūkio ir miškininkystės sektorių, tausojantį pagrindinius gamtos išteklius, nuo kurių priklauso ūkininkavimas ir miškininkystė;

b) padeda užtikrinti nuolatinį maisto, pašarų ir biologinių medžiagų – tiek esamų, tiek būsimų – tiekimą;

b) padeda tvariai didinti Europos žemės ūkio našumą ir užtikrinti nuolatinį maisto, pašarų ir biologinių medžiagų – tiek esamų, tiek būsimų – tiekimą;

c) tobulina procesus, kuriais siekiama išsaugoti aplinką, prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją sušvelninti;

c) tobulina procesus, kuriais siekiama išsaugoti aplinką, skatinti agroekologinės gamybos sistemas, prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją sušvelninti; ir

d) pažangiausias mokslinių tyrimų žinias ir technologijas padaro prieinamas ūkininkams, įmonėms ir konsultacinėms tarnyboms.

d) pažangiausias mokslinių tyrimų žinias ir technologijas padaro prieinamas ūkininkams, miškų valdytojams, kaimo bendruomenėms, įmonėms, NVO ir konsultacinėms tarnyboms;

 

da) sudaro palankesnes sąlygas Sąjungai ir besivystančioms šalims keistis su žemės ūkio našumu ir tvarumu susijusiais mokslinių tyrimų rezultatais, žiniomis ir technologijomis, ypatingą dėmesį teikiant smulkiųjų ūkininkų poreikiams.

2. Šiuos tikslus EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje siekia įgyvendinti:

2. Šiuos tikslus EIP žemės ūkio gamybos, ekonominio gyvybingumo ir tvarumo srityje siekia įgyvendinti:

a) kurdamos pridėtinę vertę, geriau susiejant mokslinius tyrimus ir ūkininkavimo praktiką ir skatindamos platesnį turimų inovacinių priemonių naudojimą;

a) kurdamos pridėtinę vertę, geriau susiejant mokslinius tyrimus ir ūkininkavimo praktiką, ir skatindamos platesnį turimų inovacinių priemonių naudojimą, kad jame dalyvautų daugiau suinteresuotųjų subjektų;

b) skatindamos greitesnį ir platesnį inovacinių sprendimų įgyvendinimą praktikoje ir ir

b) skatindamos greitesnį ir platesnį inovacinių sprendimų įgyvendinimą praktikoje ir

c) informuodamos mokslininkų bendruomenę apie reikalingus ūkininkavimo praktikos mokslinius tyrimus.

c) informuodamos mokslininkų bendruomenę apie reikalingus ūkininkavimo praktikos mokslinius tyrimus ir

 

ca) bendradarbiaudamos su atitinkamais besivystančių šalių tinklais ir institucijomis;

 

cb) nustatydamos su reglamentavimu susijusias kliūtis, trukdančias diegti naujoves ir investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą, laikantis principų, nustatytų Komisijos komunikatuose „Reglamentavimo gerinimas augimui ir užimtumui Europos Sąjungoje skatinti“1 ir „Sumanus reguliavimas Europos Sąjungoje“2.

3. EŽŪFKP padeda siekti žemės ūkio našumo ir tvarumo EIP tikslų, pagal 36 straipsnį teikdamas paramą EIP veiklos grupėms, nurodytoms 62 straipsnyje, ir EIP tinklui, nurodytam 53 straipsnyje.

3. EŽŪFKP padeda siekti žemės ūkio gamybos, ekonominio gyvybingumo ir tvarumo EIP tikslų, pagal 36 straipsnį teikdamas paramą EIP veiklos grupėms, nurodytoms 62 straipsnyje, ir EIP tinklui, nurodytam 53 straipsnyje.

 

–––––––––––––––––

 

1 COM(2005) 97.

 

2 COM(2010) 543.

Or. en

 

Pakeitimas  116

Pasiūlymas dėl reglamento

62 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

62 straipsnis

62 straipsnis

Veiklos grupės

Veiklos grupės

1. EIP veiklos grupės yra EIP žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje dalis. Šias veiklos grupes sudaro tokie žemės ūkio ir maisto sektoriuje vykdantys veiklą suinteresuotieji subjektai, kaip ūkininkai, mokslininkai, konsultantai ir įmonės.

1. EIP veiklos grupės yra EIP žemės ūkio gamybos, ekonominio gyvybingumo ir tvarumo srityje dalis. Šias veiklos grupes sudaro tokie žemės ūkio ir maisto sektoriuje vykdantys veiklą suinteresuotieji subjektai, kaip ūkininkai, mokslininkai, konsultantai ir įmonės. Dėl veiklos grupės sudarymo sprendžiama bendru suinteresuotųjų subjektų, atstovaujančių plačiam interesų ratui įvairiose žemės ūkio, kaimo plėtros ir mokslinių tyrimų srityse, sutarimu. Veiklos grupių nesudaro vienas suinteresuotasis subjektas arba tik vieniems interesams atstovaujančių suinteresuotųjų subjektų grupė. Veiklos grupės gali veikti valstybės narės teritorijoje, turėti narių daugiau nei vienoje valstybėje narėje ir trečiosiose šalyse.

2. EIP veiklos grupės nustato vidaus tvarką, kuria siekiama užtikrinti jų veiklos skaidrumą ir vengti interesų konfliktų.

2. EIP veiklos grupės nustato vidaus tvarką, kuria siekiama užtikrinti jų veiklos skaidrumą ir vengti interesų konfliktų.

Or. en

 

Pakeitimas  117

Pasiūlymas dėl reglamento

63 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

63 straipsnis

63 straipsnis

Veiklos grupių uždaviniai

Veiklos grupių uždaviniai

1. EIP veiklos grupės parengia planą, kuriame pateikia:

1. EIP veiklos grupės parengia planą, kuriame pateikia:

a) inovacinio projekto, kuris bus rengiamas, bandomas, pritaikomas ar įgyvendinamas, aprašymą;

a) inovacinio projekto, kuris bus rengiamas, bandomas, pritaikomas ar įgyvendinamas, aprašymą;

b) numatomų rezultatų ir indėlio į EIP tikslo didinti našumą ir tausų išteklių valdymą įgyvendinimą aprašymą.

b) numatomų rezultatų ir indėlio į EIP tikslo didinti našumą ir tausų išteklių valdymą įgyvendinimą aprašymą.

2. Įgyvendindamos savo inovacinius projektus, veiklos grupės:

2. Įgyvendindamos savo inovacinius projektus, veiklos grupės:

a) priima sprendimus dėl inovacinių veiksmų plėtojimo ir įgyvendinimo ir

a) priima sprendimus dėl inovacinių veiksmų plėtojimo ir įgyvendinimo ir

b) įgyvendina inovacinius veiksmus, pasinaudodamos priemonėmis, finansuojamomis pagal kaimo plėtros programas.

b) įgyvendina inovacinius veiksmus, pasinaudodamos priemonėmis, finansuojamomis pagal kaimo plėtros programas, arba programą „Horizontas 2000“ ir kitas Sąjungos mokslinių tyrimų programas, taip palengvindamos sąlygas ūkininkams praktiškai taikyti mokslinių tyrimų rezultatus.

3. Veiklos grupės skelbia savo projekto rezultatus, visų pirma per EIP tinklą.

3. Veiklos grupės skelbia savo projekto rezultatus, visų pirma per EIP tinklą.

Or. en

 

Pakeitimas  118

Pasiūlymas dėl reglamento

64 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

64 straipsnis

64 straipsnis

Ištekliai ir jų paskirstymas

Ištekliai ir jų paskirstymas

1. Bendrą Sąjungos paramos kaimo plėtrai pagal šį reglamentą sumą laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., jos metinį paskirstymą ir mažiausią sumą, skiriamą mažiau išsivysčiusiems regionams, nustato Europos Parlamentas ir Taryba, atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą, pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą ir to paties laikotarpio Tarpinstitucinį susitarimą dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo.

1. Bendrą Sąjungos paramos kaimo plėtrai pagal šį reglamentą sumą laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., jos metinį paskirstymą ir mažiausią sumą, skiriamą mažiau išsivysčiusiems regionams, nustato Europos Parlamentas ir Taryba, atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą, pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą ir to paties laikotarpio Tarpinstitucinį susitarimą dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo.

2. 0,25 proc. 1 dalyje nurodytų lėšų skiriama Komisijos techninei pagalbai, kaip nurodyta 51 straipsnio 1 dalyje.

2. 0,25 proc. 1 dalyje nurodytų lėšų skiriama Komisijos techninei pagalbai, kaip nurodyta 51 straipsnio 1 dalyje.

3. 1 dalyje nurodytoms sumoms jų programavimo ir vėlesnio įtraukimo į bendrą Sąjungos biudžetą tikslais taikomas metinis 2 proc. indeksavimas.

3. 1 dalyje nurodytoms sumoms jų programavimo ir vėlesnio įtraukimo į bendrą Sąjungos biudžetą tikslais taikomas metinis 2 proc. indeksavimas.

4. Komisija įgyvendinimo aktu atlieka 1 dalyje nurodytų sumų metinį paskirstymą valstybėms narėms, prieš tai atėmusi 2 dalyje nurodytą sumą ir atsižvelgdama į Reglamento (ES) Nr. DP/2012 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą lėšų pervedimą. Atlikdama metinį paskirstymą, Komisija atsižvelgia į:

4. 1 dalyje nurodytų sumų metinis paskirstymas valstybėms narėms, prieš tai atėmus 2 dalyje nurodytą sumą ir atsižvelgus į Reglamento (ES) Nr. .../2013 [DP] 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą lėšų pervedimą, nustatytas Ia priede.

a) objektyvius kriterijus, susijusius su 4 straipsnyje nurodytais tikslais, ir

 

b) ankstesnės veiklos rezultatus.

 

 

4a. Komisijai pagal 90 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais prireikus keičiamas Ia priedas siekiant įtraukti pervestas lėšas į EŽŪFKP pagal Reglamento (ES) Nr. .../2013 [DP] 7 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnį.

5. Be 4 dalyje nurodytų sumų, toje pačioje dalyje nurodytame įgyvendinimo akte nurodomos lėšos, pervestos į EŽŪFKP taikant Reglamento (ES) Nr. DP/2012 7 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 1 dalį, ir lėšos, už 2013 kalendorinius metus pervestos į EŽŪFKP taikant Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 10b ir 136 straipsnius.

 

6. Siekiant paskirstyti veiklos rezervą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. [CSF/2012] 20 straipsnio 2 dalyje, turimos asignuotosios įplaukos, EŽŪFKP surinktos pagal Reglamento (ES) Nr. HR/2012 45 straipsnį, pridedamos prie sumų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. [CSF/2012] 18 straipsnyje. Rezervas paskirstomas valstybėms narėms proporcingai jų daliai bendroje EŽŪFKP paramos sumoje.

6. Turimos asignuotosios įplaukos, EŽŪFKP surinktos pagal Reglamento (ES) Nr. .../2013 [HR] 45 straipsnį, paskirstomos valstybėms narėms proporcingai jų daliai bendroje EŽŪFKP paramos sumoje.

(Komisijos 64 straipsnio 5 dalies tekstas pakeistas COM(2012) 0553) tekstu.)

Or. en

 

Pakeitimas  119

Pasiūlymas dėl reglamento

65 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

65 straipsnis

65 straipsnis

Fondo įnašas

Fondo įnašas

1. Kaimo plėtros programą patvirtinančiu sprendimu nustatomas didžiausias programai skiriamas EŽŪFKP įnašas. Šiame sprendime prireikus aiškiai nustatomi mažiau išsivysčiusiems regionams skiriami asignavimai.

1. Kaimo plėtros programą patvirtinančiu sprendimu nustatomas didžiausias programai skiriamas EŽŪFKP įnašas. Šiame sprendime prireikus aiškiai nustatomi mažiau išsivysčiusiems regionams skiriami asignavimai.

2. EŽŪFKP įnašas apskaičiuojamas remiantis reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų suma.

2. EŽŪFKP įnašas apskaičiuojamas remiantis reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų suma.

3. Kaimo plėtros programose nustatomas bendras EŽŪFKP įnašo dydis, taikomas visoms priemonėms. Prireikus nustatomas atskiras EŽŪFKP įnašo dydis, taikomas mažiau išsivysčiusiems regionams, atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 2019/93. EŽŪFKP įnašo dydis negali viršyti:

3. Kaimo plėtros programose nustatomas bendras EŽŪFKP įnašo dydis, taikomas visoms priemonėms. Prireikus nustatomas atskiras EŽŪFKP įnašo dydis, taikomas mažiau išsivysčiusiems regionams, atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 2019/93. EŽŪFKP įnašo dydis negali viršyti:

a) 85 proc. reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų mažiau išsivysčiusiuose regionuose, atokiausiuose regionuose ir mažosiose Egėjo jūros salose, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 2019/93, sumos;

a) 85 proc. reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų mažiau išsivysčiusiuose regionuose, atokiausiuose regionuose ir mažosiose Egėjo jūros salose, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 2019/93, sumos;

b) 50 proc. reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų kituose regionuose sumos.

b) 50 proc. reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų kituose regionuose sumos.

EŽŪFKP įnašo dydis negali būti mažesnis kaip 20 proc.

EŽŪFKP įnašo dydis negali būti mažesnis kaip 20 proc.

4. Nukrypstant nuo 3 dalies, didžiausias EŽŪFKP įnašo dydis siekia:

4. Nukrypstant nuo 3 dalies, didžiausias EŽŪFKP įnašo dydis siekia:

a) 80 proc. priemonėms, nurodytoms 15, 28 ir 36 straipsniuose, LEADER vietos plėtros programai, nurodytai Reglamento (ES) Nr. [CSF/2012] 28 straipsnyje, ir veiksmams pagal 20 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį. Įnašas gali būti padidintas iki 90 proc. mažiau išsivysčiusių regionų, atokiausių regionų ir mažųjų Egėjo jūros salų, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 2019/93, programoms;

a) 80 proc. priemonėms, nurodytoms 15, 28 ir 36 straipsniuose, LEADER vietos plėtros programai, nurodytai Reglamento (ES) Nr. .../2013 [CSF] 28 straipsnyje, ir veiksmams pagal 20 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį. Įnašas gali būti padidintas iki 90 proc. mažiau išsivysčiusių regionų, atokiausių regionų ir mažųjų Egėjo jūros salų, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 2019/93, programoms;

b) 100 proc. veiksmams, finansuojamiems pagal 66 straipsnį.

 

 

c) 55 proc. agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonėms, nurodytoms 29 straipsnyje. Įnašas gali būti padidintas iki 90 proc. mažiau išsivysčiusių, atokiausių regionų ir mažųjų Egėjo jūros salų, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 2019/93, programoms.

 

Nukrypdamos nuo 3 dalies b punkto, valstybės narės gali padidinti didžiausią EŽŪFKP įnašo dalį, skiriamą priemonėms, vykdomoms pagal Bendrųjų nuostatų reglamento (BNR) 82 straipsnio 2 dalyje nurodytuose pereinamojo laikotarpio regionuose įgyvendinamas programas, finansuojamas iš kelių skirtingų fondų, kad užtikrintų suderinamumą su pereinamojo laikotarpio regionams iš kitų BSP fondų skiriamo bendro finansavimo normų lygiu.

 

Nukrypstant nuo 3 dalies, pagal Reglamento (ES) Nr. .../2013 [DP] 14 straipsnį į EŽŪFKP pervedamos lėšos gali atitikti 95 proc. EŽŪFKP įnašo dydžio, jei valstybė narė įvykdo vieną iš šių sąlygų:

 

i) jai teikiama Sąjungos finansinė parama pagal 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 407/2010, kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė1;

 

ii) jai teikiama vidutinės trukmės finansinė parama pagal 2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 332/2002 dėl priemonės, teikiančios vidutinės trukmės finansinę pagalbą valstybių narių mokėjimų balansams, sukūrimo2 arba

 

iii) jai teikiama finansinė pagalba ESM paskolos forma, kaip nustatyta Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartyje.

 

4a. Lėšos, skiriamos taikant Reglamento (ES) Nr. .../2013 [DP] 14 straipsnio 1 dalies a papunktį, naudojamos priemonėms, numatytoms 29 straipsnyje.

5. Ne mažiau kaip 5 proc., o Kroatijos atveju – 2,5 proc., viso kaimo plėtros programai skirto EŽŪFKP įnašo skiriama LEADER programai.

5. Ne mažiau kaip 5 proc., o Kroatijos atveju – 2,5 proc., viso kaimo plėtros programai skirto EŽŪFKP įnašo skiriama LEADER programai.

 

5a. Ne mažiau kaip 25 proc. viso kaimo plėtros programai skirto EŽŪFKP įnašo skiriama priemonėms, numatytoms 29 ir 30 straipsniuose.

6. EŽŪFKP lėšomis bendrai finansuojamos išlaidos negali būti bendrai finansuojamos struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo arba bet kurios kitos Sąjungos finansinės priemonės įnašu.

6. EŽŪFKP lėšomis bendrai finansuojamos išlaidos negali būti bendrai finansuojamos struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo arba bet kurios kitos Sąjungos finansinės priemonės įnašu. Ši nuostata neturėtų riboti programavimo metodo, pagal kurį nuosekliai ir kompleksiškai sujungiama iš skirtingų BSP fondų teikiama parama, kurios gali prireikti norint pasiekti Reglamento (ES) .../2013 [CSF] 9 straipsnyje nustatytų teminių tikslų, ar trukdyti jį taikyti.

 

6a. Nacionalinį įnašą į reikalavimus atitinkančias viešąsias išlaidas galima pakeisti nekomerciniais privačiais įnašais.

7. Viešosios išlaidos įmonėms remti atitinka valstybės pagalbai nustatytas pagalbos ribas, išskyrus atvejus, jei šiame reglamente numatyta kitaip.

7. Viešosios išlaidos įmonėms remti atitinka valstybės pagalbai nustatytas pagalbos ribas, išskyrus atvejus, jei šiame reglamente numatyta kitaip.

 

__________________

 

1 OL L 118, 2010 5 12, p. 1.

 

2 OL L 53, 2002 2 23, p. 1.

(Komisijos 65 straipsnio 5 dalies tekstas pakeistas COM(2012) 0553) tekstu.)

Or. en

 

Pakeitimas  120

Pasiūlymas dėl reglamento

66 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

66 straipsnis

Išbraukta.

Veiksmų, kuriais iš esmės prisidedama prie inovacijų diegimo, finansavimas

 

Lėšos, pervestos EŽŪFKP taikant Reglamento (ES) Nr. DP/2012 7 straipsnio 2 dalį, skiriamos veiksmams, kuriais iš esmės padedama diegti inovacijas, svarbias žemės ūkio našumui ir tvarumui, taip pat klimato kaitos švelninimui arba prisitaikymui.

 

Or. en

 

Pakeitimas  121

Pasiūlymas dėl reglamento

67 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Išlaidos atitinka reikalavimus EŽŪFKP įnašui gauti tik tuo atveju, jei jos susijusios su veiksmais, kuriuos pagal 49 straipsnyje nustatytus atrankos kriterijus atrinko atitinkama programos valdymo institucija arba kurie atrinkti jos atsakomybe.

Išlaidos atitinka reikalavimus EŽŪFKP įnašui gauti tik tuo atveju, jei jos susijusios su veiksmais, kuriuos pagal 49 straipsnyje nustatytus atrankos kriterijus atrinko atitinkama programos valdymo institucija arba kurie atrinkti jos atsakomybe, išskyrus atvejus, kai pasiūlymai pateikiami pereinamuoju laikotarpiu tarp dviejų programų, siekiant išvengti pertraukų, galinčių trukdyti investicijoms.

Or. en

 

Pakeitimas  122

Pasiūlymas dėl reglamento

69 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Kai parama skiriama remiantis standartinėmis arba papildomomis sąnaudomis ir prarastomis pajamomis, valstybės narės užtikrina, kad atitinkami skaičiavimai būtų tinkami bei tikslūs ir atlikti iš anksto, laikantis teisingo, sąžiningo ir patikrinamo apskaičiavimo metodo. Todėl nuo institucijų, atliekančių skaičiavimus, nepriklausoma įstaiga, turinti deramą kompetenciją, išduoda pažymą, kuria patvirtinama, kad apskaičiavimai tinkami ir tikslūs. Ta pažyma įtraukiama į kaimo plėtros programą.

2. Kai parama skiriama remiantis standartinėmis arba papildomomis sąnaudomis ir prarastomis pajamomis, valstybės narės užtikrina, kad atitinkami skaičiavimai būtų tinkami bei tikslūs ir atlikti iš anksto, laikantis teisingo, sąžiningo ir patikrinamo apskaičiavimo metodo. Todėl nuo institucijų, atliekančių skaičiavimus, nepriklausoma įstaiga, turinti deramą kompetenciją, išduoda pažymą, kuria patvirtinama, kad apskaičiavimai tinkami ir tikslūs. Ta pažyma įtraukiama į kaimo plėtros programą. Komisija, prieš patvirtindama programas, įsitikina, kad visi atitinkami elementai yra įtraukti į skaičiavimus, pagrindinės prielaidos yra pagrįstos ir pagrindiniai parametrai yra tinkami.

Or. en

Pagrindimas

Šiame pakeitime atsispindi Audito Rūmų nurodytos problemos, pavyzdžiui, problemos, susijusios su pagalbos dydžių nustatymu (žr. specialios ataskaitos Nr. 7/2011 97 dalį).

 

Pakeitimas  123

Pasiūlymas dėl reglamento

73 straipsnio 1 dalies b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) kas ketvirtį teikia Komisijai atitinkamus veiksmų, kuriems skiriamas finansavimas, rodiklių duomenis, įskaitant pagrindinius paramos gavėjo ir projekto duomenis;

b) kasmet teikia Komisijai atitinkamus veiksmų, kuriems skiriamas finansavimas, rodiklių duomenis, įskaitant informaciją apie pajėgumų ir finansinius rodiklius;

Or. en

Pagrindimas

Kas ketvirtį rengiama ataskaita reiškia milžinišką administracinės naštos padidėjimą, prieštaraujantį bet kokioms supaprastinimo pastangoms.

 

Pakeitimas  124

Pasiūlymas dėl reglamento

73 straipsnio 3 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

3a. Jeigu valstybė narė turi daugiau negu vieną programą, gali būti skiriama koordinavimo įstaiga, užtikrinanti bent nuoseklų lėšų valdymą ir Komisijos bei nacionalinių valdymo institucijų ryšių palaikymą.

Or. en

Pagrindimas

Kaip siūloma Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo 5 konstatuojamojoje dalyje, turi būti pripažintas mokėjimo agentūrų koordinavimo įstaigos vaidmuo.

 

Pakeitimas  125

Pasiūlymas dėl reglamento

75 straipsnio a punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

a) parodyti kaimo plėtros politikos pažangą ir laimėjimus, įvertinti kaimo plėtros politikos intervencijos poveikį, veiksmingumą, našumą ir aktualumą;

a) kritiškai ir objektyviai įvertinti kaimo plėtros politikos pažangą ir laimėjimus, įvertinti kaimo plėtros politikos intervencijos poveikį, veiksmingumą, našumą ir tinkamumą;

Or. en

Pagrindimas

Pirminė formuluotė yra per griežta.

 

Pakeitimas  126

Pasiūlymas dėl reglamento

76 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Siekiant sudaryti sąlygas rinkti duomenis Sąjungos lygmeniu, 74 straipsnyje numatytoje stebėsenos ir vertinimo sistemoje pateikiamas visoms programoms taikomų bendrų rodiklių, rodančių pradinę padėtį ir programos finansinį vykdymą, pajėgumą, rezultatus ir poveikį, sąrašas.

1. Siekiant sudaryti sąlygas rinkti duomenis Sąjungos lygmeniu, 74 straipsnyje numatytoje stebėsenos ir vertinimo sistemoje pateikiamas visoms programoms taikomų bendrų rodiklių, rodančių pradinę padėtį ir programos finansinį vykdymą, pajėgumą ir rezultatus, sąrašas.

Or. en

 

Pakeitimas  127

Pasiūlymas dėl reglamento

78 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Paramos pagal kaimo plėtros priemones gavėjai ir vietos veiklos grupės įsipareigoja teikti valdymo institucijai ir (arba) paskirtiems vertintojams arba kitoms įstaigoms, kurioms perduotos valdymo institucijos funkcijos, visą informaciją, reikalingą programos stebėsenai ir vertinimui, visų pirma, siekiant nustatyti, ar vykdomi konkretūs tikslai ir prioritetai.

Paramos pagal kaimo plėtros priemones gavėjai ir vietos veiklos grupės įsipareigoja teikti valdymo institucijai ir (arba) paskirtiems vertintojams arba kitoms įstaigoms, kurioms perduotos valdymo institucijos funkcijos, visą informaciją, reikalingą programos stebėsenai ir vertinimui, visų pirma, siekiant nustatyti, ar vykdomi konkretūs tikslai ir prioritetai, ir užtikrinant, kad būtų laikomasi nacionalinės ir Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų teisių į konfidencialumą ir į asmens duomenų apsaugą.

Or. en

 

Pakeitimas  128

Pasiūlymas dėl reglamento

81 straipsnio 1 dalies b punktas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

b) nagrinėja su programos vertinimo planu susijusias veiklos kryptis ir pajėgumą;

b) nagrinėja valdymo institucijos pateiktą vertinimo planą ir jo įgyvendinimo pažangą;

Or. en

 

Pakeitimas  129

Pasiūlymas dėl reglamento

82 straipsnio 1 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

1. Nuo 2016 iki 2023 m. imtinai valstybė narė iki kiekvienų metų gegužės 31 d. pateikia Komisijai kaimo plėtros programos metinę įgyvendinimo ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus. 2016 m. pateikta ataskaita apima 2014 ir 2015 kalendorinius metus.

1. Nuo 2016 iki 2023 m. imtinai valstybė narė iki kiekvienų metų birželio 30 d. pateikia Komisijai kaimo plėtros programos metinę įgyvendinimo ataskaitą už praėjusius kalendorinius metus. Galutinę įgyvendinimo ataskaitą valstybės narės pateikia iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2016 m. pateikta ataskaita apima 2014 ir 2015 kalendorinius metus.

Or. en

 

Pakeitimas  130

Pasiūlymas dėl reglamento

85 straipsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2023 m. valstybės narės parengia kiekvienos kaimo plėtros programos ex post vertinimo ataskaitą. Ši ataskaita Komisijai pateikiama ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2023 m. valstybės narės parengia kiekvienos kaimo plėtros programos ex post vertinimo ataskaitą. Ši ataskaita parengiama ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Or. en

 

Pakeitimas  131

Pasiūlymas dėl reglamento

88 straipsnio 2 a dalis (nauja)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

2a. Jei taikomi SESV 107, 108 ir 109 straipsniai, Komisijai pagal 90 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatomos nuostatos dėl valstybės pagalbos taisyklių netaikymo visoms šiame reglamente numatytoms priemonėms, kurios nepatenka į SESV 42 straipsnio taikymo sritį.

Or. en

 

Pakeitimas  132

Pasiūlymas dėl reglamento

89 straipsnio antraštinė dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Papildomas nacionalinis finansavimas

Papildomas nacionalinis finansavimas ir pagalba, kuriai netaikomas SESV 42 straipsnis

Or. en

 

Pakeitimas  133

Pasiūlymas dėl reglamento

89 straipsnio pirma pastraipa

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Valstybės narės praneša apie savo mokamas išmokas, susijusias su veiksmais, patenkančiais į Sutarties 42 straipsnio taikymo sritį, skirtas kaimo plėtros priemonėms, kurioms skiriama Sąjungos parama, papildomai finansuoti, o Komisija šias išmokas kaip programavimo dalį, nurodytą 7 straipsnyje, patvirtina pagal šio reglamento nuostatas. Vertindama šias išmokas, Komisija analogijos būdu taiko kriterijus, nustatytus Sutarties 107 straipsnio taikymui. Atitinkama valstybė narė savo papildomą finansavimą kaimo plėtrai paskelbia galiojančiu tik po jo patvirtinimo.

Valstybės narės praneša apie savo mokamas išmokas, susijusias su veiksmais, patenkančiais į SESV 42 straipsnio taikymo sritį, skirtas kaimo plėtros priemonėms, kurioms skiriama Sąjungos parama, papildomai finansuoti, ir savo išmokas už veiksmus, kurie nepatenka į SESV 42 straipsnio taikymo sritį, o Komisija šias išmokas kaip programavimo dalį, nurodytą 7 straipsnyje, patvirtina pagal šio reglamento nuostatas. Vertindama šias išmokas, Komisija analogijos būdu taiko kriterijus, nustatytus SESV 107 straipsnio taikymui. Atitinkama valstybė narė savo papildomą finansavimą kaimo plėtrai paskelbia galiojančiu tik po jo patvirtinimo.

Or. en

 

Pakeitimas  134

Pasiūlymas dėl reglamento

90 straipsnio 2 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

2. Šiame reglamente nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami Komisijai neribotam laikui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

2. Šiame reglamente nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami Komisijai penkeriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

 

 

Or. en

Pagrindimas

EP turėtų aktyviai patvirtinti įgaliojimų suteikimą Komisijai ir neturėtų, kilus abejonėms, kovoti dėl savo paties teisėkūros teisių sugrąžinimo.

 

Pakeitimas  135

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedas. 18 straipsnio 3 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

18 straipsnio 3 dalis

Investicijos į materialų turtą

 

 

 

50 %

 

75 %

 

 

65 %

 

 

40 %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

50 %

 

75 %

 

 

65 %

 

40 %

Žemės ūkio sektorius

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų mažiau išsivysčiusiuose regionuose sumos

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų atokiausiuose regionuose sumos

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų mažosiose Egėjo jūros salose sumos

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų kituose regionuose sumos

Pirmiau nurodyti paramos dydžiai gali būti padidinti 20 proc. su sąlyga, kad didžiausia kompleksinė parama neviršija 90 proc., kai parama skiriama:

– jauniesiems ūkininkams įsikurti,

– kolektyvinėms investicijoms ir integruotiems projektams,

– vietovėms, kuriose esama 33 straipsnyje nurodytų gamtinių kliūčių,

– veiksmams, remiamiems pagal EIP.

I priede nurodytų produktų perdirbimas ir prekyba

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų mažiau išsivysčiusiuose regionuose sumos

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų atokiausiuose regionuose sumos

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų mažosiose Egėjo jūros salose sumos

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų kituose regionuose sumos

Pirmiau nurodyti paramos dydžiai gali būti padidinti 20 proc. su sąlyga, kad didžiausia kompleksinė parama neviršija 90 proc., kai parama skiriama veiksmams pagal EIP.

 

 

Pakeistas tekstas

18 straipsnio 3 dalis

Investicijos į materialų turtą

 

 

 

50 %

 

 

75 %

 

 

75 %

 

40 %

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

50 %

 

 

75 %

 

 

75 %

 

 

40 %

Žemės ūkio sektorius

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų mažiau išsivysčiusiuose regionuose sumos

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų atokiausiuose regionuose sumos

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų mažosiose Egėjo jūros salose sumos

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų kituose regionuose sumos

Pirmiau nurodyti paramos dydžiai gali būti padidinti 20 proc. su sąlyga, kad didžiausia kompleksinė parama neviršija 90 proc., kai parama skiriama:

– jauniesiems ūkininkams įsikurti,

– kolektyvinėms investicijoms ir integruotiems projektams,

– vietovėms, kuriose esama 33 straipsnyje nurodytų gamtinių kliūčių,

– veiksmams, remiamiems pagal EIP,

– ekologiškai ūkininkaujantiems ūkininkams,

– priemonėms, kurios skirtos tinklui „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyvai įgyvendinti,

– agrarinės aplinkosaugos programoms.

 

 

I priede nurodytų produktų perdirbimas ir prekyba

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų mažiau išsivysčiusiuose regionuose sumos

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų atokiausiuose regionuose sumos

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų mažosiose Egėjo jūros salose sumos

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų kituose regionuose sumos

Pirmiau nurodyti paramos dydžiai gali būti padidinti 20 proc. su sąlyga, kad didžiausia kompleksinė parama neviršija 90 proc., kai parama skiriama veiksmams pagal EIP ir kolektyvinėms investicijoms bei integruotiems projektams.

Or. en

 

Pakeitimas  136

Pasiūlymas dėl reglamento

I PRIEDAS. 24 straipsnio 3 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

24 straipsnio 3 dalis

Agrarinės miškininkystės sistemų sukūrimas

80 %

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų į agrarinės miškininkystės sistemų sukūrimą sumos

 

Pakeistas tekstas

24 straipsnio 3 dalis

Agrarinės miškininkystės sistemų sukūrimas

100 %

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų į agrarinės miškininkystės sistemų sukūrimą sumos

Or. en

 

Pakeitimas  137

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedas. 27 straipsnio 5 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

24 straipsnio 3 dalis

Investicijos į naujas miškininkystės technologijas ir į miškininkystės produktų perdirbimą ir prekybą

50 %

           
75 %

 

65 %

                       
40 %

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų mažiau išsivysčiusiuose regionuose sumos

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų atokiausiuose regionuose sumos

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų mažosiose Egėjo jūros salose sumos

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų kituose regionuose sumos

 

 

Pakeitimas

24 straipsnio 3 dalis

Investicijos į naujas miškininkystės technologijas ir į miškininkystės produktų perdirbimą ir prekybą

50 %

           
75 %

 

75 %

                       
40 %

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų mažiau išsivysčiusiuose regionuose sumos

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų atokiausiuose regionuose sumos

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų mažosiose Egėjo jūros salose sumos

paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų kituose regionuose sumos

 

Or. en

 

Pakeitimas  138

Pasiūlymas dėl reglamento

I priedas. 32 straipsnio 3 dalis

 

Komisijos siūlomas tekstas

32 straipsnio 3 dalis

Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių

25

250(*)

300(*)

 

mažiausia suma per metus už 1 ha

didžiausia suma per metus už 1 ha

didžiausia suma per metus už 1 ha kalnų vietovėse, kaip apibrėžta 46 straipsnio 2 dalyje 34 straipsnio 3 dalis

 

 

Pakeistas tekstas

32 straipsnio 3 dalis

Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių

25

250(*)

450(*)

 

mažiausia suma per metus už 1 ha

didžiausia suma per metus už 1 ha

didžiausia suma per metus už 1 ha kalnų vietovėse, kaip apibrėžta 46 straipsnio 2 dalyje 34 straipsnio 3 dalis

Or. en

 

Pakeitimas  139

Pasiūlymas dėl reglamento

I a priedas

Komisijos siūlomas tekstas

 

Pakeitimas

 

Ia PRIEDAS

64 straipsnyje nurodyti nacionaliniai finansiniai paketai

(mln. EUR)

 

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

Belgija

73 838

73 838

73 838

73 838

73 838

73 838

73 838

Bulgarija

400 215

400215

400 215

400 215

400 215

400 215

400 215

Čekija

432 820

432 820

432 820

432 820

432 820

432 820

432 820

Danija

87 536

87 536

87 536

87 536

87 536

87 536

87 536

Vokietija

1 355 922

1 355 922

1 355 922

1 355 922

1 355 922

1 355 922

1 355 922

Estija

109 623

109 623

109 623

109 623

109 623

109 623

109 623

Airija

377 842

377 842

377 842

377 842

377 842

377 842

377 842

Graikija

595 667

595 667

595 667

595 667

595 667

595 667

595 667

Ispanija

1 219 781

1 219 781

1 219 781

1 219 781

1 219 781

1 219 781

1 219 781

Parncūzija

1 148 806

1 148 806

1 148 806

1 148 806

1 148 806

1 148 806

1 148 806

Italija

1 361 055

1 361 055

1 361 055

1 361 055

1 361 055

1 361 055

1 361 055

Kipras

24 926

24 926

24 926

24 926

24 926

24 926

24 926

Latvija

159 703

159 703

159 703

159 703

159 703

159 703

159 703

Lietuva

267 461

267 461

267 461

267 461

267 461

267 461

267 461

Liuksemburgas

14 383

14 383

14 383

14 383

14 383

14 383

14 383

Vengrija

584 679

584 679

584 679

584 679

584 679

584 679

584 679

Мalta

11 762

11 762

11 762

11 762

11 762

11 762

11 762

Nyderlandai

89 850

89 850

89 850

89 850

89 850

89 850

89 850

Austrija

609 744

609 744

609 744

609 744

609 744

609 744

609 744

Lenkija

2 029 504

2 029 504

2 029 504

2 029 504

2 029 504

2 029 504

2 029 504

Portugalija

614 811

614 811

614 811

614 811

614 811

614 811

614 811

Rumunija

1 435 645

1 435 645

1 435 645

1 435 645

1 435 645

1 435 645

1 435 645

Slovėnija

138 743

138 743

138 743

138 743

138 743

138 743

138 743

Slovakija

302 467

302 467

302 467

302 467

302 467

302 467

302 467

Suomija

326 416

326 416

326 416

326 416

326 416

326 416

326 416

Švedija

291 736

291 736

291 736

291 736

291 736

291 736

291 736

Jungtinė Karalystė

362 465

362 465

362 465

362 465

362 465

362 465

362 465

Or. en

 

Pakeitimas  140

Pasiūlymas dėl reglamento

II priedas

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

 

Priedas išbrauktas.

Or. en

 

Pakeitimas  141

Pasiūlymas dėl reglamento

III priedas. Pirmo teminio paprogramio 1 a punktas (naujas)

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės lengvesnei kartų kaitai užtikrinti

Or. en

Pagrindimas

One of the major issues young farmers face when deciding to start their activity is the expenses and administrative hurdles of taking over the farming activities of their elder. These different elements difficult generational transition and are among the reasons why average age of farmers is above 50 years in the EU. Facilitating generational transition through public-private partnerships should be integrated within the indicative list of measures and operations of particular relevance to thematic sub-programmes in order to take this element into consideration when developing the rural development tools at national level.

 

Pakeitimas  142

Pasiūlymas dėl reglamento

V priedo 3 skirsnis

 

Komisijos siūlomas tekstas

Pakeitimas

17 straipsnis. Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės schemos

17 straipsnis. Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės schemos

32–33 straipsniai. Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių

32–33 straipsniai. Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių

 

34 straipsnis. Gyvūnų gerovė

Or. en

Pagrindimas

Ūkininkai, gaminantys užtikrindami tinkamą gerovę, atsižvelgia į rinkos reikalavimus, todėl už jų produktus gali būti mokama aukšta kaina ir kartu didinamas jų konkurencingumas. Juos reikia skatinti pradėti taikyti tokias gamybos sistemas.

 

 

Teisinė informacija - Privatumo politika