Procedūra : 2013/2543(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0125/2013

Pateikti tekstai :

B7-0125/2013

Debatai :

PV 12/03/2013 - 6
CRE 12/03/2013 - 6

Balsavimas :

PV 14/03/2013 - 8.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0090

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 159kWORD 107k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0121/2013
6.3.2013
PE507.377v02-00
 
B7-0125/2013/rev.

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų

pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį


dėl kovos su rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu, priešiškumu romų tautybės žmonėms, homofobija, transfobija ir visų kitų formų neapykantos nusikaltimais ir neapykantą kurstančiomis kalbomis stiprinimo (2013/2543(RSP))


Ulrike Lunacek, Nikos Chrysogelos, Carl Schlyter, Catherine Grèze, Jan Philipp Albrecht, Elisabeth Schroedter, Barbara Lochbihler, Franziska Keller, Raül Romeva i Rueda, Sandrine Bélier, Jean Lambert, Jean-Jacob Bicep, Nicole Kiil-Nielsen Verts/ALE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu, priešiškumu romų tautybės žmonėms, homofobija, transfobija ir visų kitų formų neapykantos nusikaltimais ir neapykantą kurstančiomis kalbomis stiprinimo (2013/2543(RSP))  
B7‑0125/2013/rev.

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į tarptautines žmogaus teisių priemones, kuriomis draudžiama diskriminacija, visų pirma JT konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo,

–   atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, ypač į jos 14 straipsnį, kuria draudžiama bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitokio statuso, ir pataisų protokolą Nr. 12 dėl bendrojo diskriminacijos uždraudimo, taip pat į susijusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką,

–   atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį, kuriuo draudžiama bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos arba pilietybės,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 2 straipsnį, kuriame nustatyta, kad ES yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises; šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 10 straipsnį, kuriame teigiama, kad nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus Sąjunga siekia kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos,

–   atsižvelgdamas į SESV 19 straipsnį, kuriuo ES suteikiami politiniai įgaliojimai imtis atitinkamų veiksmų, siekiant kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos,

–   atsižvelgdamas į SESV 67 straipsnį, kuriame teigiama, jog ES stengiasi užtikrinti aukštą saugumo lygį prevencijos bei kovos su [...] rasizmu ir ksenofobija priemonėmis,

–   atsižvelgdamas į SESV 83 straipsnio 2 dalį, pagal kurią, jei valstybių narių baudžiamųjų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų suderinimas pasirodo būtinas užtikrinant Sąjungos politikos veiksmingą įgyvendinimą srityje, kurioje taikomos derinimo priemonės, ES gali priimti direktyvas siekdama nustatyti būtiniausias taisykles dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo atitinkamoje srityje,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl rasizmo, ksenofobijos, antisemitizmo, islamofobijos, priešiškumo romų tautybės žmonėms, homofobijos, transfobijos, diskriminacijos, smurto dėl neapykantos, ekstremizmo ir į ES požiūrį į baudžiamąją teisę,

–   atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių agentūrą ir jos veiklą nediskriminavimo, rasizmo, ksenofobijos, antisemitizmo, homofobijos ir susijusios netolerancijos bei smurto dėl neapykantos srityse,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi rasizmas, ksenofobija, antisemitizmas, homofobija, transfobija, priešiškumas romų tautybės žmonėms ir susijusi tolerancijos stoka apima įsitikinimus, išankstinius nusistatymus ir nuostatas, kuriomis pateisinama diskriminacija, smurtas ir neapykanta tam tikru pagrindu;

B.  kadangi, nors visos valstybės narės savo teisinėse sistemose yra uždraudusios diskriminaciją, siekdamos skatinti visų lygybę, diskriminacija ir neapykantos nusikaltimai Pagrindinių teisių chartijoje išvardytais pagrindais, pvz., smurtas ir nusikaltimai dėl rasizmo, ksenofobijos, priešiškumo romų tautybės žmonėms, religinės netolerancijos, antisemitizmo, homofobijos, transfobijos arba priklausymo mažumai, vis dar vyksta ES;

C. kadangi ekstremistų ir populistų vadovai, kurių partijos keliose valstybėse narėse laimėjo rinkimus į parlamentą ir netgi yra atstovaujamos vyriausybėse, skatina kalbas, kampanijas, leidinius ir programas, kuriomis skleidžiama neapykanta ir netolerancija;

D. kadangi populistinė dešiniosios pakraipos Austrijos laisvės partija (FPÖ) leidžia kelti neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančių kalbų lygį ir netgi tai skatina; kadangi Austrijos populistinės FPÖ partijos narys Heinz-Christian Strache savo „Facebook“ puslapyje paskelbė antisemitinių karikatūrų; kadangi antisemitinių incidentų Austrijoje skaičius 2011–2012 m. padvigubėjo nuo 71 iki135; kadangi Austrijos kovos su rasizmu organizacija „Zara“ 2011 m. pranešė apie 706 rasizmo atvejus (įskaitant nužudymą, rasistinius sulaikymus, diskriminaciją ir neapykantą kurstančias kalbas), ypač prieš Afrikos kilmės žmones arba žmones su musulmoniškais vardais arba pavardėmis; be to, kadangi neseniai įvykę išpuoliai prieš jaunus homoseksualius vyrus parodė, kad Austrijos LGBT bendruomenė taip pat kenčia nuo neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančių kalbų;

E.  kadangi Graikijos populistinė neonacistinė partija „Chrisi Avgi“ (Auksinė aušra) skatina neapykantos nusikaltimus ir neapykantą skatinančias kalbas, o Graikijos policija toleruoja nebaudžiamumą už neapykantos nusikaltimus; kadangi, anot JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro, Graikijoje nuo 2012 m. sausio iki rugsėjo užregistruoti 87 rasistiniai nusikaltimai, 15 iš jų – policijai priskiriamas rasistinis smurtas ir prievarta; kadangi, anot migrantų sąjungų, Graikijoje 2011 ir 2012 metais buvo daugiau nei 600 rasistinių nusikaltimų atvejų, ypač prieš Pakistano ar Afganistano kilmės asmenis arba asmenis su musulmoniškais vardais arba pavardėmis; kadangi naujai įsteigti neapykantos nusikaltimų tyrimo padaliniai Graikijos policijoje veikia nepakankamai gerai, todėl daug neapykantos nusikaltimų nėra užregistruojami kaip tokie –, žymiausias toks atvejis yra neseniai nužudyto migranto iš Pakistano mirtis (važiuojantį dviračiu, jį mirtinai subadė peiliu du neonaciai); kadangi Graikijos LGBT bendruomenė praneša, kad nerimą kelia didėjantis homofobiniais ir transfobiniais motyvais pagrįstų neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančių kalbų mastas; kadangi pranešama, kad Graikijos policija nuolat nepripažįsta transfobinių ir homofobinių nusikaltimų, kaip patenkančių į naujų neapykantos nusikaltimų tyrimo padalinių kompetenciją, ir atsisako priimti skundus iš tokių nusikaltimų aukų arba iš nelegalių migrantų, kurie tampa neapykantos nusikaltimų aukomis;

F.  kadangi garsus konservatoriškų pažiūrų apžvalgininkas ir vienas Vengrijos partijos „Fidesz“ įkūrėjų Zsolt Bayer sukėlė pasipiktinimą Vengrijoje ir užsienyje lygindamas romus su gyvuliais ir sakydamas, kad „jiems neturėtų būti leidžiama egzistuoti“ ir kad „didelė dalis romų yra netinkami gyventi sambūvyje su kitais. Jie netinkami gyventi su žmonėmis. Tie romai yra gyvuliai ir elgiasi kaip gyvuliai. Kai jie susiduria su pasipriešinimu, jie ką nors nužudo. Jie nesugeba komunikuoti kaip žmonės. Nerišlūs garsai liejasi iš jų gyvuliškų snukių [...]“; be to, kadangi kraštutinių dešiniųjų Vengrijos partijai „Jobbik“ priklausantis užsienio politikos kritikas Márton Gyöngyösi paragino sudaryti žydų sąrašą, teigdamas, kad žydai kelia grėsmę saugumui;

G. kadangi Švedijoje 2011 m. neapykantos nusikaltimų, kurių motyvas kova su religija, kategorijos statistika rodo, kad neapykantos nusikaltimų, kurių motyvas islamofobija sumažėjo, o neapykantos nusikaltimų, kurių motyvas antisemitizmas, skaičius padidėjo; kadangi vis dėlto didžiausia kategorija buvo ksenofobiniai ir (arba) rasistiniai nusikaltimai; kadangi Švedijoje policijai pavyko išaiškinti tik 7 % neapykantos nusikaltimų, palyginti su iš viso 17 % nusikaltimų; kadangi buvo pranešimų apie antisemitinį smurtą Malmėje, į kuriuos, be kita ko, atkreipė dėmesį JT ir JAV prezidentas; kadangi 2012 m. rugsėjo mėn. šalia Malmės sinagogos sprogo bomba ir kadangi du jauni vyrai buvo suimti dėl įtarimų padarius šį nusikaltimą;

H. kadangi organizacijos „Human Rights Watch“ atlikti padėties Vokietijoje tyrimai, paskelbti 2011 m. gruodžio 9 d., atskleidė, kad neapykantos nusikaltimų aukos dažnai susiduria su netinkamu teisėsaugos institucijų elgesiu, įskaitant policijos nereagavimą agresorių atžvilgiu, atsisakymą ieškoti liudytojų arba užregistruoti jų parodymus, ir kai kuriais atvejais auka traktuojama kaip agresorius;

I.   kadangi Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija (ECRI) savo 2011 m. ataskaitoje apie Ispaniją išreiškia susirūpinimą dėl Konstitucinio Teismo 2007 m. sprendimo, kuriame skelbiama, kad Holokausto neigimo kriminalizavimas yra nekonstitucinis; kadangi šiame sprendime konstatuojama, kad paprastas, neutralus kai kurių faktų neigimas nesiekiant pateisinti ar kurstyti smurtą, neapykantą ar diskriminavimą baudžiamosios teisės požiūriu nėra nusikaltimas; kadangi 4 iš 12 teisėjų balsavo prieš šį sprendimą; kadangi ECRI buvo informuota, kad vietos Liaudies partijos (isp. Partido popular) lyderis keletą metų propagavo neapykantą kurstančias kalbas Badalonoje, netoli Barselonos, kaltindamas rumunų ir romų imigrantus, kad jie yra nusikalstamumo mieste priežastis; kadangi pilietinės visuomenės organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl paslėpto rasizmo ir rasinės diskriminacijos Ispanijoje, taip pat pasyvumo ir valios stokos pripažinti ir spręsti problemas žemesniuose valdžios lygmenyse; kadangi nėra jokių duomenų apie rasizmą ar rasinę diskriminaciją, ir dėl to pradeda atrodyti, kad rasizmas neegzistuoja; kadangi neapykantos nusikaltimų ir diskriminacijos tyrimų skyrius Barselonos prokuratūroje įsteigtas 2009 m. spalio mėn. po žiniasklaidos labai plačiai nušviestų dviejų knygynų Barselonoje savininkų, kurie prekiavo pateisinančiais genocidą ir jį skatinančiais leidiniais, teismų; kadangi, anot valdžios institucijų, kol kas neplanuojama panašių skyrių įsteigti kituose Ispanijos miestuose ir dar per anksti vertinti jo efektyvumą;

J.   kadangi Jungtinėje Karalystėje pastebimai padaugėjo neapykantos nusikaltimų prieš neįgaliuosius;

K. kadangi svarbu, kad ES ir jos valstybės narės imtųsi veiksmų ir kovotų su tokiu elgesiu privačioje ir viešojoje srityse ir užkirstų jam kelią užtikrindamos švietimą puoselėjant pagarbos, palankumo ir tolerancijos kultūrą bei garantuotų, kad aukos praneštų apie tokį elgesį, teisėsaugos institucijos jį tirtų ir už jį būtų baudžiama pagal teisinę sistemą;

L.  kadangi ES priėmė eilę priemonių, siekdama kovoti su tokiu elgesiu ir diskriminacija, visų pirma: Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (Rasinės lygybės direktyva)(1), Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Vienodo požiūrio įdarbinant direktyva)(2), kuri draudžia diskriminaciją užimtumo srityje dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis (Pamatinį sprendimą dėl rasizmo ir ksenofobijos)(3) ir ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendruosius principus;

M. kadangi pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai(4), reikalaujama, kad valstybės narės nediskriminuodamos, įskaitant nediskriminaciją dėl teisinio statuso, apsaugotų smurto dėl neapykantos aukas ir teiktų joms paramą; kadangi joje pripažįstama, jog nusikaltimų, padarytų dėl išankstinių nuostatų ar turint diskriminacinių motyvų, kurie visų pirma gali būti susiję su aukų asmeninėmis savybėmis, aukoms dėl specifinio nusikaltimo pobūdžio gali būti reikalinga speciali apsauga;

N. kadangi 2008 m. Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl vienodo požiūrio nepriklausomai nuo religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos kitose srityse nei įdarbinimas užtikrinimo (Lygybės direktyva) Taryba nepriėmė dėl tvirto kelių valstybių narių priešiškumo net po penkerius metus vykusių diskusijų;

O. kadangi Pagrindinių teisių agentūra informavo, kad oficialūs duomenys dažniausiai pateikiami apie rasistinius ir (arba) ksenofobinius nusikaltimus (25 valstybės narės), po jų eina antisemitiniai nusikaltimai (12), toliau nusikaltimai, kurių motyvas asmens seksualinė orientacija (8), ekstremistiniai nusikaltimai (7), nusikaltimai, kurių motyvas religija (6) ir islamofobiški nusikaltimai (6); kadangi keturios valstybės narės registruoja oficialius duomenis apie nusikaltimus, kurių motyvas asmens lyties tapatybė, priklausymas romų mažumai ar negalia;

P.  kadangi Pagrindinių teisių agentūra informavo, jog kas ketvirtas mažumai priklausantis asmuo buvo neapykantos nusikaltimo auka, jog apie 90 proc. šių incidentų nebuvo pranešta policijai ir kad tik keturios ES valstybės narės renka arba skelbia duomenis apie nusikaltimus prieš romus ir tik aštuonios registruoja nusikaltimus, kurių motyvas – aukos (suvokiama) lytinė orientacija;

Q. kadangi Pagrindinių teisių agentūra informavo, jog kas ketvirtas mažumai priklausantis asmuo buvo nusikaltimo dėl rasinių motyvų auka, jog apie 90 proc. visų užpuolimų arba grasinimų, kuriuos patyrė migrantai arba etninių mažumų nariai, nebuvo pranešta policijai;

R.  kadangi Parlamentas ne kartą ragino Komisiją, Tarybą ir valstybes nares stiprinti kovą su smurtu ir diskriminacija dėl neapykantos, pvz., rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu, islamofobija, homofobija, transfobija ir priešiškumu romų tautybės žmonėms;

S.  kadangi visų pirma jis ragino:

a)  visapusiškai įgyvendinti jau priimtas kovai su diskriminacija skirtas direktyvas ir pamatinį sprendimą dėl rasizmo ir ksenofobijos,

b)  nedelsiant priimti Lygybės direktyvą,

c)  persvarstyti Ppamatinį sprendimą dėl rasizmo ir ksenofobijos, siekiant išplėsti jo taikymo sritį ir sustiprinti jo nuostatas ir veiksmingumą,

d)  nacionalinėje ir Europos teisėje pripažinti nusikaltimą dėl neapykantos, neapykantos motyvą, kuriuo jis pagrįstas, ir poveikį, kurį jis turi aukoms, ir rinkti su juo susijusius duomenis,

e)  sudaryti lygybės, susijusios su seksualine orientacija ir lytine tapatybe, veiksmų planą;

f)   imtis veiksmų stiprinant kovą su priešiškumu romų tautybės žmonėms ir apsaugoti pagrindines romų teises nebūti persekiojamiems, nepatirti diskriminacijos ir nebūti išsiųstiems,

g)  viešuosius asmenis susilaikyti nuo viešų pareiškimų, kurie skatina ir kursto tam tikrų grupių asmenų neapykantą ar niekinimą dėl jų rasės, etninės kilmės, tikėjimo, negalios, seksualinės orientacijos ar pilietybės;

T.  kadangi Tarybai pirmininkaujanti Airija 2013 m. sausio 17–18 d. vykusiame neoficialiame Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje pradėjo diskusiją dėl ES veiksmų kovojant su neapykantos nusikaltimais, rasizmu, antisemitizmu, ksenofobija ir homofobija ir pabrėžė, kad reikia gerinti apsaugą ir duomenų rinkimą, taip pat reikia tvirtesnio vadovų įsipareigojimo aktyviai puoselėti Europos vertybes ir skatinti abipusės pagarbos kitą religiją išpažįstantiems, kitos etninės kilmės ar seksualinės orientacijos asmenims ir jų įtraukties aplinką;

U. kadangi už ES vidaus reikalus atsakinga Komisijos narė Cecilia Malmström neseniai įspėjo dėl kraštutinės dešinės politinio diskurso, kurstančio neapykantą visoje ES, nes mažumų , pvz., romų, musulmonų, žydų ir imigrantų, adresu vis dažniau skamba nepagarbūs žodžiai; kadangi rasistinis, ekstremistinis ir populistinis politinis diskursas, plintant smurtinio ekstremizmo grėsmei, taip pat gali įkvėpti „vienišus vilkus“ imtis beatodairiško žudymo;

V. kadangi siekiant įrodyti diskriminaciją teismo procesuose, išmatuoti nelygybę ir įvairovę, įvertinti prieš diskriminaciją nukreiptų teisės aktų veiksmingumą ir parengti efektyvią valstybės politiką būtina rinkti kolektyvinius, palyginamus ir patikimus suskirstytus duomenis;

W. kadangi tikimasi, kad būsimame Pagrindinių teisių agentūros pranešime apie lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų diskriminacijos ir viktimizacijos tyrimą bus parodytas homofobiniais ir transfobiniais motyvais pagrįstų neapykantos nusikaltimų ir neapykantą kurstančių kalbų mastas ES;

X. kadangi visos valstybės, dalyvaujančios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) veikloje, įskaitant visas valstybes nares, pripažino, jog su neapykantos nusikaltimais, apibrėžtais kaip nusikalstama veika, padaryta iš neapykantos paskatų, turi būti kovojama baudžiamosios teisės priemonėmis ir konkrečiai pritaikytomis politikos priemonėmis;

1.  ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares stiprinti kovą su smurtu ir diskriminacija, pagrįsta šališkumu ir neapykanta, valstybėse narėse:

a)   siūlyti ambicingą Pamatinio sprendimo 2008/913/TVR peržiūrą vadovaujantis Parlamento nurodytomis gairėmis ir aiškiai įtraukiant tam tikras antisemitizmo, islamofobijos, homofobijos, transfobijos ir priešiškumo romų tautybės žmonėms formas ir išraiškas,

b)   užtikrinti, kad visos atitinkamos ES baudžiamosios teisės priemonės, įskaitant pamatinį sprendimą, visapusiškai atitiktų žmogaus teisių standartus, taip pat saviraiškos laisvės srityje, aiškiai apibrėžiant ir nustatant elgesio normas, į kurias negalima veiksmingai reaguoti ne tokiomis griežtomis priemonėmis, ir apimtų platesnį laipsniškų sankcijų, įskaitant, prireikus, alternatyvias nuobaudas, pvz., viešuosius darbus, spektrą,

c)  pradėti taikyti visapusišką kovos su neapykantos nusikaltimais, kovos su smurtu dėl neapykantos ir diskriminacija strategiją,

d)  nedelsiant priimti Lygybės direktyvą, kuri yra viena iš pagrindinių ES priemonių skatinti ir užtikrinti tikrą lygybę ES ir kovoti su šališka ir daugeriopa diskriminacija,

e)  užtikrinti visapusišką ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendrųjų principų įgyvendinimą ir juos stiprinti, visų pirma pripažįstant priešiškumo romų tautybės žmonėms reiškinį ir teikiant ilgalaikę paramą kovai su juo, taip pat siekiant sudaryti sąlygas vietos ir regioninėms valdžios institucijoms parengti ir įgyvendinti veiksmingą žmogaus teises atitinkančią politiką, programas ir veiksmus, kuriais būtų siekiama įtraukti romus, panaudojant turimas lėšas, įskaitant ES lėšas; atidžiai stebėti, ar gerbiamos pagrindinės teisės ir kaip įgyvendinama Laisvo judėjimo direktyvą,

f)   sistemingai vertinti ekspertines žinias, sukauptas vykdant įvairias susijusias ES programas („Daphne“, Pagrindinės teisės ir pilietybė (2007–2013 m.), Teisės ir pilietybė (2014–2020 m.) ir Teisingumas (2014–2020 m.)), įskaitant atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimą,

g)  užtikrinti, kad būtų platesniu mastu renkami patikimi duomenys apie neapykantos nusikaltimus, t. y. registruojami bent tie atvejai, apie kuriuos visuomenė praneša ir kuriuos valdžios institucijos registruoja, apkaltinamųjų nuosprendžių skaičius, priežastys, dėl kurių nusikaltimai pripažinti diskriminaciniais, ir paskirtos bausmės, taip pat viktimizacijos tyrimai, susiję su nusikaltimų, apie kuriuos nepranešama, pobūdžiu ir paplitimu, nusikaltimų aukų patirtis teisėsaugos institucijose, nepranešimo apie nusikaltimus priežastys ir neapykantos nusikaltimų aukų žinios apie savo teises,

h)  įgyvendinti priemones, kuriomis būtų užtikrinama, kad neapykantos nusikaltimai būtų matomi ES, parodant, jog valdžios institucijos juos vertina rimtai, skatinant neapykantos nusikaltimų aukas ir liudininkus apie juos pranešti ir sudarant galimybes siekti žalos atlyginimo iš pažeidėjų,

i)   įgyvendinti pakartotinį Parlamento prašymą parengti lygybės, susijusios su seksualine orientacija ir lytine tapatybe, veiksmų planą,

j)   ES pasirašyti JT konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, atsižvelgiant į tai, kad visos valstybės narės ją jau ratifikavo,

k)  įgyvendinti atitinkamus valstybių narių įsipareigojimus kituose tarptautiniuose forumuose, įskaitant ESBO ministrų tarybos sprendimą Nr. 9/09 dėl kovos su neapykantos nusikaltimais ir Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendaciją CM/Rec(2010)5 dėl kovos su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės priemonių,

l)   remti ir įgyvendinti nacionalinę politiką ir programas, visų pirma siekiant panaikinti smurtą prieš neįgaliuosius ir įgyvendinant 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios,

m) į ES agentūrų (pvz., Pagrindinių teisių agentūros, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo, Europos policijos koledžo, Eurojusto, Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros ir Europos prieglobsčio paramos biuro) darbo programas įtraukti klausimus, susijusius su visomis smurto dėl neapykantos formomis;

2.  ragina tas valstybes nares, kurios prieštarauja Lygybės direktyvai ir blokuoja jos priėmimą, viešai paskelbti savo motyvus, kad būtų galima dėl jų viešai ir skaidriai diskutuoti;

3.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad visų lygmenų ir visų sričių (vyriausybės, valstybės, regioninių ir vietos administracijų, teisėsaugos institucijų, teisminių institucijų, politinių partijų, politiniai ir religiniai ir t. t.) vadovai ir valdžios institucijos savo veiksmais ir pareiškimais nekurstytų diskriminacijos, smurto ir neapykantos ir jų netoleruotų;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

OL C 180, 2000 7 19, p. 22.

(2)

OL C 303, 2000 12 2, p. 16.

(3)

OL C 328, 2008 12 6, p. 55.

(4)

OL C 315, 2012 11 14, p. 57.

Teisinė informacija - Privatumo politika