Procedūra : 2013/2612(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0194/2013

Pateikti tekstai :

B7-0194/2013

Debatai :

Balsavimas :

PV 23/05/2013 - 13.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0224

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 143kWORD 98k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0188/2013
15.5.2013
PE509.822v01-00
 
B7-0194/2013

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį


dėl pereinamojo laikotarpio Arabų pavasario šalių turto grąžinimo (2013/2612(RSP))


Hélène Flautre, Nicole Kiil-Nielsen, Franziska Katharina Brantner, Isabelle Durant, Jean-Paul Besset, Judith Sargentini, Eva Joly Verts/ALE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl pereinamojo laikotarpio Arabų pavasario šalių turto grąžinimo (2013/2612(RSP))  
B7‑0194/2013

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl pereinamojo laikotarpio Arabų pavasario šalių, ypač į 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl padėties Egipte(1),

–   atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 12 d. Viduržemio jūros šalių sąjungos parlamentinės asamblėjos politikos, saugumo ir žmogaus teisių komiteto rekomendaciją;

–   atsižvelgdamas į pirmininkų išvadas po 2011 m. rugsėjo 29 d. ES ir Tuniso darbo grupės posėdžio ir į pirmininkų išvadas po 2012 m. lapkričio 14 d. ES ir Egipto darbo grupės posėdžio;

–   atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 4 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 101/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir įstaigoms atsižvelgiant į padėtį Tunise, jį iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1100/2012,

–   atsižvelgdama į 2011 m. kovo 21 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 270/2011 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų tam tikriems asmenims, subjektams ir organizacijoms atsižvelgiant į padėtį Egipte ir į iš dalies jį keičiantį Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1099/2012,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą Nr. 2011/137/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje ir jį iš dalies keičiančius Tarybos sprendimus 2011/625/BUSP ir 2011/178/BUSP, į 2011 kovo 2 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 204/2011 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje ir jį iš dalies keičiantį Tarybos reglamentą (ES) Nr. 965/2011 ir į tarybos įgyvendinimo reglamentus (ES) Nr. 364/2013 ir Nr. 50/2013, kuriais įgyvendinama Reglamento (ES) Nr. 204/2011 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje 16 straipsnio 2 dalis,

–   atsižvelgdamas į esamas ES teisines priemones, skirtas konfiskavimui ir turto grąžinimui gerinti, nustatytas remiantis Tarybos sprendimais 2001/500/TVR, 2003/577/TVR, 2005/212/TVR, 2006/783/TVR ir 2007/845/TVR, ir į pasiūlymą dėl 2012 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (COM(2012) 85),

–   atsižvelgdamas į 2003 m. Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją (angl. UNCAC), kuri įsigaliojo 2005 m. ir kuriai Europos Sąjungos vardu buvo pritarta 2008 m. rugsėjo 25 d. Tarybos sprendimu 2008/801/EB,

–   atsižvelgdamas į 2000 m. Jungtinių tautų konvenciją dėl tarptautinio organizuoto nusikalstamumo (Palermo konvenciją),

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1970 (2011), 1973 (2011) ir 2009 (2011) dėl Libijos,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 19 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl neigiamo į kilmės šalis nerepatrijuotų neteisėtos kilmės lėšų poveikio naudojimuisi žmogaus teisėmis ir tarptautinio bendradarbiavimo gerinimo svarbos,

–   atsižvelgdamas į pagrobto turto grąžinimo iniciatyvą, bendrą Pasaulio banko ir Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro programą,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 21 d. Didžiojo aštuoneto (G8) Dovilio partnerystės su pereinamojo laikotarpio Arabų šalimis turto sugrąžinimo veiksmų planą,

–   atsižvelgdamas į pirmąjį Arabų šalių turto susigrąžinimo forumą (AFAR), kurį 2012 m. rugsėjo 11–13 d. bendrai organizavo Kataras ir Didžiojo aštuoneto (G 8) aukščiausiojo lygio susitikimui pirmininkavusios JAV, ir jo baigiamąją ataskaitą,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi labai svarbu, kad ES parodytų savo tvirtą ir tikrą įsipareigojimą daugiau nebetaikyti ankstesnio požiūrio į Viduržemio jūros pietinės pakrantės šalis, kuris pasižymėjo artimais politiniais ir ekonominiais ryšiais su vietos elitais, nekreipiant dėmesio į tai, kad jiems trūko demokratinio legitimumo ir kad tose šalyse buvo paplitę žmogaus teisių pažeidimai, ir nuo to požiūrio atsiriboti;

B.  kadangi turto susigrąžinimas yra labai svarbus ir jautrus ekonominis klausimas atitinkamiems pietiniams kaimynams, atsižvelgiant į šio turto potencialą ir moralinę reikšmę; kadangi turto susigrąžinimas susijęs su stipria žinia, nukreipta prieš korupcijoje dalyvavusių asmenų nebaudžiamumą, ir taip pat prisideda mažinant tarptautinės finansų sistemos nestabilumą, spendžiant klausimus, susijusius su lėšomis, kurios dažnai naudojamos finansinių spekuliacijų operacijoms;

C. kadangi tarptautinė bendruomenė sukūrė tvirtą tarptautinių susitarimų ir standartų sistemą, skirtą klausimams, susijusiems su korupcija, pinigų plovimu ir teisėsauga, spręsti, ypač atsižvelgiant į 2003 m. Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją; kadangi turto susigrąžinimo klausimas yra šių veiksmų susikirtimo vietoje; kadangi Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją 51 straipsnyje teigiama, kad turto sugrąžinimas yra „vienas iš pagrindinių šios Konvencijos principų. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, šioje srityje kaip galima glaudžiau bendradarbiauja viena su kita ir teikia viena kitai kaip galima didesnę pagalbą“, o 46 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, kad „Konvencijos Šalys teikia viena kitai kiek įmanoma didesnę tarpusavio teisinę pagalbą, atlikdamos tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir teisminį nagrinėjimą dėl nusikaltimų, kuriems taikoma ši Konvencija“;

 

D. kadangi praktinė atsakomybė turto sugrąžinimo klausimu visų pirma ir daugiausiai priklauso šalių, į kurias kreiptasi, nacionalinėms institucijoms; kadangi ES kontekste, jei turto įšaldymas priklauso Sąjungos kompetencijai, minėto turto sugrąžinimo ir paskirstymo kompetencija tenka valstybėms narėms, remiantis jų nacionaliniais teisės aktais; kadangi sugrąžinant turtą, vien dėl jo pobūdžio, reikia stiprios politinės valios ir tvirto daugybės nacionalinių agentūrų bendradarbiavimo tiek besikreipiančiose šalyse, tiek šalyse, į kurias kreiptasi;

E.  kadangi po Arabų pavasario revoliucijų Egipte ir Tunise ES skubiai įšaldė buvusių diktatorių, jų šeimų ir kai kurių kitų su režimu susijusių asmenų turtą; kadangi Libijos atveju, remdamasi JT Saugumo Tarybos rezoliucija 1970 (2011), ES priėmė panašų sprendimą; kadangi pagal naują Tarybos 2012 m. lapkričio 26 d. patvirtintą teisės aktų sistemą ES valstybės narės, remdamosi pripažintais teismo sprendimais, gali nutraukti Egiptui ir Tunisui taikomą turto įšaldimą;

F.  kadangi ES ir Tuniso darbo grupės pirmininkų 2011 m. rugsėjo 29 d. išvadose teigiama, kad darbo grupė yra įsipareigojusi daryti viską, kas įmanoma, kad būtų padedama valdžios institucijoms Tuniso žmonėms grąžinti tai, kas buvo pagrobta klestint buvusio režimo korupcijai. Siekdama paskatinti turto sugrąžinimą, ES pranešė, kad ji teiks pagalbą Tuniso valdžios institucijoms, būtent sudarydama turto sugrąžinimo paramos komandą, su Tunise ir Briuselyje dirbančiais ekspertais;

G. kadangi ES ir Egipto darbo grupės pirmininkų išvadose teigiama, kad neteisėtai pasisavinto turto įšaldymas ir grąžinimas yra Egiptui ir ES labai svarbus politinis klausimas ir kad ES ir toliau imsis vadovaujančio vaidmens sprendžiant turto grąžinimo klausimą ir glaudžiai dirbs su tarptautiniais partneriais, pvz., Šveicarija, su tarptautinėmis finansų institucijomis, Pasaulio Banko StAR iniciatyva ir Didžiuoju aštuonetu (G8), kad būtų apibrėžta dabartinė padėtis, pasiūlyti konkretūs tolimesni veiksmai ir sustiprintas koordinavimas;

H. kadangi Egiptas, Libija ir Tunisas įdėjo didelių pastangų, siekdami užtikrinti, kad buvusių diktatorių ir jų vykdomų režimų neteisėtai pasisavintas ir pagrobtas turtas būtų grąžintas šioms šalims; kadangi keletas pagrindinių tarptautinių veikėjų, įskaitant ES, Didžiojo aštuoneto narius ir Šveicariją, teigiamai sureagavo į šias pastangas; be to, kadangi šioje srityje buvo pasiekta mažai rezultatų, ir jaučiamas didėjantis teisėtas besikreipiančių šalių vyriausybių ir pilietinių visuomenių nepasitenkinimas;

I.   kadangi Londono aukštesnysis teismas priėmė sprendimą, kad 10 mln. svarų vertės vyriausiojo nuversto Libijos diktatoriaus Moammaro al Kaddafio sūnaus Londone įsigytas dvaras priklauso Libijos gyventojams; kadangi 2013 m. kovo 27 d. Pasaulio banko ir JT bendros programos StAR delegacija po susitikimo su Libijos valdžios institucijų atstovais Tripolyje dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą surasti Libijos turtą ir dirbti, kad būtų užtikrintas visų M. al Kaddafio režimo pagrobtų lėšų grąžinimas;

J.   kadangi 2013 m. balandžio mėn. Libano valdžios institucijos grąžino Tuniso valdžios institucijoms beveik 30 mln. JAV dolerių, neteisėtai pervestų į buvusio Tuniso vadovo banko sąskaitas;

K. kadangi aktyvus atitinkamų finansinių centrų įsipareigojimas ir pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas bei indėlis tiek besikreipiančiose šalyse, tiek šalyse, į kurias kreiptasi, yra pagrindiniai sėkmingo turto sugrąžinimo iniciatyvų elementai;

L.  kadangi yra labai svarbu informuoti apie sugražinant turtą dedamas pastangas ir jį vykdyti skaidriai siekiant skleisti gerąją patirtį ir sukurti paskatas publikuojant laimėjimus;

M. kadangi autoritarinių režimų skolos buvo prisiimtos nepaisant jų gyventojų interesų ir gautos lėšos nebuvo naudojamos jų interesams – jos yra odiozinės skolos (angl. odious debt); kadangi pilietinės visuomenės organizacijos ir parlamentarai iš Tuniso ir Egipto paragino atlikti nepriklausomą jų valstybės skolos auditą; kadangi Tuniso prezidentas Marzouki savo kalboje Europos Parlamente 2013 m. vasario 1 d. paragino Europos Sąjungos valstybes nares pasekti Vokietijos pavyzdžiu, paverčiant dalį Tuniso užsienio skolos, prisiimtos Ben Ali režimo metu, parama vystymuisi; kadangi per 100 Europos Parlamento narių pasirašė peticiją dėl Tuniso užsienio skolos mokėjimo sustabdymo, kol nebus atliktas nepriklausomas auditas, siekiant nustatyti odiozinę ir neteisėtą šios skolos dalį; kadangi anot Pasaulio banko ketvirtis Tuniso užsienio skolos tenka Prancūzijai ir Europos investicijų bankui;

1.  pabrėžia, kad neteisėtai pasisavinto buvusių diktatorių ir jų vykdomų režimų metu pridarytų odiozinių skolų nustatymas ir pagrobto turto gražinimas pereinamojo laikotarpio Arabų pavasario šalims turi ne tik ekonominę reikšmę, bet ir yra morališkai būtinas ir didelės politinės reikšmės klausimas, nes jis simbolizuoja teisingumo ir atskaitomybės atstatymą remiantis demokratijos ir teisinės valstybės principais, taip pat ES politiniu įsipareigojimu bei patikimumu, be to, jis yra labai svarbi Sąjungos partnerystės su kaimyninėmis pietų šalimis, ypač Egiptu, Libija ir Tunisu, dalis;

2.  pabrėžia, kad nors ir turto grąžinimo procesai vyksta laikantis nacionalinių teisinių nuostatų ir atitinkami įgaliojimai visų pirma tenka nacionalinėms valdžios institucijoms, kitoms Europos ir ne tik Europos valstybėms, ES atlieka labai svarbų vaidmenį skatindama šį procesą ir sudarydama jam palankias sąlygas, visų pirma šalių, su kuriomis galioja pagrindų susitarimai, ir ekonominių organizacijų, kurioms priklauso ES, atžvilgiu;

3.  apgailestauja, kad nepaisant Egipto, Libijos ir Tuniso valdžios institucijų dedamų labai didelių pastangų ir stiprios visų šalių politinės valios, siekiantys susigrąžinti neteisėtai pasisavintą turtą, sulaukė labai ribotos sėkmės, taip iš esmės atsitiko dėl įvairiose nacionalinėse teisinėse sistemose taikomų nuostatų ir procedūrų įvairovės ir sudėtingumo, įstatymų nelankstumo, atitinkamų Arabų pavasario šalių kompetencijos, susijusios su teisinėmis, finansinėmis ir administracinėmis Europos ir kitų šalių jurisdikcijose taikomomis procedūromis, trūkumo;

4.  apgailestauja, kad ES ir jos valstybės narės kaip visuma iš esmės nesugebėjo įgyventi suinteresuotų šalių teisėtų lūkesčių, jog imsis visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad būtų laiku grąžintos neteisėtai įgytos lėšos ir kad todėl kenkiama peržiūrėtos ES politikos Arabų pavasario šalių atžvilgiu patikimumui;

5.  ragina ES ir jos valstybes nares dėti daugiau pastangų turto grąžinimo Egiptui, Libijai ir Tunisui srityje; pabrėžia, kad turto grąžinimas yra labai svarbus Sąjungos paramos perėjimui prie demokratijos ir ekonomikos atkūrimo šiose šalyse aspektas ir gali labiau sustiprinti abiejų šalių tarpusavio pasitikėjimą vadovaujantis visuomenės, kuri yra dėl peržiūrėtos Europos kaimynystės politikos kertinis akmuo, partnerystės principu;

6.  palankiai vertina naują 2012 m. lapkričio 26 d. Tarybos patvirtintą teisės aktų sistemą, kuria palengvinamas pasisavintų lėšų grąžinimas Egiptui ir Tunisui, leidžiant valstybėms narėms atiduoti įšaldytą turtą remiantis pripažintais teismo sprendimais ir skatinant valstybių narių ir Egipto bei Tuniso atitinkamų institucijų keitimąsi informacija; vis dėlto pabrėžia, kad reikia pasiekti konkrečių rezultatų per pagrįstą laikotarpį ir visapusiškai į šį procesą įtraukti Libiją;

7.  ragina visų valstybių narių nacionalines turto grąžinimo tarnybas glaudžiai bendradarbiauti ir plėtoti santykius su atitinkamomis Arabų pavasario šalių valdžios institucijomis, kad padėtų joms vykdyti sudėtingas teisines procedūras; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą imtis aktyvaus vadovaujamo vaidmens, ypač koordinuojant valstybių narių pastangas, stiprinant pajėgumus ir skatinant visų susijusių valstybių bendradarbiavimą;

8.  atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Italijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Prancūzijos ir Šveicarijos iniciatyvą parengti vadovą, kuriame būtų išsamiai aprašytos jų nacionalinių teisės sistemų nuostatos turto grąžinimo srityje, kad besikreipiančios šalys pradėtų geriau suprasti tai, kas teisiškai įmanoma, kokios rūšies informaciją galima gauti, kokie tyrimai gali būti vykdomi ir ką reikia daryti, norint veiksmingai susigrąžinti turtą naudojantis savitarpio teisine pagalba; ragina visas valstybes nares padaryti tą patį;

9.  palankiai vertina ES institucijų ir kitų pagrindinių tarptautinių veikėjų bendradarbiavimą Egipto, Libijos ir Tuniso turto susigrąžinimo srityje, ypač atsižvelgdamas į Pasaulio banko ir Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro Pagrobto turto grąžinimo (angl. StAR) iniciatyvą; pabrėžia, kad svarbu visapusiškai išnaudoti esamas priemones tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu, kartu priimant būtinus naujus arba koreguojant šioje srityje nacionalinėse teisinėse sistemose galiojančius teisės aktus;

10. teigiamai vertina Didžiojo aštuoneto (G 8) turto grąžinimo veiksmų plano iniciatyvą, pagal kurią nurodomos konkrečios bendradarbiavimo skatinimo ir pagalbos teikimo konkrečiais atvejais priemonės, pajėgumų stiprinimo ir techninės pagalbos teikimo pastangos, ir siūlo naudoti regioninę bendradarbiavimo iniciatyvą – Europos ir Arabų šalių turto sugrąžinimo forumą – diskusijoms rengti ir bendradarbiavimui tęstinių pastangų srityje plėtoti;

11. ragina nedelsiant sukurti ES mechanizmą, sudarytą iš tyrėjų, prokurorų, teisininkų ir kitų ekspertų grupės, iš valstybių narių ir kitų susijusių Europos ir ne Europos šalių, įskaitant Kanadą ir Jungtinių Amerikos Valstijas, siekiant teikti teisines ir technines konsultacijas Arabų pavasario šalims, bandančioms susigrąžinti turtą; prašo, kad šis mechanizmas būtų tinkamai finansuojamas, taikant atitinkamą finansinę priemonę Europos Sąjungos išorės santykių srityje; pabrėžia, kad atsižvelgiant į tai, jog teisminės procedūros sudėtingos, jautrios ir ilgos, svarbu, kad šis ES mechanizmas būtų tvarus;

12. ragina Europos Sąjungą pasimokyti iš savo patirties grąžinant turtą Arabų pavasario šalims, įskaitant trūkumus ES ir valstybių narių teisinėse ir politikos sistemose, taip pat tarptautiniu lygmeniu šiuo klausimu; ragina Europos Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą parengti komunikatą, kuriame būtų išdėstytos galimos iniciatyvos ES ir tarptautiniu lygmenimis, siekiant užtikrinti greitą ir veiksmingą neteisėtai įgyto turto grąžinimą pasibaigus perėjimo prie demokratijos procesams trečiosiose šalyse ir užtikrinti, kad turtui, kurį pagrobė korumpuoti režimai, neliktų saugaus prieglobsčio visų pirma Europos finansų sistemoje ir visame pasaulyje apskritai;

13. ragina Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinę asamblėją spręsti pereinamojo laikotarpio Arabų pavasario šalių turto susigrąžinimo klausimą, siekiant į šį procesą įtraukti nacionalinių parlamentų narius iš abiejų Viduržemio jūros krantų;

14. ragina Arabų Lygą nustatyti, priimti ir greitai įdiegti bendradarbiavimo dėl turto grąžinimo mechanizmus ir ragina Persijos įlankos šalis visų pirma sustiprinti bendradarbiavimą ir pasiūlyti savo teisinę pagalbą Arabų pavasario šalims vykdant turto susigrąžinimo procesą;

15. mano, kad dalis Arabų pavasario šalių skolos galėtų labai lengvai patekti į teisinę s nelegalios, neteisėtos ar odiozinės skolos apibrėžtį, ir todėl ragina nustatyti odiozinių skolų dydį;

16. ragina paskelbti moratoriumą palūkanų už Tuniso užsienio skolą mokėjimui, kol bus atliktas nuo 1987 m. iki 2011 m. vasario mėn. valstybės prisiimtų užsienio paskolų ar paskolų, kurioms suteiktos valstybės garantijos, nepriklausomas auditas, kad būtų nustatyta odiozinės ir neteisėtos skolos dalis; ragina Europos investicijų banką, Prancūziją ir kitus didžiuosius Europos kreditorius atlikti savarankišką, išsamų savo paskolų sutarčių, sudarytų su Tunisu Ben Ali režimo metu, auditą; skatina minėtus veikėjus šiame kontekste išnagrinėti galimybę paversti dalį savo skolos parama vystymuisi; ragina Komisiją paremti šį procesą, įskaitant jo bendrą finansavimą;

17. pabrėžia pilietinės visuomenės organizacijų indėlio svarbą tiek besikreipiančiose šalyse, tiek šalyse, į kurias kreiptasi, vykdant turto grąžinimo procesą, taip pat atsižvelgiant į užsienio skolų odiozinės dalies nustatymą, visų pirma teikiant informaciją atitinkamoms institucijoms, skatinant bendradarbiavimą tarp pagrindinių nacionalinių ir tarptautinių veikėjų, stebint turto grąžą ir užtikrinant, kad sugrąžintas turtas prašančiosiose valstybėse būtų naudojamas skaidriai ir veiksmingai;

18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Šveicarijos ir Kanados parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Amerikos Valstijų Kongresui ir prezidentui, Egipto, Libijos ir Tuniso parlamentams ir vyriausybėms ir Europos investicijų bankui.

 

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0095.

Teisinė informacija - Privatumo politika