Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0228/2013Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0228/2013

    PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Sirijos pabėgėlių padėties kaimyninėse šalyse

    20.5.2013 - (2013/2611(RSP))

    pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
    pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

    Marietje Schaake, Annemie Neyts-Uyttebroeck, Ivo Vajgl, Izaskun Bilbao Barandica, Marielle de Sarnez, Nathalie Griesbeck, Robert Rochefort, Louis Michel, Johannes Cornelis van Baalen, Sarah Ludford, Kristiina Ojuland, Sonia Alfano ALDE frakcijos vardu

    Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0199/2013

    Procedūra : 2013/2611(RSP)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    B7-0228/2013
    Pateikti tekstai :
    B7-0228/2013
    Debatai :
    Priimti tekstai :

    B7‑0228/2013

    Europos Parlamento rezoliucija dėl Sirijos pabėgėlių padėties kaimyninėse šalyse

    (2013/2611(RSP))

    Europos Parlamentas,

    –   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos, ypač į 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją [1] ir rugsėjo 13 d. rezoliuciją [2] ,

    –   atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos susitikimų, vykusių 2012 m. kovo 23 d., balandžio 23 d., gegužės 14 d., birželio 25 d., liepos 23 d., spalio 15 d., lapkričio 19 d. ir gruodžio 10 d., taip pat 2013 m. sausio 23 d., vasario 18 d., kovo 11 d. ir balandžio 22 d., išvadas, atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 2 d., birželio 29 d., gruodžio 14 d. ir 2013 m. vasario 8 d. vykusių Europos Vadovų Tarybos susitikimų išvadas dėl Sirijos,

    –   atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton pareiškimus dėl Sirijos pabėgėlių, visų pirma į jos pastabas, pateiktas 2013 m. kovo 13 d. plenarinio posėdžio diskusijoje Strasbūre, ir į jos 2013 m. gegužės 8 d. pareiškimą; atsižvelgdamas į Komisijos narės, atsakingos už tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą, Kristalinos Georgievos pareiškimus dėl Sirijos pabėgėlių ir ES atsako, visų pirma į jos 2013 m. gegužės 12 d. pareiškimą, ir į ECHO (Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD) ataskaitas bei informacijos suvestines apie padėtį Sirijoje,

    –   atsižvelgdamas į Saugumo Tarybos pranešimus Sirijos klausimu, kuriuos pateikė JT Generalinio Sekretoriaus pavaduotoja humanitariniams klausimams ir humanitarinės pagalbos koordinatorė Valerie Amos, ypač į 2013 m. balandžio 18 d. pranešimą,

    –   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro António Guterreso JT Saugumo Tarybai pateiktas pastabas, visų pirma 2013 m. balandžio 18 d. pastabas,

    –   atsižvelgdamas į naujausią Sirijos regioninės pagalbos teikimo planą 2013 m. sausio–birželio mėn. ir visus regioninės pagalbos teikimo planus, kuriuos nuo pirmojo plano 2012 m. kovo mėn. pateikė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras,

    –   atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 19 d. parengtą 2013 m. humanitarinės pagalbos teikimo Sirijai planą (angl. Syria Humanitarian Assistance Response Plan – SHARP), kurį bendradarbiaudama su JT sistema parengė Sirijos Arabų Respublikos vyriausybė,

    –   atsižvelgdamas į JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (angl. OCHA) išleistus Humanitarinės pagalbos Sirijai biuletenius,

    –   atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 46/182 „Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju koordinavimo stiprinimas (angl. Strengthening of the coordination of humanitarian emergency assistance of the United Nations) ir prie jos pridėtus pagrindinius principus,

    –   atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 30 d. Kuveite surengtos Tarptautinės humanitarinės paramos Sirijai aukšto lygio konferencijos apibendrinamąją ataskaitą,

    –   atsižvelgdamas į veiklos grupės Sirijos klausimu 2012 m. birželio 30 d. galutinį komunikatą („Ženevos komunikatą“),

    –   atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

    –   atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,

    –   atsižvelgdamas į Vaiko teisių konvenciją ir į Fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose – Sirija yra pasirašiusi juos visus,

    –   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

    A. kadangi iki 2013 m. gegužės 16 d. JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (angl. UNHCR) iš viso užregistravo 1 523 626 Sirijos pabėgėlius kaimyninėse šalyse ir Šiaurės Afrikoje; kadangi manoma, kad bendras pabėgėlių, įskaitant neregistruotos, skaičius yra daug didesnis; kadangi pagal UNHCR apskaičiavimus 7 mln. Sirijos gyventojų priklauso nuo pagalbos, 3,1 mln. vaikų dėl Sirijos karo reikia pagalbos, o šalies viduje perkeltų asmenų 2013 m. gegužės 6 d. buvo 4,25 mln. (bendras Sirijos gyventojų skaičius – 21,4 mln.);

    B.  kadangi 2013 m. kovo mėn. JT apskaičiavimais apie 80 000 žmonių, daugiausia civilių gyventojų, žuvo dėl smurto Sirijoje ir kadangi tikėtina, kad šis skaičius smarkiai išaugs;

    C.  kadangi Sirijos piliečių poreikiai greitai auga ir yra labiausiai jaučiami konflikto ir opozicijos kontroliuojamose teritorijose; kadangi pagrindiniai Sirijos miestai nualinti konflikto; kadangi didelės Deir Az Zoro, Hamos, Homso ir Idlibio dalys pavirto griuvėsiais;

    D.  kadangi ypač svarbios infrastruktūros, įskaitant mokyklas ir ligonines, naikinimas, valiutos nuvertėjimas, kylančios maisto kainos, degalų ir elektros teikimo sutrikimai, vandens, maisto ir vaistų trūkumas paveikė didžiąją Sirijos gyventojų dalį;

    E.  kadangi galimybė fiziškai pasiekti žmones, kuriems reikalinga humanitarinė pagalba, Sirijoje ir toliau yra ypač ribota ir priklauso nuo bendradarbiavimo su Sirijos vyriausybe;

    F.  kadangi visos konflikto šalys įsipareigojusios tvirtai laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir apsaugoti civilius gyventojus;

    G.  kadangi JT agentūros pranešė darančios pažangą organizuodamos bendrus agentūrų pagalbos konvojus į konfliktų zonas, vyriausybės bei opozicijos kontroliuojamas vietoves ir teritorijas, kuriose vyksta kovos; kadangi biurokratinės kliūtys ir kontrolės postai visoje šalyje (kontroliuojami tiek vyriausybės, tiek opozicijos) užkerta kelia veiksmingam humanitarinės pagalbos teikimui visose Sirijos vietovėse;

    H.  kadangi pasak UNHCR pabėgėlių (įskaitant laukiančiuosius registracijos) skaičius priimančiose šalyse 2013 m. gegužės 16 d. buvo toks: Turkijoje – 347 815, Libane – 474 461, Jordanijoje – 474 405, Irake – 148 028, Egipte – 68 865, Maroke, Alžyre ir Libijoje – 10 052 (užregistruoti); kadangi tikras Sirijos pabėgėlių skaičius yra daug didesnis, nes daugelis jų yra neregistruoti;

    I.   kadangi registracija lieka pagrindine priemone, pagal kurią nustatomi atitinkami žmonės, ypač nauji atvykėliai, turintys specifinių poreikių, įskaitant neįgaliuosius, pagyvenusius žmones, niekieno nelydimus nepilnamečius ir atskirtus vaikus, jiems užtikrinama apsauga ir pagalba siekiant suteikti pagalbą pirmiausia jiems;

    J.   kadangi žmonių, kuriems reikia pagalbos, skaičius greitai išsaugo ir toliau augs; kadangi, UNHCR apskaičiavimais, jei smurtui Sirijoje nebus užkirstas kelias, Sirijos pabėgėlių skaičius iki 2013 m. pabaigos galėtų siekti 3,5 mln.; kadangi nuo 2013 m. vasario mėn. 8 000 žmonių kerta Sirijos sienas kiekvieną dieną;

    K.  kadangi apytiksliai trys ketvirtadaliai Sirijos pabėgėlių kaimyninėse šalyse gyvena už stovyklų ribų miestų teritorijose;

    L.  kadangi priimančiosios bendruomenės ir kaimyninės šalys, ypač Libanas, Jordanija, Turkija ir Irakas, krizės metu ir toliau taikė atvirų sienų politiką; kadangi jų galimybės ir pajėgumai priimti ir priglausti vis didesnį Sirijos pabėgėlių srautą išnaudotos iki galo ir jiems būtina skubi parama, kad jų sienos ir toliau būtų atviros ir jie padėtų pabėgėliams, įskaitant paramą infrastruktūrai;

    M. kadangi humanitarinės pagalbos teikimas Sirijai priklauso nuo kaimyninių šalių;

    N.  kadangi Sirijos pabėgėlių antplūdis sudaro sunkumų kaimyninėse šalyse, įskaitant įtaką ekonomikos nuosmukiui, infliacijai ir nedarbui;

    O.  kadangi galėjimas sumokėti nuomą tampa vis didesne problema daugeliui Sirijos gyventojų, nes žmonių perteklius ir konkurencija dėl prieglobsčio didėja, o kainos kyla; kadangi pabėgėliai susiduria su dideliu pajamų ir išlaidų skirtumu, ribotomis darbo galimybėmis, didėjančia skola ir senka jų santaupos;

    Q.  kadangi konkurencija dėl darbo vietų ir kylančios maisto kainos yra veiksniai, dėl kurių įtampa tarp vietinių gyventojų ir pabėgėlių gilėja, ypač Libane ir Jordanijoje, – šios šalys drauge priglaudė daugiau nei 1 mln. pabėgėlių;

    R.  kadangi būtina toliau dėti pastangas siekiant padidinti paramą priimančiosioms šalims, kad būtų sumažinta įtampa ir panaikinta našta šioms bendruomenėms;

    S.  kadangi Tarptautinis pagalbos komitetas (angl. International Rescue Committee, IRC) šiuo metu imasi priemonių dėl Sirijos pabėgėlių padėties Jordanijoje, Libane ir Irake, pirmiausia dėmesį skirdamas moterims ir vaikams, kurie turi specialių poreikių, tačiau kuriems dažnai trūksta pagalbos miesto pabėgėlių bendruomenėse;

    T.  kadangi kaimyninės šalys taikė skirtingus pabėgėlių priėmimo metodus; kadangi Libanas pasirinko politiką, pagal kurią stovyklos nebuvo kuriamos, ir pabėgėlius daugiausia priglaudė vietos bendruomenės (daugiau nei 1 200 kaimų); kadangi dėl vis didėjančio pabėgėlių skaičiaus kaimo vietovėse reikalinga sudėtinė miesto registracijos programa;

    U. kadangi Sirijos krizė tapo ypač didele grėsme Libanui, kurio gyventojų skaičius išaugo daugiau nei 10 proc. (užregistruoti Sirijos pabėgėliai) arba 25 proc. (numanomas Sirijos pabėgėlių, iš tikrųjų gyvenančių šalyje, skaičius);

    V.  kadangi 23 pabėgėlių stovyklose Turkijoje, Jordanijoje ir Irake glaudžiasi apie 350 000 pabėgėlių iš Sirijos; kadangi statomos dar šešios pabėgėlių stovyklos: keturios Turkijoje ir po vieną Jordanijoje ir Irake;

    W. kadangi finansavimo apribojimai ir toliau apsunkina veiksmingą pagrindinės humanitarinės pagalbos teikimą laiku; kadangi pagal SHARP siekiant patenkinti Sirijos gyventojų poreikius iš viso reikia 563 mln. USD; kadangi 2013 m. gegužės 6 d. pagalbos teikimo planas buvo finansuojamas tik 61 proc.;

    X. kadangi dabartinis JT regioninės pagalbos teikimo planas (RRP 4) yra persvarstomas iki 2013 m. gruodžio mėn.; kadangi JT 2013 m. birželio 7 d. paskelbs naują kreipimąsi dėl finansavimo, kuris atspindės didėjantį pabėgėlių iš Sirijos skaičių ir jų nuolatinius poreikius, taip pat kuriame bus prašoma skirti didesnę paramą priimančiosioms vyriausybėms ir bendruomenėms, ir kurio vertė, tikėtina, bus 3 mlrd. USD;

    Y.  kadangi pagalbos organizacijų ataskaitose pažymima, kad iki šiol faktiškai gauta tik 30–40 proc. visų tarptautinės bendruomenės skirtų lėšų;

    Z.  kadangi tikėtina, kad humanitarinė pagalba bus teikiama nestabiliai; kadangi visiems susijusiems humanitarinės pagalbos teikėjams reikalingas finansavimas ne tokiu lygiu, koks nustatytas tradicinių pagalbos teikėjų humanitarinės pagalbos teikimo biudžetuose; kadangi siekiant patenkinti pagrindinius poreikius dėl krizės Sirijoje, reikia įvesti specialius finansavimo mechanizmus;

    AA. kadangi ES yra didžiausia pagalbos teikėja, iš viso skyrusi 600 mln. EUR humanitarinės pagalbos (265 mln. EUR iš ECHO ir daugiau nei 400 mln. EUR iš valstybių narių); kadangi Komisijos finansuojama humanitarinė pagalba teikiama pasitelkiant įgaliotas ir profesionalias tarptautines organizacijas laikantis humanitarinės pagalbos principų;

    AB. kadangi padėties Sirijoje pasekmes jaučia 400 000 palestiniečių pabėgėlių; kadangi JT pagalbos ir darbo Palestinos pabėgėliams organizacija (JTPDO) užregistravo beveik 50 000 palestiniečių pabėgėlių Libane; kadangi 2012 m. Jordanija uždarė sieną nuo konflikto Sirijoje bėgantiems palestiniečiams;

    AC. kadangi pablogėjo saugumo ir patikimumo padėtis Jordanijoje veikiančioje Zaatari stovykloje – buvo įvykdyta vagysčių ir kilo susišaudymai; kadangi Zaatari tapo ketvirtuoju pagal dydį Jordanijos miestu, kuriame gyvena daugiau nei 170 000 žmonių; kadangi riaušės ir smurtinės protesto akcijos pabėgėlių stovyklose kyla dėl prastų gyvenimo sąlygų ir vėlavimų priimant pagalbą;

    AD. kadangi dėl bendro saugumo trūkumo toliau gresia pavojus stovykloje gyvenantiems žmonėms ir tai daro poveikį humanitarinės pagalbos teikėjams; kadangi darbo metu pagalbos teikėjai buvo užpulti, pateko į ligoninę ar net buvo nužudyti ir kadangi buvo sumušti žurnalistai;

    AE. kadangi, tarptautinių organizacijų teigimu, pabėgėlių stovyklose gyvenančios moterys ir mergaitės patiria seksualinį smurtą ir yra prievartaujamos – prievartavimai čia pasitelkiami kaip karo ginklas; kadangi nesama jokių tinkamų galimybių teikti medicininę pagalbą seksualinį smurtą patyrusiems Sirijos pabėgėliams; kadangi šis galimybių laiku gauti rūpestingą priežiūrą trūkumas yra žmogaus teisių pažeidimas;

    AF. kadangi, pasak keleto šaltinių, Sirijos pabėgėlių stovyklose itin populiarios vadinamosios santuokos iš malonumo (arab. Mutah, laikinos santuokos pagal islamą), nes vyrai atvyksta į stovyklas norėdami išnaudoti ir prievartauti moteris bei mergaites;

    AG. kadangi dėl Sirijos karo šalutinio poveikio pavojaus tikėtina, kad iš atsitiktinio jis taps struktūriniu; kadangi ES ir tarptautinė bendruomenė negali leisti, kad įvyktų dar viena katastrofa; kadangi regioninei, politinei, saugumo ir humanitarinei katastrofai suvaldyti visiškai neužtektų tarptautinės bendruomenės reagavimo pajėgumų;

    AH. kadangi kylanti temperatūra didina epidemijos proveržio tikimybę;

    1.  primena, kad Sirijos vyriausybei tenka pirminė atsakomybė pasirūpinti savo žmonių gerove ir sudaryti galimybes teikti humanitarinę pagalbą visiems Sirijos gyventojams laikantis tarptautinės humanitarinės teisės principų;

    2.  primygtinai ragina visas konflikto šalis laikytis pagrindinės tarptautinės humanitarinės teisės principų ir juos gerbti;

    3.  pažymi, kad gerbia priimančiąsias bendruomenes ir Sirijos kaimynines šalis, ypač Jordaniją, Libaną, Turkiją ir Iraką, už jų nepaprastą sumanumą teikiant pastogę ir humanitarinę pagalbą nuo karo Sirijoje bėgančioms šeimoms;

    4.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl pavojingos kritinės ribos, prie kurios artėja šios priimančiosios šalys ir bendruomenės, dėl vietinių sunkumų, su kuriais susiduria priimančiosios šalys bei gyventojai, dėl Sirijos karo šalutinio poveikio ir į jas plūstančių Sirijos pabėgėlių srauto, dėl kurio regione gali susidaryti neturinti precedento nestabili padėtis;

    5.  pritaria milžiniškai humanitarinės pagalbos operacijai, prie kurios prisideda tarptautinės ir vietinės organizacijos prižiūrint Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biurui (OCHA) ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui (UNHCR) ir išreiškia pagarbą visiems humanitarinės pagalbos ir sveikatos srities darbuotojams, tiek tarptautinio, tiek vietinio masto, už jų drąsą ir ištvermingumą;

    6.  remia ir palankiai vertina Komisijos ir valstybių narių didelį indėlį į tarptautines humanitarinės pagalbos programas ir Komisijos narės K. Georgievos politinį vadovavimą;

    7.  ragina Komisiją pateikti išsamų pagalbos rinkinį, kuris būtų pavyzdys kitiems pagrindiniams pagalbos teikėjams ir kurio tikslas būtų kovoti su humanitarine krize Sirijoje ir jos kaimyninėse šalyse, taip pat kuris būtų paremtas trimis ramsčiais: i) didesnė humanitarinė pagalba (per ECHO), ii) parama, kuria siekiama pabėgėlius priimančiosioms šalims padėti stiprinti vietos bendruomenes ir pajėgumams ir infrastruktūrai padidinti ( per DEVCO), iii) skubus makrofinansinės paramos rinkinių taikymas Libanui ir Jordanijai;

     

    8.  pabrėžia, kad ES turi ypatingą atsakomybę už stabilumą ir saugumą savo kaimyninėse šalyse, ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę ir už ES plėtrą ir kaimynystės politiką atsakingą Komisijos narį užtikrinti, kad ES atliktų vadovaujamąjį vaidmenį užkertant kelią Sirijoje vykstančiam karui plisti į kaimynines šalis;

    9.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę, glaudžiai bendradarbiaujant su JT Saugumo Tarybai priklausančiomis ES valstybėmis narėmis, pastūmėti Saugumo Tarybą priimti rezoliuciją, kurią taikant būtų galima teikti humanitarinę pagalbą visuose Sirijos regionuose ir užtikrinti humanitarinės pagalbos teikėjų apsaugą;

    10. ragina visas šalis, ir ypač ES valstybes nares, skubiai įvykdyti savo pažadus, kuriuos jos davė per 2013 m. sausio 30 d. Kuveite vykusią paramos teikėjų konferenciją; ragina ES ir tarptautinę bendruomenę nustatyti atskaitomybės mechanizmus siekiant užtikrinti, kad visos paramai skirtos lėšos pasiektų tuos pagalbos gavėjus, kuriems jos buvo pažadėtos;

    11. ragina visų regionų priimančiųjų šalių vyriausybes laikytis pabėgėlių negrąžinimo ir vienodo požiūrio į juos principų; ragina JT glaudžiai bendradarbiauti su paramos teikėjais siekiant išspręsti nuolatinio saugumo trūkumo problemą ir problemas, susijusias su įstatymais ir tvarka pabėgėlių stovyklose;

    12. smerkia seksualinį smurtą (įskaitant kaip karo priemonę) per Sirijos pilietinį karą ir ragina ES ir tarptautinę bendruomenę skirti konkrečių išteklių būtent seksualinio smurto problemai išspręsti, taip pat ragina priimančiąsias bendruomenes teikti tinkamą medicininę priežiūrą seksualinio smurto aukoms;

    13. atsižvelgdamas į didėjančias Palestinos pabėgėlių Sirijoje ir kaimyninėse šalyse reikmes, ragina UNRWA dosniai remti dedamas pastangas, kuriomis siekiama sutvirtinti pabėgėlių jėgas ir sumažinti jų kančias bei apriboti perkėlimą;

    14. pakartoja, kad remia pastangas siekiant politinio konflikto Sirijoje sprendimo mano, kad raktas į konflikto sprendimą – Sirijos vadovaujamo politinio proceso palengvinimas, kurio metu būtų skatinamas patikimas ir veiksmingas politinis sprendimas, priimtas su tais veikėjais, kurie išties įsipareigoja siekti pokyčių;

    15. pakartoja, kad prioritetas yra teikiamas humanitarinio ir politinio procesų atskyrimui, kad būtų palengvinta prieiga tiems, kuriems ji būtina;

    16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms ir visoms su konfliktu Sirijoje susijusioms šalims.