PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS Ginklų eksportas: Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas
5.6.2013 - (2013/2657(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Tarja Cronberg, Reinhard Bütikofer, Indrek Tarand, Raül Romeva i Rueda, Barbara Lochbihler, Franziska Katharina Brantner, Bart Staes, Judith Sargentini, Sandrine Bélier, Jean Lambert Verts/ALE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0258/2013
B7‑0258/2013
Europos Parlamento rezoliucija „Ginklų eksportas: Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas“
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, nustatančią bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę[1],
– atsižvelgdamas į šiuo metu Tarybos Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupėje vykstantį bendrosios pozicijos persvarstymo procesą remiantis bendrosios pozicijos 15 straipsniu, kuriame nustatyta, kad bendroji pozicija turi būti persvarstoma praėjus trejiems metams po jos priėmimo,
– atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 19 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl bendrosios pozicijos persvarstymo,
– atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių bei demokratijos pamatinės strategijos veiksmų plano 11 veiksmo e punktą, kuriuo Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad persvarstant Tarybos bendrąją poziciją būtų atsižvelgiama į žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę,
– atsižvelgdamas į Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės tryliktąją ir keturioliktąją metines ataskaitas[2],
– atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 23 d. Tarybos bendrąją poziciją 2003/468/BUSP dėl tarpininkavimo ginklų prekyboje kontrolės[3],
– atsižvelgdamas į reguliariai atnaujinamą Tarybos bendrosios pozicijos, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, naudojimosi vadovą[4],
– atsižvelgdamas į tai, kad 2013 m. balandžio 2 d. JT Generalinė Asamblėja patirtino visuotinę Sutartį dėl prekybos ginklais,
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl Tarybos septintosios ir aštuntosios metinių ataskaitų, parengtų pagal Europos Sąjungos elgesio kodekso dėl ginklų eksporto 8 strateginę nuostatą[5],
– atsižvelgdamas į Reglamentą Nr. 1236/2005 dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui ir į tai, kad ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje numatyta jį persvarstyti 2013 m.,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi ginklų eksportas ir perdavimas daro poveikį žmonių saugumui, žmogaus teisėms, demokratijai, geram valdymui ir socialiniam ir ekonominiam vystymuisi; kadangi todėl svarbu sugriežtinti ES karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolės politiką, kuri turėtų būti įtvirtinta skaidrioje, veiksmingoje ir bendrai pripažintoje bei apibrėžtoje ginklų kontrolės sistemoje;
B. kadangi Bendroji pozicija 2008/944/BUSP yra teisiškai privaloma sistema ir joje nustatyti aštuoni kriterijai, kurių nesilaikant eksporto licencija turėtų būti neišduodama;
C. kadangi šiais kriterijais, be kita ko, siekiama užkirsti kelią ginklų eksportui, dėl kurio sustiprėtų konfliktai (3 ir 4 kriterijai) ar būtų pažeistos žmogaus teisės ir tarptautinė humanitarinė teisė (2 kriterijus), būtų siekiama kuo labiau sumažinti riziką, kad perduotos prekės bus nukreiptos į trečiąsias šalis ir pateks teisės jų gauti neturintiems naudotojams arba kuris darytų neigiamą poveikį kurios nors šalies gavėjos vystymosi perspektyvoms (8 kriterijus); kadangi bendrojoje pozicijoje nenumatyta jokių taikymo srities apribojimų, taigi šie aštuoni kriterijai taikomi tiek ginklų eksportui Europos Sąjungoje, tiek ginklų perdavimui glaudžiai su Europos Sąjunga susijusioms valstybėms;
D. kadangi bendrosios pozicijos 10 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad aštuonių kriterijų laikymuisi teikiama pirmenybė prieš galimus valstybių narių ekonominius, socialinius, prekybinius ar pramoninius interesus;
E. kadangi sprendimo suteikti ginklų eksporto licenciją ar jos nesuteikti priėmimo procesas yra tik valstybių narių kompetencija; kadangi aštuoni kriterijai Europos Sąjungoje aiškinami labai skirtingai, dėl to gerokai skiriasi ginklų eksporto praktika;
F. kadangi nuo metinių Tarybos ataskaitų pateikimo pagal Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, 8 straipsnio 2 dalį pastebėta pažanga siekiant geresnės tikrinimo ir ataskaitų teikimo sistemos; kadangi, vis dėlto, neparengta standartizuota tikrinimo ir ataskaitų teikimo sistema ir valstybės narės, norėdamos geriau laikytis aštuonių kriterijų, turi įveikti teisėkūros ir organizacines kliūtis;
G. kadangi Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės metinės ataskaitos prisidėjo prie didesnio valstybių narių ginklų eksporto skaidrumo, ir kadangi naudojimosi vadove labai padaugėjo gairių ir paaiškinimų;
H. kadangi toli gražu ne visos Europos Sąjungos valstybės narės Tarybos Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupei pateikia išsamius duomenis; kadangi dėl valstybėse narėse taikomų skirtingų duomenų rinkimo ir perdavimo procedūrų gaunami neišsamūs ir nevienodi duomenų rinkiniai, dėl to labai nukenčia skaidrumas šioje srityje; kadangi ES valstybių narių teikiamos ataskaitos neatitinka bendrų būtinų atsiskaitomybės ir visuomenės kontrolės reikalavimų;
I. kadangi argumentuojama, kad Arabų pavasario įvykių Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje (angl. MENA) nebuvo įmanoma numatyti; kadangi vis dėlto apie kritinę žmogaus teisių padėtį ir blogą demokratijos bei gero valdymo istoriją šiose šalyse, į kurias reikėjo ir reikia atsižvelgti suteikiant ginklų eksporto licencijas, buvo ir yra žinoma; kadangi Arabų pavasario įvykiai atskleidė, kad bendroji pozicija turi trūkumų ir kai kurios šalys jos, tiksliau jos kriterijų, iš dalies nesilaiko;
J. kadangi kai kurios Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybės per pastaruosius kelerius metus buvo ir tebėra tarp svarbiausių ES ginkluotės prekių pirkėjų; kadangi ES valstybės narės į Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybes 2010 m. eksportavo ginklų už iš viso 8 324,3 mln. EUR, o 2011 m. – vis dar už 7 975,2 mln. EUR, grįsdamos tai politinio stabilumo rėmimu[6]; kadangi per 2006–2010 m. laikotarpį ES valstybės narės vien tik eksportui į Libiją suteikė iš viso 1 056 mln. EUR vertės licencijų, o per tą patį laikotarpį, remiantis 2, 7 ir 5 kriterijais (dažniausiai 2 kriterijumi), buvo atmesti 54 prašymai suteikti ginklų eksporto į Libiją licenciją[7];
K. kadangi, siekiant kompensuoti prognozuojamą ginklų paklausos mažėjimą Europos Sąjungoje, šiame pramonės sektoriuje reikalaujama plėsti ginklų eksportą ir šį reikalavimą remia didelė dalis politikų ir partijų motyvuodami, kad tai yra indėlis į Europos ginklų pramonės pagrindo stiprinimą;
L. kadangi aktyvus suinteresuotų valstybių narių, nevyriausybinių organizacijų, nacionalinių parlamentų, taip pat Europos Parlamento įtraukimas, kalbant apie bendrosios pozicijos vertinimą, derinimą, įgyvendinimą ir jos laikymosi stebėseną, vyksta lėtai ir to neakcentuojant;
M. kadangi prie bendrojoje pozicijoje įtvirtintų kriterijų ir principų oficialiai prisijungė trečiosios šalys: Bosnija ir Hercegovina, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Islandija, Juodkalnija, Kanada, Kroatija ir Norvegija; kadangi to oficialiai nepadarė nei viena Europos kaimynystės politikoje dalyvaujanti šalis, nei Turkija;
1. pažymi, kad, Stokholmo taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, ES valstybės visos kartu lenkia JAV ir Rusiją ir yra didžiausios pasaulyje ginklų eksportuotojos, o vis didesnė šio eksporto dalis – 2011 m. 61,4 proc. – buvo tiekiama ne Europos Sąjungos šalims;
2. palankiai vertina Europos ir ne Europos trečiųjų šalių prisijungimą prie ginklų eksporto kontrolės sistemos pagal bendrąją poziciją ir Sutartį dėl prekybos ginklais; vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad aštuoni kriterijai ES valstybėse narėse taikomi ir aiškinami nenuosekliai; todėl ragina, kad bendroji pozicija ir visi su ja priimti įsipareigojimai būtų vienodai, tolygiai ir naujai aiškinami bei įgyvendinami, kartu numatant mechanizmą, kaip būtų galima reaguoti į valstybės narės išdėstytas su ginklų eksportu susijusias saugumo problemas; pabrėžia, kad Europos Sąjunga – vienintelis pasaulyje valstybių susivienijimas, turintis tokią išskirtinę teisiškai privalomą sistemą, kuria gerinama ginklų eksporto kontrolė, įskaitant kontrolę, susijusią su krizių regionais bei šalimis, kuriose kyla klausimų dėl žmogaus teisių padėties, ir su šalimis, kuriose kyla įrodytas pavojus, kad perduotos prekės bus neleistinu būdu perduotos kitiems galutiniams naudotojams;
3. atkreipia dėmesį į ES žmogaus teisių bei demokratijos pamatinės strategijos veiksmų plano 11 veiksmo e punktą, kuriuo Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad persvarstant Tarybos bendrąją poziciją būtų atsižvelgiama į žmogaus teises ir tarptautinę humanitarinę teisę; prašo EIVT pranešti apie veiksmus, kurių imtasi šiam įpareigojimui įvykdyti ir į peržiūros procesą įtraukti NVO ir pilietinę visuomenę;
4. mano, kad bendrąją poziciją reikėtų papildyti nuolat atnaujinamu ir viešai prieinamu sąrašu su pridedamu išsamiu išaiškinimu, kokia apimtimi eksportas į tam tikras šalis gavėjas suderinamas arba nesuderinamas su aštuoniais kriterijais;
5. mano, kad būtina sukurti standartizuotą tikrinimo ir ataskaitų teikimo sistemą, kuria būtų atskleidžiama, ar kurios nors Europos Sąjungos valstybės narės eksportas pažeidžia aštuonis kriterijus ir kokiu mastu;
6. primygtinai reikalauja, jog persvarstant bendrąją poziciją, jos tekstas būtų aiškesnis ir labiau vienareikšmiškas taip siekiant užtikrinti, kad kriterijai būtų vienodžiau aiškinami ir taikomi; ypač reikalauja laikytis bendrosios pozicijos 10 straipsnio; ragina naudojimosi vadove pateikti išsamesnes 2 ir 7 kriterijų taikymo gaires ir atnaujinti I–IV priedus į juos įtraukiant nuorodą į kiekvienai šaliai skirtas ES strategijas žmogaus teisių srityje;
7. atkreipia dėmesį į tai, kad atitiktis kriterijams kontroliuojama pagal nacionalines taisykles, kad nėra galimybės atlikti nepriklausomo patikrinimo, ar laikomasi aštuonių kriterijų, ir kad šiuos aštuonis kriterijus pažeidusios valstybės narės nesulaukia jokių pasekmių; mano, kad reikėtų numatyti galimybes atlikti nepriklausomą patikrinimą, ar bendroji pozicija pažeidžiama; mano, kad nacionaliniai parlamentai arba specialūs parlamentiniai organai, pavyzdžiui, parlamentinės priežiūros komitetai, turi užtikrinti veiksmingą kriterijų taikymo kontrolę; ragina valstybes nares ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją siekti, kad aštuonis kriterijus vienodai ir griežtai taikytų visos valstybės narės; ragina valstybes nares ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją taip pat skatinti daug didesnį skaidrumą – greičiau skelbti išsamius visų valstybių narių ginklų eksporto duomenų rinkinius; pabrėžia, kad šiuo požiūriu itin svarbus bendradarbiavimas su pilietine visuomene;
8. ragina į bendrąją poziciją įtraukti po embargo taikomų priemonių rinkinį, kuris sudarys galimybę nuolat kas trys mėnesiai keistis informacija apie atsisakymus suteikti licencijas, suteiktas licencijas, prekes, ES bendrojo karinės įrangos sąrašo kategorijas, perduotų vienetų skaičių ir galutinius vartotojus; ragina valstybes nares ir Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupę įtraukti kitus atitinkamus ES padalinius ir darbo grupes;
9. ragina į ES bendrąją poziciją dėl ginklų eksporto įtraukti papildomą kriterijų, kuriuo valstybės narės būtų įpareigotos prieš tvirtinant ginklų eksporto į bet kurią šalį licenciją įvertinti papirkinėjimo ir korupcijos riziką;
10. apgailestauja dėl Prancūzijos vyriausybės 2011 m. birželio mėn. sprendimo eksportuoti Mistral karinius laivus į Rusiją nepaisant to, kad Rusija įsiveržė į Gruziją, tada pažeidė šešių punktų taikos planą, taip pat nepaisant bendros žmogaus teisių padėties Rusijoje;
11. ragina valstybes nares, atsižvelgiant į eksporto kontrolę ir aštuonių kriterijų taikymą, daugiau dėmesio skirti toms prekėms, kurios gali būti naudojamos ir civiliniais, ir kariniais tikslais, pavyzdžiui, stebėjimo technikai, taip pat atsarginėms dalims ir gaminiams, kurie yra tinkami kibernetiniam karui arba gali būti naudojami žmogaus gyvybei nepavojingiems žmogaus teisių pažeidimams;
12. apgailestauja, kad 2010 m. tik 63 proc. Europos Sąjungos valstybių narių pateikė išsamius duomenų apie savo ginklų eksportą rinkinius; pažymi, kad šalys, kurios kaskart pateikia neišsamius duomenis apie savo ginklų eksportą, tuo pat metu yra tarp didžiausių ginklus eksportuojančių šalių tiek ES, tiek pasaulyje;
13. pažymi, kad valstybėse narėse taikomos skirtingi duomenų apie ginklų eksportą rinkimo metodai ir surinktų duomenų rinkinių skelbimo praktika, todėl Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės metinėje ataskaitoje pateikiama standartizuota informacija apie išduotas eksporto licencijas ir nepateikiama tam tikros svarbios informacijos apie faktinį ginklų eksportą; todėl ragina nustatyti standartizuotą duomenų apie tikrąjį eksportą perdavimo procedūrą, kuri visose valstybėse būtų taikoma vienodai, teigiamai vertina valstybių narių iniciatyvas pagerinti padėtį siekiant laiku perduoti ir paskelbti tikslią, atnaujintą ir išsamią informaciją; prašo, kad Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės metinėje ataskaitoje būtų pateikiama informacija apie atskiras neišduotas licencijas, nurodant kriterijų, kurių pagrindu jos neišduodamos, numerius ir susijusias valstybes nares;
14. šiomis aplinkybėmis ragina iš valstybių narių surinkti papildomą informaciją ir ją paskelbti nacionaliniu lygiu ir Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės metinėje ataskaitoje, visų pirma sudarant šalių, į kurias eksportuojant ginklus būtų pažeistas vienas ar keli iš aštuonių kriterijų, sąrašą ir išsamų tų Europos Sąjungos valstybių narių, kurios per duomenų rinkimo laikotarpį eksportavo ginkluotę į šias valstybes, sąrašą;
15. ragina valstybes nares pateikti papildomą ir dažniau atnaujinamą informaciją, pagal kurią prireikus būtų galima parengti bendrą šalių, į kurias eksportuojant ir perduodant ginklus būtų pažeistas vienas ar keli iš aštuonių kriterijų, sąrašą, ir kuria naudodamosi nacionalinės ir bendru susitarimu suderintos tarptautinės priežiūros įstaigos geriau suprastų ir geriau vykdytų kontrolę ir kurią būtų galima panaudoti rengiant Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės metinę ataskaitą; šiuo tikslu siūlo nustatyti ex-post eksporto kontrolės mechanizmą.
16. pažymi, kad, priėmus Direktyvą dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo, buvo labai supaprastintas ginkluotės eksportas Europos Sąjungoje; todėl Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės metinėje ataskaitoje ragina pateikti išsamią informaciją ir apie tai, kuriais atvejais eksportuojant ginklus Europos Sąjungoje buvo pažeistas vienas ar keli iš aštuonių kriterijų; ragina Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės metinėje ataskaitoje taip pat pateikti informaciją apie Europos Sąjungoje eksportuotų ginklų galutinę paskirties vietą, apie jų tolesnį galbūt problemų sukelsiantį perdavimą trečiosioms šalims;
17. pabrėžia svarbų pilietinės visuomenės, nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento vaidmenį nacionaliniu ir Europos lygmenimis įgyvendinant standartus, dėl kurių susitarta bendrojoje pozicijoje, ir užtikrinant, kad jie būtų įgyvendinti, taip pat įtvirtinant skaidrią ir atskaitingą kontrolės sistemą; todėl ragina sukurti skaidrų ir tvirtą kontrolės būdą, kuriuo būtų stiprinamas parlamentų ir pilietinės visuomenės vaidmuo, įskaitant sudaryti nepriklausomą ekspertų grupę, kuri Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupę konsultuotų, kaip taikyti ir įgyvendinti aštuonis eksporto kriterijus, taip pat kaip parengti trečiųjų šalių, į kurias išduodant licencijas reikalingas ypatingas atsargumas ir budrumas, kaip nurodyta bendrosios pozicijos 2 straipsnio 2 dalies b punkte, sąrašą; ragina Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės metinę ataskaitą išsamiai aptarti bendrame Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio ir Saugumo ir gynybos pakomitečio posėdyje;
18. pabrėžia duomenų ir ginklų eksporto kontrolės vykdymo parlamentinės priežiūros svarbą bei teisėtumą, todėl ragina imtis priemonių, teikti paramą ir informaciją, kurios būtinos siekiant užtikrinti visišką šių kontrolės funkcijų vykdymą;
19. palankiai vertina tai, kad Tarybos Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės susitikimuose, bendradarbiaujant su Tarybos Žmogaus teisių darbo grupe (angl. COHOM), reguliariau konsultuojamasi su vyriausybės pareigūnais, atsakingais už nacionalinį eksporto licencijų suteikimą, nes jie gali nemažai prisidėti įgyvendinant bendrąją poziciją ir padėti gerinti informacijos, kuria keičiamasi, kokybę; be to, mano, kad turėtų būti konsultuojamasi ir su ginklų eksporto kontrolės srityje dirbančiomis pilietinės visuomenės organizacijomis ir gynybos pramonės atstovais;
20. primena, kad pagal bendrosios pozicijos 11 straipsnį valstybės narės privalo dėti visas pastangas skatinti kitas karines technologijas ir įrangą eksportuojančias valstybes taikyti bendrosios pozicijos kriterijus; ragina EIVT atsiskaityti apie pastangas šioje srityje; apgailestauja, kad nei viena Europos kaimynystės politikoje dalyvaujanti šalis, nei Turkija oficialiai neprisijungė prie bendrosios pozicijos kriterijų ir principų; ragina EIVT ir valstybes nares skatinti šias šalis prisijungti prie bendrosios pozicijos;
21. dar kartą pareiškia, kad visiškai remia tvirtos ir teisiškai privalomos Sutarties dėl prekybos ginklais sudarymą, ją remiant Jungtinėms Tautoms, tarptautinės prekybos įprastine ginkluote ir jos perdavimo srityje; todėl pabrėžia, kad šis tikslas turi būti vienas iš ES užsienio politikos prioritetų;
22. apgailestauja dėl įvairių ES priemonių prekybos ginklais ir saugumo įranga srityje, įskaitant Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, Reglamentą dėl dvejopo naudojimo prekių ir ES reglamentą Nr. 1236/2005 dėl prekių, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti arba kankinimui, nepakankamų sąsajų ir suderinamumo; raina parengti bendrą, išsamią ES sistemą, skirtą prekybai ginklais ir saugumo įranga reglamentuoti;
23. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui ir Kasetinių šaudmenų koalicijai.
- [1] OL L 335, 2008 12 13, p. 99.
- [2] OL C 382, 2011 12 30, p. 1; OL C 386, 2012 12 14, p. 1.
- [3] OL L 156, 2003 6 25, p. 79.
- [4] Europos Sąjungos Taryba, 9241/09, 2009 4 29.
- [5] OL C 244 E, 2007 10 18, p. 210.
- [6] 2012 m. pranešimas apie ginklų eksportą bendrojoje konferencijoje „Bažnyčia ir vystymasis“ (vok. Gemeinsamen Konferenz Kirche und Entwicklung (GKKE), p. 9).
- [7] The review of the EU common position on arms exports: prospects for strengthened controls, Mark Bromley, Non-Proliferation Papers, Nr. 7, 2012 m. sausio mėn., p. 12.