Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0260/2013Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0260/2013

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS Ginklų eksportas: Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas

5.6.2013 - (2013/2657(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Anneli Jäätteenmäki, Graham Watson ALDE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0260/2013

Procedūra : 2013/2657(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0260/2013
Pateikti tekstai :
B7-0260/2013
Debatai :
Priimti tekstai :

B7‑0260/2013

Europos Parlamento rezoliucija „Ginklų eksportas: Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas“

(2013/2657(RSP))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, nustatančią bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę[1],

–   atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 19 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl bendrosios pozicijos persvarstymo,

–   atsižvelgdamas į tai, kad Europos Sąjungos Tarybos Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupė, laikydamasi bendrosios pozicijos 15 straipsnio, kuriame nustatyta, kad bendroji pozicija turi būti persvarstoma praėjus trejiems metams po jos priėmimo, šiuo metu persvarsto bendrąją poziciją,

–   atsižvelgdamas į Tarybos Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės tryliktąją ir keturioliktąją metines ataskaitas[2],

–   atsižvelgdamas į dvejopo naudojimo prekių ir technologijų sąrašą, pateiktą 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1232/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą, prieduose,

–   atsižvelgdamas į Reglamentą Nr. 1236/2005, dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui ir į tai, kad ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje numatyta jį persvarstyti 2013 m.;

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo,

–   atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2002/589/BUSP dėl Europos Sąjungos indėlio į kovą su šaulių ir lengvųjų ginklų destabilizuojančiu kaupimu ir plitimu, panaikinančius bendruosius veiksmus 1999/34/BUSP, ir į ES kovos su neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų bei jų šaudmenų kaupimu ir nelegalia prekyba jais strategiją, kurią Europos Vadovų Taryba priėmė 2005 m. gruodžio 15–16 d.[3],

–   atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 23 d. Tarybos bendrąją poziciją 2003/468/BUSP dėl tarpininkavimo ginklų prekyboje kontrolės,

–   atsižvelgdamas į atnaujintą 2012 m. vasario 27 d. Europos Sąjungos bendrojo karinės įrangos sąrašą[4],

–  atsižvelgdamas į reguliariai atnaujinamą Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, naudojimosi vadovą[5],

–   atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 12 d. Vasenaro susitarimą dėl įprastinės ginkluotės ir dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolės ir į 2011 ir 2012 m. atnaujintus šių prekių ir technologijų bei šaudmenų sąrašus[6],

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų tarptautinę sutartį dėl prekybos ginklais, nustatančią bendrus privalomus pasaulinės prekybos įprastine ginkluote standartus,

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl derybų dėl JT sutarties dėl prekybos ginklais[7],

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi ginklų eksportas turi poveikio žmogiškajam saugumui, todėl jam būtina taikyti skaidrią ir veiksmingą ginklų kontrolės sistemą;

B.  kadangi valstybės narės pripažino, kad prekyba karinėmis technologijomis ir įranga nėra įprastinė prekyba ir kad į tą kategoriją patenkančių prekių eksportui reikia skirti ypatingą dėmesį;

C. kadangi, remiantis Stokholmo taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, ES valstybės narės visos kartu yra antros pagal apimtį ginklų eksportuotojos pasaulyje, labai nedaug atsiliekančios nuo JAV, ir kadangi vis didesnė ginklų dalis tiekiama šalims už ES ribų;

D. kadangi pagrindinės už ES ribų esančios vietos, kurioms skirti valstybių narių parduodami ginklai, yra Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje; kadangi pagrindinės šalys gavėjos yra Saudo Arabija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtiniai Arabų Emyratai;

E.  kadangi šis pramonės sektorius ragina plėsti ginklų eksportą ir šį raginimą remia daug politikų ir politinių partijų teigdami, kad tai yra indėlis į Europos gynybos pramonės, praktinės technologijų taikymo patirties, tiekimo saugumo ir parengties stiprinimą;

F.  kadangi bendroji pozicija 2008/944/BUSP yra tarpvyriausybinio bendradarbiavimo priemonė ir teisiškai privalomas pagrindas ir joje nustatyti aštuoni kriterijai, kurių nesilaikant turėtų būti atsisakoma suteikti eksporto licenciją (1–4 kriterijai) arba bent jau svarstoma tokia galimybė (5–8 kriterijai);

G. kadangi sankcijų už bendrosios pozicijos pažeidimą sistema nėra nustatyta;

H. kadangi sprendimo suteikti ginklų eksporto licenciją ar jos nesuteikti priėmimo tvarka priklauso tik valstybių narių kompetencijai; kadangi aštuonių kriterijų pagrįstumas aiškinamas labai skirtingai ir tai reiškia, kad visoje ES laikomasi įvairios ginklų eksporto praktikos;

I.   kadangi bendrosios pozicijos 10 straipsnyje tvirtinama, kad valstybės narės gali atsižvelgti į siūlomo eksporto poveikį savo ekonominiams, socialiniams, prekybiniams ir pramoniniams interesams, tačiau šie veiksniai neturėtų kliudyti taikyti pagrindinių bendrosios pozicijos kriterijų;

J.   kadangi pilietinė visuomenė, mokslininkai ir NVO puikiai nurodė bendrosios pozicijos trūkumus;

1.  teigiamai vertina ES už tai, kad ji parengė pirmąjį regioninį teisiškai privalomą susitarimą dėl įprastinės ginkluotės eksporto, ir apgailestauja, kad ES vis dar nėra parengusi bendros ginklų pradavimo trečiosioms šalims politikos;

2.  teigia, kad ES bendroji užsienio ir saugumo politika ir bendroji pozicija neturėtų viena kitai prieštarauti; mano, jog valstybės narės ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai turi užtikrinti bendrosios pozicijos ir užsienio politikos darną;

3.  ragina valstybes nares visapusiškai laikytis bendrai nustatytų taisyklių ir kriterijų;

4.  mano, kad Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP naudojimosi vadove turėtų būti naudojama tikslesnė kalba ir palikta mažiau interpretavimo galimybių ir kad prireikus vadovas turėtų būti nuolat atnaujinamas;

5.  pažymi, kad dėl Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės rengiamų metinių ataskaitų valstybių narių ginklų eksportas tapo skaidresnis; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad dėl atskirose valstybėse narėse taikomų skirtingų duomenų rinkimo ir pateikimo procedūrų gaunami neišsamūs ir nevienodi duomenų rinkiniai;

6.  primena valstybėms narėms, kad jos Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupei turi pateikti išsamią metinę informaciją apie savo ginklų pardavimą, kaip sutarta ir nustatyta bendrojoje pozicijoje;

7.  ragina ištirti, kaip bendroji pozicija įgyvendinama nacionalinėse sistemose; mano, kad reikėtų pagerinti Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės gebėjimus analizuoti ginklų eksporto kontrolę;

8.  mano, kad turėtų būti sukurta standartizuota tikrinimo ir ataskaitų teikimo sistema siekiant reguliariai teikti informaciją apie tai, ar konkrečios valstybės narės eksportas pažeidžia aštuonis kriterijus ir kokiu mastu;

9.  mano, kad bendrąją poziciją reikėtų papildyti nuolat atnaujinamu ir viešai prieinamu sąrašu, kuriame būtų pateikiama informacija apie tai, kokiu mastu eksportas į konkrečias šalis gavėjas suderinamas ar nesuderinamas su aštuoniais kriterijais; tačiau pažymi, kad sprendimus dėl licencijų suteikimo valstybės narės turėtų priimti apsvarsčiusios kiekvieną konkretų atvejį;

10. mano, kad Tarybos Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės susitikimuose turėtų būti reguliariai konsultuojamasi su vyriausybių pareigūnais, atsakingais už nacionalinį eksporto licencijų suteikimą, kadangi jie gali nemažai prisidėti įgyvendinant bendrąją poziciją ir padėti gerinti informacijos, kuria keičiamasi, kokybę; be to, mano, kad turėtų būti konsultuojamasi ir su ginklų eksporto kontrolės srityje dirbančiomis pilietinės visuomenės organizacijomis ir gynybos pramonės atstovais;

11. pabrėžia, kad, siekiant geriau keistis informacija tarp valstybių narių, turėtų būti nustatyta griežtesnė galutinių naudotojų tikrinimo ir po pristatymo atliekamo patikrinimo sistema ir kad ES delegacijoms turėtų būti suteikta išteklių, kad jos galėtų padėti valstybėms narėms tinkamai įgyvendinti sistemą;

12. mano, kad turėtų būti nustatyta geresnė reguliaraus valstybių narių keitimosi naujausia informacija apie ginklų pardavimą valstybėms, kurioms anksčiau buvo taikytas embargas, sistema;

13. ragina Parlamente, kartu su metine ataskaita, rengti metines diskusijas apie bendrosios pozicijos įgyvendinimą, kad būtų užtikrinta tinkamo lygio parlamentinė priežiūra ir skaidrumas Europos lygiu;

14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.