Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0261/2013Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0261/2013

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl aklavietės, susijusios su Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 peržiūra

5.6.2013 - (2013/2637(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Sonia Alfano, Anneli Jäätteenmäki, Sophia in ‘t Veld, Renate Weber, Nils Torvalds, Cecilia Wikström, Frédérique Ries, Marielle de Sarnez, Andrea Zanoni ALDE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0256/2013

Procedūra : 2013/2637(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0261/2013
Pateikti tekstai :
B7-0261/2013
Debatai :
Priimti tekstai :

B7‑0261/2013

Europos Parlamento rezoliucija dėl aklavietės, susijusios su Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 peržiūra

(2013/2637(RSP))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 30 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (COM (2008) 0229),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 21 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (COM(2011) 0137),

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (nauja redakcija) (COM(2008) 0229),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2011–2011 m.[1],

–   atsižvelgdamas į Tarybos ir Komisijos klausimus dėl aklavietės, susijusios su Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės susipažinti su dokumentais peržiūra (O-000113/2012 – B7- 0055/2012 ir O-000133/2012B7-0075/2012),

–   atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 21 d. Komisijos pareiškimą dėl aklavietės, susijusios su Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 peržiūra,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ES skaidrumo prievolė ir prieiga prie dokumentų buvo įtvirtintos kaip esminės teisės;

B.  kadangi skaidrumas yra esminė priemonė atsiskaitomumo požiūriu, leidžianti piliečiams dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese bei leidžianti jiems stebėti šį procesą ir ES veiksmus bendrai;

C. kadangi teisėkūros procedūrų skaidrumas yra dar svarbesnis, atsižvelgiant ir į sustiprintas ES privilegijas baudžiamosios teisės srityje, pasiekiant net pagrindinių teisių branduolį; kadangi Parlamentas ne kartą paragino sustiprinti teisėkūros proceso skaidrumą, inter alia, įskaitant Tarybos darbo grupių skaidrumą, skaidrumą skelbiant teisines nuomones dėl teisėkūros procedūrų ir didesnį skaidrumą vykdant trišalius dialogus;

D. kadangi Parlamentas taip pat išreiškė apgailestavimą dėl skaidrumo ES agentūrose, tarptautinėse derybose ir Komisijos dialoge su valstybėmis narėmis trūkumo, ypač kai sprendžiami klausimai, susiję su Europos piliečių pagrindinėmis teisėmis arba jų interesais[2]1;

E.  kadangi Europos Sąjungos teisingumo teismo ir Europos ombudsmeno praktika gerokai paveikė Reglamento Nr. 1049/2001 supratimą; kadangi tokia praktika, ypač susijusi su nepripažinimo pagrindais teisėkūros procedūroje, kaip pvz. M. Turco ir Access Info Europe bylose, turėtų būti atspindėta teisės aktuose;

F.  kadangi Reglamentas Nr. 1049/2001 ES piliečių ir visuomenės yra laikomas esminiu teisės aktu, suteikiančiu galimybę tinkamai stebėti ES veiksmus; kadangi Reglamento Nr. 1049/2001 taikymą vis dar reikia tobulinti, ką pademonstravo ir keletas ombudsmeno nagrinėtų atvejų;

G. kadangi 2008 m. Komisija pasiūlė persvarstyti reglamentą Nr.1049/2001 ir kadangi ji neatsiėmė šio pasiūlymo įsigaliojus Lisabonos sutarčiai; kadangi Parlamentas visapusiškai informavo Komisiją apie naujos redakcijos procedūros netinkamumą ir pats dėl to priderino siūlomą tekstą prie Lisabonos sutarties;

H. kadangi 2011 m. Komisija pateikė papildomą pasiūlymą, kuriuo remiantis besąlygiškai visoms ES institucijoms, organams, agentūroms ir įstaigoms praplečiama Reglamento Nr. 1049/2001 taikymo apimtis; kadangi Parlamentas 2008 m. ir 2011 m. procedūras sujungė į vieną bendrą procedūrą;

I.   kadangi 2011 m. gruodžio 15 d. Parlamentas po pirmojo svarstymo patvirtino savo poziciją ir pirmojoje 2012 m. pusėje kartu su ES pirmininkaujančia Danija buvo pradėti vykdyti trišaliai dialogai; kadangi Komisija nepritarė siūlomiems galimiems kompromisams, dėl to ilgiau nei metus nebuvo vykdomi jokie veiksmai;

J.   kadangi dėl Komisijos priešinimosi Kipro ir Airijos pirmininkavimo laikotarpiu šio klausimo Taryboje nepavyko „atblokuoti“ ir pradėti tolimesnes derybas, nes Taryboje tam tikrais klausimais reikalingas sprendimas vienbalsiai;

K. kadangi, atsižvelgiant į Sutartyse išdėstytus įsipareigojimus didinti skaidrumą įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, atliekant bet kokią Reglamento Nr. 1049/2001 peržiūrą nederėtų mažinti dabartinio skaidrumo lygio;

L.  kadangi, jei nepavyks pasiekti susitarimo dėl naujos Reglamento Nr. 1049/2001 versijos, tai būtų signalas apie ES pobūdį jos piliečiams, ir kadangi toks nepasisekimas pakenktų ES sprendimų priėmimo proceso teisėtumui, ypač artėjančių Europos Parlamento rinkimų kontekste;

1.  pabrėžia pagrindinių teisių į prieigą prie informacijos ir dokumentų bei institucijų ir jų sprendimų priėmimo proceso skaidrumo bei atvirumo svarbą, kas yra demokratijos ramstis ir gali piliečius priartinti prie ES, ypač rinkimų į Europos Parlamentą išvakarėse;

2.  ragina visas ES institucijas, įstaigas, organus ir agentūras visapusiškai įgyvendinti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001;

3.  mano, kad visos ES institucijos turėtų teikti pirmenybę Reglamento Nr. 1049/2001 peržiūrai, ir apgailestauja dėl susidariusios aklavietės; ragina visas ES institucijas bendradarbiauti siekiant kuo greičiau rasti išeitį;

4.  dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą atlikti Reglamento Nr. 1049/2001 peržiūrą, kuri, išsamiai atlikta, turėtų suteikti ES piliečiams platesnę ir geresnę prieigą prie ES dokumentų;

5.  primygtinai reikalauja, kad pakeistu tekstu bent jau ir laikantis Sutarties reikalavimų būtų: aiškiai išplečiama taikymo apimtis visoms ES institucijoms, organams ir agentūroms; padidintas teisinis skaidrumas, teisėkūros procese išimtis naudojant tik išskirtiniais atvejais, kaip bendrųjų skaidrumo taisyklių išimtį, o kiekvienas atsisakymas suteikti prieigą prie dokumentų neturėtų apimti daugiau nei konkrečias frazes, kurias teisėtai galima nuslėpti nuo visuomenės pasinaudojant teisine išimtimi; panaikintos išimtys, kuriomis naudojasi teisės tarnyba teikdama nuomones, susijusias su sprendimų priėmimo procesu; užtikrinta prieiga tarptautinių derybų ir susitarimų dokumentų; paaiškinamas ryšys tarp skaidrumo ir duomenų apsaugos; įtraukta Orhuso konvenciją; remiantis dabartiniu apibrėžimu, toliau plėtojama sąvoką „dokumentai“ ir neįvedamos bendrosios išimtys; Tarybos dokumentuose skelbiama delegacijų sudėtis, siekiant užtikrinti demokratinę atskaitomybę; taip pat užtikrinamas ES lėšų finansinis skaidrumas;

6.  ragina Komisiją visapusiškai dalyvauti politiniu ir techniniu lygmenimis, užtikrinant Reglamento Nr. 1049/2001 derinimą prie Lisabonos sutarties;

7.  ragina Tarybą nedelsiant atnaujinti diskusijas dėl reglamento Nr. 1049/2001, patvirtinti savo per pirmąjį svarstymą prisiimtą poziciją ir tęsti derybas;

8.  ragina dabartinę prieigą prie dokumentų reglamentuojančią tvarka išplėtoti į visapusiškai parengtą ES informacijos laisvės aktą;

9.  įsipareigoja persvarstyti savo vidaus taisykles ir praktikas, siekiant sustiprinti savo darbo ir procedūrų skaidrumą, bei nurodo savo kompetentingiems organams iki rinkimų šiuo tikslu parengti ir patvirtinti pasiūlymus, pasiremiant jau seniai EP pateikta paraiška šiuo klausimu[3]1;

10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.