Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0262/2013Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0262/2013
Europos Parlamentas

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS Ginklų eksportas: Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas

5.6.2013 - (2013/2657(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Michael Gahler, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Elmar Brok, Arnaud Danjean, Mairead McGuinness, Krzysztof Lisek, Tunne Kelam, Elena Băsescu PPE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0260/2013

Procedūra : 2013/2657(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0262/2013
Pateikti tekstai :
B7-0262/2013
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B7‑0262/2013

Europos Parlamento rezoliucija „Ginklų eksportas: Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas“

(2013/2657(RSP))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, nustatančią bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę[1],

–   atsižvelgdamas į šiuo metu Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupėje vykstantį bendrosios pozicijos persvarstymo procesą – remiantis bendrosios pozicijos 15 straipsniu bendroji pozicija turi būti persvarstoma praėjus trejiems metams po jos priėmimo,

–   atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo[2],

–   atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2002/589/BUSP dėl Europos Sąjungos indėlio į kovą su šaulių ir lengvųjų ginklų destabilizuojančiu kaupimu ir plitimu, kuriais panaikinami Bendrieji veiksmai 1999/34/BUSP, ir į ES kovos su neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų bei jų šaudmenų kaupimu ir prekyba jais strategiją, kurią Europos Vadovų Taryba priėmė 2005 m. gruodžio 15–16 d.[3],

–   atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 23 d. Tarybos bendrąją poziciją 2003/468/BUSP dėl tarpininkavimo ginklų prekyboje kontrolės[4],

–   atsižvelgdamas į atnaujintą 2012 m. vasario 27 d. Europos Sąjungos bendrąjį karinės įrangos sąrašą[5],

–   atsižvelgdamas į reguliariai atnaujinamą Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, naudojimosi vadovą[6],

–   atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 12 d. Vasenaro susitarimą dėl įprastinės ginkluotės ir dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolės ir į 2011 ir 2012 m. atnaujintus šių prekių ir technologijų bei šaudmenų sąrašus[7],

–   atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Užsienio reikalų tarybos susitikimo išvadas, kuriose reiškiamas ES pritarimas Jungtinių Tautų tarptautinei Sutarčiai dėl prekybos ginklais, kuria nustatomi privalomi bendrieji pasaulinės prekybos įprastine ginkluote standartai[8], ir į 2013 m. gegužės 27–28 d. Užsienio reikalų tarybos susitikimo išvadas;

–   atsižvelgdamas į savo 2007 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl Tarybos septintosios ir aštuntosios metinių ataskaitų, parengtų pagal Europos Sąjungos elgesio kodekso dėl ginklų eksporto 8 strateginę nuostatą[9],

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl derybų dėl JT sutarties dėl prekybos ginklais[10],

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi ginklų eksportas, be kita ko, gali daryti didelį poveikį ne tik saugumui, bet ir vystymuisi; kadangi dėl to svarbu stiprinti Europos Sąjungos karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolės politiką;

B.  kadangi Bendroji pozicija 2008/944/BUSP yra teisiškai privalomas pagrindas ir joje nustatyti aštuoni kriterijai; kadangi, jeigu nesilaikoma šių kriterijų, turėtų būti atsisakoma suteikti eksporto licenciją (1–4 kriterijai) arba bent jau svarstoma tokia galimybė (5–8 kriterijai);

C. kadangi prie bendrojoje pozicijoje įtvirtintų kriterijų ir principų oficialiai prisijungė tokios trečiosios šalys, kaip Bosnija ir Hercegovina, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Islandija, Juodkalnija, Kanada, Kroatija ir Norvegija;

D. kadangi pagal bendrosios pozicijos 3 straipsnį aštuoniais kriterijais apibrėžiami tik būtinieji standartai ir nedaromas poveikis valstybių narių teisei imtis labiau ribojančių ginklų kontrolės priemonių;

E.  kadangi bendrosios pozicijos 10 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad valstybės narės prireikus gali atsižvelgti ir į siūlomo eksporto poveikį savo ekonominiams, socialiniams, prekybiniams ir pramoniniams interesams ir kad šie veiksniai negali kliudyti taikyti minėtųjų kriterijų;

F.  kadangi bendrojoje pozicijoje apibrėžtas plačiausias bendras karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolės suvokimas, padedantis koordinuoti nacionalines eksporto kontrolės sistemas;

G. kadangi nuo metinių Tarybos ataskaitų pateikimo pagal Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP, nustatančios bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, 8 straipsnio 2 dalį pastebėta pažanga siekiant griežtesnės tikrinimo ir ataskaitų teikimo sistemos; kadangi valstybės narės turi įveikti teisėkūros ir organizacines kliūtis, kad būtų užtikrintas geresnis aštuonių kriterijų laikymasis, kurį patikrintų nepriklausomos šalys;

H. kadangi padaryta didelė pažanga siekiant valstybių susitarimo dėl bendrojoje pozicijoje nustatytų aštuonių kriterijų taikymo arba aiškinimo, ypač dėl to, kad Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupė parengė bendrosios pozicijos naudojimosi vadovą, kuriame išsamiai nurodyti geriausios praktikos pavyzdžiai taikant šiuos kriterijus;

I.   kadangi Arabų pavasario įvykiai Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje parodė bendrosios pozicijos įgyvendinimo veiksmingumą; kadangi šie įvykiai buvo svarstomi beveik kiekviename nuo 2011 m. pradžios Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės organizuotame posėdyje ir kadangi šie posėdžiai sudarė sąlygas suderinti reikiamus valstybių narių eksporto į šias šalis nacionalinės politikos peržiūros veiksmus; kadangi šį valstybių narių konsultavimosi procesą lydėjo sustiprinto budrumo priemonės, leidimų išdavimo sustabdymo ir atidėjimo priemonės ir kadangi šiuos sprendimus įvairios valstybės narės galėjo skubiai priimti, nes naudojosi keitimosi informacija mechanizmais ir Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupėje, ir už jos ribų;

J.   kadangi per pastaruosius kelerius metus valstybės narės į įvairius pasaulio regionus eksportavo įvairų kiekį karinių technologijų ir įrangos;

K. kadangi, siekdami kompensuoti prognozuojamą ginklų paklausos mažėjimą Europos Sąjungoje, šio pramonės sektoriaus atstovai ragina plėsti ginklų eksportą – tai būtų indėlis siekiant stiprinti Europos ginklų pramonės pagrindą;

L.  kadangi gynybos pramonė – svarbi ES pramonė, teikianti darbo vietas, labai prisidedanti prie darbo vietų kūrimo ir vystymosi, o tai ypač vertinama ekonomikos ir finansų krizės aplinkybėmis;

M. kadangi gynybos pramonėje vykdomi tyrimai ir plėtra daro svarbų šalutinį poveikį ir prisideda prie įvairių civilinių taikomųjų programų plėtojimo;

N. kadangi 2008 m. prasidėjus ekonomikos krizei buvo labai sumažinti gynybos biudžetai, todėl eksporto vaidmuo šioje pramonės šakoje pasidarė dar svarbesnis;

1.  pažymi, kad, Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, ES valstybės narės visos kartu lenkia JAV ir Rusiją ir yra didžiausios pasaulyje ginklų eksportuotojos[11] ir kad vis didesnė ginklų eksporto dalis – 2011 m. 61 proc.[12] – buvo tiekiama ne Europos Sąjungos šalims;

2.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga – vienintelis pasaulyje valstybių susivienijimas, turintis tokią išskirtinę teisiškai privalomą sistemą, kuria gerinama ginklų eksporto kontrolė, įskaitant kontrolę, susijusią su krizių regionais bei šalimis, kuriose kyla klausimų dėl žmogaus teisių padėties, ir todėl palankiai vertina Europos ir ne Europos trečiųjų šalių prisijungimą prie ginklų eksporto kontrolės sistemos vadovaujantis bendrąja pozicija; vis dėlto pažymi, kad aštuoni kriterijai ES valstybėse narėse taikomi ir aiškinami nevienodai griežtai; todėl ragina, kad bendroji pozicija ir visi joje numatyti įsipareigojimai būtų vienodžiau aiškinami ir įgyvendinami;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad kriterijų atitiktis kontroliuojama pagal nacionalines reglamentavimo nuostatas; mano, kad nacionaliniai parlamentai arba specialūs parlamentų organai privalo įgyvendinti veiksmingą kriterijų taikymo kontrolę;

4.  palankiai vertina tai, kad Taryba priėmė atnaujintą Vasenaro susitarimo šaudmenų sąrašo redakciją, kurioje atsižvelgta į visus 2011 m. šaudmenų sąrašo pakeitimus; ragina Tarybą taip pat patvirtinti naujausius pakeitimus, kurie buvo padaryti 2011 m. ir dvejopo naudojimo prekių sąraše, ir dėl kurių 2012 m. gruodžio mėn. susitarė ekspertų grupė;

5.  ragina valstybes nares, turint mintyje eksporto kontrolę ir aštuonių kriterijų taikymą, daugiau dėmesio skirti visoms karinėms technologijoms ir įrangai, paminėtoms bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP;

6.  be to, ragina, prieš pasiūlant naujus kriterijus, geriau taikyti bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP kriterijus;

7.  pabrėžia svarbų, nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento vaidmenį nacionaliniu ir ES lygmenimis įgyvendinant standartus, dėl kurių susitarta bendrojoje pozicijoje, ir užtikrinant, kad jie būtų įgyvendinti, taip pat sukuriant skaidrią ir atskaitingą kontrolės sistemą; todėl ragina numatyti skaidrų ir visapusišką kontrolės mechanizmą, kuriuo būtų remiamas parlamentų vaidmuo;

8.  pabrėžia duomenų, susijusių su ginklų eksporto kontrole, ir tos kontrolės vykdymo parlamentinės priežiūros svarbą bei teisėtumą, todėl ragina imtis priemonių, teikti paramą ir informaciją, kurios būtinos siekiant užtikrinti visapusišką šių priežiūros funkcijų vykdymą;

9.  palankiai vertina tai, kad po ilgų septynerius metus trukusių derybų, remiant Jungtinėms Tautoms, sudaryta teisiškai privaloma Sutartis dėl prekybos ginklais tarptautinės prekybos įprastine ginkluote srityje ir taip užtikrinus daugiau skaidrumo ir atskaitomybės sukurta veiksminga tarptautinė ginklų kontrolės sistema ir nustatyti aukščiausio lygio tarptautiniai standartai, todėl dabar pasidarė dar sudėtingiau neatsakingai ir neteisėtai naudoti įprastus ginklus;

10. pripažįsta, kad JT Generalinei Asamblėjai priėmus Sutartį dėl prekybos ginklais tarptautinė bendruomenė parodė tvirtą pasiryžimą reguliuoti tarptautinę prekybą ginklais laikydamasi skaidrumo ir atskaitomybės principų.

11. pabrėžia veiksmingo ir įtikinamo Sutarties dėl prekybos ginklais įgyvendinimo svarbą;

12. pripažįsta ES ir jos valstybių narių suderintą ir nuoseklų vaidmenį remiant tarptautinį procesą, kuriuo siekiama nustatyti privalomas taisykles, reglamentuojančias tarptautinę prekybą ginklais;

13. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

 

Teisinė informacija - Privatumo politika