PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS Ginklų eksportas: Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas
5.6.2013 - (2013/2657(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Sabine Lösing, Willy Meyer, Takis Hadjigeorgiou, Marie-Christine Vergiat, Younous Omarjee GUE/NGL frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0258/2013
B7‑0264/2013
Europos Parlamento rezoliucija „Ginklų eksportas: Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP įgyvendinimas“
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, kurioje nustatytos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę,
– atsižvelgdamas į Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės tryliktąją ir keturioliktąją metines ataskaitas[1],
– atsižvelgdamas į dvejopo naudojimo prekių ir technologijų sąrašą, pateiktą 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1232/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą, prieduose,
– atsižvelgdamas į 2002 m. liepos 12 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2002/589/BUSP dėl Europos Sąjungos indėlio į kovą su šaulių ir lengvųjų ginklų destabilizuojančiu kaupimu ir plitimu, kuriais panaikinami Bendrieji veiksmai 1999/34/BUSP, ir į ES kovos su neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų bei jų šaudmenų kaupimu ir prekyba jais strategiją, kurią Europos Vadovų Taryba priėmė 2005 m. gruodžio 15–16 d.[2],
– atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 12 d. Vasenaro susitarimą dėl įprastinės ginkluotės ir dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolės ir į 2011 ir 2012 m. atnaujintus šių prekių ir technologijų bei šaudmenų sąrašus[3],
– atsižvelgdamas į tai, kad 2013 m. balandžio 2 d. JT Generalinė Asamblėja patirtino visuotinę Sutartį dėl prekybos ginklais,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi ginklų eksportas ir perdavimas daro poveikį žmogiškajam saugumui, žmogaus teisėms, demokratijai, geram valdymui ir socialiniam ir ekonominiam vystymuisi; kadangi todėl svarbu sustiprinti ES karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolės politiką, kuri turėtų būti įtvirtinta skaidrioje, veiksmingoje ir bendrai pripažintoje bei apibrėžtoje ginklų kontrolės sistemoje;
B. kadangi Bendroji pozicija 2008/944/BUSP yra teisiškai privalomas pagrindas ir joje nustatyti aštuoni kriterijai; kadangi, jeigu nesilaikoma šių kriterijų, turėtų būti atsisakoma suteikti eksporto licenciją (1–4 kriterijai) arba bent jau svarstoma tokia galimybė (5–8 kriterijai);
C. kadangi šiais kriterijais, be kita ko, siekiama užkirsti kelią ginklų eksportui, dėl kurio sustiprėtų konfliktai (3 ir 4 kriterijai), būtų pažeistos žmogaus teisės ir tarptautinė humanitarinė teisė (2 kriterijus) arba kuris darytų neigiamą poveikį šalies gavėjos vystymosi perspektyvoms (8 kriterijus); kadangi bendrojoje pozicijoje nenumatyta jokių taikymo srities apribojimų, taigi šie aštuoni kriterijai taikomi tiek ginklų eksportui Europos Sąjungoje, tiek ginklų perdavimui glaudžiai su Europos Sąjunga susijusioms valstybėms;
D. kadangi pagal bendrosios pozicijos 3 straipsnį aštuoniais kriterijais apibrėžiami tik būtinieji standartai ir nedaromas poveikis valstybių narių teisei imtis labiau ribojančių ginklų kontrolės priemonių;
E. kadangi bendrosios pozicijos 10 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad valstybės narės gali atsižvelgti į siūlomo eksporto poveikį savo ekonominiams, socialiniams, prekybiniams ir pramoniniams interesams, tačiau šie veiksniai neturi daryti poveikio bendrosios pozicijos kriterijų taikymui;
F. kadangi nuo metinių Tarybos ataskaitų pateikimo pagal Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP 8 straipsnio 2 dalį pastebėta tam tikra pažanga siekiant geresnės tikrinimo ir ataskaitų teikimo sistemos; kadangi, vis dėlto, neparengta standartizuota tikrinimo ir ataskaitų teikimo sistema ir valstybės narės skirtingai taiko ir aiškina bendrosios pozicijos aštuonis kriterijus suteikdamos leidimus arba neleisdamos eksportuoti tų pačių kategorijų karinių prekių į tas pačias paskirties vietas; kadangi todėl yra poreikis įveikti teisėkūros ir veiklos kliūtis, kad visos valstybės narės geriau ir platesniu mastu taikytų aštuonis kriterijus;
G. kadangi bendrosios pozicijos laikymasis buvo aptariamas akademiniuose tyrimuose ir paskelbtose pilietinės visuomenės publikacijose; kadangi nėra galimybės atlikti nepriklausomo patikrinimo, ar laikomasi aštuonių kriterijų;
H. kadangi per pastaruosius kelerius metus buvo patvirtintos priemonės dėl prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais, pvz., JT šaunamųjų ginklų protokolas; kadangi tokios sritys kaip tarpininkavimo ginklų prekyboje kontrolė, licencijuota gamyba ne Europos Sąjungoje ir galutinių naudotojų kontrolė buvo įtrauktos į darbotvarkę, taip pat iš dalies į pačią bendrąją poziciją;
I. kadangi ES teisės aktais dėl dvejopo naudojimo prekių reglamentuojamas tokių prekių eksportas, perdavimas, tarpininkavimo paslaugos ir tranzitas pagal 2012 m. balandžio 19 d. Reglamentą (ES) Nr. 388/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009; kadangi 2012 m. vasario mėn. priimtas atnaujintas Vasenaro susitarimo dvejopo naudojimo prekių ir technologijų sąrašas, tačiau didžiajai daugumai dvejopo naudojimo prekių, ypač stebėjimo technologijų srityje, vis dar netaikoma teisiškai privaloma eksporto kontrolės sistema;
J. kadangi Europos Sąjungos bendrasis karinės įrangos sąrašas ir ES dvejopo naudojimo prekių sąrašas neapima daugelio stebėjimo technologijų, stebėjimo programinės įrangos ir daugelio kitų prekių, kurios daugelyje šalių gavėjų naudojamos kaip represinės priemonės prieš šalies gyventojus;
K. kadangi besivystančios šalys ir toliau yra pagrindinis ginklų tiekėjų užsienio ginklų prekybos taikinys; kadangi 2004–2011 m. laikotarpiu ginklų perdavimo susitarimų su besivystančiomis šalimis vertė sudarė du trečdalius visų tokių pasaulyje sudarytų susitarimų vertės; kadangi neatsakingas ginklų perdavimas ir su ginklais susijusios skolos niekais paverčia daugelio besivystančių šalių galimybes pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT);
L. kadangi Europos Sąjungos šalys 2011 m. suteikė ginklų eksporto licencijų už bendrą 37,52 mlrd. EUR sumą;
M. kadangi Arabų pavasario įvykiai Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje dar kartą atskleidė probleminę demokratizacijos ir žmogaus teisių klausimų sąsają – prekiaujant ginklais su tokiomis šalimis tai yra kliūtis; kadangi Arabų pavasario įvykiai dar kartą parodė, kad bendroji pozicija ir joje nustatyti aštuoni kriterijai, taip pat tokie platesnio masto tarptautiniai susitarimai, kaip Sutartis dėl prekybos ginklais, yra būtini ir labai svarbūs; kadangi apdairiai formuojant būsimas iniciatyvas ir ataskaitas turėtų būti įmanoma iš šios patirties pasimokyti, ypač kai kalbama apie prekybos apyvartoje esančių ginklų platinimą nevalstybiniams veikėjams, kaip Libijos atveju;
N. kadangi Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybės per pastaruosius kelerius metus buvo ir tebėra tarp svarbiausių ES ginklų pirkėjų; kadangi ES valstybės narės į Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybes 2010 m. eksportavo ginklų už iš viso 8 324,3 mln. EUR, o 2011 m. – vis dar už 7 975,2 mln. EUR, teigdamos, kad taip jos remia politinį stabilumą[4]; kadangi per 2006–2010 m. laikotarpį ES valstybės narės vien tik eksportui į Libiją suteikė iš viso 1 056 mln. EUR vertės licencijų, o per tą patį laikotarpį, remiantis 2, 7 ir 5 kriterijais (dažniausiai 2 kriterijumi), buvo atmesti 54 prašymai suteikti ginklų eksporto į Libiją licenciją[5];
O. kadangi tarptautinę ginklų prekybą organizacija „Transparency International“ laiko viena iš trijų labiausiai korumpuotų verslo rūšių pasaulyje;
1. pažymi, kad, Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, ES valstybės narės visos kartu yra antros pagal dydį pasaulyje (jas tik šiek tiek lenkia Jungtinės Valstijos) ginklų eksportuotojos, o vis didesnė ginklų eksporto dalis – 2011 m. 61 proc. – tiekiama ne ES šalims;
2. palankiai vertina Europos ir ne Europos trečiųjų šalių prisijungimą prie ginklų eksporto kontrolės sistemos pagal bendrąją poziciją ir Sutartį dėl prekybos ginklais; vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad aštuoni kriterijai ES valstybėse narėse taikomi ir aiškinami nenuosekliai; todėl ragina, kad bendroji pozicija ir visi su ja priimti įsipareigojimai būtų vienodai, tolygiai ir naujai aiškinami bei įgyvendinami, kartu numatant mechanizmą, kurį taikant būtų galima reaguoti į valstybės narės išdėstytas su ginklų eksportu susijusias saugumo problemas; pabrėžia, kad Europos Sąjunga – vienintelis pasaulyje valstybių susivienijimas, turintis tokią išskirtinę teisiškai privalomą sistemą, kuria gerinama ginklų eksporto kontrolė, įskaitant kontrolę, susijusią su krizių regionais bei šalimis, kuriose kyla klausimų dėl žmogaus teisių padėties, ir su šalimis, kuriose kyla aiškus pavojus, kad perduotos prekės bus neleistinu būdu perduotos kitiems galutiniams naudotojams;
3. mano, kad, atsižvelgiant į neigiamą ginklams tenkančių išlaidų poveikį skurdesnių šalių gavėjų vystymosi galimybėms, 8 kriterijų reikėtų patobulinti, nustatant, kad, atsiradus nesuderinamumui su šalies vystymusi, iškart būtų atsisakoma suteikti eksporto licencijas;
4. primena, kad neskaidriai vykdomi ginklų pirkimai daug prisidėjo prie kai kurių šalių, įskaitant ne vieną valstybę narę, pernelyg didelio įsiskolinimo; todėl primygtinai reikalauja didesnio ginklų pirkimo ir pardavimo skaidrumo, o informacija apie Bendrijos vidaus ginklų prekybą ir toliau turėtų būti įtraukiama į ES metinę ataskaitą;
5. mano, kad būtina sukurti standartizuotą tikrinimo ir ataskaitų teikimo sistemą, kuria naudojantis būtų galima viešai įvertinti, ar ir kokiu mastu atskirų ES valstybių narių eksporto rizikos vertinimai ir sprendimai priimti vadovaujantis bendrosios pozicijos aštuoniais kriterijais, kad būtų galima padaryti išvadas, kokiu mastu šiuos kriterijus taikė nacionalinės valdžios institucijos; mano, jog svarbu, kad ši sistema būtų grindžiama skaidrumo principu;
6. primygtinai reikalauja, kad persvarstant bendrąją poziciją jos tekstas būtų formuluojamas aiškiau ir vienareikšmiškiau siekiant užtikrinti, jog kriterijai būtų aiškinami ir taikomi vienodai; ypač reikalauja laikytis bendrosios pozicijos 10 straipsnio; ragina naudojimosi vadove pateikti išsamesnes 2 ir 7 kriterijų taikymo gaires ir atnaujinti I–IV priedus į juos įtraukiant nuorodą į kiekvienai šaliai skirtas ES strategijas žmogaus teisių srityje;
7. ragina į bendrąją poziciją įtraukti po embargo taikomų priemonių rinkinį, kuriame turėtų būti integruoti arba inicijuojami šie aspektai: a) reguliarūs vertinimai, kuriuose dalyvauja ne tik Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupė, bet ir kiti atitinkami ES padaliniai ir darbo grupės, taip pat nacionalinės vyriausybės ir valdžios institucijos, siekiant aiškiai nustatyti, ar ES turėtų iš naujo taikyti embargą, toliau jį taikyti pagal specialias priemones arba toliau normalizuoti kontrolę; b) valstybei, kuriai buvo taikytas embargas, taikyti preziumuojamo atsisakymo suteikti eksporto leidimą politiką; c) esamą atsisakymo suteikti leidimą ir (arba) konsultavimosi mechanizmą taikyti visiems galimiems perdavimams valstybei, kuriai anksčiau buvo taikytas embargas; d) valstybės praneša apie konkrečius perdavimus ir šie pranešimai įtraukiami į konsoliduotąją ataskaitą; e) valstybės narės turi pasilikti teisę po perdavimo tikrinti galutinį naudojimą ir f) į valstybes, kurioms taikomas embargas, eksportuojamų dvejopo naudojimo prekių galutinio naudojimo kontrolė turėtų būti išplėsta – ji turėtų būti taikoma ir valstybėms, kurioms embargas buvo taikytas anksčiau;
8. ragina valstybes nares, atsižvelgiant į eksporto kontrolę ir aštuonių kriterijų taikymą, daugiau dėmesio skirti toms prekėms, kurios gali būti naudojamos ir civiliniais, ir kariniais tikslais, pavyzdžiui, stebėjimo technikai, taip pat atsarginėms dalims ir gaminiams, kurie yra tinkami kibernetiniam karui arba gali būti naudojami žmogaus gyvybei nepavojingiems žmogaus teisių pažeidimams;
9. be to, ragina geriau taikyti Bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP kriterijus, siūlo, atsižvelgiant į bendrosios pozicijos nuostatas, išplėsti aštuonių kriterijų taikymo sritį siekiant aprėpti su ginklų eksportu susijusias paslaugas, praktinę patirtį ir mokymą; ragina, kad eksportuojant dvejopo naudojimo prekes ir technologijas būtų tikrinamas suderinamumas su aštuoniais kriterijais, jeigu yra priežasčių manyti, kad eksportuojant tokias prekes ir technologijas būtų pažeidžiamas kuris nors iš tų aštuonių kriterijų;
10. apgailestauja, kad 2010 m. tik 63 proc. ES valstybių narių pateikė išsamius duomenų apie savo ginklų eksportą rinkinius; pažymi, kad šalys, kurios kaskart pateikia neišsamius duomenis apie savo ginklų eksportą, tuo pat metu yra tarp didžiausių ginklus eksportuojančių šalių tiek ES, tiek pasaulyje;
11. pažymi, kad valstybėse narėse taikomos skirtingi duomenų apie ginklų eksportą rinkimo metodai ir surinktų duomenų rinkinių skelbimo praktika, todėl Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės metinėje ataskaitoje pateikiama standartizuota informacija apie išduotas eksporto licencijas ir nepateikiama tam tikros svarbios informacijos apie faktinį ginklų eksportą; todėl ragina nustatyti standartizuotą duomenų apie faktinį eksportą teikimo procedūrą, kuri visose valstybėse narėse būtų taikoma vienodai; teigiamai vertina valstybių narių iniciatyvas siekiant pagerinti padėtį, kad laiku būtų pateikta ir skelbiama tiksli, atnaujinta ir išsami informacija; prašo, kad Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės metinėje ataskaitoje būtų pateikiama informacija apie atskiras neišduotas licencijas, nurodant kriterijų, kurių pagrindu jos neišduodamos, numerius ir susijusias valstybes nares;
12. ragina valstybes nares pateikti papildomą ir dažniau atnaujinamą informaciją, pagal kurią prireikus būtų galima parengti bendrą šalių, į kurias eksportuojant ir perduodant ginklus būtų pažeistas vienas ar keli iš aštuonių kriterijų, sąrašą, ir kuria naudodamosi nacionalinės ir bendru susitarimu suderintos tarptautinės priežiūros įstaigos geriau suprastų ir geriau vykdytų kontrolę ir kurią būtų galima panaudoti rengiant Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės metinę ataskaitą; šiuo tikslu siūlo nustatyti ex-post eksporto kontrolės mechanizmą;
13. ragina Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės metinėje ataskaitoje taip pat pateikti informaciją apie Europos Sąjungoje eksportuotų ginklų galutinę paskirties vietą, apie jų tolesnį galbūt problemų sukelsiantį perdavimą trečiosioms šalims ir apie licencijuotą gamybą už ES ribų; taip pat siūlo į Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės metinę ataskaitą įtraukti informaciją apie tai, kokių tolesnių veiksmų imtasi siekiant spręsti ankstesnėse ataskaitose nurodytas ginklų eksporto problemas, taip pat kokių priemonių ėmėsi valstybės narės siekdamos spręsti minėtas problemas;
14. atkreipia dėmesį į tai, kad Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupės susitikimuose, bendradarbiaujant su Tarybos Žmogaus teisių darbo grupe (angl. COHOM), konsultuojamasi ir turėtų būti reguliariau konsultuojamasi su vyriausybės pareigūnais, atsakingais už nacionalinių eksporto licencijų suteikimą, nes jie gali nemažai prisidėti įgyvendinant bendrąją poziciją ir padėti gerinti informacijos, kuria keičiamasi, kokybę; be to, mano, kad turėtų būti konsultuojamasi ir su ginklų eksporto kontrolės srityje dirbančiomis pilietinės visuomenės organizacijomis bei kitomis suinteresuotosiomis šalimis;
15. pabrėžia svarbų pilietinės visuomenės, nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento vaidmenį nacionaliniu ir ES lygmenimis įgyvendinant standartus, dėl kurių susitarta bendrojoje pozicijoje, ir užtikrinant, kad jie būtų įgyvendinti, taip pat sukuriant skaidrią ir atskaitingą kontrolės sistemą; todėl ragina numatyti skaidrų ir visapusišką kontrolės mechanizmą, kuriuo būtų remiamas parlamentų ir pilietinės visuomenės vaidmuo;
16. atkreipia dėmesį į tai, kad atitiktis kriterijams kontroliuojama pagal nacionalines taisykles, kad nėra galimybės atlikti nepriklausomo patikrinimo, ar laikomasi aštuonių kriterijų, ir kad šiuos aštuonis kriterijus pažeidusios valstybės narės nesulaukia jokių pasekmių; mano, kad reikėtų numatyti galimybes ir būdus atlikti nepriklausomą patikrinimą, ar bendroji pozicija pažeidžiama; mano, kad nacionaliniai parlamentai arba specialūs parlamentiniai organai, pavyzdžiui, parlamentinės priežiūros komitetai, turi užtikrinti veiksmingą kriterijų taikymo kontrolę; ragina valstybes nares siekti, kad aštuonis kriterijus vienodai ir griežtai taikytų visos valstybės narės; ragina valstybes nares taip pat skatinti daug didesnį skaidrumą – laiku skelbti išsamius visų valstybių narių ginklų eksporto duomenų rinkinius; pabrėžia, kad šiuo požiūriu itin svarbus bendradarbiavimas su pilietine visuomene;
17. dar kartą pareiškia, kad visapusiškai remia išsamios ir teisiškai privalomos Sutarties dėl prekybos ginklais sudarymą, ją remiant Jungtinėms Tautoms, tarptautinės prekybos įprastine ginkluote ir jos perdavimo srityje; todėl pabrėžia, kad šis tikslas turi būti vienas iš ES užsienio politikos prioritetų;
18. primygtinai ragina valstybes nares pirmenybę teikti sutarties įgyvendinimo ir prisijungimo prie jos sąlygų išsamumui, o ne silpno pobūdžio sutarčiai, kuriai būtų visuotinai pritariama; be to, atsižvelgdamas į sutarties 5.3 straipsnį, ragina visas valstybes jos nuostatas taikyti kuo didesnei įprastinių ginklų grupei;
19. pabrėžia, kad siekiant veiksmingai įgyvendinti kiekvieną tarptautinį ginklų kontrolės susitarimą svarbūs skaidrumo ir atskaitomybės mechanizmai; todėl ragina nustatyti susitariančiųjų šalių keitimosi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais ginklų eksporto, importo ir perdavimo sprendimų srityje mechanizmą, taip pat griežtas ir aiškias nuostatas dėl reikalavimo susitariančiosioms šalims kiekvienais metais teikti viešas ataskaitas dėl visų ginklų perdavimo sprendimų, įskaitant įrangos, kurią leista perduoti, tipą, kiekį ir gavėjus, ir dėl sutarties visos taikymo srities ir nuostatų įgyvendinimo;
20. pabrėžia ir palankiai vertina tai, kad sutartyje konkrečiai draudžiama perduoti nurodytus įprastinius ginklus, įskaitant šaulių ir lengvuosius ginklus, jeigu taip pažeidžiamos sankcijos, visų pirma ginklų embargas, taikomas pagal JT chartijos VII skyrių, jeigu toks perdavimas prieštarauja eksportuojančios šalies tarptautiniams įsipareigojimams pagal tarptautinius susitarimus, visų pirma susijusius su įprastinių ginklų perdavimu arba nelegalia prekyba jais, ir jeigu žinoma, kad eksportuojami ginklai ir prekės gali būti panaudoti genocidui, nusikaltimams žmoniškumui, karo nusikaltimams ir išpuoliams prieš civilius gyventojus vykdyti;
21. laikosi nuomonės, kad Europos Sąjunga turėtų prisiimti padidėjusią atsakomybę už taiką ir saugumą Europoje ir pasaulyje įgyvendindama kitas ginklų ribojimo ir nusiginklavimo iniciatyvas, taip pat ji turėtų aktyviai veikti ginklų neplatinimo, pasaulinio nusiginklavimo ir ginklų perdavimo kontrolės srityse;
22. mano, kad ES turėtų parengti išsamią pertvarkos strategiją; turėdamas mintyje šią strategiją, rekomenduoja parengti planą, kaip ginklų gamybą būtų galima kuo greičiau pertvarkyti į civilinių prekių gamybą;
23. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.
- [1] OL C 382, 2011 12 30, p. 1; OL C 386, 2012 12 14, p. 1.
- [2] OL L 191, 2002 7 19, p. 1; Europos Sąjungos Taryba, 5319/06, 2006 1 13.
- [3] http://www.wassenaar.org/
- [4] 2012 m. pranešimas apie ginklų eksportą bendrojoje konferencijoje „Bažnyčia ir vystymasis“ (vok. Gemeinsamen Konferenz Kirche und Entwicklung (GKKE), p. 9).
- [5] The review of the EU common position on arms exports: prospects for strengthened controls. Mark Bromley. Non-Proliferation Papers, Nr. 7, 2012 m. sausio mėn., p. 12.