Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0276/2013Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0276/2013

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES veiksmų siekiant kovoti su jaunimo nedarbu

10.6.2013 - (2013/2673(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Rebecca Harms, Daniel Cohn-Bendit, Raül Romeva i Rueda, Karima Delli, Malika Benarab-Attou, Rui Tavares, Jean Lambert, Elisabeth Schroedter, Marije Cornelissen, Ana Miranda, Franziska Keller, Margrete Auken Verts/ALE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0270/2013

Procedūra : 2013/2673(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0276/2013

B7‑0278/2013

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES veiksmų siekiant kovoti su jaunimo nedarbu

(2013/2673(RSP))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 28 d. Europos Vadovų Taryboje pasiektą politinį susitarimą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos,

–   atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 5 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos lygmens socialinių partnerių antro etapo konsultacijos dėl stažuočių kokybės sistemos (COM(2012) 0728),

–   atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl jaunimo galimybių dalyvauti darbo rinkoje skatinimo, stažuotojų, stažuočių ir praktikos padėties stiprinimo,

–   atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio mėn. rezoliuciją dėl iniciatyvos „Jaunimo garantijos“,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi dabar ES 23,5 proc. jaunimo neturi darbo, o kai kuriose valstybėse narėse šis skaičius viršija 55 proc. jaunimo, kadangi 8,3 mln. europiečių, jaunesnių nei 25 metai, nedirba, nesimoko ir nedalyvauja profesinio mokymo programose, 15 proc. vaikų palieka mokyklą neįgiję vidurinio išsilavinimo ir kadangi 10 proc. ES piliečių gyvena bedarbių šeimose; kadangi dėl to gali kilti rimtų socialinių pasekmių visuomenei ir atskiriems piliečiams ir kadangi šios problemos vis auga, atsiranda prarastosios kartos pavojus;

B.  kadangi šie nedirbančio, nesimokančio ir nedalyvaujančio profesinio mokymo programose jaunimo skaičiai turi poveikį žmogaus teisėms ir jų pasekmės susiję su žmogaus tiesių pažeidimais; kadangi norint ištaisyti šią padėtį reikia atsižvelgti į žmogaus teises;

C. kadangi jau paaiškėjo dabartinių kovos su krize priemonių, skirtų viešosioms išlaidoms krizę patiriančiose šalyse mažinti, tiesioginis neigiamas poveikis jaunimui, nes sumažintos lėšos švietimui, darbo vietų kūrimui ir paramos tarnyboms; kadangi dabar jaunimui poveikį darančios politikos kryptys rengiamos jaunimui ir suinteresuotiesiems asmenims nedalyvaujant;

D. kadangi švietimas ir profesinio mokymo programos gali būti itin svarbūs kovojant su labai paplitusiu jaunimo nedarbu ir labai paskatinti jaunimo integraciją ir dalyvavimą; kadangi reikia daugiau investicijų į profesinį švietimą ir mokymą, įtraukimą į mokslo struktūras, aukštąjį mokslą ir mokslinius tyrimus; kadangi labai svarbu tobulinti gebėjimus, kad žmonės galėtų gauti kokybiškus darbus augančiuose sektoriuose, pavyzdžiui, ekologiškų darbo vietų, informacinių ir ryšių technologijų ir priežiūros sektoriuose;

1.  ragina valstybes nares, jų vadovus ir Komisiją:

-    vadovautis teisėmis grįstu požiūriu į jaunimą ir užimtumą,

-    rengiant politikos kryptis įtraukti suinteresuotuosius jaunimo atstovus,

-    nustatyti kovos su krize priemones, dėl kurių auga jaunimo nedarbas ir atskirtis, ir nustoti jas taikyti,

-    susitelkti į galimybes gauti kokybišką darbą, švietimą ir mokymus;

pabrėžia, kad Europos Parlamentas atidžiai stebės pažangą ir ar įgyvendintos numatytos priemonės, visų pirma Jaunimo garantijų iniciatyva;

2.  ragina Komisiją pirma įvertinti nesuderintas ir kartais destruktyvias kovos su krize priemones ir nustoti jas taikyti; pabrėžia, kad nedelsiant reikia viešai išsipareigoti vykdyti Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir dar daugiau; ragina Komisiją siektino deficito reikalavimų netaikyti sritims, skirtoms jaunimo įdarbinimui, pavyzdžiui, darbo vietų kūrimui, mokymui ir moksliniams tyrimams bei plėtrai, nes šios sritys itin svarbios norint tvariai įveikti krizę ir sutvirtinti ES ekonomiką siekiant konkurencingumo ir tvaraus produktyvumo;

3.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kurių regionuose daugiau nei 25 proc. jaunimo neturi darbo, parengti 1 metų paramos planą, pagal kurį būtų sprendžiama jaunimo nedarbo problema kuriant naujas darbo vietas, kad būtų įdarbinta bent 10 proc. darbo neturinčio jaunimo;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares vadovautis teisėmis grįstu požiūriu į jaunimą ir užimtumą; pabrėžia, kad ypač per krizę nereikėtų nukrypti nuo tinkamo darbo jaunimui kokybinio aspekto, o pagrindiniai darbo standartai ir kiti standartai, susiję su darbo kokybe, turėtų būti svarbiausias elementas;

5.  įspėja, kad jeigu bus siekiama surasti jaunimui darbą bet kokiomis priemonėmis, kils pavojus, jog tokių darbo vietų kokybė ir jaunimo darbo teisės, visų pirma teisė į pakankamas pajamas, bus ignoruojamos; įspėja, kad jaunimo judumas nebūtinai visiems tinkamas sprendimas, ir atkreipia dėmesį į patirtis, susijusias su protų nutekėjimu ir protų švaistymu, ir narystės siekiančiose, ir besivystančiose šalyse;

6.  ragina valstybes nares švietimo ir mokslo reformoms pritarti ne tik žodžiais, bet siekti ilgalaikės ir tvarios politikos spręsti problemoms, susijusioms su galimybe siekti mokslo ar švietimo ir su jų kokybe; primena, kad labai svarbu siekti užtikrinti galimybę keisti švietimą ir mokymu ir atvirkščiai ir pripažinti kompetenciją, paremtą neformaliu ir neinstituciniu mokymusi; pabrėžia, kad užtikrintos pajamos ir pasitikėjimas darbo rinkos galimybėmis yra būtinos prielaidos renkantis aukštąjį mokslą ir jauniems žmonėms, kuriems kyla didesnis atskirties pavojus, tai daro didelį poveikį;

7.  ragina valstybes nares imtis ryžtingų kovos su jaunimo nedarbu ir atskirtimi priemonių, visų pirma imantis veiksmų, kad būtų išvengta mokyklos ar profesinio mokymo ir gamybinės praktikos programų nebaigimo (pvz., įdiegti dvigubą švietimo sistemą ar kitas tiek pat veiksmingas sistemas);

8.  pabrėžia, kad jaunimas turėtų turėti galimybes įsidarbinti savo bendruomenėje ir kad reikia imtis veiksmų šalinant Europos geografinius netolygumus jaunimo galimybių atžvilgiu; ragina Europos Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tokią politiką pagal kurią būtų numatytos priemonės, skirtos jaunimo grįžimui į savo kilmės šalį palengvinti, taip užkertant kelią protų nutekėjimui ir žmogiškųjų išteklių praradimui;

9.  pabrėžia, kad nedirbančiam, nesimokančiam ir profesiniame mokyme nedalyvaujančiam jaunimui skirtos socialinės investicijos sumažintų dėl nepakankamo jaunimo integravimosi į darbo rinką patiriamus ekonominius nuostolius, kurie, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo vertinimu, siekia 153 mlrd. EUR, o tai sudaro 1,2 proc. ES BVP[1];

10. pabrėžia, kad socialinės investicijos į jaunimą gali būti užtikrinamos įvairiausiais būdais, be kita ko: plėtojant mokyklų, mokymo centrų ir vietos ar regioninių įmonių partnerystę; rengiant tikslinių kokybiškų mokymų ir aukštos kokybės jaunimo stažuočių programas, profesinio mokymo programas bendradarbiaujant su įmonėmis, rėmimo programas, kurias remia vyresni darbuotojai ir kurios skirtos jaunimui įdarbinti ir mokyti įmonėje arba sklandesniam perėjimui iš švietimo sistemos į darbo rinką užtikrinti; skatinant jaunimą dalyvauti visuomenės gyvenime; skatinant savanorišką judumą regionų, Europos ir tarptautiniu mastu, toliau siekiant užtikrinti geresnį abipusį kvalifikacijos ir įgūdžių pripažinimą; taip pat pabrėžia, kad socialinės investicijos gali būti skiriamos kartu su veiksmingomis padorias darbo ir gyvenimo sąlygas užtikrinančiomis paskatomis, kaip antai jaunimo įdarbinimo subsidijavimas arba jų socialinio draudimo įmokų mokėjimas, siekiant paskatinti viešojo ir privačiojo sektoriaus darbdavius samdyti jaunimą, investuoti ir į darbo vietų jaunimui kūrimą, ir į nuolatinį jų mokymą bei įgūdžių tobulinimą dirbant, taip pat remti jaunimo verslumą;

11. ragina naujai Jaunimo užimtumo iniciatyvai numatytus 6 mlrd. EUR kuo skubiau skirti jau pirmaisiais daugiametės finansinės programos metais, kad būtų galima spręsti jaunimo nedarbo problemas ir įgyvendinti jaunimo garantijas; pabrėžia, kad Tarptautinė darbo organizacija nustatė, jog jaunimo garantijų įgyvendinimo euro zonoje išlaidos sieks 21 mlrd. EUR; todėl ragina persvarstant daugiametę finansinę programą padidinti minėtoms išlaidoms padengti skirtus asignavimus; palankiai vertina tai, kad buvo išplėsta jaunimo garantijų reikalavimus atitinkanti grupė ir buvo įtraukti jaunuoliai iki 30 m. amžiaus;

12. informuoja valstybes nares, kad Europos Parlamentas rengiasi atidžiai stebėti visų valstybių narių veiksmus, kurių jos imsis siekdamos, jog Jaunimo garantijų iniciatyva būtų įgyvendinta, taip pat ragina jaunimo organizacijas nuolat pateikti Europos Parlamentui valstybių narių veiksmų tyrimo rezultatus;

13. primena, kad du jaunimo strategijos bendrieji tikslai – sukurti jaunimui lygias galimybes arbo rinkoje ir skatinti socialinę įtrauktį toli gražu nepasiekti ir ragina Komisiją bei valstybes nares įvertinti, kokį svarbų poveikį krizei turi jaunimo dalyvavimas visuomenės gyvenime;

14. pabrėžia, kad visi veiksmai, kurių valstybės narės ir Europos institucijos imasi kovodamos su jaunimo nedarbu, turi būti nukreipti bent dviem kryptimis: nustatyti neveiksmingas politikos kryptis ir nustoti jas taikyti ir susijusiems subjektams dalyvaujant parengti politikos kryptis, pagal kurias būtų siekiama skatinti jaunimo dalyvavimą ir užimtumą;

15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.