Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0278/2013Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0278/2013

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl kovos su jaunimo nedarbu

10.6.2013 - (2013/2673(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Nadja Hirsch, Hannu Takkula ALDE frakcijos vardu

Procedūra : 2013/2673(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0278/2013

B7‑0278/2013

Europos Parlamento rezoliucija dėl kovos su jaunimo nedarbu

(2013/2673(RSP))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo galimybių iniciatyva“ (COM(2011) 0933),

–   atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl iniciatyvos „Jaunimo garantijos“ (priimtas tekstas, P7 TA(2013(0016)),

–   atsižvelgdamas į klausimą Komisijai, į kurį atsakoma žodžiu, ir į susijusią 2012 m. gegužės 24 d. Parlamento rezoliuciją dėl Jaunimo galimybių iniciatyvos[1],

–   atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 5 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo užimtumo didinimas“ (COM(2012) 0727),

–    atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl migrantų integracijos, jos poveikio darbo rinkai ir socialinės apsaugos sistemų koordinavimo išorės aspektų[2],

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi 2013 m. sausio mėn. 23 proc. aktyvaus jaunimo neturėjo darbo, o jaunų bedarbių skaičius svyravo nuo 9 proc. ar mažiau Austrijoje ir Vokietijoje iki daugiau kaip 55 proc. Graikijoje ir Ispanijoje – iš to matyti dideli geografiniai skirtumai;

B.  kadangi 8,3 mln. Europos gyventojų, jaunesnių kaip 25 metų amžiaus, nedirba, nesimoko ir nedalyvauja profesinio mokymo programose (NEET); kadangi jų skaičius toliau didėja ir atsiranda prarastosios kartos pavojus;

C. kadangi 2011 m. ekonominiai poveikis, atsiradęs dėl jaunimo pasitraukimo iš mokslo, darbo rinkos ar mokymų, įvertintas 153 mlrd. EUR nuostolių, o tai atitinka 1,2 proc. ES BVP; kadangi ši problema yra didelė socialinė ir ekonominė našta;

D. kadangi 15 proc. vaikų palieka mokyklą neįgiję vidurinio išsilavinimo ir kadangi 10 proc. ES piliečių gyvena bedarbių šeimose;

E.  kadangi rizika, kad migrantų kilmės jaunimas apleis švietimo ir mokymo sistemą neįgiję vidurinio išsilavinimo, yra didesnė;

F.  kadangi užtikrinus tinkamą darbą, iš tiesų užtikrinama apsauga nuo skurdo;

G. kadangi aktyvi darbo rinkos politika ir aktyvumo skatinimo politika yra itin svarbios padedant bedarbiams rasti deramą darbą;

H. kadangi individualios ir tinkamos konsultacijos ieškant deramo darbo yra labai svarbios siekiant padidinti sėkmės tikimybę;

I.   kadangi, nepaisant didelio bendro jaunimo nedarbo lygio, tam tikri sektoriai, pvz., IRT ir sveikatos sektoriai, vis dažniau susiduria su sunkumais užpildant laisvas darbo vietas kvalifikuotu personalu;

J.   kadangi kai kuriose valstybėse narėse galima pastebėti vis didėjantį atotrūkį tarp mokslus baigusių asmenų kvalifikacijos ir darbo rinkos reikalaujamų įgūdžių;

K. kadangi ypač krizės metu pasiteisino kai kuriose valstybėse narėse taikoma dvejopa profesinio mokymo ir programų akademiniam ir profesiniam laipsniui įgyti derinio sistema, nes pagal ją ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams – dėl to jaunimui buvo lengviau įsidarbinti ir jaunimo nedarbo lygis buvo žemesnis;

L.  kadangi naudojant atvirus mokymosi išteklius gerinama švietimo kokybė, prieinamumas ir nešališkumas bei sudaromos sąlygos interaktyviam, kūrybiškam, lanksčiam ir tam tikriems asmens poreikiams pritaikytam mokymosi procesui panaudojant IRT ir naujas technologijas; kadangi atviras švietimas padidina tvarias užimtumo galimybes remiant mokymąsi visą gyvenimą;

M. kadangi ir valstybėse narėse, ir tarp jų galima pastebėti darbo vietų ir įgūdžių pasiūlos ir paklausos geografinių neatitikimų;

1.  primygtinai tvirtina, kad neatidėliotiną jaunimo nedarbo problemą galima išspręsti gerinant bendras ekonomines sąlygas; mano, kad reikia atlikti rinkų reformas, pvz., stiprinti paslaugų vidaus rinką, ir kad augančios ekonomikos šalyse, kuriose kuriamos darbo vietos, labai svarbu sudaryti prekybos susitarimus ir palengvinti įmonių steigimą; specialios priemonės, kuriomis ypatingas dėmesys skiriamas jaunimui, yra svarbios, tačiau pagrindinis uždavinys tebėra užtikrinti, kad ES galėtų pasikliauti tvirta, konkurencinga ir šiuolaikiška ekonomika;

2.  pabrėžia, kad investicijos į jaunimo užimtumą privalo būti pagrindinė nacionalinių investicijų strategijų dalis;

3.  ragina valstybes nares, atsižvelgiant į socialinę padėtį ES, padidinti investicijas į kokybišką profesinį mokymą ir gamybinę praktiką, kad jaunimas būtų parengtas socialinės ir profesinės integracijos procesui;

4.  primygtinai ragina valstybes nares imtis ryžtingų kovos su jaunimo nedarbu priemonių, visų pirma imantis veiksmų, kad būtų išvengta mokyklos ar profesinio mokymo ir gamybinės praktikos programų nebaigimo (pvz., įdiegti dvigubą švietimo sistemą ar kitas tiek pat veiksmingas sistemas), ir parengti išsamias strategijas, skirtas nedirbančiam, nesimokančiam ir profesiniame mokyme nedalyvaujančiam jaunimui (angl. NEET);

5.  pabrėžia, kad nedirbančiam, nesimokančiam ir profesiniame mokyme nedalyvaujančiam jaunimui skirtos socialinės investicijos sumažintų dėl jaunimo atitrūkimo iš darbo rinkos patiriamus ekonominius nuostolius, kurie, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo vertinimu, siekia 153 mlrd. EUR, o tai sudaro 1,2 proc. ES BVP;

6.  pabrėžia, kad socialinėms investicijoms reikia užtikrinti atitinkamus išteklius, įskaitant Europos socialiniam fondui skiriamus nustatytus 25 proc. sanglaudos politikos lėšų;

7.  ragina Europos Komisiją aktyviai prašyti paramos ir skatinti imtis iniciatyvos bei taikyti kitas bendradarbiavimo su privačiuoju sektoriumi formas kovojant su jaunimo nedarbu;

8.  teigiamai vertina trumpalaikes ir vidutinės trukmės laikotarpio investicijas, pvz., „Jaunimo užimtumo iniciatyvą“, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad stokojama ilgalaikių struktūrinių priemonių ir kad nevykdomos būtinos reformos siekiant, kad kai kurių valstybių narių švietimo sistemos galėtų atremti ateities iššūkius ir kad būtų užtikrintos galimybės įsidarbinti;

9.  palankiai vertina siūlomą Europos mikrofinansų priemonės „Progress“ tęsinį, kuris įtrauktas į 2014–2020 m. socialinių pokyčių ir inovacijų programą, nes tai vertinga priemonė, kuria sudaromos sąlygos jaunimui dirbti savarankiškai;

10. pabrėžia, kad valstybės narės turi pagerinti paramą savarankiškai dirbančiam jaunimui; ragina jas panaikinti biurokratines kliūtis, nustatyti palankią mokesčių politiką, sukurti palankesnes sąlygas privačioms investicijoms ir pakeisti neproporcingas bausmes nustatančius bankroto įstatymus;

11. pabrėžia, kad socialinės investicijos į jaunimą gali būti užtikrinamos įvairiausiais būdais, be kita ko: plėtojant mokyklų, mokymo centrų ir vietos ar regioninių įmonių partnerystę; rengiant tikslinių kokybiškų mokymų ir aukštos kokybės jaunimo stažuočių programas, profesinio mokymo programas bendradarbiaujant su įmonėmis, rėmimo programas, kurias remia vyresni darbuotojai ir kurios skirtos jaunimui įdarbinti ir mokyti įmonėje arba sklandesniam perėjimui iš švietimo sistemos į darbo rinką užtikrinti; skatinant jaunimą dalyvauti visuomenės gyvenime; skatinant judumą regionų, Europos ir tarptautiniu mastu, toliau siekiant užtikrinti geresnį abipusį kvalifikacijos ir įgūdžių pripažinimą;

12. ragina Komisiją surinkti jaunimo mokymo sėkmės istorijas ir paskelbti jas vadove, kuriuo galėtų naudotis kitos valstybės narės;

13. primygtinai ragina valstybes nares koordinuoti savo strategijas ir rasti bendrus jaunimo nedarbo problemos sprendimo būdus, nes kai kuriose geografinėse teritorijose ši problema gali būti geriausiai išspręsta taikant bendras tarpvalstybines priemones ir todėl, kad nedarbo lygis yra visos ES ekonomikos problema;

14. pabrėžia, kad dvejopa profesinio švietimo sistema ir gretutinės studijos, ypač daug dėmesio skiriant praktikai, ekonominės krizės metu ypač pasiteisino, nes jaunimui buvo lengviau įsidarbinti ir dėl to sumažėjo jaunimo nedarbo lygis, ir ragina krizės paveiktas valstybes nares pertvarkyti savo mokymo sistemas pagal šias gaires;

15. primygtinai ragina valstybes nares pasidalyti sėkmės istorijomis ir geriausia patirtimi;

16. ragina Komisiją parengti metinę valstybių narių profesinio mokymo sistemų pertvarkymo ataskaitą ir taip ilguoju laikotarpiu struktūriškai prisidėti prie jaunimo galimybių įsidarbinti didinimo;

17. ragina Komisiją ir valstybes nares nustatyti aiškius Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslus ir rodiklius, kad būtų galima veiksmingai išmatuoti ir įvertinti šios iniciatyvos poveikį;

18. vis dėlto, pabrėžia, kad Jaunimo garantijų iniciatyva negali pakeisti struktūrinių pastangų ir reformų, kurias įgyvendinant kai kurių valstybių narių švietimo sistemos ir darbo rinkos turėtų būti pritaikytos ateities iššūkiams;

19. ragina naujai Jaunimo užimtumo iniciatyvai numatytus 6 mlrd. EUR kuo skubiau skirti jau pirmaisiais daugiametės finansinės programos metais, kad būtų galima spręsti jaunimo nedarbo problemas ir įgyvendinti jaunimo garantijas; pabrėžia, kad Tarptautinė darbo organizacija nustatė, jog jaunimo garantijų įgyvendinimo euro zonoje išlaidos sieks 21 mlrd. EUR; palankiai vertina tai, kad buvo išplėsta jaunimo garantijų reikalavimus atitinkanti grupė ir buvo įtraukti jaunuoliai iki 30 metų amžiaus;

20. ragina Komisiją ir valstybes nares toliau didinti skaidrumą ir kvalifikacijų pripažinimą Sąjungoje, ypač taikant Europos profesinio mokymo kreditų sistemą, Europaso sistemą ir Europos kvalifikacijų sandarą; pabrėžia, kad svarbu laiku įgyvendinti šias iniciatyvas ir pateikti jų įgyvendinimo ataskaitas;

21. primygtinai ragina valstybes nares panaikinti esamas kliūtis tarpvalstybinei praktikai ir stažuotėms, siekiant labiau suderinti su darbu susijusio mokymo galimybių jaunimui pasiūlą ir paklausą – taip būtų pagerinamas judumas ir užimtumo galimybės, ypač pasienio regionuose;

22. pabrėžia, kad būtina geriau koordinuoti nacionalines socialinės apsaugos sistemas, siekiant sudaryti sąlygas studentų ir dirbančio ar darbo neturinčio jaunimo judumui ir jį skatinti;

23. pripažįsta, kad jau buvo sėkmės atvejų, tačiau ragina imtis daugiau sektorių iniciatyvų, kad būtų padidinta ateityje reikalingos darbo jėgos ir darbo neturinčio jaunimo atitiktis, nes konkrečių sektorių atstovai geriausiai žino, kokie jų ateities poreikiai, susiję su įgūdžiais ir mokymais;

24. palankiai vertina ES jaunimo judumo iniciatyvas, pvz., Vokietijos „MobiPro“, kuri įrodo, kad dedant nacionalines pastangas galima rasti problemų, kylančių keliose valstybėse narėse vienu metu, sprendimą;

25. ragina valstybes nares pagerinti verslo įmonių ir švietimo sektoriaus bendradarbiavimą visais lygmenimis siekiant tobulinti mokymo programas ir darbo rinkos poreikius, pvz., plečiant sektorių įgūdžių sąjungas ir žinių sąjungas; pabrėžia, kad reikia lankstesnių mokymo programų siekiant geriau prisitaikyti prie būsimos darbo rinkos plėtros;

26. pabrėžia, kad jaunimui svarbu įgyti universalių įgūdžių, pvz., IRT, vadovavimo, kritinio mąstymo ir kalbos įgūdžių, taip pat ir mokantis užsienyje, pagerinti savo perspektyvas darbo rinkoje, savo prisitaikymą prie būsimų darbo rinkos pokyčių ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime;

27. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.