PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl pasirengimo Europos Vadovų Tarybos susitikimui (2013 m. birželio 27–28 d.). ES veiksmai siekiant kovoti su jaunimo nedarbu
10.6.2013 - (2013/2673(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Hannes Swoboda S&D frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0270/2013
B7‑0279/2013
Europos Parlamento rezoliucija dėl pasirengimo Europos Vadovų Tarybos susitikimui (2013 m. birželio 27–28 d.). ES veiksmai siekiant kovoti su jaunimo nedarbu
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo galimybių iniciatyva“ (COM(2011) 0933),
– atsižvelgdamas į klausimą Komisijai, į kurį atsakoma žodžiu, ir į susijusią Parlamento 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl Jaunimo galimybių iniciatyvos[1],
– atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 5 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo užimtumo didinimas“ (COM(2012) 0727),
– atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl iniciatyvos „Jaunimo garantijos“ (2012/2901(RSP)),
– atsižvelgdamas į vasario 7−8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl „Jaunimo garantijų“ iniciatyvos nustatymo,
– atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 12 d. Komisijos komunikatą dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 22,8 proc. jaunų žmonių ES šiuo metu neturi darbo, o kai kuriose valstybėse narėse jaunimo nedarbas viršija 50 proc.;
B. kadangi 8,3 mln. jaunesnių nei 25 m. amžiaus europiečių ir papildomai 6,5 mln. 25–29 m. amžiaus jaunimo nedirba, nesimoko ir nedalyvauja profesiniuose mokymuose (NEET); kadangi jų skaičius toliau didėja ir atsiranda prarastosios kartos pavojus;
C. kadangi rizika, kad migrantų kilmės jaunimas, romai, neįgalieji ir kitos pažeidžiamos grupės paliks švietimo ir mokymo įstaigas neįgiję vidurinio išsilavinimo, yra didesnė;
D. kadangi 15 proc. vaikų palieka mokyklą neįgiję vidurinio išsilavinimo ir kadangi 10 proc. ES piliečių gyvena bedarbių šeimose;
E. kadangi pirmieji požymiai, kad jaunuolis gali nebaigti mokyklos, yra svarbus įspėjimas apie galintį pasikartoti skurdo ratą;
1. palankiai vertina faktą, kad Europos vadovų Taryba pagaliau pripažino jaunimo užimtumo svarbą Europos klestėjimui; ragina Europos Vadovų Tarybą dėti daugiau pastangų kovojant su jaunimo nedarbu (tai yra platesnio judėjimo dalis) siekiant užtikrinti socialines teises ir išspręsti socialinės pusiausvyros sutrikimų klausimus Europos Sąjungoje;
Jaunimo nedarbas kaip socialinis pusiausvyros sutrikimas
2. pabrėžia neigiamą makroekonominį poveikį, būtent poveikį, susijusį su augimu, būsimomis įsidarbinimo galimybėmis ir socialinės pusiausvyros sutrikimų, susijusių su jaunimo užimtumu valstybėse narėse, produktyvumu; todėl ragina ES imtis skubių veiksmų, kad per Europos semestrą būtų sumažinti šie pusiausvyros sutrikimai;
3. šiuo požiūriu ragina Tarybą susitarti dėl socialinių rodiklių (įskaitant ir jaunimo nedarbo rodiklius) įtraukimo į makroekonominio disbalanso procedūrą; ragina Tarybą tuo pat metu susitarti dėl bendrų socialinių rodiklių suvestinės, skirtos jaunimo nedarbui, sukūrimo, kuri apimtų įspėjimo mechanizmą, skirtą valstybių narių pažangai stebėti;
4. pabrėžia, kad vien tik jaunų žmonių mobilumas negali tvariai išspęsti jaunimo nedarbo problemos, kadangi jis gali sukelti protų nutekėjimą, taip pat ir didelį socialinio kapitalo ir socialinės apsaugos nuosmukį daugelyje valstybių narių; ragina Tarybą sutelkti jėgas gerinant ekonominį savanorišką jaunų žmonių judumą siekiant išvengti ekonominių tremtinių ir pagerinti pensijų perkeliamumą ir sustiprinti socialinės apsaugos teises ES;
5. pabrėžia, kad į jaunų žmonių savarankišką darbą negali būti žiūrima kaip į pagrindinį jaunimo nedarbo problemos sprendimą, kadangi tarp savarankišką veiklą vykdančių žmonių yra daugiau tokių, kurie susiduria su menko atlyginimo, nemokumo ir fiktyvaus savarankiško darbo problemomis; taip pat pabrėžia tai, kad daugelyje valstybių narių yra itin daug nedirbančių jaunų žmonių;
6. ragina Tarybą ES lygmeniu pradėti kurti automatines stabilizavimo priemones, pradedant Jaunimo garantijų iniciatyva, siekiant neutralizuoti konkrečios šalies patirtus ekonominius sukrėtimus; ragina Komisiją išsamiau paaiškinti, kaip per vidutinį laikotarpį būtų galima įvesti minimalią bedarbio pašalpą ir kokią pridėtinę vertę ji turėtų;
7. pabrėžia, kad veiksmingiausia priemonė, taikoma ilgą laiką kovojant su nedarbu, yra tvarus ekonomikos augimas, kuris pagrįstas Europos bankų sąjungos sukūrimu, siekiant atstatyti pajėgumus investuoti į periferines valstybes nares;
Jaunimo garantijos
8. palankiai vertina 2013 m. vasario 28 d. Tarybos rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo; ragina visose valstybėse narėse skubiai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą; pabrėžia, jog Jaunimo garantijų iniciatyva negarantuoja darbo, tačiau yra priemonė, užtikrinanti, kad visi darbo neturintys ES piliečiai bei teisėti gyventojai iki 30 metų amžiaus, neseniai baigę aukštąjį mokslą, gautų kokybišką darbo, tęstinio mokymosi ar praktikos pasiūlymą per keturis mėnesius nuo tos dienos, kai tapo bedarbiais arba baigė formaliojo švietimo įstaigą; ypač pabrėžia tai, kad Jaunimo garantijų iniciatyva turėtų veiksmingai pagerinti nedirbančio ir nesimokančio jaunimo, taip pat ir jaunimo, priklausančio itin pažeidžiamoms socialinėms grupėms, padėtį;
9. mano, kad Sąjungos lėšomis remiamai Jaunimo garantijų iniciatyvai turėtų tekti svarbiausias vaidmuo, taip pat ragina Jaunimo užimtumo iniciatyvai numatytus 6 mlrd. eurų kuo skubiau skirti pirmaisiais dvejais daugiametės finansinės programos metais, siekiant išspręsti jaunimo nedarbo problemą ir įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvas NUTS 2 regionuose, kuriuose 2012 m. užfiksuotas didesnis nei 20 proc. nedarbas (toliau – reikalavimus atitinkantys regionai) arba NUTS 3 regionuose, kuriuose 2012 m. užfiksuotas 22,5 proc. jaunimo nedarbas;
10. palankiai vertina tai, kad Jaunimo užimtumo iniciatyvai buvo skirta 6 mlrd. eurų; be to, pabrėžia, kad Tarptautinė darbo organizacija nustatė, jog Jaunimo garantijų iniciatyvos išlaidos vien tik euro zonoje siekia 21 mlrd. eurų ir todėl reikia daug papildomų lėšų; pabrėžia, kad nedirbančiam, nesimokančiam ir profesiniame mokyme nedalyvaujančiam jaunimui skirtos socialinės investicijos sumažintų dėl jaunimo atitrūkimo iš darbo rinkos patiriamus ekonominius nuostolius, kurie, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo vertinimu, siekia 153 mlrd. EUR, o tai sudaro 1,2 proc. ES BVP; todėl ragina, kad persvarstant daugiametę finansinę programą, kuri privalo būti lankstesnė, ypač kovojant su jaunimo nedarbu, būtų persvarstyti ir Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirti asignavimai;
11. taip pat pabrėžia, kad visų pirma Europos socialinis fondas (ESF) turėtų būti taip struktūrizuotas, kad būtų galima finansuoti Jaunimo garantijų iniciatyvą, taip pat kad dėl šios priežasties ESF turėtų būti skirta bent 25 proc. sanglaudos politikai skirtų lėšų; mano, kad ES ir valstybių narių finansavimas turėtų būti tinkamai suderintas;
12. ragina Europos investicijų banką prisidėti prie Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo, pvz., susiejant paskolas ir darbo bei mokymo vietų kūrimą arba remiant dvejopų švietimo sistemų plėtrą; pabrėžia, kad toks skolų mechanizmas galėtų būti taikomas visoms bankų paskoloms; tačiau pabrėžia, kad EIB paskolos turėtų papildyti, o ne pakeisti ES finansavimą dotacijomis;
13. primygtinai reikalauja, kad Jaunimo garantijų iniciatyvas reikėtų papildyti kokybės užtikrinimo sistema siekiant, kad švietimas, profesinis mokymas ir siūlomos darbo vietos užtikrintų atitinkamą atlygį, darbo sąlygas, sveikatos ir saugos standartus;
14. ragina, kad regiono, nacionaliniu ir Europos lygmenimis į Jaunimo garantijų iniciatyvų įgyvendinimą kuo anksčiau būtų įtraukti socialiniai partneriai;
Kova su jaunimo nedarbu nacionaliniu lygmeniu
15. pabrėžia, kad investicijos į jaunimo užimtumą privalo būti pagrindinė socialinių investicijų strategijų dalis; vykdant integracinio augimo strategiją turėtų būti apsaugoti tie visuomenės sektoriai, kurie gali pastūmėti visuomenę į priekį, todėl ragina valstybes nares į nacionalinio deficito tikslus neįtraukti investicijų į profesinį rengimą ir mokymus; ragina valstybes nares imtis ryžtingų kovos su jaunimo nedarbu priemonių, visų pirma imantis veiksmų, kad būtų išvengta mokyklos ar profesinio mokymo ir gamybinės praktikos programų nebaigimo (pvz., įdiegti dvigubą švietimo sistemą ar kitas tiek pat veiksmingas sistemas), ir parengti išsamias strategijas, skirtas nedirbančiam, nesimokančiam ir profesiniame mokyme nedalyvaujančiam jaunimui (angl. NEET); taip pat pabrėžia socialinių partnerių svarbų vaidmenį kovojant su jaunimo nedarbu; taip pat pabrėžia įmonių atsakomybę prisidėti prie jaunų žmonių aukštos kokybės patirties įgavimo dalyvaujant mokymuose darbo vietoje;
16. pabrėžia, kad socialinės investicijos į jaunimą gali būti užtikrinamos įvairiausiais būdais, be kita ko: plėtojant mokyklų, mokymo centrų ir vietos ar regioninių įmonių partnerystę; rengiant tikslinių kokybiškų mokymų ir aukštos kokybės jaunimo stažuočių programas, profesinio mokymo programas bendradarbiaujant su įmonėmis, rėmimo programas, kurias remia vyresni darbuotojai ir kurios skirtos įdarbinti jaunimą ir mokyti įmonėje arba užtikrinti sklandesnį perėjimą iš švietimo sistemos į darbo rinką; skatinant jaunimą dalyvauti visuomenės gyvenime; skatinant judumą regionų, Europos ir tarptautiniu mastu, toliau siekiant užtikrinti geresnį abipusį kvalifikacijos ir įgūdžių pripažinimą; taip pat pabrėžia, kad socialinės investicijos gali būti užtikrinamos kartu su veiksmingomis padorias darbo ir gyvenimo sąlygas užtikrinančiomis paskatomis, kaip antai jaunimo įdarbinimo subsidijavimas arba jų socialinio draudimo įmokų mokėjimas, siekiant paskatinti viešojo ir privačiojo sektoriaus darbdavius samdyti jaunimą, investuoti ir į darbo vietų jaunimui kūrimą, ir į nuolatinį jų mokymą bei įgūdžių tobulinimą dirbant, taip pat remti jaunimo verslumą;
17. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
- [1] Priimti tekstai, P7_TA(2012)0224.