Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0309/2013Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0309/2013

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Turkijoje

11.6.2013 - (2013/2664(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Takis Hadjigeorgiou, Willy Meyer, Paul Murphy, Patrick Le Hyaric, Kyriacos Triantaphyllides, Marisa Matias, Alda Sousa, João Ferreira, Inês Cristina Zuber, Marie-Christine Vergiat, Jacky Hénin, Nikolaos Chountis GUE/NGL frakcijos vardu

Procedūra : 2013/2664(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0309/2013
Pateikti tekstai :
B7-0309/2013
Debatai :
Priimti tekstai :

B7‑0309/2013

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Turkijoje

(2013/2664(RSP))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 1950 m. Europos žmogaus teisių konvenciją ir jos nuostatas dėl teisės į asociacijų laisvę ir teisės į žodžio laisvę,

–   atsižvelgdamas į 1996 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, ypač į jo 19 straipsnį, nustatantį žodžio laisvę, ir į 21 ir 22 straipsnius, nustatančius asociacijų laisvę, ir primindamas, kad šios nuostatos užtikrina teisę į asociacijų laisvę, teisę burtis į profesines sąjungas ir yra Tarptautinės darbo organizacijos veikloje taikomi principai,

–   atsižvelgdamas į Komisijos parengtą 2012 m. Turkijos pažangos ataskaitą (SWD(2012)0336),

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 14 d., 2011 m. gruodžio 5 d. ir 2012 m. gruodžio 11 d. Tarybos išvadas,

–   atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Turkijos pažangos ataskaitos,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi prasidėjus stojimo deryboms Turkija įsipareigojo vykdyti reformas, puoselėti gerus kaimyninius santykius ir laipsniškai siekti lygiuotis su ES ir kadangi šias pastangas reikėtų vertinti kaip pačios Turkijos galimybę tapti modernia valstybe, sutvirtinti ir toliau gerinti savo demokratines institucijas, teisinės valstybės pagrindus ir žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių laikymąsi;

B.  kadangi Turkijos vyriausybė pradėjo sparčiai vykdyti neoliberalistines ekonomikos reformas ir naikinti valstybės reguliavimą, susijusį su stojimo į ES procesu, tačiau politinių ir demokratinių reformų srityje, kaip antai pagarbos žmogaus teisėms didinimo srityje, pasiekta labai menka pažanga;

C. kadangi sistemingas smurtas, nukreiptas prieš protestuotojus Turkijoje tapo dažnu reiškiniu;

D. kadangi masinės demonstracijos, prasidėjusios kaip protestas prieš rekonstrukcijos projektą Gezi parke (Stambulas), reaguojant į policijos brutalumą ir smurtą, nukreiptą prieš protestuotojus Taksimo aikštėje, sparčiai virto protesto judėjimu prieš priespaudą;

E.  kadangi, žmogaus teisių organizacijų ir gydytojų sąjungų nuomone, pastarųjų dienų smurtas dabar plinta visoje šalyje ir Stambule yra nužudyti keturi žmonės, sužeista ne mažiau kaip 1 500 žmonių, o Ankaroje sužeista daugiau kaip 700 žmonių;

F.  kadangi policija prieš iš pradžių taikius protestuotojus dažnai naudojo ašarinių dujų dūmadėžes ir dar daugiau jų buvo išmesta iš malūnsparnių virš gyvenamųjų rajonų, kuriuose nebuvo protestuotojų; kadangi keliais atvejais ašarinių dujų dūmadėžės buvo įmestos į namus, pažeidžiant būtinybės ir proporcingumo principus;

G. kadangi esama sunkių kaltinimų, kad Turkijos vyriausybė, siekdama sustabdyti informacijos perdavimą iš masinių antivyriausybinių mitingų vietų, mėgino užblokuoti socialinius tinklus ir atkirsti interneto prieigą; kadangi ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas socialinę žiniasklaidą pavadino „grėsme“;

H. kadangi masinės demonstracijos atskleidė politinį šalies nestabilumą; kadangi, nors visuotiniai susibūrimai vienija plataus ideologinio spektro žmones, vis dėlto jie išreiškia aiškų Turkijos gyventojų pykčio, nukreipto prieš Erdogano vyriausybę ir valdančiąją Teisingumo ir plėtros partiją (AKP), proveržį;

I.   kadangi proislaminės darbotvarkės įgyvendinimas sukūrė Turkijoje įvairių socialinių, politinių ir ekonominių grupių nesantaiką ir konfliktus;

J.   kadangi protestai ir masinis dalyvavimas rodo, kad žmonės susiduria su įvairiomis ir giliai įsišaknijusiomis problemomis, nes Turkijos ekonomikos augimas nepagerino žmonių gyvenimo lygio, o Turkijos piliečiai ir darbininkai negali naudotis akivaizdžiai jiems priklausančiomis teisėmis ir laisvėmis, o atlyginimai ir išmokos yra labai maži;

K. kadangi kita svarbi nepasitenkinimo priežastis yra susijusi su R. T. Erdogano užsienio politika Sirijos atžvilgiu, nes dėl kišimosi į kitų valstybių reikalus pozicijos vykstant pilietiniam karui Sirijoje, kuria vadovaujantis bendradarbiaujama su opozicijos jėgomis ir netgi šalies viduje, kaimyninės šalies karo atmosfera persikėlė į Turkiją;

L.  kadangi Turkijos visuomenės tvarkos ir rimties palaikymo policijos veiksmai nukreipiami prieš politines partijas ir pranešta apie įsiveržimą į politinės partijos TKP biurus ir į Nazimo Hikmeto kultūros centrą;

M. kadangi 2013 m. birželio 11 d. visuomenės tvarkos ir rimties apsaugos policija, naudodama ašarines dujas ir vandens patrankas, grįžo į Taksimo aikštę;

N. kadangi Europos žmogaus teisių teismas jau tris kartus pasmerkė Turkiją už demonstracijose dalyvaujančių žmonių teisių pažeidimą ir netinkamą elgesį su sulaikytaisiais;

O. kadangi Turkija, kaip šalis kandidatė į ES nares, privalo gerbti ir skatinti demokratiją, taip pat stiprinti demokratines ir žmogaus teises ir laisves; kadangi Komisija 2012 m. Turkijos pažangos ataskaitoje atkreipė dėmesį į tai, kad iš Pasirengimo narystei pagalbos priemonei numatytų lėšų 810 mln. EUR skirta teismų sistemos ir policijos reformai;

P.  kadangi demokratinei teisei protestuoti kyla vis didesnis pavojus, nes visame pasaulyje didėja žmonių nepasitenkinimas neoliberalistine ir socialiai neteisinga politika;

1.  griežtai smerkia Turkijos vyriausybės prievartos veiksmus prieš demonstrantus ir Turkijos gyventojus;

2.  griežtai smerkia tai, kad Turkijos visuomenės tvarkos ir rimties palaikymo policijos veiksmai nukreipiami prieš politines partijas;

3.  ragina Turkijos vyriausybę nedelsiant nutraukti prievartą prieš demonstrantus ir išlaisvinti visus šiuo metu sulaikytus taikius protestuotojus;

4.  išreiškia solidarumą su demonstrantų reikalavimais gerbti demokratiją, taip pat demokratines ir žmogaus teises ir laisves; mano, kad jokia religija neturėtų kelti grėsmės pilietinėms teisėms, moterų teisėms ir socialinėms ir ekonominėms teisėms;

5.  smerkia Turkijos pagrindinės elektroninės žiniasklaidos mėginimus nutylėti šiuos įvykius;

6.  pabrėžia visiško nepakantumo smurtui prieš taikius protestuotojus svarbą ir ragina sudaryti nepriklausomą ir nešališką kaltinimų kankinimu ir netinkamu elgesiu ir teisėsaugos pareigūnų jėgos naudojimo tyrimo komisiją, kurioje dalyvautų žmogaus teisių organizacijos, demonstrantų komitetai ir visi kiti susiję subjektai;

7.  ragina Turkijos vyriausybę atsisakyti autoritarinio valdymo stiliaus ir vesti derybas su protestuotojų organizacijomis siekiant išvengti prievartos plitimo, kuris gali lemti daugiau aukų;

8.  ragina nedelsiant išlaisvinti 10 000 politinių kalinių (kurių dauguma yra kairiųjų pažiūrų ar kurdų aktyvistai), taip pat žurnalistus, kurie laikomi sąlygomis, nesuderinamomis su teisinės valstybės principais,

9.  ragina Turkijos vyriausybę iš naujo apsvarstyti savo socialinės, politinės, kultūrinės ir ekonominės politikos kryptis, kurios yra pagrindinė visuotinius neramumus sukėlusi priežastis, nes incidentas Gezi parke buvo tik dingstis, paskatinusi susidaryti minėtai padėčiai;

10. smerkia Turkijos pareigūnų, kurie užuot padėję normalizuoti padėtį toliau elgiasi kurstytojiškai ir šalyje kelia dar daugiau neramumų, pareiškimus;

11. yra susirūpinęs, kad pilietinės visuomenės organizacijoms Turkijoje ir toliau skiriamos baudos, nutraukiama jų veikla ir sudaromos administracinės kliūtys ir kad nėra deramai gerbiami profesinių sąjungų nariai ir kovotojai už darbuotojų teises; ragina Turkijos vyriausybę nedelsiant įgyvendinti naują įstatymą darbo ir profesinių sąjungų teisių srityje siekiant užtikrinti, kad jis atitiktų ES teisyną ir TDO konvencijas, ypač susijusias su teise streikuoti ir teise į kolektyvines derybas;

12. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Europos Tarybos generaliniam sekretoriui, Europos žmogaus teisių teismo pirmininkui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Turkijos Respublikos vyriausybei bei Didžiajai Nacionalinei Asamblėjai.