PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS Kelių eismo sauga 2011–2020 m. Pirmasis etapas rengiant sužalojimų mažinimo strategiją
26.6.2013 - (2013/2670(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį
Brian Simpson Transporto ir turizmo komiteto vardu
B7‑0318/2013
Europos Parlamento rezoliucija „Kelių eismo sauga 2011–2020 m. Pirmasis etapas rengiant sužalojimų mažinimo strategiją“
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl 2011–2020 m. Europos kelių eismo saugos[1],
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“[2],
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ (COM(2010) 0389),
– atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl Europos Komisijos 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos krypčių šeštojo tikslo įgyvendinimo ir pirmojo etapo rengiant sužalojimų mažinimo strategiją (SDW(2013) 0094),
– atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę „2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ (CdR 296/2010),
– atsižvelgdamas į 2004 m. Pasaulio banko ir PSO paskelbtą Pasaulinę ataskaitą dėl kelių eismo nelaimių prevencijos,
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 22 d. pranešimą „E. skambutis. Nauja paslauga piliečiams numeriu 112“[3],
– atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą „Kelių eismo sauga 2011–2020 m. Pirmasis etapas rengiant sužalojimų mažinimo strategiją“ (O-000061/2013 – B7‑0211/2013),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2011 m. Europos Sąjungoje eismo įvykiuose žuvo daugiau kaip 30 000 asmenų ir buvo pranešta apie beveik 1 500 000 sužalotų asmenų (daugiau kaip 250 000 asmenų buvo sužaloti sunkiai);
B. kadangi kiekvienam mirtinam eismo įvykiui tenka keturi eismo įvykiai, dėl kurių asmenys tampa nuolatiniais neįgaliaisiais, keturiasdešimtyje įvykių asmenys patiria nežymių sužalojimų, o dešimtyje – sunkių sužalojimų;
C. kadangi daugiau kaip pusė visų sunkių sužalojimų patiriama miestų teritorijoje, ypač nukenčia pėstieji, motociklininkai, dviratininkai (įskaitant elektriniais dviračiais besinaudojančius asmenis) ir kiti pažeidžiami kelių eismo dalyviai;
D. kadangi pagrindinės eismo įvykių aukų ir sunkių sužalojimų priežastys yra įrangos gedimas, kelių konstrukcija, menka kelių priežiūra ir vairuotojų elgesys, įskaitant sugebėjimą pasirinkti greitį; kadangi greitis yra tiesiogiai susijęs su sužalojimų sunkumu ir kadangi kai kurios valstybės narės svarsto galimybę padidinti greičio apribojimus greitkeliuose;
E. kadangi eismo įvykiai yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių į ligonines patenka 45 metų amžiaus nesulaukę ES piliečiai, o daug sunkių sužalojimų lemia visą gyvenimą trunkančią kančią arba nuolatinę negalią;
F. kadangi pagalbos tarnybų reagavimo laikotarpis (vadinamasis lemtingos auksinės valandos principas), įskaitant gyvybei išgelbėti būtinos pirmosios pagalbos teikimą, priežiūros kokybę, vaidina svarbų vaidmenį išgyvenant eismo įvykiuose;
G. kadangi manoma, kad kelių eismo įvykiuose patirtų sužalojimų socialinės ir ekonominės išlaidos sudaro 2 proc. BVP arba apie 250 mlrd. EUR (2012 m.)[4];
H. kadangi Europos Sąjungos veiksmų šioje srityje rezultatai yra teigiami;
1. pritaria Komisijos iniciatyvai didelę svarbą teikti veiksmams, susijusiems su sunkiais sužalojimais kelių eismo saugos srityje;
2. džiaugiasi, kad Komisija nustatė bendrą ES sunkių sužalojimų apibrėžtį, pagrįstą visuotinai pripažinta traumų klasifikacija pagal didžiausią sutrumpintą sužalojimų skalę (angl. Maximum Abbreviated Injury Scale);
3. ragina valstybes nares nedelsiant taikyti bendrą ES eismo įvykyje patirto sunkaus sužalojimo apibrėžtį ir ja remiantis 2014 m. rinkti ir pranešti statistinius duomenis pagal transporto rūšį, įskaitant pažeidžiamus kelių eismo dalyvius, taip pat pagal kelių infrastruktūros rūšį;
4. primygtinai ragina Komisiją, remiantis surinktais duomenimis, nustatyti plataus masto tikslą – 2014–2020 m. 40 proc. sumažinti eismo įvykiuose patiriamų sužalojimų skaičių ir kaip ilgalaikio tikslo siekti įgyvendinti visuotinę idėją – visiškai saugaus eismo viziją;
5. mano, kad bendro duomenų rinkimo ir pranešimo mechanizmo kūrimas neturėtų užkirsti kelio skubiems veiksmams, kurių imamasi ES lygmeniu, siekiant sumažinti keliuose sunkių sužalojimų patiriančių asmenų skaičių;
6. džiaugiasi Komisijos nustatytais prioritetais kuriant visuotinę strategiją, t. y., siekiant spręsti susidūrimo poveikio problemą, kurti eismo įvykių valdymo strategiją, pirmosios pagalbos ir skubios pagalbos tarnybas ir ilgalaikės reabilitacijos procesus, ir ragina skubiai įgyvendinti šiuos prioritetus;
Europos keliuose patiriamų sunkių sužalojimų skaičiaus mažinimas nedelsiant
7. pabrėžia, kad reikia nedelsiant geriau įgyvendinti įvairius dabartinius teisės aktus ir priemones siekiant sumažinti susidūrimo poveikį, padidinti kelių eismo dalyvių saugą ir sumažinti sunkių sužalojimų skaičių;
8. ragina Komisiją persvarstyti teisės aktus dėl pasyviosios ir aktyviosios transporto priemonės saugos, siekiant pritaikyti ją prie naujausios techninės pažangos, ir remti transporto priemonėje įdiegiamų taisyklių laikymosi užtikrinimo technologijų diegimą;
9. ragina Komisiją remti saugios ir pažangios kelių infrastruktūros kūrimą;
10. ragina Komisiją suteikti išsamią informaciją apie tai, kokiais būdais valstybės narės į nacionalinę teisę perkelia Direktyvą 2001/82/ES, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus;
11. primygtinai ragina valstybes nares toliau stengtis kovojant su vairavimu apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų ir keičiantis geriausia patirtimi kelių eismo taisyklių pažeidėjų vertinimo ir reabilitacijos srityje;
Pažeidžiamų kelių eismo dalyvių apsauga
12. pažymi, kad pėstiesiems ir dviratininkams tenka 50 proc. visų miestų teritorijose žūstančių asmenų skaičiaus ir didelė dalis sunkių sužalojimus patiriančių asmenų skaičiaus;
13. pritaria tam, kad būtų stebimi ir toliau gerinami techniniai standartais ir taisyklės pažeidžiamiausių kelių eismo dalyvių – vyresnio amžiaus asmenų, vaikų, neįgaliųjų ir dviratininkų – apsaugos srityje;
14. ragina Komisiją pateikti apžvalgą apie miestų teritorijas, kuriose nustatytas 30 km/h greičio apribojimas, ir tokio ribojimo poveikį mažinant žūstančių ir sunkius sužalojimus patiriančių asmenų skaičių;
15. ragina valstybes nares apsvarstyti veiksmingus naujoviškus metodus, kuriais įgyvendinamos kelių eismo taisyklės, skirtos pėstiesiems ir dviratininkams, kartais rizikuojantiems gyvybe to nesuvokiant; pabrėžia informacinių kampanijų, susijusių su saugiu elgesiu ir savisauga, ir politikos, kuria siekiama skatinti važinėjimą dviračiu, svarbą, kadangi dviratininkų sauga miestų teritorijose yra labai stipriai susijusi su dviračių, kaip transporto rūšies, populiarumu;
16. ragina Komisiją sukurti kelių eismo saugos mieste gaires, kurias būtų galima įtraukti į Tvaraus judumo mieste planus, ir apsvarstyti galimybę bendrą miesto transporto projektams teikiamą ES finansavimą susieti su tvaraus judumo mieste planais, kurie apima ES tikslus mažinti eismo įvykiuose žūstančių ir sunkių sužalojimų patiriančių asmenų skaičių;
Pirmosios pagalbos ir skubios pagalbos tarnybų tobulinimas
17. primygtinai ragina valstybes nares remti Europos bendrąjį pagalbos telefono numerį 112 ir vykdyti reikalavimus, pagal kuriuos iki 2015 m. turi visiškai veikti bendrieji pagalbos centrai ir kuo skubiau turi būti įgyvendinta informacinė kampanija apie tai, kad pradėjo veikti tokie centrai;
18. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, laikantis duomenų apsaugos taisyklių, visose valstybėse narėse užtikrinti privalomą sistemos „E. skambutis“, kurioje naudojamas viešas pagalbos telefono numeris 112, įdiegimą visose naujose patvirtinto tipo transporto priemonėse iki 2015 m;
19. ragina Komisiją, apsvarstant geriausią valstybių narių patirtį, apsvarstyti galimybę nustatyti reikalavimą vyresnio amžiaus nepilnamečiams vairuoti lydint kitam asmeniui;
20. ragina valstybes nares sistemingai skatinti pirmosios pagalbos mokymus kaip būdą pagerinti pašalinių asmenų gebėjimą reaguoti į eismo įvykį ir padėti aukoms prieš atvykstant skubios pagalbos tarnyboms;
21. ragina valstybes nares skatinti skubios pagalbos tarnybų ir transporto priemonių kūrėjų bei gamintojų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti veiksmingą intervenciją ir saugą gelbėtojams ir sužeistiems asmenims;
22. ragina valstybes nares skatinti įdiegti sistemas „E. sveikata“, visų pirma skatinti, kad skubios pagalbos teikimo komandos naudotų pažangiąsias transporto pranešimo sistemas, įskaitant įdiegtas sistemas skubios pagalbos transporto priemonėse;
Priežiūra po eismo įvykio ir ilgalaikė reabilitacija
23. ragina valstybes nares savo sveikatos sektoriaus politikoje atkreipti dėmesį į po eismo įvykio teikiamos priežiūros svarbą ir toliau gerinti ilgalaikę priežiūrą ligoninėje, priežiūrą ir reabilitaciją po ligoninėje praleisto laikotarpio, įskaitant priežiūrą traumų srityje ir psichologinę pagalbą, teikiamą po eismo įvykio išgyvenusiems asmenims ir liudininkams, pvz., sukuriant pagalbos centrus, siekiant padėti šiems asmenims pagerinti jų gyvenimo kokybę;
24. ragina valstybes nares gerinti suvokimą apie sunkių sužeidimų poveikį sukuriant glaudesnes sąsajas su kitomis, socialinį poveikį turinčiomis priemonėmis, pvz., žalos, negalios ir funkcinių sutrikimų lygio srityje, taip pat parengti švietimo programas apie kelių eismo saugą;
25. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
- [1] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0408.
- [2] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0584.
- [3] Priimti tekstai, P7_TA(2012)0274.
- [4] Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl Europos Komisijos 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos krypčių šeštojo tikslo įgyvendinimo ir pirmojo etapo rengiant sužalojimų mažinimo strategiją.