Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0322/2013Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0322/2013

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl potvynių Vidurio Europos šalyse

26.6.2013 - (2013/2683(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Jaromír Kohlíček, Jiří Maštálka, Miloslav Ransdorf, Vladimír Remek, Patrick Le Hyaric, Lothar Bisky, Helmut Scholz, Sabine Wils, Jürgen Klute, Alfreds Rubiks, Gabriele Zimmer GUE/NGL frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0319/2013

Procedūra : 2013/2683(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0322/2013
Pateikti tekstai :
B7-0322/2013
Priimti tekstai :

B7‑0322/2013

Europos Parlamento rezoliucija dėl potvynių Vidurio Europos šalyse

(2013/2683(RSP))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į ES sutarties 3 straipsnį ir į Sutarties dėl ES veikimo 191 ir 349 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, įsteigiančio Europos Sąjungos solidarumo fondą (COM(2005) 0108), ir į savo 2006 m. gegužės 18 d. poziciją[1],

–   atsižvelgdamas į savo 2002 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl potvynių Europoje[2], į savo 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl stichinių nelaimių (gaisrų ir potvynių) šią vasarą Europoje[3], į savo 2006 m. gegužės 18 d. rezoliucijas dėl gaivalinių nelaimių (miškų gaisrų, sausrų ir potvynių) įtakos žemės ūkiui, regioninės plėtros aspektų ir aplinkosaugos aspektų[4], į 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl miškų gaisrų ir potvynių[5] ir į 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl potvynių Vidurio Europos šalyse, visų pirma Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Prancūzijoje[6],

–   atsižvelgdamas į Baltąją knygą „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“ (COM(2009) 147) ir į Komisijos komunikatą „Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“ (COM(2009) 0082),

–   atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 11 d. į Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą ir tai, kad 2002 m. kovo 4 d. Bendrija Kioto protokolą ratifikavo,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi įvairiose Europos Sąjungos valstybėse narėse, visų pirma Vokietijoje, Čekijoje, Austrijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Prancūzijoje, kilus potvyniams įvyko didelės gaivalinės nelaimės, kurių metu žuvo žmonės ir buvo būtina evakuoti tūkstančius gyventojų,

B.  kadangi minėtoji nelaimė padarė didelės žalos, taip pat infrastruktūrai, įmonėms ir žemės ūkio paskirties žemei, taip pat buvo suniokoti gamtos ir kultūrinio paveldo elementai ir galbūt kilo pavojus visuomenės sveikatai,

C. kadangi reikia imtis nelaimių sugriautų ar pažeistų sričių atstatymo siekiant kompensuoti ekonominius ir socialinius nuostolius,

1.  reiškia tvirtą solidarumą su nuo nelaimių nukentėjusių regionų gyventojais; atsižvelgia į galimą rimtą ekonominį poveikį jiems ir reiškia savo pagarbą bei užuojautą aukų šeimoms;

2.  reiškiame nusivylimą tuo, kad kai kurie politikai pateikė šią nelaimę kaip verslo galimybę kaip ir uragano Katrina JAV pietuose 2005 m. atveju, kai Miltonas Friedmanas pateikė potvynį kaip dingstį sunaikinti viešojo sektoriaus likučius;

3.  pripažįsta profesionalių ir savanoriškų paieškos ir gelbėjimo tarnybų nepaliaujamas pastangas gelbstint gyvybes ir mažinant žalą nuo nelaimių nukentėjusiose srityse, taip pat daugeliui pavienių piliečių, kurie kovojo, kad išsaugotų savo pragyvenimo šaltinius ir juos supančią aplinką;

4.  mano, kad šios nelaimės turės įtakos ne tik nacionaliniu lygmeniu, ir todėl ragina prisiimti realių įsipareigojimų kaimui ES lygmeniu;

5.  ragina nukentėjusių šalių nacionalines ir regionų vyriausybes teikti visą reikiamą pagalbą ir paramą papildomai, neskaitant ES pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju, ir glaudžiai ją su šia pagalba derinti;

6.  ragina Komisiją kiek įmanoma lanksčiau ir nedelsiant sutelkti skubios ES pagalbos programų ir dabartinį ES solidarumo fondo lėšas ir skirti reikalingus išteklius, kuriais mažinamos kančios nukentėjusiose teritorijose ir remiami jų reabilitacijos planai, taip pat jų gamybinio potencialo atkūrimas;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares kuo greičiau suteikti paramą sritims, kurias paveikė nelaimių ekonominiai ir socialiniai padariniai;

8.  ragina Komisiją būti lanksčia, kiek tai susiję su derybomis su atitinkamomis valdžios institucijomis, jei nuo nelaimės nukentėjusiuose regionuose prireiktų peržiūrėti planuojamas ar įgyvendinamas atitinkamas veiksmų programas;

9.  ragina Komisiją atsižvelgti į nuo nelaimės nukentėjusių regionų skirtumus (nes tarp jų yra kalnuotų ir pakrančių sričių), kad aukoms būtų galima teikti geriausią įmanomą pagalbą;

10. ragina Komisiją skatinti priemones, kurias pasitelkus viešieji darbai, finansuojami iš ES fondų, apimtų viešųjų investicijų sumas, skirtas viešųjų aplinkos infrastruktūrų gerinimui, rūpinimuisi jais, jų priežiūrai ir didinimui;

11. ragina Komisiją ir valstybes nares ne tik daugiau investuoti į užtvankas ir kitas potvynių prevencijos priemones, bet ir užtikrinti, kad potvynių rizikos valdymo priemonės būtų labiausiai paremtos žalos prevencija, kuri būtų užtikrinama keičiant žemės naudojimo paskirtį ir, jei įmanoma, prie upių paliekant didesnius laisvus plotus; mano, kad šios priemonės, kurios dera su gamta ir jos neniokoja, apsaugotų žmones, turtą ir aplinką ir padėtų pasiekti, kad vandens naudojimo administravimas ir žemės paskirties planavimas būtų ekologiškai tvarūs, taip pat padėtų pasiekti ES biologinės įvairovės ir ES prisitaikymo prie klimato kaitos tikslus;

12. ragina nacionalines vyriausybes visose valstybėse narėse padidinti savo europines ir tarptautines pastangas, skirtas kovoti su klimato kaitos priežastimis ir pasekmėmis ir ženkliai sumažinti visų rūšių į atmosferą išmetamų dujų kiekį, siekiant pasiekti ir pranokti 2020 m. aplinkosaugos tikslus;

13. yra susirūpinęs dėl to, kad daugėja gaivalinių nelaimių, kurių priežastys, ekspertų nuomone, gali būti iš dalies priskiriamos klimato kaitai ir ekstremalių oro sąlygų sustiprėjimui, neefektyviai, ekologiškai nepagrįstai, ekonomiškai netvariai ir socialiai pasenusiai ir diskriminacinio pobūdžio ūkininkavimo ir miškininkystės praktikai, nes jos sukelia gyventojų skaičiaus mažėjimą didelėse gamtinėse teritorijose, kurių išsaugojimui reikia vietoje gyvenančių žmonių;

14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir regioninės bei vietos valdžios institucijoms, atsakingoms už nukentėjusias teritorijas.