Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0336/2013Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0336/2013

    PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimą vykdančių tarnybų ir sekimo programų įvairiose valstybėse narėse ir poveikio ES piliečių privatumui

    1.7.2013 - (2013/2682(RSP))

    pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
    pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

    Rebecca Harms, Daniel Cohn-Bendit, Jan Philipp Albrecht, Judith Sargentini, Reinhard Bütikofer, Carl Schlyter, Yannick Jadot, Raül Romeva i Rueda, Ana Miranda, Bart Staes, Catherine Grèze, Malika Benarab-Attou Verts/ALE frakcijos vardu

    Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0336/2013

    Procedūra : 2013/2682(RSP)
    Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
    Dokumento priėmimo eiga :  
    B7-0336/2013

    B7‑0336/2013

    Europos Parlamento rezoliucija dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sekimo programos, sekimą vykdančių tarnybų ir sekimo programų įvairiose valstybėse narėse ir poveikio ES piliečių privatumui

    (2013/2682(RSP))

    Europos Parlamentas,

    –   atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ES sutarties 2, 6 ir 7 straipsnius, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnį ir valstybių narių konstitucinių teismų, Europos Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktiką,

    –   atsižvelgdamas į Susitarimą dėl savitarpio teisinės pagalbos tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų[1],

    –   atsižvelgdamas į Konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų (CETS Nr. 185),

    –   atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, ypač jo 17 straipsnį dėl kišimosi į asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, būsto neliečiamybę ar susirašinėjimo slaptumą,

    –   atsižvelgdamas į Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių, ypač jos 24 ir 27 straipsnius dėl diplomatinių dokumentų ir pranešimų neliečiamybės,

    –   atsižvelgdamas į ES ir JAV saugaus uosto susitarimą, ypač į jo 3 straipsnį, ir į susitarimo dalyvių sąrašą,

    –   atsižvelgdamas į savo 2001 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl pasaulinės sistemos, skirtos privačios ir komercinės komunikacijos pasiklausymui, egzistavimo (pasiklausymo sistema ECHELON)[2] ir atitinkamą laikinojo komiteto pasiklausymo sistemos ECHELON klausimu ataskaitą;

    –   atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 15 d. vykusias diskusijas dėl su Komisijos nare V. Reding dėl trečiųjų šalių teisės aktų ir ES duomenų apsaugos įstatymų (PV 15/02/2012 – 19),

    –   atsižvelgdamas į Direktyvą 2002/58/EB dėl privatumo ir elektroninių ryšių,

    –   atsižvelgdamas į duomenų pasaugos paketą, kurį sudaro pasiūlymai COM(2012)0011 ir COM(2012)0010,

    –   atsižvelgdamas į vykstančias derybas dėl ES ir JAV susitarimo dėl asmens duomenų, kuriais keičiamasi teisėsaugos tikslais, apsaugos,

    –   atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl nuotolinės kompiuterijos galimybių naudojimo Europoje (COM(2012) 0529),

    –   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

    A. kadangi tarptautinėje spaudoje pasirodę pranešimai atskleidė, kad, naudodamos tokias programas kaip PRISM, JAV valdžios institucijos dideliu mastu gauna ES piliečių ir gyventojų asmeninių duomenis tuomet, kai ES piliečiai ir gyventojai naudojasi JAV paslaugų internetu teikėjų paslaugomis, ir šiuos duomenis tvarko;

    B.  kadangi Komisijos narė V. Reding perdavė laišką JAV generaliniam prokurorui Ericui Holderiui ir perdavė europiečių susirūpinimą bei paprašė pateikti paaiškinimus apie programą PRISM ir kitas panašias su duomenų rinkimu ir jų ieškojimu susijusias programas, taip pat apie teisės aktus, pagal kuriuos tokios programos gali būti leidžiamos;

    C. kadangi kol kas dar nėra gautas išsamus JAV valdžios institucijų atsakymas, nepaisant diskusijų, kurios vyko per ES ir JAV teisingumo ministrų susitikimą Dubline 2013 m. birželio 14 d.;

    D. kadangi ES ir JAV transatlantinė partnerystė yra grindžiama pagarba pagrindinėms teisėms ir teisinės valstybės principui, taip pat lojaliu ir lygiateisiu bendradarbiavimu;

    E.  kadangi pagal „Saugaus uosto“ susitarimą valstybės narės ir Komisija privalo užtikrinti asmens duomenų saugumą ir vientisumą; kadangi pagal šio susitarimo 3 straipsnio nuostatas, jei susitarimo nuostatų nebūtų laikomasi, Komisija privalo nutraukti susitarimą ar laikinai sustabdyti jo galiojimą;

    F.  kadangi visos su PRISM programa susijusios bendrovės, kaip pranešama tarptautinėje spaudoje, yra Saugaus uosto susitarimo šalys;

    G. kadangi JAV pasirašė ir ratifikavo Konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų ir 2007 m. ši konvencija įsigaliojo JAV, taigi jos principai yra JAV vidaus teisės dalis;

    H. kadangi Konvencijoje dėl elektroninių nusikaltimų nurodoma, kad taikant visas bet kokios nusikalstamos veikos „įrodymų rinkimui elektroniniu pavidalu“ (14 straipsnis) skirtas priemones turi būti užtikrinta tinkama pagrindinių teisių, visų pirma Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje išvardytų teisių (8 straipsnis, privatumas), apsauga, būtina užtikrinti „proporcingumo principo“ laikymąsi ir numatyti apsaugos garantijas, apimančias, be kita ko, teisminę ar kitokią nepriklausomą priežiūrą, nurodyti taikymą pateisinančius pagrindus ir tokių procedūrų taikymo srities bei trukmės apribojimą (15 straipsnis);

    I.   kadangi ES ir JAV susitarime dėl savitarpio teisinės pagalbos, kurį ratifikavo Sąjunga ir Kongresas, nustatyta informacijos rinkimo ir keitimosi ja, pagalbos prašymo ir suteikimo renkant įrodymus vienoje šalyje ir taip padedant kitoje šalyje vykstančiam nusikalstamos veikos tyrimui ar teisminiam nagrinėjimui tvarka,

    J.   kadangi Komisija paskelbė, kad bus sudaryta ES ir JAV ekspertų grupė, kurį aptars programos PRISM klausimą tiek iš duomenų apsaugos, tiek iš saugumo perspektyvos;

    K. kadangi tarptautinė spauda taip pat pranešė apie įtariamą ES valstybių narių bendradarbiavimą ir dalyvavimą programoje PRISM ir kitose panašiose programose ar apie tai, kad joms suteikiama prieiga prie sukurtų duomenų bazių;

    L.  kadangi kelios valstybės narės turi panašias sekimo programas arba svarsto tokių programų diegimo galimybę;

    M. kadangi Europos žmogaus teisių teismo praktikoje nustatyta, kad bet kokia tokia programa turi būti akivaizdžiai proporcinga ir būtina demokratinėje visuomenėje; kadangi Europos žmogaus teisių teismas teisingai įspėjo, kad slapto sekimo sistema nacionalinio saugumo sumetimais „gali sugriauti arba net panaikinti demokratiją po jos gynimo priedanga“, ir kad „vien dėl įstatymų, kurie leidžia slaptai stebėti pranešimus, tiems, kuriems taikomi įstatymai, gali kilti sekimo pavojus“;

    N. kadangi šiuo metu ES lygmeniu vykdoma duomenų apsaugos reforma, persvarstoma Direktyva 95/46/EB ir pakeičiama siūlomu bendru Duomenų apsaugos reglamentu ir Duomenų apsaugos direktyva dėl asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, nustatymo ir patraukimo baudžiamojon atsakomybėn arba bausmių vykdymo tikslais ir laisvo tokių duomenų judėjimo; kadangi Duomenų apsaugos reglamento projekte, kurį 2011 m. lapkričio mėn. atsiuntė Komisijos narė Viviane Reding, buvo pateikta nuostata, kad naudotojų duomenų atskleidimas trečiųjų šalių valdžios institucijoms priklauso nuo to, ar esama teisinio pagrindo, pvz., savitarpio teisinės pagalbos susitarimo ir nuo to, ar kompetentinga duomenų apsaugos institucija suteikė leidimą; kadangi ši nuostata dingo po aktyvaus JAV valdžios lobizmo ir kadangi išliko tik labai silpna konstatuojamoji dalis;

    O. kadangi valstybės narės privalo gerbti pagrindines vertybės, įtvirtintas ES sutarties 2 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijoje;

    P.  kadangi tarptautinės spaudos pranešimai atskleidė, kad JAV valdžia sistemingai montavo pasiklausymo įrangą ES diplomatinėje atstovybėse JAV ir JT ir įsiskverbdavo į jų kompiuterių tinklus;

    Q. kadangi spaudos pranešimai atskleidė, kad pagal JK Vyriausybės ryšių centrinės tarnybos programą užkoduotu pavadinimu TEMPORA po jūra buvo įrengta virš 200 optinių skaidulinių kabelių siekiant gauti prieigą prie telefoninių pokalbių ir interneto duomenų srautų per tris dienas ir metaduomenų per 30 dienų. Tai buvo padaryta remiantis „Tiriamųjų galių reguliacijos įstatymo“ (angl. Regulation of Investigatory Powers Act, RIPA) 8 skyriaus 4 dalimi, pagal kurią JK užsienio reikalų ministras gali išduoti įgaliojimą plačiu mastu vykdyti pasiklausymus;

    R.  kadangi pranešama, kad kitos valstybės narės naudojasi prieigos prie tarptautinės elektroninės komunikacijos galimybėmis neturėdamos įprasto orderio, o remdamosi specialių teismų sprendimais, dalijasi duomenimis su kitomis šalimis (Švedija) ir kadangi kitos gali didinti sekimo pajėgumus (Nyderlandai, Vokietija); kadangi kitose valstybėse narėse išreikštas susirūpinimas dėl slaptųjų tarnybų įgaliojimų vykdyti pasiklausymą (Lenkiją);

    S.  kadangi pagal Direktyvos 2002/58/EB dėl privatumo ir elektroninių ryšių 5 straipsnio 1 dalį valstybės narės įpareigojamos užtikrinti ryšių ir susijusio duomenų srauto slaptumą, ypač uždrausti klausymą, pasiklausymą, saugojimą ir kitus korespondencijos ir susijusių duomenų srauto sekimo būdus; kadangi direktyvos 15 straipsnio 1 dalyje šio draudimo išimtys leidžiamos tik tuo atveju, kai priemonė demokratinėje visuomenėje yra būtina, tinkama ir proporcinga;

    T.  kadangi slaptos sekimo priemonės dažnai nežinomos visuomenei ir kadangi tie, kas jas paviešina, gali patirti rimtas pasekmes ir gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn;

    1.  išreiškia rimtą susirūpinimą dėl programų PRISM ir TEMPORA ir kitų tokių duomenų rinkimo programų, kurios, jei pasitvirtintų šiuo metu turima informacija, galėtų būti laikomos sunkiai pažeidžiančiomis ES piliečių ir gyventojų pagrindines teises į privatumą ir duomenų apsaugą, taip pat jų teisę į asmeninio ir šeimos gyvenimo apsaugą, korespondencijos slaptumą, nekaltumo prezumpciją, saviraiškos laisvę, informacijos laisvę ir laisvę užsiimti verslu;

    2.  ragina JAV valdžios institucijas be nepateisinamo delsimo suteikti ES visą informaciją apie programą PRISM ir kitas panašias su duomenų rinkimu susijusias programas, kaip to prašė Komisijos narė V. Reding savo 2013 m. birželio 10 d. laiške generaliniam prokurorui Ericui Holderiui;

    3.   pabrėžia, kad bet kokie pagrindinių teisių apribojimai turi atitikti teisės viršenybės principą, būti proporcingi, tinkami ir būtini demokratinėje visuomenėje pagal Pagrindinių teisių chartiją;

    4.  reikalauja, kad būtų atliktas tinkamas transatlantinės ekspertų grupės, apie kurią pranešė Komisijos narė C. Malmström ir kurioje dalyvaus Parlamento atstovai, patikimumo patikrinimas ir šiai grupei suteikta prieiga prie visų svarbių dokumentų, kad ji galėtų atlikti savo darbą tinkamai ir iki nustatyto termino;

    5.  ragina Komisiją ir JAV valdžios institucijas nedelsiant atnaujinti derybas dėl bendrojo susitarimo dėl asmens duomenų, kai tie duomenys perduodami ir tvarkomi policijos ir teisminio bendradarbiavimo tikslais, ragina Komisiją ir JAV valdžios institucijas įtraukti ypatingas nuostatas dėl valstybės įstaigų prieigos prie asmens duomenų ir privačių subjektų komerciniais tikslais laikomos informacijos ir užtikrinti, kas ES piliečiai turėtų tas pačias įgyvendinamas teises ir gynimą, kaip ir JAV piliečiai ir gyventojai;

    6.  ragina Komisiją atsižvelgiant į naujausią informaciją visapusiškai persvarstyti Saugaus uosto susitarimą pagal Susitarimo 3 straipsnį;

    7.  išreiškia rimtą susirūpinimą dėl atskleistos informacijos apie įtariamas valstybių narių – su JAV nacionalinės saugumo agentūros pagalba ar vienašališkai – vykdomas sekimo programas;

    8.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų atitinkami įstatymai ir praktika visiškai atitiktų būtinybės ir proporcingumo principus, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir susijusią teismo praktiką, o jei būtų nustatyta neatitikimų, atitinkamai atlikti jų peržiūrą;

    9.  primygtinai ragina Tarybą paspartinti darbą, susijusį su Duomenų apsaugos paketu, ypač su siūloma Duomenų apsaugos direktyva;

    10. pabrėžia, kad visos be išimties ES piliečiams paslaugas teikiančios bendrovės privalo laikytis ES teisės aktų ir yra atsakingos už visus jų pažeidimus;

    11. pabrėžia, kad bendrovės, kurios priklauso trečiųjų šalių jurisdikcijai, turėtų teikti ES esantiems vartotojams aiškius ir gerai matomus įspėjimus dėl to, kad gavus slaptus nurodymus ar įsakymus jų asmeniniai duomenys gali būti tvarkomi teisėsaugos ir žvalgybos institucijų;

    12. pabrėžia, kad bet kokie įstatymai, kuriais patvirtinamos sekimo priemonės, turi būti aiškiai suformuluoti, nurodyti tikslines piliečių kategorijas, aiškiai apibrėžtą priemonės tikslą, kišimosi sąlygas, asmenų teises, griežtus duomenų saugojimo laikotarpius ir duomenų panaikinimą pasibaigus nurodytiems terminams, taip pat dalijimosi duomenimis su trečiosiomis šalimis sąlygas;

    13. griežtai smerkia ES atstovybių šnipinėjimą, nes, jei pasitvirtintų iki šiol žinoma informacija, tai būtų sunkus Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių pažeidimas ir galėtų pakenkti transatlantiniams santykiams;

    14. pabrėžia, kad būtina nustatyti procedūras, kurias taikant informatoriai galėtų atskleisti neteisėtas slaptas sekimo schemas, nebijodami asmeninių pasekmių; ragina valstybes nares suteikti politinį prieglobstį Edvardui Snoudenui pagal Europos Sąjungos žmogaus teisių gynėjų gaires;

    15. ragina Komisiją užtikrinti, kad ES duomenų apsaugos standartams ir deryboms dėl dabartinio duomenų apsaugos paketo nepakenktų transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė su JAV ir atidėti derybas dėl transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės, kol JAV nesustabdys ES institucijų šnipinėjimo; taigi ragina Komisiją anuliuoti numatytą pirmą derybų raundą Vašingtone;

    16. ragina Komisiją nedelsiant pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūrą pagal SESV 259 straipsnį prieš valstybes nares, kurių sekimo priemonės neatitinka ES teisės nuostatų;

    17. mano, kad yra pagrindo tikėti, jog pagal TEMPORA programą buvo pasiklausoma Europos Parlamento, jo narių ir jo darbuotojų pranešimų tokiu būdu pažeidžiant JK įpareigojimus žmogaus teisių srityje; taigi paveda Teisės tarnybai ištirti Europos Parlamento galimybes iškelti bylą prieš JK vyriausybę Europos Žmogaus teisių teisme;

    18. Pabrėžia, kad dėl šių paviešinimų kyla rimtų klausimų dėl nuotolinės kompiuterijos ir kitų informacinės visuomenės paslaugų patikimumo, ypač kai tas paslaugas teikia trečiosios šalies jurisdikcijai priklausantys tiekėjai;

    19. pažymi, kad ES tiekėjai pranešė apie padidėjusį vartotojų užklausų skaičių dėl pranešimų apie PRISM programą;

    20. pabrėžia, kad tai galėtų tapti ES nuotolinės kompiuterijos ir kitų informacinės visuomenės paslaugų konkurenciniu pranašumu, su sąlyga, kad taikomos griežtos asmens duomenų apsaugos taisyklės, kurios neleistų trečiosios šalies valdžios institucijoms ir valstybių narių žvalgybos tarnyboms naudotis duomenimis;

    21. ragina Komisiją atlikti savo nuotolinės kompiuterijos strategijos peržiūrą atsižvelgiant į paviešinimus ir parengti aiškią ir nuoseklią nuotolinės kompiuterijos iniciatyvą, kuria būtų sprendžiami minėti klausimai ir būtų skatinamos ES nuotolinės kompiuterijos iniciatyvos, kurios visapusiškai įkūnija pilietinių laisvių apsaugą;

    22. ragina Parlamentą nuodugniai išnagrinėti šį klausimą ir pranešti plenariniam posėdžiui iki metų pabaigos, remiantis visų pirmą, ES ir valstybių narių priemonių tyrimo įgaliojimais;

    23. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, valstybių narių parlamentams, Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui, JAV Kongresui ir Senatui bei Jungtinių Valstijų valstybės saugumo ir teisingumo sekretoriams.