PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Rusijos daromo spaudimo Rytų partnerystės šalims (Vilniuje vyksiančio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo kontekste)
9.9.2013 - (2013/2826(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Libor Rouček, Marek Siwiec, Ana Gomes, Evgeni Kirilov, Knut Fleckenstein, Marusya Lyubcheva S&D frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0389/2013
B7‑0397/2013
Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos daromo spaudimo Rytų partnerystės šalims (Vilniuje vyksiančio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo kontekste)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į tai, kad 2013 m. lapkričio mėn. Vilniuje bus rengiamas Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimas,
– atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 20 d. bendrą Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Europos kaimynystės politika. Siekiant glaudesnės partnerystės“ (JOIN(2013) 4 final), 2011 m. gegužės 25 d. bendrą komunikatą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ (COM(2011) 0303) ir 2011 m. kovo 8 d. bendrą komunikatą „ES ir pietinių Viduržemio jūros regiono šalių partnerystė siekiant demokratijos ir bendros gerovės“ (COM(2011) 0200),
– atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 26 d. Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos išvadas, 2011 m. birželio 20 d., 2012 m. gruodžio 10 d. ir 2013 m. liepos 22 d. išvadas dėl Europos kaimynystės politikos (EKP) ir 2011 m. rugsėjo 26 d. Europos Sąjungos Užsienio reikalų (prekybos) tarybos ir 2013 m. vasario 7 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,
– atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 15 d. Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Rytų partnerystė. Veiksmų iki 2013 m. rudens aukščiausiojo lygio susitikimo planas“ (JOIN(2012) 13 final) Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui,
– atsižvelgdamas į savo rezoliucijas su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl ES ir Armėnijos asociacijos susitarimo[1], dėl derybų dėl ES ir Azerbaidžano asociacijos susitarimo[2], dėl derybų dėl ES ir Moldovos asociacijos susitarimo[3], dėl derybų dėl ES ir Gruzijos asociacijos susitarimo[4] ir dėl derybų dėl ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo[5],
– atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 17 d. Krokuvoje padarytą Airijos ir Lietuvos Vyšegrado grupės užsienio reikalų ministrų Rytų partnerystės bendrą pareiškimą,
– atsižvelgdamas į savo pranešimą dėl Rytų partnerystės prekybinių aspektų (2011/2306(INI)),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2013 m. lapkritį Vilniuje vyksiančio ES Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo metu Ukraina turi galimybę pasirašyti su Europos Sąjunga asociacijos susitarimą; kadangi Armėnija, Gruzija ir Moldova 2013 m. lapkritį Vilniuje gali parafuoti asociacijos susitarimą; kadangi Ukraina 2012 m. liepą parafavo glaudaus bendradarbiavimo ir visapusišką laisvosios prekybos susitarimą (DCFTA) su ES; kadangi derybos dėl DCFTA su Moldova buvo baigtos 2012 m. birželį, o derybos dėl DCFTA su Gruzija ir Armėnija buvo baigtos 2013 m. liepą; kadangi susitarimais su ES Rytų partnerystėms šalims suteikiami stiprūs politiniai ir visuomeniniai ryšiai su ES, suteikiantys daugiau nei tik ekonominės vertės ir pasitarnaujantys kaip pagrindas vidiniams pokyčiams;
B. kadangi Rytų partnerystės šalys, darančios pažangą dėl asociacijos susitarimų su ES sudarymo, patiria intensyvų spaudimą iš Rusijos tokių susitarimų nepasirašyti ir vietoje jų prisijungti prie Rusijos vadovaujamos muitų sąjungos, kuriai priklauso Baltarusija, Kazachstanas ir Rusija, kurią Rusija ketina transformuoti į Eurazijos Sąjungą; kadangi Rusija pasinaudojo prekybos apribojimais ir protekcinėmis priemonėmis, įskaitant priekaištus dėl fitosanitarijos bei kai kurių Rytų partnerystės šalių susirūpinimu dėl saugumo ir energijos tiekimo, juos panaudodama kaip priemones šiam tikslui pasiekti;
C. kadangi asociacijos susitarimai su ES, įskaitant DCFTA ir prisijungimas prie muitų sąjungos šiuo etapu yra teisiškai nesuderinami, nes išoriniai tarifai tarp Rusijos, ES ir Rytų parterystės šalių gerokai skiriasi; kadangi asociacijos susitarimas su ES numato politines ir teisines reformas, skirtas stiprinti įstatymų viršenybei, mažinti korupcijai ir geriau laikytis žmogaus teisių; kadangi prisijungimas prie muitų sąjungos nenumato jokių vertybėmis paremtų rodiklių ir sąlygų, todėl negali būti laikomas paskata vykdyti vidines reformas;
D. kadangi Ukrainoje pagamintų prekių srautai į Rusija yra tyčia stabdomi Rusijos muitinės institucijų jau nuo rugpjūčio vidurio; kadangi dėl to Ukraina patyrė didelių ekonominių nuostolių ir taip Ukrainos vyriausybei yra daromas spaudimas nesiekti glaudesnių santykių su ES ir aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje nepasirašyti asociacijos susitarimo ir glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo;
E. kadangi Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius pareiškė, kad bet koks sprendimas dėl laisvosios prekybos su Europos Sąjunga pasirašymo arba prisijungimo prie muitų sąjungos bus priimtas visuotinio referendumo metu; kadangi tuo pačiu metu jis paragino Ukrainos parlamentą paspartinti reformas, kad Ukraina aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje metu galėtų pasirašyti su ES asociacijos susitarimą;
F. kadangi Armėnijos prezidentas Seržas Sargisjanas 2013 m. rugsėjo 3 d. savo vizito į Maskvą metu pareiškė, kad Armėnija sieks prisijungti prie muitų sąjungos, o ne pasirašyti su ES asociacijos susitarimą, tuo pat metu pareikšdamas pasirengimą vykdyti su ES tolimesnį dialogą;
G. kadangi šio prezidento S. Sargisjano pareiškimo Armėnijos parlamentas dar nepatvirtino; kadangi Jerevane vyko demonstracijos prieš Armėnijos stojimą į muitų sąjungą, o policija sulaikė mažiausiai devynis asmenis; kadangi du garsūs pilietinės opozicijos atstovai, žinomi už savo pasisakymus prieš muitų sąjungą, buvo stipriai sumušti nežinomų užpuolikų;
H. kadangi Rusija sustiprino savo spaudimą Moldovai perspėdama, kad asociacijos susitarimo su ES parafavimas Moldovai galėtų baigtis galutiniu atsiskyrusio Padnestrės regiono praradimu ir didesnėmis kainomis už iš Rusijos gaunamą energiją, kuri yra pagrindinė dujų tiekėja Moldovai;
I. kadangi Gruzijos vyriausybė pareiškė, kad ji stebi muitų sąjungą, tačiau tapti jos nare neketina; kadangi Rusija patiria stiprų spaudimą iš Rusijos prisijungti prie muitų sąjungos;
1. yra susirūpinęs dėl Rusijos veiksmų, kuriais siekiama atbaidyti Rytų partnerystės šalis nuo glaudesnių politinių ir ekonominių ryšių su ES; išreiškia savo paramą atitinkamoms Rytų partnerystės šalims ir pakartoja kiekvienos valstybės teisę pasirinkti savo politinius bei prekybos sąjungininkus; mano, kad palaipsniška šalių partnerių integracija į ES dera su gerų kaimyninių santykių su Rusija tikslu; griežtai atmeta žaidimo kai vienas laimi, o kitas pralaimi paradigmą ES ir Rusijos santykiuose su Rytų partnerystės šalimis; mano, kad svarbu išnagrinėti laisvosios prekybos susitarimo su muitų sąjunga ir jos narėmis perspektyvą;
2. dar kartą išreiškia savo paramą asociacijos susitarimų aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje metu pasirašymui arba jų parafavimui su tomis Rytų partnerystės šalimis, kurios yra pasirengusios ir to nori, su sąlyga, kad tenkinamos visos sąlygos ir reikalavimai;
3. pabrėžia, kad ekonominės integracijos procesas ir laisvosios prekybos susitarimų su Europos Sąjunga ir Rytų partnerystės šalimis pasirašymas ir įsigaliojimas gali suteikti didelės naudos ekonominiams ir prekybiniams santykiams su kitomis kaimyninėmis valstybėmis ir jų bendradarbiavimo struktūromis;
4. apgailestauja dėl Rusijos taikomo spaudimo toms Rytų partnerystės šalims, kurios pasiekė galutinius derybų dėl asociacijos susitarimų, jų pasirašymo arba parafavimo etapus; ragina Rusija visapusiškai laikytis Rytų partnerystės šalių užsienio politikos pasirinkimo;
5. yra įsitikinęs, kad tolimesnės politinės ir ekonominės reformos šiose šalyse, paremtos ES vertybėmis ir standartais galiausiai būtų naudingos pačiai Rusijai ir išplėstų stabilumo, klestėjimo ir bendradarbiavimo zoną prie jos sienų; primena ES nuolatinį kvietimą Rusijai prisidėti prie šio proceso konstruktyviai dalyvaujant dialoge su Rytų partnerystės šalimis;
6. prašo Komisijos ir Tarybos pasiūlyti konkrečias ir veiksmingas priemones, skirtas paremti šalis partneres, kurios patiria trečiosios šalies baudžiamuosius veiksmus dėl savo noro siekti politinės asociacijos ir ekonominės integracijos su ES;
7. ragina Rytų partnerystės šalis tęsti ir didinti savo pastangas iki Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo Vilniuje, siekiant jo metu pasirašyti asociacijos susitarimus ir nepasiduoti joms daromam spaudimui; pabrėžia politinio elito šiose šalyse atsakomybę visapusiškai įsipareigoti vykdyti politines, ekonomines ir teisines reformas, reikalingas glaudesniems ryšiams su ES ir visapusiškai įtraukti į šias pastangas savo šalių visuomenę; primena Rytų partnerystės šalių vyriausybėms jų įsipareigojimus, dėl kurių buvo sutarta 2009 m. aukščiausiojo lygio susitikime Prahoje, kurio metu buvo patvirtinta pati Rytų partnerystės iniciatyva;
8. nurodo, kad už Europos integraciją pasisako dauguma gyventojų šalyse, ketinančiose parafuoti arba pasirašyti asociacijos susitarimus; primygtinai ragina Komisiją vis tiek paspartinti Rytų partnerystės idėjos regimumą ir jos teikiamą naudą plačiajai visuomenei šalyse partnerėse kaip metodą, siekiant politinio sutarimo dėl šių šalių europietiško pasirinkimo;
9. todėl pritaria Ukrainos prezidento Viktoro Janukovičiaus dar karta išreikštiems europietiškiems siekiams; džiaugiasi dėl Ukrainos pažangos ir ragina visas politines jėgas Ukrainoje paspartinti reformas, kurios padėtų įgyvendinti įsipareigojimus dar prieš Vilniaus viršūnių susitikimą, kas leistų susitikimo metu parafuoti asociacijos susitarimą; ragina Rusiją susilaikyti nuo bet kokių prekybinių apribojimų ir protekcinių priemonių dėl politinių priežasčių vykdomų importo iš Ukrainos atžvilgiu;
10. yra nusivylęs dėl Armėnijos prezidento Seržo Sargisjano pareiškimo dėl jo ketinimų Armėnijai prisijungti prie muitų sąjungos nevykdžius atitinkamų diskusijų nacionaliniame parlamente ir platesnių konsultacijų su opozicija bei pilietine visuomene; tačiau ragina Armėniją neapleisti pažangos, padarytos derantis dėl asociacijos susitarimo ir siekia Vilniaus susitikimo metu ratifikuoti šį susitarimą; smerkia prievartos prieš pilietinės visuomenės oponentus, pasisakančius prieš muitų sąjungą, atvejus ir ragina valdžios institucijas nedelsiant išnagrinėti visus tokius atvejus ir sulaikyti atsakingus nusikaltėlius;
11. dar kartą primygtinai reikalauja ES imtis labiau tiesioginio ir aktyvesnio vaidmens sprendžiant konfliktą Kalnų Karabache; pripažįsta, kad neišspręstas konfliktas su Azerbaidžanu dėl atsiskyrusio Kalnų Karabacho regiono ir Armėnijos saugumo priklausomybė nuo Rusijos dėl jos narystės Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje galėjo turėti įtakos Armėnijos apsisprendimui įstoti į muitų sąjungą;
12. mano, kad taikus neišspręstų konfliktų Rytų partnerystės šalyse sprendimas, paremtas pagarba teritoriniam visų susijusių šalių (Armėnijos, Azerbaidžano, Gruzijos ir Moldovos) vientisumui yra būtinas norint Rytų partnerystės šalims visapusiškai realizuoti turimą potencialą;
13. visiškai remia Moldovos europietiškos integracijos pasirinkimą; gerai vertina pažangą, kurią ši šalis padarė siekiant asociacijos susitarimo su ES;
14. džiaugiasi dėl greitos pažangos, kurią padarė Gruzija, siekdama sudaryti asociacijos susitarimą su ES ir ragina Gruzijos valdžios institucijas tęsti savo pastangas;
15. nurodo, kad sudarius asociacijos susitarimą jį būtina nedelsiant ir kruopščiai įgyvendinti ir pakartoja, kad ES yra pasirengusi padėti Europos partneriams jiems dedant pastangas dėl integracijos; pritaria laikinam DCFT taikymui jų visumoje, siekiant skatinti ekonominę integraciją tarp Rytų partnerystės šalių ir ES;
16. mano, kad vizų išdavimo tvarkos palengvinimas ir vizų panaikinimas keliaujant tarp ES ir Rytų partnerystės šalių yra esminis faktorius, siekiant visuomenę įtikinti dėl Europos pasirinkimo;
17. paveda pirmininkams perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Europos išorės veiksmų tarnybai, ES valstybių narių ir Rytų partnerystės šalių vyriausybėms ir parlamentams bei Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui.
- [1] Priimti tekstai, P7_TA(2012)0128.
- [2] Priimti tekstai, P7_TA(2012)0127.
- [3] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0385.
- [4] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0514.
- [5] Priimti tekstai, P7_TA(2011)0545.