Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0476/2013Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0476/2013
Europos Parlamentas

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl migracijos srautų Viduržemio jūros regione, ypatingą dėmesį skiriant tragiškiems įvykiams prie Lampedūzos krantų

16.10.2013 - (2013/2827(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Juan Fernando López Aguilar, Sylvie Guillaume, Claude Moraes, Rita Borsellino S&D frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0474/2013

Procedūra : 2013/2827(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0476/2013
Pateikti tekstai :
B7-0476/2013
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B7‑0476

Europos Parlamento rezoliucija dėl migracijos srautų Viduržemio jūros regione, ypatingą dėmesį skiriant tragiškiems įvykiams prie Lampedūzos krantų

(2013/2827(RSP))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 7–8 d. Taryboje vykusias diskusijas dėl pastarųjų įvykių Lampedūzoje,

–   atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko ir Komisijos narės Cecilia Malmström 2013 m. spalio 9 d. pareiškimus,

–   atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro 2013 m. spalio 12 d. pareiškimą[1],

–   atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 24 d. priimtą Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją 1872(2012) „Žmonių žūtis Viduržemio jūroje. Kas už tai atsakingas?“,

–   atsižvelgdamas į ankstesnius JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais pareiškimus ir naujausią jo 2013 m. balandžio 24 d. ataskaitą dėl Europos Sąjungos išorės sienų valdymo ir jo poveikio migrantų žmogaus teisėms[2],

–   atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją,

–   atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–   atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,

–   atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo[3],

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatomos išorės jūrų sienų stebėjimo vykdant Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros koordinuojamą operatyvų bendradarbiavimą taisyklės (COM(2013) 0197),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1168/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantis Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą[4],

–   atsižvelgdamas į Europos Parlamento poziciją, priimtą per pirmąjį svarstymą 2013 m. spalio 10 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. .../2013, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR)[5],

–   atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 20 d. bendrą Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Europos kaimynystės politika: siekiama glaudesnės partnerystės“ (JOIN/2013/0004),

–   atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 7 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos peržiūros pietų aspekto[6],

–   atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 20 d klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, „Savanoriška nuolatinė Sąjungos perkėlimo sistema“,

–   atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ataskaitą dėl komiteto delegacijos vizito į Lampedūzą 2011 m. lapkričio mėn.,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 77, 78, 79 ir 80 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi 2013 m. spalio 3 d. šalia Lampedūzos krantų įvykusios tragedijos aukomis tapo mažiausiai 360 migrantų, o šimtai kitų dingo be žinios; kadangi per kitą 2013 m. spalio 11 d. prie Maltos krantų įvykusią tragediją žuvo dar 23 žmonės;

B.  kadangi, remiantis Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, nuo 1993 m. jūroje žuvo mažiausiai 20 000 žmonių, tai dar kartą įrodo, kad būtina imtis visų įmanomų priemonių, kuriomis galima išgelbėti pavojuje atsidūrusius žmones, o valstybės narės privalo tvirtai laikytis savo tarptautinių prievolių vykdyti gelbėjimo operacijas jūroje;

C. kadangi ES lygmeniu vis dar trūksta aiškumo dėl atsakomybės paskirstymo tarp įvairių subjektų, susijusių su pagalbos teikimu nelaimės ištiktiems laivams, taip pat dėl atsakomybės už paieškos ir gelbėjimo operacijų koordinavimą;

D. kadangi kontrabanda ir prekyba žmonėmis užsiimantys asmenys naudojasi neteisėta migracija, o aukos verčiamos, viliojamos į Europą vykti naudojantis nusikaltėlių tinklų paslaugomis arba taip elgiasi suklaidintos, ir kadangi šie tinklai kelia didelę riziką migrantų gyvybei ir yra problema Europos Sąjungai;

E.  kadangi SESV 80 straipsnyje nustatytas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo principas;

F.  kadangi naujos peržiūrėtos bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) tikslas yra nustatyti aiškesnes taisykles ir užtikrinti teisingą ir tinkamą asmenų, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, apsaugą;

G. kadangi ES teisės aktais jau numatytos kai kurios priemonės, pavyzdžiui, Vizų kodeksas ir Šengeno sienų kodeksas, sudarančios galimybę suteikti vizas dėl humanitarinių priežasčių;

H. kadangi valstybes nares reikėtų skatinti naudoti lėšas, kurias bus galima gauti iš Prieglobsčio ir migracijos fondo, ir lėšas, kurias galima gauti pagal Parengiamųjų veiksmų programą, siekiant užtikrinti pabėgėlių perkėlimą esant kritiškai padėčiai; ši programa taip pat apima šias priemones: paramą asmenims, kuriuos JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) jau pripažino pabėgėliais, paramą veiksmams susidarius kritiškai padėčiai, jeigu pabėgėlių grupės, kurioms teikiama pirmenybė, patiria ginkluotą užpuolimą ir susiduria su kitomis didelio pažeidžiamumo ir grėsmės gyvybei aplinkybėmis, susidarius kritiškai padėčiai – papildomą finansinę paramą UNHCR ir jo ryšių palaikymo organizacijoms valstybėse narėse ir ES lygmeniu;

1.  mano, kad ES turi imtis iš esmės keisti padėtį Lampedūzoje, ir kad vienintelis būdas užkirsti kelią kitai tragedijai yra nustatyti solidarumu, atsakomybe ir bendromis priemonėmis grindžiamą suderintą sistemą;

2.  reiškia susirūpinimą dėl vis didėjančio žmonių, kurie rizikuoja savo gyvybe ir pavojingomis sąlygomis plaukia laivais Viduržemio jūra bandydami patekti į ES, skaičiaus; ragina valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad asmenys galėtų pasinaudoti Sąjungos prieglobsčio suteikimo sistema saugiai, neverčiant žmonių naudotis kontrabandininkų paslaugomis ar nusikaltėlių tinklais ir nesukeliant pavojaus jų gyvybei;

3.  ragina valstybes nares nustatyti visus turimus ES teisės aktus ir procedūras, kuriais sudaromos saugios sąlygos patekti į ES, ir skatinti jais naudotis; pažymi, kad pirmenybė teikiama teisėtam atvykimui į ES, o ne daug pavojingesniam neteisėtam atvykimui, dėl kurio gali kilti prekybos žmonėmis pavojus;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares peržiūrėti pagal ES vizų politiką turimas priemones regione, siekiant sudaryti geresnes sąlygas kurti teisėtus migracijos kanalus į ES ir taip padėti sumažinti paskatas neteisėtai imigruoti į ES;

5.  ragina ES ir valstybes nares pasitelkiant turimas priemones Europos Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu stebėti mišrius migracijos srautus ir toliau užtikrinti gerą koordinavimą ir informavimą, pavyzdžiui, renkant ir analizuojant svarbią informaciją;

6.  ragina Sąjungą, Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (FRONTEX) ir valstybes nares užtikrinti, kad tarp pagrindinių prioritetų įgyvendinant priimtą naują EUROSUR reglamentą patektų pagalbos teikimas nelaimės ištiktiems migrantams ir gelbėjimo operacijos jūroje;

7.  ragina ES gerinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, visų pirma įgyvendinant kaimynystės politiką, inter alia, padedant šioms trečiosioms šalims vykdyti savo prievoles pagal tarptautinę teisę (taip pat gelbėjimo operacijų jūroje, pabėgėlių apsaugos ir pagrindinių teisių srityje) ir jas skatinant taip daryti;

8.  pabrėžia, kad priimant pabėgėlius ir migrantus reikia darnesnio požiūrio ir daugiau solidarumo su valstybėmis narėmis, kurioms tenka ypatingas spaudimas; ragina valstybes nares užtikrinti, kad visos įvairių BEPS priemonių nuostatos būtų teisingai įgyvendintos;

9.  ypač pabrėžia dalijimosi finansine atsakomybe prieglobsčio srityje svarbą ir rekomenduoja sukurti gerai finansuojamą, objektyviais kriterijais pagrįstą mechanizmą, kuriuo būtų mažinamas valstybėms narėms, priimančioms daugiausia (absoliučia ar santykine išraiška) prieglobsčio prašytojų ir asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, tenkantis spaudimas;

10. primena, kad ES solidarumas turėtų būti glaudžiai derinamas su atsakomybe; primena valstybėms narėms apie jų teisines prievoles teikti pagalbą jūroje esantiems migrantams; ragina valstybes nares, kurios nesilaiko savo tarptautinių prievolių, liautis grąžinus laivus, kuriais plukdomi migrantai;

11. ragina teisės aktų leidėjus, visų pirmą Tarybą, greitai susitarti dėl naujų FRONTEX koordinuojamų jūros operacijų vykdymo taisyklių, kad būtų sukurtos veiksmingos ir suderintos ES lygmens gelbėjimo priemonės ir užtikrinta, kad operacijos būtų vykdomos visiškai laikantis atitinkamų tarptautinės žmogaus teisių ir pabėgėlių teisės nuostatų ir standartų, taip pat prievolių pagal jūrų teisę;

12. ragina Sąjungą ir valstybes nares panaikinti ar persvarstyti visus teisės aktus, pagal kuriuos asmenys, padedantys migrantams jūroje, laikomi nusikaltėliais; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2002/90/EB, apibrėžianti padėjimą neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi[7], siekiant aiškiau nustatyti, kad humanitarinės pagalbos teikimas jūroje esantiems ir nelaimės ištiktiems migrantams yra sveikintinas veiksmas, o ne veiksmas, už kurį kada nors būtų galima skirti bet kokią sankciją;

13. ragina Sąjungą ir valstybes nares užtikrinti, kad paieškos ir gelbėjimo operacijas atliekantys laivų savininkai nebūtų kaltinami padedant vykdyti gelbėjamų asmenų kontrabandą arba jiems nebūtų pateikiami kaltinimai pagal baudžiamosios teisės nuostatas;

14. ragina Sąjungą ir valstybes nares sukurti profiliavimo ir asmenų perdavimo priemones, pagal kurias asmenims, kuriems gali prireikti tarptautinės apsaugos, būtų sudaromos galimybės naudotis teisingomis ir veiksmingomis prieglobsčio suteikimo procedūromis remiantis tuo, kad išlaipinimas nebūtinai reiškia, kad tik ta valstybė, kurios teritorijoje išlaipinami jūroje išgelbėti asmenys, turi prisiimti visą atsakomybę už dokumentų tvarkymą ir sprendimų ieškojimą;

15. ragina Sąjungą ir valstybes nares dirbti kuriant veiksmingus ir nuspėjamus mechanizmus, kuriais būtų galima nustatyti išgelbėtų pabėgėlių ir migrantų išlaipinimui skirtas saugias vietas;

16. ragina valstybes nares paisyti negrąžinimo principo laikantis galiojančios tarptautinės ir ES teisės nuostatų; ragina valstybes nares nedelsiant nutraukti bet kokią netinkamą ir išplėstą sulaikymo praktiką, kuria pažeidžiama tarptautinė ir ES teisė, ir pažymi, kad migrantų sulaikymo priemonės visuomet turi būti pagrįstos administraciniu sprendimu, jos turi būti tinkamai motyvuotos ir laikinos;

17. primena valstybėms narėms, kad tarptautinės apsaugos prašantys asmenys turėtų būti nukreipti į kompetentingas nacionalines prieglobsčio institucijas ir turėti galimybę naudotis teisingomis ir veiksmingomis prieglobsčio suteikimo procedūromis;

18. ragina valstybes nares apsvarstyti, ar reikėtų tuomet, kai būtina, taikyti Reglamento (ES) Nr. 604/2013[8] 3 straipsnio 2 dalį, siekiant prisiimti atsakomybę už asmenų, kuriems kyla grėsmė, kad jie negalės naudotis savo teisėmis bet kokioje valstybėje narėje, negalinčioje vykdyti savo prievolių, prieglobsčio prašymus; patvirtina, kad valstybės narės taip pat turėtų apsvarstyti galimybę taikyti minėto reglamento 15 straipsnį, siekiant suburti išsklaidytų šeimų narius;

19. ragina valstybes nares spręsti neatidėliotinų reikmių klausimą leidžiant papildyti nustatytą nacionalinę perkėlimo kvotą ir priimant asmenis iš humanitarinių paskatų; ragina valstybes nares pasinaudoti lėšomis, kurias vis dar galima gauti parengiamiesiems veiksmams arba bandomajam projektui persikėlimo srityje įgyvendinti;

20. ragina padidinti atitinkamus Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) ir FRONTEX biudžetus; primena, kad tinkamas šių priemonių finansavimas turi lemiamą svarbą siekiant sukurti koordinuotą požiūrį;

21. ragina FRONTEX ir valstybes nares užtikrinti, kad visiems valstybių narių, dalyvaujančių Europos sienos apsaugos pareigūnų būrių veikloje, apsaugos pareigūnams ir kitiems darbuotojams, taip pat FRONTEX darbuotojams būtų surengti mokymai apie atitinkamą Sąjungos ir tarptautinę teisę, įskaitant pagrindines teises, galimybę gauti tarptautinę apsaugą, taip pat apsaugos prašančių asmenų nustatymo ir jų nukreipimo į tinkamas įstaigas gaires pagal peržiūrėto FRONTEX reglamento 5 straipsnį;

22. palankiai vertina Komisijos ketinimą sukurti darbo grupę migracijos srautų Viduržemio jūroje klausimais; primygtinai ragina tokį ketinimą laikyti tik pirmu žingsniu siekiant nustatyti platesnio masto požiūrį;

23. bendrai, ragina nustatyti daugiau aspektų aprėpiantį požiūrį į ES politiką prieglobsčio, teisėtos migracijos, užimtumo, neteisėtos imigracijos, vizų, išorės sienų, užsienio reikalų ir vystymosi srityse, siekiant užtikrinti, kad bus laikomasi visapusiško požiūrio susijusiais migracijos klausimais;

24. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

Teisinė informacija - Privatumo politika