Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0565/2013Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0565/2013
Europos Parlamentas

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl pasirengimo Europos Vadovų Tarybos susitikimui (2013 m. gruodžio 19–20 d.)

9.12.2013 - (2013/2626(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Marisa Matias, Alda Sousa, Patrick Le Hyaric, Willy Meyer GUE/NGL frakcijos vardu

Procedūra : 2013/2626(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0565/2013
Pateikti tekstai :
B7-0565/2013
Debatai :
Balsavimas :
Priimti tekstai :

B7‑0565/2013

Europos Parlamento rezoliucija dėl pasirengimo Europos Vadovų Tarybos susitikimui (2013 m. gruodžio 19 d.)

(2013/2626(RSP))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į pareiškimą, paskelbtą po 2012 m. birželio 29 d. įvykusio euro zonos aukščiausiojo lygio susitikimo,

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2013 m. spalio 24 ir 25 d. išvadas,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 20 d. Komisijos komunikatus „Siekis sukurti stiprią ir veiksmingą ekonominę ir pinigų sąjungą. Pagrindinių ekonominės politikos reformų planų ex ante koordinavimas“ (COM(2013) 0166) ir „Siekis sukurti stiprią ir veiksmingą ekonominę ir pinigų sąjungą. Konvergencijos ir konkurencingumo priemonės nustatymas“ (COM(2013) 0165),

–   atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2013 m. vasario 7 d. išvadas dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos,

–   atsižvelgdamas į Tarybos 2013 m. vasario 28 d. pasiektą politinį susitarimą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 77, 78, 79 ir 80 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl didesnio valstybių narių solidarumo prieglobsčio srityje[1],

–   atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl migracijos srautų Viduržemio jūros regione, ypatingą dėmesį skiriant tragiškiems įvykiams prie Lampedūzos krantų[2],

–   atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos išorės jūrų sienų stebėjimo vykdant Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros koordinuojamą operatyvų bendradarbiavimą taisyklės (COM(2013) 0197),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi Europos Sąjunga – taip pat ir atsižvelgiant į jos istorijos kontekstą – turi ypatingos svarbos įsipareigojimą būti patikima smurto nepripažįstančia pasaulinio lygmens veikėja ir tarpininke, kuri siektų spręsti konfliktus tik civiliniais ir taikiais būdais, ir palaikydama savo tarptautinius santykius būtų dalyvė, kuri skatintų skurdo panaikinimą tvaraus vystymosi, ginklų kontrolės ir nusiginklavimo būdu, remdama subalansuotus ekonominius santykius, sąžiningą prekybą ir sąžiningą pasaulio išteklių ir gerovės paskirstymą, kad ES ir pasaulyje būtų užtikrintas stabilumas ir klestėjimas;

B.  kadangi karinė galia, kurią yra išvysčiusi ES, ypač po 1998 m. Sen Malo deklaracijos paskelbimo, bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) sukūrimo 2003 m. ir Lisabonos sutarties įgyvendinimo pradžios, laikoma ne tiesiog paskutinės išeities priemone, apie kurią pradedama kalbėti išimtinėmis aplinkybėmis, o naudinga įvairiausioms gynybai nebepriskiriamoms vadinamojo tylaus saugumo funkcijoms atlikti, kurios apima žvalgybą, rekognoskuotę, masinį stebėjimą, atgrasinimą ir kosmoso naudojimą kariniais tikslais;

C. kadangi tarptautiniai idėjų institutai (įskaitant tuos, kurie yra Bendros Europos strategijos[3] varomoji jėga) ir pati Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė pritaria, kad BSGP veiksmų geografinė aprėptis prilygsta neokolonijinei Europos imperijai, nes, pasak jų, „Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo pačios ir savo kaimynystės saugumą [...]. Sąjunga turi pajėgti ryžtingai veikti BSGP pagrindu kaip saugumo garantas – kai įmanoma, pasitelkdama partnerius, o kai būtina, savarankiškai – savo kaimynystėje, taip pat ir vykdydama tiesioginę intervenciją. Strateginis savarankiškumas pirma turi būti realizuotas ES kaimynystėje [...]; be to, vis dažniau nukenčia kaimynų kaimynai, pvz., Sachelyje arba Somalio pusiasalyje – dviejuose regionuose, kur Sąjunga vykdo penkias krizių valdymo misijas“[4];

D. kadangi, remiantis Europos saugumo strategija, saugumo iššūkiai, su kuriais susiduria ES ir kurie gali išprovokuoti karinę reakciją, neapsiriboja griežtai karinėmis grėsmėmis, o apima net tokias sritis, kaip energetinis saugumas, migracijos srautai ir klimato kaita;

E.  kadangi dabartinė ekonominė ir socialinė krizė stipriai pagilėjo dėl ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) ekonominės politikos ir struktūros ir dėl Europos Sąjungos neoliberalios politikos, kurią vykdant skatinamas finansinių rinkų reguliavimo panaikinimas, liberalizuojamos prekių ir paslaugų rinkos, didėja finansinės veiklos svarba ekonomikos srityje ir taikomos priemonės, kuriomis mažinamos valstybės investicijos ir vis mažiau reguliuojama darbo rinka;

F.  kadangi dėl šios politikos labai išaugo nedarbas apskritai ir jaunimo nedarbas konkrečiai, dar labiau padidėjo socialinė atskirtis ir skurdas, o tai, savo ruožtu, lėmė didžiulį socialinį nuosmukį;

G. kadangi pinigų politikos perdavimo mechanizmai tebėra labai iškreipti, o dėl Europos Centrinio Banko (ECB) vykdomos kraštutinai žemų palūkanų politikos tik padidėjo spekuliacija finansų rinkose; kadangi toliau menkai skolinama realiajai ekonomikai ir spaudimas, susijęs su defliacija, darosi grėsmingas;

H. kadangi visoje ES tebeveikia nuostolingi bankai, trikdantys bet kokį ekonomikos atsigavimą;

I.   kadangi bankų sąjungos projektas nepakeis finansų rinkų ir jų dalyvių veiklos būdo; kadangi tvariam ir socialiniu požiūriu subalansuotam ekonomikos atsigavimui skubiai būtini dideli bankų struktūros pokyčiai;

J.   kadangi tebesama ryšio tarp finansų ir valstybės skolos krizių ir bankai toliau stipriai pelnosi eilinių dirbančių žmonių sąskaita;

K. kadangi kai kurios valstybės narės be perstojo ignoruoja akivaizdžius makroekonominės pusiausvyros sutrikimus ES – dabar juos pripažįsta net ir pati Komisija – ir toliau vykdo savo defliacinę darbo užmokesčio ir darbo rinkos politiką, dėl kurios Europoje kenčia pažeidžiamiausieji; kadangi pirmiausia Vokietijoje minimalus darbo užmokestis siūlomas tik dėl akių ir nėra tikras problemos sprendimas;

L.  kadangi ES, ECB ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) (trejeto) atsakas į ekonomikos krizę buvo politiniu ir ekonominiu požiūriais neteisingas; kadangi priešingai nei prognozuota ekonomikos padėtis tebeblogėja – dėl to daug kur neištrūkstama iš nuosmukio, skurdo, socialinės atskirties ir nedarbo užburto rato;

M. kadangi dėl rinkos drausmės ir dėl ES, trejeto ir valstybių narių vyriausybių primestos griežto taupymo politikos stipriai pakenkta demokratinėms struktūroms, įskaitant nacionalinių parlamentų veiklą; kadangi krizės valdymo institucijos (trejetas) ir Europos Sąjungos finansavimo mechanizmai (įskaitant Europos stabilumo mechanizmą (ESM) ir Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF)) nepakankamai demokratiškai atskaitingi;

N. kadangi naujais Komisijos pasiūlymais dėl ekonominės politikos reformų ex ante koordinavimo ir konvergencijos ir konkurencingumo priemonės taikymo gilinama neoliberali ekonominė politika ir jais siekiama dar labiau riboti valstybių narių politines pasirinktis, nes jais labai apribojamos galimybės veikti ir įgyvendinti alternatyvią politiką;

O. kadangi neseniai parengtoje metinėje augimo apžvalgoje ir su ja susijusioje Įspėjimo mechanizmo ataskaitoje toliau rekomenduojamos netinkamos priemonės, grindžiamos abejotinomis prielaidomis;

P.  kadangi per pastarojo meto tragedijas prie Lampedūzos krantų žuvo mažiausiai 400 migrantų ir dar daugiau dingo be žinios;

Q. kadangi, remiantis Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, nuo 1993 m. jūroje žuvo mažiausiai 20 000 žmonių, o tai dar kartą parodo, kad būtina imtis visų įmanomų priemonių pavojuje atsidūrusių žmonių gyvybei gelbėti ir kad valstybės narės turi vykdyti savo tarptautinius gelbėjimo jūroje įsipareigojimus;

Bendra saugumo ir gynybos politika

1.  reikalauja, kad būtų aiškiai įsipareigota vykdyti reiklią civilinę išorės politiką ir kad ji būtų įgyvendinta: tai turėtų apimti tokius prioritetinius tikslus, kaip skurdo panaikinimas, tvarus vystymasis ir Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimas, ginklų kontrolė, Sutartimi dėl branduolinio ginklo neplatinimo numatytas režimas, visiškas branduolinis nusiginklavimas ir įprastinės ginkluotės atsisakymas, taikus konfliktų sprendimas, pirmenybė subalansuotiems ekonominiams santykiams, sąžininga prekyba ir sąžiningas pasaulio išteklių ir gerovės paskirstymas siekiant užtikrinti stabilumą ir klestėjimą ES ir pasaulyje;

2.  smerkia tolesnį ES militarizavimą, jos visišką susiejimą su NATO, karinės sąjungos formavimą ir karinės autonomijos ambiciją daugiau investuojant į ginklavimąsi ir pajėgumus siekiant užtikrinti ES, stambių Europos sostinių ir didžiausių valstybių narių ekonominius ir geostrateginius interesus ir ekspansionistinius projektus;

3.  apgailestauja, kad nesama politinės valios konfliktų sprendimui civilinėmis priemonėmis skatinti – vietoj to dėmesys skiriamas ES gynybai, intervencijai, militarizacijai ir stebėjimui; šiuo požiūriu smerkia tai, kad ypatingas dėmesys skiriamas šiems pagrindiniams klausimams, kurie buvo nuolat keliami metinėje BSGP ataskaitoje ir kitose su tuo susijusiose Europos Parlamento ataskaitose:

•    šantažui, kurį sudaro teiginiai, kad sumažinus lėšas gynybai iškils grėsmė Europos saugumui, ir tvirtinimai, kad ją varžys ir kontroliuos trečiosios jėgos;

•    reikalavimui sukurti bendrą gynybos rinką, bendradarbiauti ginkluojantis, telkti ginkluotę ir ja dalytis, bendram reikalavimui atlikti daugiau karinių ir saugumo mokslinių tyrimų, ypač BSGP misijų tikslu ir siekiant daugiau investuoti į civilinius mokslinius tyrimus ir juos panaudoti kariniais tikslais, pirmiausia pagal programą „Horizontas 2020“;

•    ES gynybos ir karinio sektoriaus stiprinimui, civilinio ir karinio bendradarbiavimo skatinimui ir, naudojantis Europos gynybos pramonine ir technologine baze (EGPTB), tolesniam karinio pramoninio komplekso vystymui ir stiprinimui;

•    didesniam vystymosi pagalbos (Europos plėtros fondo) naudojimui saugumo / BSGP operacijoms ir misijoms finansuoti ir tokių politikos sričių, kaip prekyba ir vystymosi politika, pajungimui BSGP;

•    privalomam nuolatiniam struktūriniam bendradarbiavimui, kaip ES masto tiekimo saugumo režimo ir užtikrinimo pagrindui;

•    raginimui skirti karinėms operacijoms ES finansavimą (lėšas veiklos pradžiai) ir būtinybei plėsti mechanizmą ATHENA;

•    tvirtos Europos gynybos agentūros (EGA) ir ES štabo, aprūpinto žvalgybine parama, nesusijusia su demokratine parlamentine ar vieša kontrole, rėmimui siekiant centralizuotai vystyti ES karinės politikos pajėgumus ir įrangą;

•    raginimui naudoti kovines grupes ir reikalavimui užtikrinti nuolatines aukštos parengties kovines pajėgas, įskaitant sausumos, oro, jūrų ir specialiosios paskirties pajėgų komponentus, itin platiems užmojams – iš esmės ES armijai;

4.  ragina perskirti Sąjungos ir nacionalinės karinės gynybos biudžeto lėšas, kad būtų patenkintos žmonių socialinės ir ekonominės reikmės, ypač krizės metu, sustabdyta griežto taupymo politika, investuota į civilinę pramonę ir vystymąsi ir kuriamos darbo vietos;

5.  pabrėžia, kad investicijos kariniais tikslais labai išsunkia ekonomiką ir kad tai labai neveiksmingas darbo vietų kūrimo būdas; todėl ragina perskirti Sąjungos ir nacionalinės karinės gynybos biudžeto lėšas, kad būtų patenkintos žmonių socialinės ir ekonominės reikmės, ypač krizės metu, sustabdyta griežto taupymo politika, investuota į civilinę pramonę ir vystymąsi ir kuriamos darbo vietos;

Bankų sąjunga

6.  pakartoja savo raginimą užtikrinti stiprų bankų sektorių ir stiprią viešąją finansų sektoriaus kontrolę, taip pat apriboti šio sektoriaus mastą, kad jis nebegalėtų kelti grėsmės visuomenei ir galiausiai tarnautų realiosios ekonomikos reikmėms;

7.  griežtai smerkia kai kurių finansinių institucijų vykdomą nesąžiningą veiklą ir reikalauja, kad valstybių narių vyriausybės įpareigotų bankus dirbti visuomenės interesams, o ne maksimaliai didinti keleto suinteresuotųjų šalių pelną;

8.  mano, jog pasiūlymai dėl bankų sąjungos visiškai ydingi, kad galėtų būti sprendžiamos finansų sektoriuje giliai įsišaknijusios problemos; ragina Europos Vadovų Tarybą iš esmės peržiūrėti savo politinę poziciją finansų sektoriaus klausimu;

9.  reiškia didelį susirūpinimą dėl ECB politikos, kuri iki šiol pasitarnavo tik finansų sektoriaus ir kapitalo rinkų dalyvių, o ne eilinių žmonių interesams; ragina Europos Vadovų Tarybą pradėti rimtas diskusijas dėl ECB reformavimo, kad, užuot tarnavęs finansų rinkoms, jis pagaliau būtų naudingas Europos žmonėms;

EPS gilinimas

10. yra įsitikinęs, kad Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai, taip pat socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį sprendžiant visus su ekonominės politikos formavimu susijusius klausimus;

11. primena, kad skolos lygis ES padidėjo nuo 18 proc. 2008 m. iki 25 proc. 2012 m., be to, turtingieji tuo pat metu tapo dar labiau pasiturintys; smerkia ES griežto taupymo politiką ir reikalauja, kad Europos Vadovų Tarybą jos atsisakytų; mano, kad esamos ekonominės politikos koordinavimo priemonės visiškai netinkamos krizei įveikti ir valstybėms narėms paversti demokratinėmis ir įtraukiomis visuomenėmis, kurios būtų naudingos visiems piliečiams;

12. smerkia netiesioginę vadinamosios konvergencijos ir konkurencingumo priemonės meduolio ir botago logiką, kurios priedanga yra solidarumo mechanizmas: vienintelis šios priemonės tikslas – įtikinti žmones pritarti neteisingoms politikos priemonėms, kuriomis siekiama pakenkti darbuotojų ir socialinėms teisėms ir kuriomis bus toliau didinamas atotrūkis tarp turtingųjų ir skurstančiųjų; atmeta bet kokio pobūdžio sutartinius susitarimus, kuriais bus toliau ribojamos valstybių narių alternatyvios ir pažangios ekonominės politikos pasirinktys;

13. reikalauja anuliuoti valstybių narių ir trejeto vadinamuosius susitarimo memorandumus, taip pat šių memorandumų pagrindu priimtas priemones; taip pat reikalauja paleisti trejetą; yra tvirtai įsitikinęs, kad valstybėms narėms būtina peržiūrėti savo valstybės skolą ir dėl jos iš naujo derėtis;

14. reikalauja bankų skolų dar kartą neužkrauti ant žmonių pečių ir primygtinai ragina nebegelbėti bankų valstybės lėšomis ir bet kurioms ESM intervencijoms ateityje vadovauti taikant visapusišką demokratinę kontrolę; pabrėžia, kad nuostolingai dirbantys bankai turi būti likviduoti ir kad valstybiniai bankai, turintys visapusišką prieigą prie ECB refinansavimo, turėtų užtikrinti realiosios ekonomikos finansavimą;

Užimtumas ir EPS socialiniai aspektai

15. ragina liautis skatinus neoliberalias struktūrines darbo rinkos reformas ir parengti Europos užimtumo strategiją, kuri būtų pagrįsta gero darbo samprata ir Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deramo darbo darbotvarke, ypatingą dėmesį skiriant kokybiškų ir tvarių darbo vietų kūrimui, laipsniškam mažų garantijų darbo atsisakymui, socialinio aprūpinimo programų panaikinimui, kokybės darbe skatinimui, socialinės apsaugos gerinimui, darbuotojų teisių stiprinimui, trumpesnio kolektyvinio darbo laiko skatinimui neprarandant dalies darbo užmokesčio ir profesinės veiklos ir privataus gyvenimo derinimui;

16. laikosi nuomonės, kad struktūrinėmis darbo rinkos reformomis turėtų būti sukurta įtrauki darbo rinka, skatinamas kokybiškas darbas, gerinamas švietimo lygis ir plėtojamos mokymo programos, skatinama lyčių lygybė ir moterų, migrantų, jaunų ir vyresnio amžiaus darbuotojų bei kitų nepalankioje padėtyje esančių grupių integravimas į darbo rinką;

17. ragina ES ir valstybes nares skatinti trumpinti darbo laiką visiems nemažinant atlyginimų darbininkams ir kurti papildomas darbo vietas siekiant išvengti darbo krūvio didėjimo – tai turbūt galėtų būti pasiekta mažinant paramą įmonėms pereinamuoju ekonominio sąstingio laikotarpiu;

18. teigia, jog tikslas užtikrinti, kad Europos Sąjunga būtų skirta visiems piliečiams, negali būti pasiektas vien naudojantis EPS – būtina ir socialinė sąjunga;

Specialios paskirties darbo grupė Viduržemio jūros regiono klausimais

19. atkreipia dėmesį į 2013 m. gruodžio 4 d. Komisijos komunikatą dėl Specialios paskirties darbo grupės Viduržemio jūros regiono klausimu (COM(2013) 0869) ir apgailestauja, kad grįžtama prie vadovavimosi politiniu sustiprintos sienų kontrolės principu, dėl kurio Europa virto tvirtove ir kilo tragedijos jūroje; reiškia didžiulį susirūpinimą, kad Specialiosios paskirties darbo grupės nustatyti prioritetai užkirsti kelią mirtims jūroje daugiausia apima tolesnį veiksmų vystymą trečiosiose šalyse, kurios nesilaiko tarptautinių žmogaus teisių standartų; ragina Komisiją ir valstybes nares vykdyti ES įsipareigojimus sprendžiant tragedijų jūroje problemą;

20. ragina Europos Vadovų Tarybą, valstybes nares ir Komisiją susilaikyti nuo bet kokio bendradarbiavimo sienų kontrolės, duomenų mainų ir migracijos srautų valdymo klausimais su trečiosiomis valstybėmis, kurios ne iki galo vykdo savo įsipareigojimus tarptautinių žmogaus ir pabėgėlių teisių srityje;

21. teigiamai vertina tai, kad, kaip būsimasis prioritetas vidaus reikalų srityje, tiriamos tolesnės saugaus atvykimo į ES galimybės, ypač susijusios su humanitarine vizų strategija ir bandomuoju bendro prašymų suteikti apsaugą tvarkymo projektu; vis dėlto įspėja apie pavojų, kurį gali kelti bet koks už ES teritorijos ribų pateiktų prašymų tvarkymas, ypač apsaugos priemonių požiūriu; pabrėžia, kad ES solidarumas turi būti remiamas konkrečiomis pabėgėliams ir prieglobsčio prašytojams skirtomis atsakomybės pasidalijimo priemonėmis;

22. laikosi nuomonės, kad ES turėtų dar labiau atverti teisėtus migracijos siekiant dirbti ir mokytis kelius ir leisti migrantams ieškoti geresnio gyvenimo ir dirbti teisėtomis ir saugiomis sąlygomis; mano, kad laikantis šio principo bus užtikrintas teigiamas migrantų indėlis į mūsų visuomenes ir kad bus gerokai sumažintas neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos jais aukų skaičius;

23. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

 

Teisinė informacija - Privatumo politika