Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0584/2013Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0584/2013

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl pasirengimo Europos Vadovų Tarybos susitikimui (2013 m. gruodžio 19–20 d.)

9.12.2013 - (2013/2626(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Martin Callanan ECR frakcijos vardu

Procedūra : 2013/2626(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0584/2013

B7‑0584/2013

Europos Parlamento rezoliucija dėl pasirengimo Europos Vadovų Tarybos susitikimui (2013 m. gruodžio 19-20 d.)

(2013/2626(RSP))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi gynybos politika priklauso valstybių narių kompetencijai;

B.  kadangi būtina sustiprinti demokratinį teisėtumą, kaip nurodyta Komisijos pasiūlyme įgyvendinti stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projektą, į vykstantį teisėkūros procesą ir ateityje rengiant galimus Sutarčių keitimus per tinkamą teisinę procedūrą aktyviai įtraukiant ir nacionalinius parlamentus, ypač euro zonos valstybių parlamentus, ir Europos Parlamentą;

C. kadangi siekiant stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos reikėtų gerbti valstybių narių, kurios nusprendė neįsivesti euro, kad pasiliktų savo atitinkamą nacionalinę valiutą, valią;

D. kadangi Europa dalyvauja pasaulinėse lenktynėse, kuriose tik konkurencingos šalys galės kurti darbo vietas ir didinti savo piliečių gyvenimo lygį;

E.  kadangi Europos Sąjunga patiria gilią konkurencingumo krizę pasaulinėje ekonomikoje, kuriai kyla vis daugiau iššūkių;

BENDRA SAUGUMO IR GYNYBOS POLITIKA

1.  pabrėžia, kad gynybos politika iš esmės turi išlikti valstybių narių kompetencijos sritimi, valdoma vyriausybių sutarimu, o ne ES institucijų; primena, kad ES neturi ir nekuria jokių papildomų karinių pajėgų;

2.  primygtinai ragina ES daugiausia dėmesio skirti savo civilinių pajėgumų, kuriais būtų galima papildyti karinius NATO ir „norinčiųjų koalicijų“ (angl. coalitions of the willing) pajėgumus, tobulinimui, užuot, vykdant bendrą saugumo ir gynybos politiką, kūrus brangias ir paskirties atžvilgiu besidubliuojančias karines struktūras, institucijas ir strategijas;

3.  yra įsitikinęs, kad Europos Sąjungos sąjungininkai kaip įnašą į NATO pajėgumus visų pirma turėtų užtikrinti geresnius, dislokuojamus ir sąveikius karinius pajėgumus; mano, kad tie, kuriems trūksta tokių pajėgumų, galėtų juos sėkmingai sujungti ir jais dalytis; mano, kad neteisingai pavadintas ES karines grupes būtų galima paversti naudinga mokymo ir sąveikumo užtikrinimo priemone;

4.  pabrėžia, kad svarbu remti stiprią technologinę ir pramoninę gynybos bazę Europos šalyse, nes ji yra Europos valstybių gebėjimo užtikrinti savo piliečių saugumą ir įgyvendinti tarptautines prievoles pagrindas;

5.  pažymi, kad ekonomikos ir skolų krizė turėjo įtakos gynybai skirtiems biudžetams ir buvo naudojama kaip papildomas pasiteisinimas mažinant nacionalinius pajėgumus; todėl pabrėžia, kad dar labiau būtina vengti brangaus ir nereikalingo ES pajėgumų, kuriuos jau turi NATO, dubliavimo; ragina visus Europos Sąjungos sąjungininkus laikytis NATO reikalavimo bent 2 proc. BVP skirti gynybai;

6.  apgailestaudamas pažymi, kad buvo labai vėluojama į nacionalinę teisę perkelti 2009 m. direktyvą, ir ragina Komisiją dėmesį atkreipti ypač į rinkos kliūtis, kurios vis dar egzistuoja nestrateginio viešojo pirkimo srityje; giria tas valstybes nares, kurios jau ėmėsi atitinkamų veiksmų, ir džiaugiasi dėl pasiektos pažangos;

EKONOMINĖ IR PINIGŲ SĄJUNGA

7.  pažymi, kad per pastaruosius metus palaipsniui buvo siekiama pažangos įgyvendinant reformas, kurių reikėjo siekiant pagerinti ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, ir ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant savo fiskalinę padėtį pagrįsti tvaresniu pagrindu;

8.  pažymi, kad ekonominė krizė dar neatslūgo; pabrėžia, kad visų svarbiausia yra tęsti ekonomikos augimui palankų viešųjų finansų konsolidavimą; pabrėžia, kad būtina tęsti esmines ilgalaikes struktūrines reformas, kuriomis dėmesys sutelkiamas į darbo rinkos lankstumą, socialinių sistemų ir viešojo administravimo sistemos veiksmingumą, tinkamai veikiančią bankų sistemą ir stabilias finansų rinkas;

9.  pripažįsta, kad būtina gerinti ekonominės ir pinigų sąjungos veikimą, ypač kai tai susiję su demokratinės atskaitomybės stiprinimu ir ryšio tarp valstybių ir bankų nutraukimu, taip išvengiant padėties, kai Europos Sąjungos mokesčių mokėtojai privalėtų mokėti už būsimos finansų sektoriaus krizės padarinius; tačiau įspėja, kad finansinis reguliavimas daro didelį nenumatytą poveikį įmonėms, kurios yra galutiniai naudotojai, pensijų fondams ir kitiems realiosios ekonomikos subjektams; ragina elgtis atidžiau ir užtikrinti, kad finansinis reguliavimas būtų veiksmingas ir tikslingai taikomas taip, jog būtų kuo labiau sumažintos sąnaudos, tenkančios tiems, kurie pasikliauja finansinių paslaugų sektoriumi, o ne slopinti įmonių ir finansų institucijų konkurencingumą;

10. dar kartą patvirtina, kad ekonominės ir pinigų sąjungos valdymas turi nepažeisti nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento prerogatyvų, ypač tais atvejais, kai numatytas bet koks suverenumo perleidimas; atkreipia dėmesį į tai, kad tinkamam teisėtumui ir atskaitomybei reikalingi demokratiniai sprendimai, o juos tinkamu nacionaliniu ir ES lygmenimis turi užtikrinti atitinkamai nacionaliniai parlamentai ir Europos Parlamentas; ragina valstybėse narėse rengti referendumus, kai pagal konstitucines nuostatas tai daryti leidžiama, kad būtų galima padidinti demokratinį teisėtumą;

11. ragina kruopščiai suplanuoti ekonominės ir pinigų sąjungos ekonomikos politikos koordinavimą procesą, kuriam vykstant Komisija atitinkamos valstybės narės parlamentui, šiam paprašius, turėtų pateikti nuomonę svarbiausiais ekonomikos politikos reformų klausimais ir pagrįsti visas nuomonėje pateikiamas rekomendacijas dėl siūlomų reformų patikslinimų, prieš atitinkamos valstybės narės parlamentui priimant sprendimą paprastąja balsų dauguma, ar šią nuomonę priimti, ar ją atmesti;

12. atkreipia dėmesį į tai, kad dalyvauti bet kokioje konvergencijos priemonėje, pagrįstoje reformų finansavimu iškėlus tam tikras sąlygas, turėtų būti pasirenkama tik savanoriškai, tiek euro zonos, tiek joms nepriklausančių valstybių narių atveju; siūlo bet kurios finansinės pagalbos priemonės tokiai priemonei teisiniu pagrindu pasirinkti SESV 352 straipsnį;

13. pabrėžia tai, kad pirmenybė turi būti teikiama jau patvirtintų priemonių įgyvendinimui, o ne bet kokiam naujam pasiūlymui; primygtinai ragina Komisiją atlikus nepriklausomą išorės poveikio vertinimą pagrįsti bet kokio naujo ekonomikos valdymo srities pasiūlymo pridėtinę vertę, ypač tais atvejais, kai numatomas bet koks suverenumo perleidimas;

14. mano, kad ES ir ekonominė ir pinigų sąjunga negali būti demokratiškai tvarios, jei nebus perduodami įgaliojimai nacionaliniams parlamentams; siūlo kartu su „geltonosios kortelės“ sistema taikyti „raudonosios kortelės“ sistemą, kuria galėtų pasinaudoti nacionaliniai parlamentai, pageidaujantys, kad Komisija atsiimtų nepageidaujamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

15. ragina Komisiją nurodyti, kokia, jos nuomone, būsima institucijų raida turėtų vykti per artimiausius dvylika mėnesių, kad būtų galima sustiprinti ekonominės ir pinigų sąjungos struktūrą, taip pat ragina nedelsiant apie tai informuoti teisės aktų leidėjus, kad būtų užtikrinta galimybė nacionaliniams parlamentams naudotis platesne teise tikrinti, ar šie pasiūlymai atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus;

EKONOMINĖ IR SOCIALINĖ POLITIKA

16. pritaria augimo strategijai, kurios tikslas – užtikrinti, kad bus sukurtos tinkamos politinės sąlygos siekiant sudaryti sąlygas įmonėms ir verslininkams siekti gerų rezultatų kuriant darbo vietas, gerovę ir didinant gyvenimo lygį; pažymi, kad strategija „Europa 2020“ išgrįstas kelias ateičiai, tačiau apgailestauja, kad pritrūko politinės valios siekiant sukurti pakankamas visiško šios strategijos įgyvendinimo užtikrinimo paskatas; pabrėžia, kad svarbu sukurti sąlygas, kuriomis skatinamas visų ekonomikos sektorių atsigavimas ir klestėjimas, ypač daug dėmesio skiriant gamybai ir paslaugoms;

17. yra giliai susirūpinęs dėl to, kad nedarbo lygis 28 ES valstybėse narėse yra didelis (ir didėja), o jaunimo nedarbas pasiekė rekordinį lygį; ragina nustatyti politikos priemones, kuriomis darbo ieškantys asmenys būtų skatinami grįžti į darbo rinką, taip pat ragina imtis struktūrinių reformų, kuriomis būtų didinamas konkurencingumas, mažinamos darbo sąnaudos, didinamas našumas ir skatinamas darbo jėgos judumas, taip siekiant didinti ekonomikos augimą ir skatinti darbo vietų kūrimą visoje ES;

18. ragina Komisiją, rengiant tinkamumo patikras, nustatyti sritis, kurioms tenka per didelė našta, kuriose yra neatitikimų, nebegaliojančių ar neveiksmingų priemonių, ypač užimtumo, sveikatos ir saugumo teisės aktų srityje, o ši našta, neatitikimai ir priemonės įmonėms, ypač MVĮ, užkerta kelia ekonomikos augimo galimybėms;

19. džiaugiasi, kad su Taryba pasiektas susitarimas dėl didelės viešųjų pirkimų reformos, kurią Parlamentas patvirtino sausio mėn.; primygtinai ragina valstybes nares nedelsiant pradėti įgyvendinti šias svarbias reformas, kad mažosioms ir vidutinėms įmonėms rinkos atvėrimas būtų kuo naudingesnis, nustatant e. viešojo pirkimo priemones, užtikrinant geresnį viešojo pirkimo derinimą ir skatinant inovatyvius sprendimus; ypač atkreipia dėmesį į galimybę vykdyti inovatyvų pirkimą anksti integravus naują inovatyviųjų partnerysčių priemonę;

20. pritaria Komisijos nuomonei, kad bendroji rinka turi daug neišnaudotų galimybių, todėl ragina valstybes nares sparčiai įgyvendinti teisės aktus, dėl kurių jau susitarta; dėmesį atkreipia ypač į paslaugų rinkos augimo potencialą, kurį Parlamentas nuolat minėjo daugelyje pranešimų; ragina Tarybą ir Komisiją dėti daugiau pastangų šiuo klausimu;

21. pažymi, kad bendrojoje prekių rinkoje išlieka nereikalingų ribojamojo pobūdžio kliūčių, nes valstybių narių valdžios institucijos tradiciškai ignoruoja prekes reglamentuojančių dokumentų rinkinyje nustatytą abipusio pripažinimo pareigą; giria Komisiją už tikslinius veiksmus, kurių ji šiuo metu imasi dėl šių pažeidimų, ypač statybos produktų srityje; taip pat pažymi, kad standartizavimo įstaigos privalo laikytis bendrosios rinkos taisyklių ir neturėtų sudaryti naujų kliūčių bendrajai prekių rinkai kurdamos naujus ribojamojo pobūdžio nacionalinius standartus;

22. giria Europos Vadovų Tarybą už išsamias rekomendacijos dėl bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimo ir yra nusivylęs dėl to, kad Komisija nesuderino šių pastangų su tiksliniu veiksmų planu, kaip Parlamentas buvo raginęs padaryti; atkreipia dėmesį į 2013 m. liepos 4 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimo[1], kurioje raginama diegti plačiajuostį ryšį, elektroninę atpažintį ir elektroninius parašus, ir patvirtina, kad reikėtų parengti plataus užmojo veiksmų planą, jame nustatant tinkamus tikslus valstybėms narėms;

23. pritaria Komisijos nuomonei, kad reikia atidžiai rengti Europos Sąjungos teisės aktus, siekiant įmonėms, ypač mažosioms įmonėms, užtikrinti didžiausią veiksmingumą ir sudaryti kuo mažiau kliūčių; yra susirūpinęs dėl to, kad naujausius pasiūlymus Parlamentui ir Tarybai Komisija pateikė su ypač žemos kokybės poveikio vertinimais ir nepakankamais argumentais, kaip paaiškėjo pačios Komisijos Poveikio vertinimo valdybai atlikus viešą vertinimą; mano, kad Komisija yra nederamai įsitikinusi savo poveikio vertinimo sistemos kokybe, ir reikalauja kruopščiai įvertinti jos veiksmingumą prieš kitą kadenciją, atsižvelgiant į būtinybę gerinti parengiamąjį teisėkūros ir politikos kūrimo procesą, kaip rekomenduojama Audito rūmų ataskaitoje dėl poveikio vertinimų vykdymo; be to, ragina Komisiją teikti prioritetą ekonomikos augimui ir konkurencingumui ir nuolat atnaujinti savo reguliavimo naštos mažinimo tikslus; ypač palankiai vertina veiklą, susijusią su Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (REFIT) ir MVĮ rezultatų suvestine; ragina Komisiją anksti pateikti naujausią informaciją apie pažangą sprendžiant klausimus dėl dešimt daugiausiai kliūčių keliančių ES teisės aktų, kaip nustatyta naujausiame komunikate;

24. palankiai vertina Komisijos pastangas paprastinti ir gerinti mokesčių srities reikalavimų laikymąsi ES valstybėse narėse nustatant standartinę PVM deklaraciją, kuri, kaip vertinama, padėtų sumažinti administracinę naštą sutaupant iki 15 mlrd. EUR per metus, ir ragina valstybes nares į nacionalinę teisę nedelsiant perkelti susijusią direktyvą;

25. džiaugiasi galimybe peržiūrėti Patronuojančiųjų ir dukterinių bendrovių direktyvą siekiant apsisaugoti nuo agresyvaus mokesčių planavimo ES;

26. ragina valstybes nares ir Komisiją su šalimis partnerėmis ir institucijomis suvienyti pastangas ir reguliariai atnaujinti, tobulinti ir taikyti EBPO mokesčių rojų apibrėžtį siekiant, kad visiems būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir visuotinai laikomasi bendrų visuotinių standartų;

27. ragina Komisiją Parlamentui ir Tarybai kasmet teikti ataskaitą apie ES ir pasaulyje pasiektą pažangą kovojant su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu ir savo interneto svetainėje skelbti konkrečius šios srities geriausios patirties pavyzdžius;

KITI KLAUSIMAI

Specialios paskirties darbo grupė Viduržemio jūros regiono klausimais

28. yra labai susirūpinęs dėl tebesitęsiančios humanitarinės krizės ir politinių neramumų Šiaurės Afrikoje, dėl kurių kaimyninėms šalims kyla didelių sunkumų, o labai daug pabėgėlių toliau prašo suteikti prieglobstį ES;

29. džiaugiasi, kad buvo įsteigta Specialios paskirties darbo grupė Viduržemio jūros regiono klausimais; taip pat ragina dalyvius dirbti kartu siekiant surasti praktinių įgyvendinamų sprendimų, kuriems būtų plačiai pritariama valstybėse narėse, kad nesikartotų neseniai įvykusios tragedijos jūroje, būtų kuriami demokratija ir stabilumas Šiaurės Afrikos regione ir sumažintas dėl pabėgėlių susidarantis spaudimas ES;

30. ragina už vidaus reikalus atsakingą Komisijos narę bendrais bruožais apibūdinti veiksmus, kurių ji imasi siekdama skatinti dėti daugiau pastangų kovojant su kontrabanda ir neteisėta prekyba Šiaurės Afrikoje, kitose tranzitinėse šalyse ir pagrindinėse kilmės šalyse;

31. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai ir Komisijai.