PASIŪLYMAS DĖL REKOMENDACIJOS TARYBAI dėl humanitarinio ginkluotų nevalstybinių subjektų įsipareigojimo saugoti vaikus
19.12.2013
Eva Joly, Catherine Grèze, Keith Taylor, Judith Sargentini, Bart Staes, Isabella Lövin Verts/ALE frakcijos vardu
B7‑0585/2013
Europos Parlamento rekomendacija Tarybai dėl humanitarinio ginkluotų nevalstybinių subjektų įsipareigojimo saugoti vaikus
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus 2013 m. ataskaitą dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų ir į kitas atitinkamų subjektų ataskaitas,
– atsižvelgdamas į 2008 m. ES gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų, į ES gairių dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų 2010 m. įgyvendinimo strategiją ir į 2008 m. kontrolinį sąrašą, skirtą vaikų, nukentėjusių per ginkluotus konfliktus, apsaugai į bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) operacijas įtraukti,
– atsižvelgdamas į Tarybos 2008 m. išvadas „Vaiko teisių propagavimas ir apsauga vykdant Europos Sąjungos išorės veiksmus. Vystymosi ir humanitariniai aspektai“,
– atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl ypatingo dėmesio vaikų klausimui ES vykdant išorės veiksmus[1], 2008 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo[2], 2003 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl prekybos vaikais ir vaikų kareivių[3], 2000 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Viešpaties pasipriešinimo armijos vykdomo vaikų grobimo[4] ir 1998 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl vaikų kareivių[5],
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų rezoliucijas dėl vaiko teisių, ypač į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1612(2005),
– atsižvelgdamas į Vaiko teisių konvencijos 2002 m. fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose,
– atsižvelgdamas į Paryžiaus įsipareigojimus saugoti vaikus nuo neteisėto verbavimo arba jų įtraukimo į ginkluotąsias pajėgas ar ginkluotas grupuotes, taip pat į Paryžiaus principus ir gaires dėl vaikų, susijusių su ginkluotosiomis pajėgomis ar ginkluotomis grupuotėmis – abu šie dokumentai priimti 2007 m. vasario 6 d.,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnio 1 dalį,
A. kadangi naujausiuose pastarojo meto ginkluotuose konfliktuose dalyvauja vienas ar daugiau nevalstybinių subjektų, kurie kovoja su vyriausybės pajėgomis ar kitomis ginkluotomis grupuotėmis, o labiausiai nuo šių karų nukenčia civiliai gyventojai ir ypač vaikai;
B. kadangi, siekiant gerinti civilių gyventojų ir ypač vaikų apsaugą, turi būti atsižvelgta į visas konflikto šalis;
C. kadangi tarptautinės normos taikomos ir yra privalomos visoms ginkluoto konflikto šalims;
D. kadangi ginkluoti konfliktai daro itin pražūtingą poveikį vaikų fiziniam ir protiniam vystymuisi ir jų pasekmės žmonių saugumui ir tvariam vystymuisi ilgalaikės;
E. kadangi pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo statutą kriminalizuojamas jaunesnių negu 15 metų amžiaus vaikų mobilizavimas ir verbavimas į ginkluotąsias pajėgas arba jų naudojimas aktyviems karo veiksmams;
F. kadangi pagal tarptautinės teisės nuostatas draudžiamas visų formų seksualinis smurtas, įskaitant prieš vaikus, ir kadangi seksualinio smurto veiksmai gali prilygti karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ar genocidui;
G. kadangi 1997 m. priėmus Minų draudimo konvenciją sumažėjo priešpėstinių minų naudojimo atvejų, tačiau grėsmė vaikams išlieka, ypač per ne tarptautinio pobūdžio ginkluotus konfliktus;
H. kadangi tarptautinė bendruomenė turi moralinę pareigą siekti, kad visos konflikte dalyvaujančios šalys, įskaitant valstybinius ir ginkluotus nevalstybinius subjektus, įsipareigotų saugoti vaikus;
1. pateikia šias rekomendacijas už vystymosi klausimus atsakingam Komisijos nariui ir Komisijos Pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai:
a) paraginti atitinkamas valstybes ir ginkluotus nevalstybinius subjektus pasirašyti vaikų apsaugos per ginkluotus konfliktus veiksmų planus su JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo įgaliotinio vaikų ir ginkluotų konfliktų klausimais biuru;
b) pripažinti JT ir nevyriausybinių organizacijų (NVO) pastangas, įdėtas siekiant įtikinti ginkluotus nevalstybinius subjektus saugoti vaikus; tuo pačiu pakartojama, jog tai nereiškia, kad remiamas ar pripažįstamas tų veikėjų veiksmų teisėtumas;
c) į politinius dialogus su trečiosiomis šalimis įtraukti tikslą užkirsti kelią jaunesnių negu 18 metų amžiaus vaikų verbavimui ir priverstiniam jų šaukimui ir tai sustabdyti, taip pat užtikrinti, kad jie būtų paleisti ir iš naujo integruoti į visuomenę; tai galėtų būti daroma, pavyzdžiui, Kotonu susitarimo pagrindu;
d) pakartoti, kad valstybiniai ir ginkluoti nevalstybiniai subjektai turi laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir tarptautinės humanitarinės paprotinės teisės nuostatų, ir remti jų pastangas imtis specialių civilių gyventojų, ypač vaikų, apsaugos priemonių;
e) tiesiogiai ar netiesiogiai – padedant specializuotoms NVO – kartu su ginkluotais nevalstybiniais subjektais spręsti mergaičių ir berniukų apsaugos klausimą siekiant palengvinti vaikų kančias per ginkluotus konfliktus ir paraginti nevalstybinius subjektus pasirašyti organizacijos „Geneva Call“ įsipareigojimo saugoti vaikus nuo ginkluotų konfliktų poveikio dokumentą;
f) remti nevyriausybines NVO, palaikančias dialogą su ginkluotais nevalstybiniais subjektais siekiant skatinti pagarbą tarptautinėms humanitarinėms normoms per ginkluotus konfliktus, ypač saugoti vaikus politinėmis, diplomatinėmis ir finansinėmis priemonėmis;
2. paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją už vystymosi klausimus atsakingam Komisijos nariui, Komisijos Pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, Tarybai ir Europos išorės veiksmų tarnybai.