PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES benamystės strategijos
8.1.2014 - (2013/2994(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Inês Cristina Zuber, Willy Meyer, Paul Murphy, Jacky Hénin, Martina Anderson, Marie-Christine Vergiat, Younous Omarjee, Kyriacos Triantaphyllides, Nikolaos Chountis GUE/NGL frakcijos vardu
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 34 straipsnį,
– atsižvelgdamas į pataisytą Europos Tarybos Europos socialinę chartiją, ypač į jos 31 straipsnį,
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl ES benamystės strategijos[1],
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl socialinio būsto Europos Sąjungoje[2],
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi prieiga prie būsto yra pagrindinė teisė ir išankstinė sąlyga siekiant naudotis pilietybe ir siekti jos visiško orumo sąlygomis; kadangi užtikrinti teisę į deramą ir tinkamą būstą yra valstybėms narėms tenkanti tarptautinė prievolė, į kurią Sąjunga turi atsižvelgti, kadangi teisė turėti būstą ir į paramą aprūpinant būstu yra įtvirtinta daugelio valstybių narių konstitucijose ir pripažinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 34 straipsnyje, Europos Tarybos patvirtintos Europos socialinės chartijos (pataisytos redakcijos) 30 ir 31 straipsniuose ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnyje;
B. kadangi neoliberalios griežtos taupymo priemonės, kurios buvo patvirtintos vadinamuosiuose trejeto susitarimo memorandumuose, būtent kaip vadinamųjų nacionalinių reformų planų, ekonomikos valdymo ir Europos semestro dalis, ir kurios bus dar labiau sugriežtintos priėmus fiskalinį susitarimą, prisideda prie socialinės ir ekonomikos krizės gilėjimo daugelyje labiau pažeidžiamos ekonomikos šalių ir kurias taikant sudaromos civilizacijos masto socialinės kliūtys;
C. kadangi ši politika lemia darbuotojų darbo užmokesčio mažinimą, vidaus paklausos ir mokestinių pajamų mažėjimą, socialinės apsaugos sistemų griovimą ir itin didelį valstybės investicijų mažinimą; kadangi dėl to darbininkų klasės šeimų padėtis tampa vis labiau sunkesnė, visų pirma šių socialinių sluoksnių moterų, vaikų ir imigrantų, kurie daugiausia nukenčia nuo didėjančio skurdo, nedarbo ir mažų garantijų bei menkai apmokamo darbo;
D. kadangi ES daugiau kaip 26 mln. asmenų neturi darbo, 19 % vaikų gresia skurdas, 8 % žmonių kenčia nuo itin didelio materialinio nepritekliaus, 24,2 % žmonių esama skurdo rizikos, dirbantys neturtingi žmonės sudaro vieną trečdalį dirbančio amžiaus suaugusių asmenų, kuriems gresia skurdas, ir 410 000 asmenų yra benamiai;
E. kadangi dėl gilėjančios ekonomikos ir finansų krizės bei įgyvendinamų griežtų taupymo priemonių, mažėjant algoms ir augant nedarbui kartu su didelėmis nuomos kainomis ir augančiomis paskolų įmokomis vis labiau didėja iškeldinamų iš būsto asmenų skaičius ir bankų areštuojamo turto kiekis, ypač tokiose šalyse kaip Ispanija, kurioje nuo 2008 m. iš būsto iškelta daugiau kaip 400 000 asmenų; kadangi taisyklės datio in solutum netaikymas lemia socialinę ir finansinę atskirtį, kuri yra pagrindinė kliūtis rasti kitą gyvenimo vietą;
F. kadangi visuotinės spėlionės būsto sektoriuje lėmė sparčiai didėjantį bankų ir spekuliantų nekilnojamuoju turtu pelną ir masinį būsto kainų burbulą; kadangi dėl paskesnio šio burbulo sprogimo milijonai Europos gyventojų liko su neigiamu kapitalu ir jiems kyla pavojus prarasti būstus ir tai lemia šimtus tūkstančių prievartinių iškeldinimų;
G. kadangi pasikeitė socialinį būstą naudojančių žmonių socialinis ir šeiminis profilis ir kadangi dabar yra didesnė tokio būsto paklausa;
H. kadangi daugelyje valstybių narių trūksta socialinių būstų ir didėja įperkamo būsto poreikis;
1. mano, kad būtina skubiai pripažinti šias naujas socialines realijas, kad būtų parengtos atitinkamos būsto strategijos, kurios atitiktų kiekvienos valstybės narės realijas;
2. primena, kad teisės į būstą įgyvendinimas lemia tai, ar visapusiškai įgyvendinamos kitos pagrindinės teisės, įskaitant politines ir socialines teises; laikosi nuomonės, kad teisė į būstą turėtų būti įgyvendinta užtikrinant, kad piliečiai ir jų šeimos turėtų tinkamą būstą, kuris tenkintų jų poreikius ir garantuotų jų gerovę, privatumą ir gyvenimo kokybę, taip padedant pasiekti socialinį teisingumą ir sanglaudą bei įveikti socialinę atskirtį ir skurdą;
3. ragina pagal platesnę socialinės įtraukties programą parengti plataus masto ir integruotą strategiją, kuri būtų grindžiama biudžeto paramos ir nacionalinių strategijų išteklių didinimu siekiant kuo greičiau panaikinti benamystę;
4. pabrėžia, kad ši strategija tik tuomet duos rezultatų, jei ji bus integruota į bendrą kovos su skurdu ir nedarbu, ekonominės plėtros skatinimo ir darbo teisių, standartų pažeidimų ir darbo užmokesčio mažinimo nutraukimo planą kartu su teritorijų planavimu ir būsto politika, kuri būtų nukreipta gyventojų poreikiams tenkinti ir jų teisėms gerbti, o ne finansiniams ar spekuliaciniams interesams pataikauti;
5. mano, kad ES turėtų remti valstybes nares joms įgyvendinant savo pereinamojo laikotarpio strategijas dėl benamių, būtent:
priimant kovos su spekuliacija įstatymus, pagal kuriuos būtų kontroliuojamos būsto kainos,
miestų teritorijose steigiant deramų ir tinkamų prieglobsčio centrų tinklą,
priimant pamatinius teisės aktus siekiant užtikrinti šių prieglobsčio centrų universalų ir laisvą pobūdį,
užtikrinant, kad kiekvieno prieglobsčio centro gyventojus nuolat prižiūrėtų įvairių sričių specialistų grupės, įskaitant medicinos personalą, ir, kad asmenims, kurių negalia netrukdo jiems gyventi aktyvaus gyvenimo, būtų įgyvendinami socialinės įtraukties planai,
rengiant skubaus apgyvendinimo planus, grindžiamus valstybių narių būsto fondų (kuriose tokio fondo esama) panaudojimu arba nenaudojamų ar laisvų pastatų atgavimu, taip užtikrinant būstą visiems benamiams;
suburiant įvairių sričių specialistų komandas, kurios stebėtų šiuose planuose dalyvaujančius asmenis ir padėtų įvairių problemų (priklausomybių, psichinių ir fizinių ligų, sunkumų ieškant darbo ir kt.), su kuriomis susidurtų šie gyventojai, atvejais,
priimant priemones, pavyzdžiui, reglamentuojančias taisyklės datio in solutum taikymą (ten, kur ji netaikoma), arba, jei reikia, būsto sektoriuje paskelbiant nepaprastąją padėtį siekiant užtikrinti teisę į būstą,
paskelbiant neatidėliotiną moratoriumą iškeldinimui iš būsto ir priimant įstatymus, pagal kuriuos būtų draudžiamas iškeldinimas tų pastatų savininkų, kurie vėluoja grąžinti įkeisto būsto paskolą dėl ekonomikos krizės,
nustatant viešųjų darbų programą siekiant statyti visiems prieinamus naujus ir deramus socialinius būstus;
6. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
- [1] OL C 51 E, 2013 2 22, p. 101.
- [2] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0246.