Procedūra : 2013/2960(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0024/2014

Pateikti tekstai :

B7-0024/2014

Debatai :

PV 15/01/2014 - 15
CRE 15/01/2014 - 15

Balsavimas :

PV 16/01/2014 - 8.5
CRE 16/01/2014 - 8.5
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2014)0037

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 135kWORD 76k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0016/2014
13.1.2014
PE527.214v01-00
 
B7-0024/2014

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų

pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį


dėl pagarbos pagrindinei teisei laisvai judėti ES (2013/2960(RSP))


Renate Weber, Nadja Hirsch, Metin Kazak ALDE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl pagarbos pagrindinei teisei laisvai judėti ES (2013/2960(RSP))  
B7‑0024/2014

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 20, 21, 45, 47 ir 151 straipsnius ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15, 21, 29, 34 ir 45 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB(1),

–   atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje(2),

–   atsižvelgdamas į Reglamentą (EB) Nr. 883/2004(3) ir į jo įgyvendinimo Reglamentą Nr. 987/2009/EB dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo(4),

–   atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikatą „Laisvas ES piliečių ir jų šeimos narių judėjimas. Penki veiksmai, kuriais siekiama pokyčių“ (COM(2013) 0837),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 13 d. Komisijos komunikatą „Užtikrintas laisvas darbuotojų judėjimas. Teisės ir pagrindiniai pokyčiai“ (COM(2010) 0373),

–   atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininko pavaduotojos V. Reding 2013 m. gruodžio 5 d. pareiškimą dėl laisvo judėjimo Teisingumo ir vidaus reikalų tarybai,

–   atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo(5),

–   atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl 2010 m. ES pilietybės ataskaitos. Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas(6),

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi ES piliečių teisė kartu su savo šeimos nariais laisvai judėti ir gyventi bet kurioje ES šalyje – viena iš keturių pagrindinių pagal ES teisę nustatytų laisvių ir ES integracijos kertinis asmuo;

B.  kadangi judėjimo laisvė yra visiems ES piliečiams užtikrinama teisė nepaisant galimos sienų kontrolės, kurią kai kurios valstybės narės taiko į savo teritoriją atvykstantiems ES piliečiams; kadangi tai, kad ne visos valstybės narės priklauso Šengeno erdvei, neigiamai nepaveikia nė vieno ES piliečio teisės laisvai judėti Sąjungoje;

C. kadangi ES piliečių laisvė gyventi bet kurioje ES šalyje taikoma visiems ES piliečiams be apribojimų, tačiau galioja Direktyvoje 2004/38/EB nustatyta sąlyga, jog po trijų mėnesių atitinkamas ES pilietis turi įrodyti, kad yra ekonomiškai nepriklausomas ir netaps našta priimančiajai šaliai;

D. kadangi ES darbuotojai šia laisve naudojasi nuo 7-ojo dešimtmečio; kadangi Mastrichto sutartimi pripažinta visų ES piliečių teisė laisvai judėti – nesvarbu, ar jie dirba, ar ne; kadangi galimybė laisvai judėti ne tik darbo tikslais, bet ir, pvz., išėjus į pensiją, norint studijuoti ar prisijungti prie šeimos, tapo esminiu ES pilietybės ypatumu;

E.  kadangi dėl menko judumo ES neįmanoma užpildyti 2 mln. laisvų darbo vietų, nors tuo pat metu ES susiduria su precedento neturinčio masto nedarbu; kadangi laisvas darbuotojų judėjimas yra teigiamas socialinis ir ekonominis pavyzdys ES ir valstybėms narėms: tai ES integracijos, ekonominio vystymosi, socialinės sanglaudos, asmeninio tobulėjimo profesinėje srityje, kovos su neigiamais ekonominės krizės padariniais ir Sąjungos, kaip stipresnės ekonominės galios, pasirengusios atremti pasaulinių pokyčių iššūkius, kertinis akmuo;

F.  kadangi judumo srautus labiausiai lemia darbo paklausa, ir šiais laikais, kai darbo pasiūla Europoje neatitinka paklausos, dėl pereinamojo laikotarpio kliūčių gali būti trikdoma Europos įmonių ekonominė plėtra ir varžoma teisė dirbti ir gyventi kitos valstybės narės teritorijoje;

G. kadangi nuo 2014 m. sausio 1 d. panaikinamos pereinamosios laisvo darbuotojų iš Bulgarijos ir Rumunijos judėjimo nuostatos;

H. kadangi vienodo požiūrio ar nediskriminavimo principai reiškia, kad visi ES piliečiai turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir šalies, kurioje jie gyvena, piliečiai (šiuo principu pagrįsti reglamentai Nr. 883/2004 ir 987/2009); kadangi kiekviena valstybė narė nustato savo nacionalinę socialinės apsaugos sistemą ir kadangi nacionalinės socialinės apsaugos sistemos koordinuojamos, o ne derinamos ES lygmeniu;

I.   kadangi didesnį darbuotojų judumą būtina užtikrinti atsižvelgiant į mūsų visuomenės pastarojo meto raidą, kurią pirmiausia lemia pramonės pokyčiai, nauji darbo modeliai, demografiniai pokyčiai ir transporto priemonių vystymasis;

J.   kadangi perlaidos, kurias į savo gimtąsias šalis dabartinio ekonominio nuosmukio visoje ES metu siunčia mobilieji darbuotojai, gali turėti teigiamą grynąjį poveikį šalių, iš kurių siunčiama, mokėjimų balansui; kadangi, turint galvoje demografinę padėtį daugelyje valstybių narių, jų ekonominis stabilumas ir augimas ateityje priklausys nuo darbuotojų iš kitų valstybių narių;

K. kadangi dėl laisvo darbuotojų judėjimo ES darbą kitoje valstybėje narėje rado tūkstančiai bedarbių, pirmiausia jaunuolių, dėl dabartinės ekonominės ir finansinės krizės Europoje neturėjusių jokių galimybių gauti darbą;

L.  kadangi, ES piliečių nuomone, laisvas judėjimas – labiausiai su ES pilietybe susijusi teisė ir teigiamiausiai vertintinas ES laimėjimas, nešantis jų šalies ekonomikai ekonominę naudą;

M. kadangi Taryba, pvz., neseniai per Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje surengtas diskusijas (2013 m. spalio 8 d., 2013 m. gruodžio 5–6 d.), yra pakartojusi, kad remia laisvą judėjimą, ir pripažinusi jo teikiamą abišalę naudą;

N. kadangi artėjant Europos Parlamento rinkimams kai kurios politinės partijos laisvo ES piliečių judėjimo klausimą įtraukė į savo kampanijos programą; kadangi esama rizikos, kad, leidus šiai diskusijai vykti neracionaliai, nepasitenkinimas būtų nukreiptas prieš ES piliečius iš kai kurių valstybių arba prieš mobilius ES piliečius ir dėl to sustiprėtų rasizmas ir ksenofobija;

1.  ragina valstybes nares gerbti savo pagal Sutartį prisiimtus įsipareigojimus laikytis su laisvu judėjimu susijusių ES taisyklių ir užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų paisoma lygybės ir pagrindinės teisės laisvai judėti principų;

2.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti griežtą Sąjungos teisės vykdymą siekiant garantuoti, kad su visais ES darbuotojais būtų elgiamasi vienodai ir kad jie nebūtų diskriminuojami galimybės įsidarbinti, užimtumo ir darbo sąlygų, atlyginimo, atleidimo, taip pat socialinių ir mokestinių išmokų požiūriais, ir taip būtų užtikrinta sąžininga įmonių konkurencija; ragina nacionalines valdžios institucijas kovoti su bet kokiais nepagrįstais darbuotojų teisės laisvai judėti apribojimais arba kliūtimis, taip pat su bet kokiu tų darbuotojų išnaudojimu;

3.  primena, kad pagal laisvo darbuotojų judėjimo principą kiekvienam Sąjungos piliečiui – nesvarbu, kur jo gyvenamoji vieta – suteikiama teisė laisvai vykti į kitą valstybę narę siekiant joje dirbti ir (arba) gyventi darbo tikslais;

4.  visiškai atmeta bet kokį pasiūlymą riboti migrantų skaičių ES, nes tai prieštarautų ES sutartyje nustatytam laisvo asmenų judėjimo principui; pažymi, kad dėl darbo jėgos judumo skatinamas ES ekonomikos konkurencingumas;

5.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą, kuriame pateikti penki veiksmai, skirti padėti valstybėms narėms ir jų vietos valdžios institucijoms taikyti ES teisės nuostatas, ir priemonės visapusiškam jų potencialui užtikrinti (COM(2013) 0837), ir šiuo požiūriu visokeriopai remia šiuos veiksmus, kuriuos ketinama įgyvendinti kartu su valstybėmis narėmis: pagalbą valstybėms narėms kovojant su fiktyviomis santuokomis (vadovas), pagalbą valdžios institucijoms taikant ES socialinės apsaugos koordinavimo taisykles (praktinės gairės), pagalbą valdžios institucijoms atremiant su socialine atskirtimi susijusius iššūkius (finansavimas), vietos valdžios institucijų geriausios praktikos mainus, taip pat mokymus ir paramą vietos valdžios institucijoms siekiant taikyti ES laisvo judėjimo taisykles;

6.  remia Komisijos pasiūlymą, pateiktą jos 2013 m. pilietybės ataskaitoje, reformuoti reglamentą dėl socialinės apsaugos koordinavimo siekiant nuo trijų iki šešių mėnesių pratęsti privalomą minimalų laikotarpį, kuriuo kilmės valstybės narė turi teikti išmokas savo piliečiams; mano, kad pagal tokį pasiūlymą būtų galima užtikrinti į kitas ES šalis vykstančių darbo ieškančių asmenų saugumą ir sumažinti fiskalines išlaidas, kurias patiria priimančios valstybės narės;

7.  pabrėžia, jog Europos ekonomikai svarbu, kad būtų stengiamasi stiprinti, o ne riboti laisvą judėjimą ir darbo jėgos judumą ES, ir ragina valstybes nares užtikrinti laisvą visų piliečių ir darbuotojų judėjimą, kad būtų įmanoma vystyti tikrą Sąjungos darbo rinką, šalinti kliūtis ir leisti ES darbuotojams vykti ten, kur paklausūs jų įgūdžiai;

8.  primena, kad kitoje ES valstybėje dirbantys piliečiai turi pareigą prisidėti prie tos valstybės socialinės apsaugos sistemos ir kartu teisę ja naudotis;

9.  apgailestauja ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kuri nacionalinio ir ES lygmens žiniasklaida ir politikos veikėjai netiksliai ir klaidinamai sieja ES piliečius iš kitų valstybių narių ir nedidelį piktnaudžiavimo sistema atvejų skaičių, ir ragina valstybes nares imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią tokiam piktnaudžiavimui, įskaitant atvejus, kai už tai atsakingi jų pačių piliečiai; šiuo požiūriu teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą padėti valdžios institucijoms taikyti ES socialinės apsaugos koordinavimo taisykles ir praktines gaires siekiant apibrėžti, kas yra įprastinė gyvenamoji vieta;

10. primena, kad neturima statistinių duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti, jog ES darbuotojų judumas ir priimančios valstybės socialinės rūpybos sistemos dosnumas kaip nors susiję;

11. ragina valstybes nares ir vyriausybes ne kaltinti ES piliečius iš kitų valstybių narių dėl skausmingų ekonominės ir finansinės krizės padarinių, o priimti tų darbuotojų buvimą savo šalyje ir išsamiau informuoti savo piliečius apie tų darbuotojų indėlį į priimančios valstybės ekonomiką;

12. pabrėžia, kad būtina teikti paramą miestams rengiant ES migrantams skirtas švietimo ir integravimo programas;

13. ragina Komisiją ir Tarybą numatyti didesnį lankstumą naudojant lėšas, ypač jas perskiriant, jei valstybės narės nebūna laiku išnaudojusios savo biudžeto; pabrėžia, kad Komisija turėtų paisyti valstybių narių kompetencijos socialinės rūpybos srityje; ragina Komisiją nedidinti biurokratinės naštos valstybėse narėse nederamai reikalaujant nagrinėti atskirus atvejus;

14. ragina Komisiją visapusiškai naudotis savo galiomis inicijuoti pažeidimo tyrimo procedūrą toliau stengiantis užtikrinti, kad valstybės narės iki galo ir teisingai į nacionalinę teisę perkeltų ir įgyvendintų Direktyvą 2004/38/EB; ragina valstybes nares šalinti esamas teisines ir praktines piliečių teisės laisvai judėti kliūtis ir netaikyti sudėtingų ir nepagrįstų administracinių procedūrų bei netoleruoti neleistinos veiklos, kuria būtų ribojamas šios teisės taikymas;

15. primena savo ankstesnius raginimus valstybėms narėms užtikrinti judėjimo laisvę visiems ES piliečiams ir jų šeimoms nediskriminuojant dėl seksualinės orientacijos ar pilietybės; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms visapusiškai įgyvendinti teises, kurios Direktyvos 2004/38/EB 2 ir 3 straipsniais užtikrinamos ne tik skirtingų lyčių sutuoktiniams, bet ir registruotiems partneriams, ES piliečių namų ūkių nariams ir partneriams, įskaitant tos pačios lyties porų narius, kai ES pilietį ir jo partnerį sieja deramai patvirtinti nuolatiniai santykiai, vadovaujantis tarpusavio pripažinimo, lygybės, nediskriminavimo, orumo ir pagarbos privačiam ir šeimos gyvenimui principais; šiuo požiūriu ragina Komisiją užtikrinti, kad direktyva būtų griežtai taikoma;

16. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybos, Komisijos bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

OL L 158, 2004 4 30, p. 77

(2)

OL L 141, 2011 5 27, p. 1.

(3)

OL L 166, 2004 4 30, p. 1.

(4)

OL L 284, 2009 10 30p. 1

(5)

OL C 137 E, 2010 5 27, p. 6

(6)

OL C 257 E, 2013 9 6, p. 74.

Teisinė informacija - Privatumo politika