Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0025/2014Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0025/2014

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl pagarbos pagrindinei teisei laisvai judėti ES

13.1.2014 - (2013/2960(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Manfred Weber, Marian-Jean Marinescu, Véronique Mathieu Houillon, Csaba Őry, Jacek Protasiewicz, Wim van de Camp, Arkadiusz Tomasz Bratkowski, Jan Kozłowski, Danuta Jazłowiecka, Ivo Belet, Edit Bauer, Traian Ungureanu, Andrey Kovatchev, Elena Băsescu, Marco Scurria, Salvatore Iacolino, Joanna Katarzyna Skrzydlewska, Elmar Brok PPE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0016/2014

Procedūra : 2013/2960(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0025/2014

B7‑0025/2014

Europos Parlamento rezoliucija dėl pagarbos pagrindinei teisei laisvai judėti ES

(2013/2960(RSP))

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21, 45, 47 ir 151 straipsnius ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15, 21, 29, 34 ir 45 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje[1] 7 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje[2],

–   atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikatą „Laisvas ES piliečių ir jų šeimos narių judėjimas. Penki veiksmai, kuriais siekiama pokyčių“ (COM(2013) 0837),

–   atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 13 d. Komisijos komunikatą „Užtikrintas laisvas darbuotojų judėjimas. Teisės ir pagrindiniai pokyčiai“ (COM(2010) 0373),

–   atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininko pavaduotojos V. Reding 2013 m. gruodžio 5 d. pareiškimą dėl laisvo judėjimo Teisingumo ir vidaus reikalų tarybai,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi teisė laisvai judėti yra viena iš keturių pagrindinių ES laisvių;

B.  kadangi įrodyta, kad daugelyje valstybių narių teisėtas ES mobiliųjų darbuotojų grynasis įnašas į priimančiosios šalies socialinės rūpybos sistemą yra toks pats kaip ir nacionalinių darbuotojų;

C. kadangi laisvo ES mobiliųjų darbuotojų judėjimo pranašumai priimančiosios šalies vystymuisi yra matomi visoje Europoje, ypač sveikatos, žemės ūkio ir statybos srityse;

D. kadangi visos valstybės narės gali laisvai nuspręsti, kokias socialinės apsaugos išmokas suteikti ir kokiomis sąlygomis; kadangi pagal ES socialinės apsaugos koordinavimo taisykles neleidžiama apriboti socialinės apsaugos išmokų ES piliečiams, kurie yra atitinkamos valstybės narės darbuotojai, tiesioginiai darbuotojų šeimų nariai ar įprastai gyvena toje valstybėje narėje;

E.  kadangi didesnį darbuotojų judumą būtina užtikrinti atsižvelgiant į mūsų visuomenės pastarojo meto raidą, kurią pirmiausia lemia pramonės pokyčiai, globalizacija, nauji darbo modeliai, demografiniai pokyčiai ir transporto priemonių vystymasis;

F.  kadangi laisvas darbuotojų judėjimas yra teigiamas socialinis ir ekonominis pavyzdys ir ES, ir valstybėms narėms: tai ES integracijos, ekonominės plėtros, socialinės sanglaudos ir asmeninio profesinės kvalifikacijos kėlimo, kovos su neigiamais ekonomikos krizės padariniais ir didesnės ekonominės galios, pasirengusios atremti pasaulinių pokyčių keliamus iššūkius, kūrimo kertinis akmuo;

G. kadangi nuo 2014 m. sausio 1 d. panaikinamos pereinamosios laisvo darbuotojų iš Bulgarijos ir Rumunijos judėjimo nuostatos;

H. kadangi JK Ministras Pirmininkas Davidas Cameronas pastaruoju metu atliko keletą populistinių pareiškimų, kurie kelia grėsmę teisei laisvai judėti;

1.  ragina valstybes nares gerbti savo pagal Sutartį prisiimtus įsipareigojimus laikytis su judėjimo laisve susijusių ES taisyklių;

2.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad visų Europos Sąjungos valstybių narių atžvilgiu būtų laikomasi lygybės ir pagrindinės teisės laisvai judėti principų;

3.  ragina valstybes nares susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų daryti poveikį teisei laisvai judėti, kuri grindžiama pagrindiniais ES teisės aktais;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti griežtą darbo teisės nuostatų vykdymą siekiant garantuoti, kad su visais ES darbuotojais būtų elgiamasi vienodai ir tarp įmonių vyrautų sąžininga konkurencija;

5.  primena, kad pagal laisvo darbuotojų judėjimo principą kiekvienam Sąjungos piliečiui – nesvarbu, kur jo gyvenamoji vieta – suteikiama teisė laisvai vykti į kitą valstybę narę siekiant joje dirbti ir (arba) gyventi darbo tikslais; primena, kad pagal šį principą piliečiai apsaugomi nuo diskriminacijos dėl pilietybės kai tai susiję su galimybe įsidarbinti, darbo ir įdarbinimo sąlygomis, galimybe mokytis ir socialinėmis išmokomis bei mokesčių lengvatomis;

6.  ragina valstybes nares nediskriminuoti ES mobiliųjų darbuotojų klaidingai siejant laisvo judėjimo darbo tikslais teisę su tariamais neteisėtais socialinės apsaugos ir socialinės pagalbos prašymais ir su piktnaudžiavimu socialinės apsaugos išmokomis;

7.  ragina Komisiją vykdyti sistemingą ir išsamią pagarbos pagrindinei teisėtų ES darbuotojų teisei laisvai judėti stebėseną;

8.  primena valstybėms narėms jų socialinę atsakomybę spręsti piktnaudžiavimo jų socialinės rūpybos sistemomis klausimą neatsižvelgiant į tai, ar jis vykdomas jų pačių piliečių, ar kitų valstybių narių piliečių; ragina valstybes nares laikytis Direktyvos 2004/38/EB nuostatų ir spręsti galimo piktnaudžiavimo klausimus;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.