Procedūra : 2013/2995(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0028/2014

Pateikti tekstai :

B7-0028/2014

Debatai :

PV 15/01/2014 - 17
CRE 15/01/2014 - 17

Balsavimas :

PV 16/01/2014 - 8.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 130kWORD 62k
13.1.2014
PE527.218v01-00
 
B7-0028/2014

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Tarybos ir Komisijos pareiškimų

pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį


dėl parduodamos ES pilietybės (2013/2995(RSP))


Marie-Christine Vergiat, Alda Sousa, Marisa Matias GUE/NGL frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl parduodamos ES pilietybės (2013/2995(RSP))  
B7‑0028/2014

Europos Parlamentas,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalį ir 9 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 20 straipsnį, 21 straipsnio 1 dalį ir 45 straipsnį,

–   atsižvelgdamas į Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 13 ir 15 straipsnius,

–   atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją,

–   atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimą 2010 m. kovo 2 d. byloje C-135/08 Janko Rottman prieš Freistaat Bayern (Bavarijos federalinė žemė),

–   atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 12 d. Europos migracijos tinklo dokumentą pavadinimu „Ad-hoc apklausimas dėl pasiturinčių imigrantų (angl. „Ad-hoc Query on wealthy immigrants“),

 

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A. kadangi pilietybės įgijimo ir netekimo taisyklės priklauso valstybių narių kompetencijai; kadangi ES pilietybė suteikia papildomos naudos, tačiau nepanaikina nacionalinės pilietybės, ja siekiama suteikti valstybių narių piliečiams pagrindinį statusą, kuris neturėtų priklausyti nuo ekonominio statuso;

B.  kadangi Sąjungos pilietybė apima tam tikras teises, įskaitant teisę balsuoti ir kandidatuoti vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose ir laisvą judėjimą, o šias teises visoje Europos Sąjungoje suteikia pati Sąjunga;

C. kadangi laisvas judėjimas ES viduje yra glaudžiai susijęs su Sąjungos pilietybe; () kadangi minėtoji teisė taip pat suteikiama trečiųjų šalių piliečiams, turintiems teisę būti ar gyventi Europos Sąjungos valstybėje narėje;

D. kadangi kiekvienas žmogus turi teisę išvykti iš bet kurios šalies, įskaitant savąją, ir grįžti į savo šalį, kadangi kiekvienas žmogus turi teisę į pilietybę ir kadangi niekam neturėtų būti savavališkai atimta pilietybė arba teisė ją pakeisti;

E.  kadangi kai kurios valstybės narės neseniai patvirtino priemones, skirtas aukštos kvalifikacijos žmonių arba didelius ekonominius išteklius turinčių žmonių migracijai palengvinti, ypač pardavinėdamos vizas;

F.  kadangi Malta priėmė teisės aktą, kuriuo leidžiama parduoti pasus už didelę pinigų sumą;

G. kadangi šie pasiūlymai susiję su ekonomine tam tikrų valstybių narių padėtimi ir jų biudžetu, su griežtomis taupymo priemonėmis ir deficito mažinimo tikslais, taip pat su didelėmis valstybių skolomis, kurios išaugo Sąjungai nustačius taupymo politikos priemones; kadangi pilietybės pardavimais siekiama finansuoti valstybių narių biudžetus arba paskatinti investicijas tose valstybėse narėse;

H. kadangi pilietybės, nuolatinio arba laikino leidimo gyventi suteikimas neturėtų priklausyti nuo ekonominio arba socialinio statuso; kadangi teisės ir laisvės yra suteikiamos visiems, todėl jos negali būti finansinių sandorių, taip pat valstybių sudarytų sandorių, objektas;

I.   kadangi migrantams, kurie į Europos Sąjungą atvyksta dirbti ir gyventi, neturėtų būti taikomas skirtingas požiūris, priklausomai nuo jų ekonominio ar socialinio statuso;

1.  griežtai smerkia įstatymų ir programų, skirtų suteikti pilietybę, nuolatinius arba laikinus leidimus gyventi vien dėl finansinių pajėgumų arba mainais į investicinius projektus, priėmimą valstybėse narėse; pabrėžia, kad tokia praktika pažeidžia lygybės ir nediskriminavimo principus ir prilygsta tam tikrų migrantų diskriminacijai plg. su kitais migrantais;

2.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į su jais susijusias teises, pilietybė ir nuolatiniai arba laikinieji leidimai gyventi neturėtų būti laikomi preke;

3.  pažymi, kad Sąjungos pilietybė – tai svarbus statusas, suteikiamas visiems valstybių narių piliečiams, kuris tiesiogiai nulemia pagrindinių teisių suteikimą ir įpareigoja ES valstybes nares;

4.  griežtai smerkia tokią praktiką, kai migrantai, kurie daug metų dirbo ir daug prisidėjo prie Europos Sąjungos gerovės, net neturi galimybės pateikti paraiškos dėl valstybės narės, kurioje jie gyvena, pilietybės; labai apgailestauja dėl to, kad tuo metu, kai tam tikri migrantai perka pilietybę, kiti žmonės rizikuoja gyvybe, stengdamiesi apeiti ES sienų apsaugos politikos priemones;

5.  primena savo įsipareigojimą taikyti atvirą migracijos politiką, nepriklausomai nuo pilietybės, turto ar pajamų;

6.  apgailestauja dėl to, kad kelios valstybės narės iki šiol nesuteikė pilietybės arba balsavimo teisių asmenims, kurie atvyko iki 1991 m., ir jų palikuoniams (Latvijos atveju šie asmenys sudaro 15 proc. gyventojų), arba nesuteikė balsavimo teisių tam tikros trečiosios šalies piliečiams, teisėtai gyvenantiems jų teritorijoje;

7.  mano, kad nacionalinės pilietybės arba leidimo gyventi suteikimas finansinių pajėgumų pagrindu kenkia visų piliečių ir visų Europos Sąjungoje gyvenančių žmonių, taip pat valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo dvasiai pilietybės klausimais, ir laikosi nuomonės, kad tai galėtų turėti reikšmingų padarinių laisvam judėjimui, balsavimo teisėms ir bevizio režimo programoms, kurie yra naudingi visiems ES piliečiams;

8.  ragina valstybes nares naudojantis savo įgaliojimais pilietybės ir nuolatinio arba laikino leidimo gyventi suteikimo srityje tinkamai atsižvelgti į Europos ir tarptautines žmogaus teisių konvencijas;

9.  ragina plačiau diskutuoti dėl bendrų principų, kuriais turėtų vadovautis valstybės narės, formuodamos politiką pilietybės, pilietiškumo ir nuolatinės arba laikinos gyvenamosios vietos srityse;

10. ragina valstybes nares laikytis visų prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, ypač Europos žmogaus teisių konvencijos;

11. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams bei vyriausybėms.

 

Teisinė informacija - Privatumo politika