Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B7-0140/2014Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B7-0140/2014

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Ukrainoje

4.2.2014 - (2014/2547(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį

Libor Rouček, Ana Gomes, Marek Siwiec, Tonino Picula, Maria Eleni Koppa, Evgeni Kirilov, Pino Arlacchi, Liisa Jaakonsaari, Boris Zala, David Martin S&D frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0138/2014

Procedūra : 2014/2547(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B7-0140/2014
Pateikti tekstai :
B7-0140/2014
Debatai :
Priimti tekstai :

B7‑0140/2014

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Ukrainoje

(2014/2547(RSP))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ukrainos, dėl Rytų partnerystės ir dėl Europos kaimynystės politikos, ypač į naujausias, 2012 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl padėties Ukrainoje[1], 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Rusijos daromo spaudimo Rytų partnerystės šalims (Vilniuje vyksiančio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo kontekste)[2] ir 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Europos kaimynystės politika: siekis stiprinti partnerystę. Europos Parlamento pozicija dėl 2012 m. ataskaitų“[3],

–       atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų ir Rytų partnerystės, ypač santykių su Ukraina, ateities[4],

–       atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 19 d. ir 20 d. Europos Tarybos išvadas,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 20 d. Tarybos išvadas dėl Ukrainos,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 29 d. Višegrado šalių ministrų pirmininkų bendrą pareiškimą dėl Ukrainos,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 30 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 1974 dėl demokratinių institucijų veikimo Ukrainoje,

–       atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2014 m. sausio 31 d. pareiškimą dėl Dmytro Bulatovo atvejo,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi demonstracijos, kurios prasidėjo prieš daugiau nei du mėnesius prezidentui V. Janukovyčiui priėmus sprendimą nepasirašyti asociacijos susitarimo su ES, ir toliau vyksta sostinėje ir nepasitenkinimas plinta į kitus miestus, įskaitant Ukrainos rytinius regionus;

B.     kadangi 2014 m. sausio 16 d. priėmus keletą įstatymų dėl draudimo rengti protestus, kuriais labai ribojamos žodžio ir susirinkimų laisvės, sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir smurtinius susirėmimus Kijeve, kurių metu žuvo žmonės;

C.     kadangi pateikiama daug pranešimų dėl netinkamo elgesio, grobimų, kankinimų ir kitų žmogaus teisių pažeidimų; kadangi už šiuos pažeidimus atsakingi asmenys iki šiol nenubausti;

D.     kadangi protestuotojai turėjo įsirengti savo improvizuotas ligonines, atsižvelgiant į tai, kad greitosios pagalbos suteikėjams ir gydytojams buvo nurodyta pranešti apie medicininę pagalbą besistengiančius gauti protestuotojus;

E.     kadangi Europos Parlamento ad hoc delegacija 2014 m. sausio 28–30 d. lankėsi Kijeve, kad įvertintų padėtį vietoje;

F.     kadangi prezidentas V. Janukovyčius užmezgė dialogą su trimis opozicijos lyderiais ir padarė daug nuolaidų; kadangi šios nuolaidos netenkino opozicijos ir protestuotojų Maidane; kadangi šiuo metu itin svarbus visų šalių įsipareigojimas palaikyti tikrą dialogą ir rasti kompromisą;

G.     kadangi asociacijos susitarimas ir glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas su ES vis dar svarstomas, su sąlyga, kad Ukrainos valdžios institucijos pademonstruos įsipareigojimą laikytis Europos vertybių; kadangi pagal ES sutarties 49 straipsnį Ukraina, kaip ir visos kitos Europos valstybės, gali pareikšti norą tapti ES nare, su sąlyga, kad ji laikosi demokratijos principo, gerbia pagrindines laisves, žmogaus ir mažumų teises ir užtikrina teisinės valstybės veikimą;

1.      griežtai smerkia naujausią smurto protrūkį Ukrainoje; ragina Ukrainos valdžios institucijas visapusiškai gerbti žmonių pilietines teises ir pagrindines laisves ir primygtinai ragina visas susijusias šalis ir toliau dalyvauti politiniame dialoge ir pademonstruoti atsakomybę mažinant įtampą ir nedelsiant sudarant sąlygas taikiam krizės sureguliavimui;

2.      taip pat yra susirūpinęs dėl saugumo pajėgų perdėto ir neproporcingo smurto naudojimo ir kraštutinės dešiniosios pakraipos protestuotojų ir kitų provokatorių smurto veiksmų;

3.      remia Ukrainos gyventojų europinius siekius ir jų teisę kovoti už demokratiją, teisinę valstybę ir geresnį gyvenimą; vis dėlto primygtinai ragina juos šią kovą toliau tęsti taikiomis priemonėmis ir aiškiai atsiriboti nuo ekstremistinių grupuočių, kurios nėra nei demokratinės, nei proeuropietiškos; pabrėžia specialią visų opozicijos lyderių atsakomybę šioje srityje;

4.      ragina Ukrainos prezidentą, vyriausybę ir Aukščiausiąją Radą nedelsiant imtis veiksmų, kad liautųsi klestėti nebaudžiamumas – būtų atlikti tyrimai ir nubausti smurtą prieš taikius demonstracijų dalyvius naudoję asmenys; yra ypač sunerimęs dėl pranešimų apie kankinimus ir pabrėžia tarptautinius Ukrainos įsipareigojimus šiuo klausimu; atkreipia dėmesį į naujausią su „Automaidano“ lyderiu Dmytro Bulatovu susijusį atvejį, kai jis buvo pagrobtas ir kankinamas nežinomų agentų; mano, kad tolesnio smurto eskalavimo atveju ES turėtų numatyti priimti konkrečias priemones asmenims, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus, tokias kaip draudimas išduoti vizas ir finansinių lėšų įšaldymas, remdamasi išsamiu šių priemonių veiksmingumo ir jų pajėgumo padėti taikiai išeiti iš krizės vertinimu;

5.      įspėja, kad tolesnis eskalavimas galėtų kelti pavojų visos šalies vienybei ir stabilumui, nes taip būtų pakenkta jos nepriklausomybei ir europinei ateičiai, ir kelti grėsmę regiono taikai ir stabilumui;

6.      pabrėžia, kad svarbu pašalinti pagrindines krizės priežastis: visiškai užtikrinti saviraiškos ir susirinkimų laisvę ir atkurti gyventojų pasitikėjimą politikais ir institucijomis; mano, kad norint tą pasiekti reikalingos konstitucinės ir struktūrinės reformos, kurių tikslas būtų sukurti faktiškai veikiančią stabdžių ir atsvarų sistemą, tikrai nepriklausomą ir nešališką teismų sistemą ir teisinę valstybę, surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus, ir tam reikalingos neapsimestinės pastangos kovojant su sistemine korupcija; pabrėžia, kad į šią kovą būtina įtraukti platesnę pilietinę visuomenę, Venecijos komisiją ir ESBO;

7.      palankiai vertina Aukščiausiosios Rados sprendimą panaikinti įstatymus dėl draudimo rengti protestus ir tai, kad jį patvirtino prezidentas V. Janukovyčius, nes mano, kad tai teigiamas žingsnis siekiant politiniu būdu išeiti iš krizės; vis dėlto su apmaudu pareiškia, kad sausio 29 d. buvo patvirtintas įstatymas dėl amnestijos, nors opozicija jam nepritarė; mano, kad protestuotojų paleidimas be jokių sąlygų gerokai palengvintų derybas ir nuramintų visuomenę;

8.      pabrėžia, kad ES yra įsipareigojusi sudaryti sąlygas taikiai išeiti iš krizės, ir sveikina už plėtrą ir kaimynystės politiką atsakingą Europos Komisijos narį Stefaną Fülę ir vyriausiąją įgaliotinę Catherine Ashton už jų pastangas šiuo klausimu;

9.      primygtinai ragina visas atitinkamas jėgas ir toliau derėtis siekiant politinio kompromiso, kuris atitiktų Ukrainos gyventojų europinius siekius; mano, kad ribotos trukmės susitarimas dėl valdžios pasidalijimo kartu su patikima konstitucine reforma galėtų būti patikimas pagrindas, kuris padėtų sušvelninti padėtį ir atverti kelią laisviems ir sąžiningiems rinkimams;

10.    pažymi, kad paprasti Ukrainos piliečiai, aktyvistai ir politikai yra ne kartą prašę įsteigti nuolatinę Europos Parlamento misiją, kuri galėtų padėti rasti politinį sprendimą ir stebėtų, kaip įgyvendinami šiuo klausimu sudaryti susitarimai, remiantis P. Coxo ir A. Kwasniewskio stebėjimo misijos pavyzdžiu; paveda Pirmininkų sueigai kuo greičiau apsvarstyti šį klausimą;

11.    su apmaudu pareiškia, kad Rusija ir toliau daro ekonominį ir diplomatinį spaudimą Ukrainai; ragina Rusiją vietoj to panaudoti savo teigiamą įtaką; ragina ES pasitelkti Rusiją siekiant taikiai išeiti iš dabartinės politinės krizės; pažymi, kad tiek ES, tiek Rusija turi aktyviai padėti siekiant kaimyninių šalių taikos ir gerovės; dar kartą patvirtinta, kad yra įsitikinęs, jog vienintelis būdas padaryti pažangą – bendradarbiauti siekiant šio tikslo;

12.    ragina ES ir valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad Ukrainai būtų suteikta TVF paskola, suteikianti geresnes sąlygas šiai šaliai ir jos gyventojams, numatyti praktiškas priemones, kurios turėtų tiesioginį poveikį, tokias kaip ES makrofinansinė pagalba, EIB projektai, studijų stipendijos ir greitas bevizio režimo įdiegimas, ir padidinti paramą pilietinės visuomenės organizacijoms ir profesinėms sąjungoms;

13.    ragina ES ir valstybes nares pasiūlyti Ukrainai aiškią ir patikimą perspektyvą Europoje, kaip numatyta Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnyje, jeigu Ukraina įrodytų, kad ji pritaria bendroms Europos vertybėms;

14.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES valstybėms narėms ir Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.