PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo
4.2.2014 - (2014/2533(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Ria Oomen-Ruijten, José Ignacio Salafranca Sánchez-Neyra, Elmar Brok, Mairead McGuinness, Cristian Dan Preda, Roberta Angelilli, Arnaud Danjean, Paweł Zalewski, Michael Gahler, Francisco José Millán Mon, Vytautas Landsbergis, Bernd Posselt, Alf Svensson, Monica Luisa Macovei, Marietta Giannakou, Anna Ibrisagic, Eduard Kukan, Laima Liucija Andrikienė, Davor Ivo Stier, Tunne Kelam, Tokia Saïfi, György Schöpflin, Andrzej Grzyb, Krzysztof Lisek, Nadezhda Neynsky, Daniel Caspary, Elena Băsescu, Petri Sarvamaa, Andrej Plenković, Salvador Sedó i Alabart, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė PPE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0150/2014
B7‑0156/2014
Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos,
– atsižvelgdamas į esamą Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir 2008 m. prasidėjusias derybas dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo, taip pat į 2010 m. inicijuotą Partnerystę siekiant modernizavimo,
– atsižvelgdamas į bendrame pareiškime, paskelbtame 2003 m. gegužės 31 d. pasibaigus Sankt Peterburge vykusiam 11-ajam ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimui, nurodytą bendrą ES ir Rusijos tikslą sukurti bendrąją ekonominę erdvę, bendrąją laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, bendrąją bendradarbiavimo išorės saugumo klausimais erdvę ir bendrąją mokslinių tyrimų ir švietimo, įskaitant kultūrinius aspektus, erdvę (keturios bendrosios erdvės),
– atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 3–4 d. ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą,
– atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 28 d. ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais,
– atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 28 ir 29 d. Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimą,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko J. M. Barroso pareiškimą po 2014 m. sausio 28 d. ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo,
– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko pastabas po 2014 m. sausio 28 d. ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo,
– atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 28 d. bendrą ES ir Rusijos pareiškimą dėl kovos su terorizmu,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi ES ir toliau laikosi įsipareigojimo dar labiau stiprinti ir plėtoti santykius su Rusija, taip pat laikytis principų, nustatytų darbotvarkėje „Partnerystė siekiant modernizavimo“, kuri pagrįsta bendrais interesais ir tvirtu įsipareigojimu puoselėti visuotines vertybes ir demokratinius principus, paisyti pagrindinių žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų;
B. kadangi tai, kaip Rusija laikosi pagrindinių ir žmogaus teisių, demokratinių vertybių ir teisinės valstybės principų ir juos gina, vis dar kelia susirūpinimą;
C. kadangi geri kaimyniški santykiai, taika ir stabilumas bendros kaimynystės šalyse atitinka ir Rusijos, ir ES interesus;
D. kadangi Rytų partnerystės šalys turi visiškai suverenią teisę ir laisvę, kaip lygiavertės partnerės, plėtoti santykius su savo pasirinktomis šalimis, remdamosi Helsinkio susitarimais;
E. kadangi neseni įvykiai parodė, kad sienų statymo procesas Abchazijoje ir Cchinvalio regione (Pietų Osetijoje) labai paspartėjo ir tapo nepaprastai agresyvus; kadangi nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. Rusijos okupacinės pajėgos vėl ėmė tiesti spygliuotosios vielos tvoras palei okupacinę liniją Cchinvalio regione ir ypač Gorio regione esančiame Dicio kaime;
F. kadangi okupuotosios teritorijos plotas kai kuriose vietovėse plečiamas keliais šimtais metrų Gruzijos teritorijos sąskaita;
1. pažymi, kad 2014 m. sausio 28 d. ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas suteikė galimybę apmąstyti ES ir Rusijos strateginės partnerystės pobūdį ir kryptį ir aptarti bendrus interesus ir skirtumus, atsižvelgiant į nesenus įvykius, įskaitant atitinkamas regionines ekonominės integracijos iniciatyvas, bendrą kaimynystę, prekybos klausimus ir PPO įsipareigojimus, taip pat kitus tarptautinius įsipareigojimus, be kita ko, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityje, ir svarbiausius uždavinius užsienio politikos srityje, pavyzdžiui, susijusius su Sirija ir Iranu;
2. mano, kad Rusija vis dar yra viena iš Europos Sąjungos svarbiausių partnerių plėtojant strateginę partnerystę, bet norint, kad šis bendradarbiavimas būtų sėkmingas, reikia aptarti ir išsiaiškinti skirtumus;
3. apgailestauja, kad visiškai nepasistūmėjo derybos dėl naujojo susitarimo, kuriuo turi būti pakeistas dabartinis partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas; primena ES jos rekomendacijas Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl naujojo ES ir Rusijos susitarimo; ragina Rusiją rimtai pradėti derybas dėl naujojo susitarimo prekybos skyriaus;
4. palankiai vertina 2014 m. sausio 28 d. priimtą bendrą ES ir Rusijos pareiškimą dėl kovos su terorizmu, pagal kurį ES ir Rusija susitarė apsvarstyti galimybes toliau stiprinti bendradarbiavimą imantis priemonių dėl teroristų vykdomų nusikaltimų ir organizuoto nusikalstamumo, išplėsti bendradarbiavimą keičiantis gerąja patirtimi kovos su terorizmu srityje ir rengiant kovos su terorizmu specialistus, taip pat stiprinti bendradarbiavimą JT sistemoje ir kituose daugiašaliuose forumuose;
5. pabrėžia „Partnerystės siekiant modernizavimo“ – bendros darbotvarkės, kuria siekiama padėti įgyvendinti ekonomines ir institucines reformas, – svarbą;
6. ragina Rusiją vykdyti visas savo pareigas, atsiradusias prisijungus prie PPO, ir visapusiškai įgyvendinti savo įsipareigojimus PPO; ragina laiku panaikinti prekybos kliūtis, pavyzdžiui, motorinėms transporto priemonėms taikomas antrinio perdirbimo rinkliavas, taip pat likusias dvišalės prekybos ir investicijų kliūtis;
7. ragina Rusiją netaikyti importo draudimų produktams iš ES valstybių narių; pabrėžia, kad šie importo draudimai ne tik kenkia dvišaliams atskirų valstybių narių ir Rusijos santykiams, bet ir ES ir Rusijos santykiams;
8. palankiai vertina ES ir Rusijos bendrųjų erdvių pažangos ataskaitas, kuriose aprašoma pažanga arba regresas įgyvendinant ES ir Rusijos bendrąsias erdves ir veiksmų planus, priimtus 2005 m.; ypač remia bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje ir pabrėžia, kad keturios bendrosios erdvės grindžiamos abipusiškumo principu;
9. pabrėžia energetinio saugumo svarbą ir tai, kad gamtinių išteklių tiekimas neturėtų būti naudojamas kaip politinė priemonė; pabrėžia, kad abiem pusėms svarbu bendradarbiauti energetikos srityje, nes tai galimybė tęsti bendradarbiavimą prekybos ir ekonomikos srityje atviroje ir skaidrioje rinkoje, visapusiškai atsižvelgiant į ES poreikį užsitikrinti tiekimo kanalų ir energijos tiekėjų įvairovę; pabrėžia, kad tokio bendradarbiavimo pagrindu turėtų tapti tarpusavio priklausomybės ir skaidrumo principai, taip pat vienodos galimybės patekti į rinkas, naudotis infrastruktūra ir investuoti; ragina, kad ES ir Rusijos bendradarbiavimas energetikos srityje būtų tvirtai grindžiamas vidaus rinkos principais, įskaitant trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį, ypač trečiųjų šalių prieigos galimybių atžvilgiu, ir Energetikos chartijos sutartį; yra įsitikinęs, kad Rusijos visiškas pritarimas Energetikos chartijos sutarties principams duotų abipusės naudos dvišaliams santykiams energetikos srityje; ragina ES ir Rusiją glaudžiai bendradarbiauti žaliavų ir retųjų žemių, ypač tų, kurios laikomos itin svarbiomis, tiekimo klausimu ir, atsižvelgdamas į tai, ragina laikytis tarptautinių, visų pirma PPO, taisyklių;
10. ragina Rusiją įgyvendinti pagrindinius demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių principus ir palankiai vertina nesenus amnestijos atvejus; pabrėžia susirinkimų laisvės, saviraiškos laisvės ir asociacijų laisvės svarbą; yra susirūpinęs dėl teisminės valdžios nepriklausomumo ir pilietinės visuomenės, žmogaus teisių gynėjų ir opozicijos lyderių padėties;
11. atkreipia dėmesį į vykstančias derybas dėl patobulinto vizų režimo supaprastinimo susitarimo, kuriuo būtų išplėstos asmenų, kuriems taikomas supaprastintas vizų režimas, kategorijos, įtraukiant, be kita ko, pilietinės visuomenės organizacijų atstovus ir platesnį šeimos narių ratą; pažymi, kad jau vykdomi 2011 m. gruodžio aukščiausiojo lygio susitikime paskelbti bendri veiksmai siekiant bevizio trumpalaikių kelionių režimo;
12. pabrėžia, kad reguliarūs susitikimai, kuriuose vyksta politinis dialogas įvairiausiais užsienio politikos klausimais, yra esminis ES ir Rusijos santykių elementas; teigia, kad Rusija, kaip nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, privalo prisiimti atsakomybę tarptautinių krizių metu; ragina Rusiją laikytis labai konstruktyvaus požiūrio II Ženevos konferencijoje dėl Sirijos, kurios tikslas – rasti politinį konflikto sprendimą;
13. yra įsitikinęs, kad tolesnės ES vertybėmis ir standartais pagrįstos politinės ir ekonominės reformos Rytų partnerystės šalyse, įskaitant Ukrainą, galiausiai pasitarnaus ir Rusijos interesams, nes prie jos sienų bus išplėsta stabilumo, klestėjimo ir bendradarbiavimo zona; primena apie ES nuolatinį kvietimą Rusijai prisidėti prie šio proceso vykdant konstruktyvų bendradarbiavimą su Rytų partnerystės šalimis; nepritaria Rusijos ketinimui Rytų partnerystės regioną ir toliau laikyti savo įtakos zona; mano, kad tik patys Ukrainos piliečiai turėtų turėti teisę spręsti, kokia bus jų šalies ateitis;
14. ragina Rusiją nedaryti spaudimo Ukrainai, kaip kad prieš Europos partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje, kuriame turėjo būti pasirašytas ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas;
15. griežtai smerkia sienų statymo Abchazijoje ir Cchinvalio regione (Pietų Osetija) procesą, dėl kurio buvo išplėstas okupuotųjų teritorijų plotas Gruzijos teritorijos sąskaita;
16. griežtai smerkia saugumo zonos aplink Sočį išplėtimą į okupuotą Abchazijos teritoriją, taip ją padalijant į dvi dalis;
17. ragina Rusiją panaikinti Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio regiono (Pietų Osetija) nepriklausomybės pripažinimą, nutraukti šių Gruzijos teritorijų okupaciją ir visiškai gerbti Gruzijos teritorijos integralumą ir nepriklausomybę bei jos tarptautiniu mastu pripažintų sienų nepažeidžiamumą, numatytą tarptautinėje teisėje, JT chartijoje, Helsinkio konferencijos dėl saugumo ir bendradarbiavimo Europoje baigiamajame akte ir atitinkamose JT Saugumo Tarybos rezoliucijose; ragina Gruziją ir Rusiją besąlygiškai pradėti tiesiogines derybas dėl daugelio klausimų, prireikus tarpininkaujant abiem pusėms priimtinai trečiajai šaliai; šios derybos turėtų papildyti, o ne pakeisti vykstantį Ženevos procesą;
18. ragina Rusijos Federaciją įvykdyti 1996 m. Europos Taryboje prisiimtus ir į ESBO aukščiausiojo lygio susitikimų (Stambulas, 1999 m. ir Portas, 2002 m.) sprendimus įtrauktus įsipareigojimus dėl Rusijos karinių pajėgų išvedimo ir ginklų pašalinimo iš Moldovos teritorijos; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad šiuo klausimu nepadaryta pažangos; pabrėžia, kad visos derybų „5+2“ šalys įsipareigojo išspręsti konfliktą remdamosi Moldovos Respublikos teritoriniu nedalomumu; taigi ragina pradėti civilinę taikos palaikymo misiją Moldovos Respublikos Padniestrės regione;
19. ragina vyriausiąją įgaliotinę skirti daugiau dėmesio „5+2“ formato deryboms ir vesti aktyvesnį dialogą su Rusijos atstovais šiuo klausimu, kad būtų rastas visapusis ir taikus Padniestrės konflikto sprendimas;
20. ragina Rusijos valdžios institucijas bendradarbiauti atveriant Rusijos archyvus, suteikiant prieigą prie jų tyrėjams ir išslaptinant atitinkamus dokumentus, kurie galėtų suteikti informacijos apie daugelį asmenų, kuriuos kalino Sovietų saugumo tarnybos II pasaulinio karto pabaigoje, įskaitant Raoulį Wallenbergą, kuris prieš 70 metų išgelbėjo tūkstančius Vengrijos žydų nuo genocido;
21. palankiai vertina ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto, kaip platformos siekiant plėtoti bendradarbiavimą ir palaikyti nuolatinį dviejų parlamentinių institucijų dialogą, darbą;
22. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rytų partnerystės šalių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Europos Tarybai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.