PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Irake
19.2.2014 - Dok. 2014/2565 (RSP).
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Willy Meyer, Patrick Le Hyaric, Nikolaos Chountis, Marie-Christine Vergiat GUE/NGL frakcijos vardu
B7‑0193/2014
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Irake
Dok. 2014/2565 (RSP).
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą,
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl ES ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo[1],
– atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 20 d. vykusį pirmąjį ES ir Irako bendradarbiavimo tarybos posėdį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 5 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės bendrai užsienio ir saugumo politikai Catherine Ashton pareiškimą dėl pastarojo meto smurto atvejų Irake ir 2014 m. vasario 5 d. pareiškimą dėl pastarojo meto išpuolių Irake,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irako, visų pirma, 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Irakas: sunki mažumų grupių, įskaitant Irako turkmėnus, padėtis“[2] ir 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl pastarojo meto smurto atvejų Irake[3],
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 10 d. Tarybos išvadas dėl Irako,
– atsižvelgdamas į JT specialiojo įgaliotinio Irake Nikolajaus Mladenovo pareiškimus,
– atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono pareiškimus dėl Irako, ypač pareiškimus, padarytus po jo paskutinio vizito į šią šalį 2014 m. sausio mėn.,
– atsižvelgdamas į Europos Komisijos bendrą strateginį dokumentą dėl Irako (2011–2013 m.),
– atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio mėn. paskelbtą ataskaitą „Aplinkos ypatybės ir paplitę vaikų išsigimimai pokario Irake. Poveikis Irako švietimo sistemos atkūrimo politikai“,
– atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl urano (nusodrintojo) pagrindu pagamintų ginklų ir jų poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai. Siekiant visuotinio tokių ginklų naudojimo uždraudimo[4],
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 2010 m. gruodžio 15 d. rezoliucijas 1956 (2010), 1957 (2010) ir1958 (2010),
– atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo,
– atsižvelgdamas į JT konvenciją prieš korupciją, kurią Irakas ratifikavo 2008 m.,
– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Irakas pasirašė,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi visus Irako gyventojus sukrėtė karas, kuriame žuvo ir sužeista daugiau kaip 1 000 000 žmonių ir buvo sunaikinta didžiulė Irako infrastruktūros dalis, o po to šalyje padidėjo prievarta: nerimą kelia tai, jog vykdoma daugybė teroristinių išpuolių ir pažeidžiamos žmogaus teisės;
B. kadangi pastaruoju metu pastebimai padidėjus prievartai šalyje nukentėjusiųjų skaičius pasiekė nuo 2008 m. nematytą mastą; kadangi dėl įvykių Anbaro provincijoje didžiulis skaičius šalies viduje perkeltų asmenų bėga iš konflikto zonų;
C. kadangi, UNAMI (Jungtinių Tautų pagalbos misijos Irake) duomenimis, 2013 m. lapkričio mėn. nukentėjusiųjų skaičiai ir toliau kelia didžiulį susirūpinimą, nes akla prievarta yra nuolatinis reiškinys, vien 2013 m. spalio mėn. dėl teroristinių išpuolių ir prievartos 979 irakiečiai žuvo ir 1902 sužeisti;
D. kadangi po dešimties okupacijos metų šalis liko skurdesnė, neraštingumas išaugo ir daugiau žmonių miršta iš bado; kadangi skursta 88 proc. Irako gyventojų ir maždaug šeši milijonai irakiečių gyvena žemiau skurdo ribos; kadangi, nors Irakui ir pavyko atkurti beveik visus savo naftos gavybos pajėgumus, socialinė nelygybė auga, nes Irako valstybė ir toliau nesugeba teikti gyventojams pagrindinių paslaugų, pvz., tiekti elektros energiją vasarą, aprūpinti švariu vandeniu ir užtikrinti visuomenės sveikatos priežiūrą;
E. kadangi JAV ir jos sąjungininkės, užuot padėjusios Irakui siekti pažangos, pastaruosius metus netrukdė šaliai vėl krypti link itin susiskaidžiusios visuomenės; kadangi per pastaruosius penkerius metus padėtis Irake gerokai pablogėjo ir padaugėjo sunitų ir šiitų etninių susidūrimų; kadangi 20 proc. Irako naftos išteklių yra Kirkuko regione;
F. kadangi nuo tada, kai į Iraką įsiveržė ir jį okupavo koalicijos kariuomenė, padėtis šalyje dramatiškai pablogėjo ir prievarta, žmogaus teisių pažeidimai, kankinimai ir etniniai konfliktai tapo įprastais šalyje; kadangi dėl kasdienių sprogdinimų ir šaudymų daugelis irakiečių negali būti tikri dėl savo ateities ir neįmanoma skatinti ekonominės ir socialinės visų Irako gyventojų integracijos;
G. kadangi Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biuro duomenimis iki šiol šalies viduje perkelta 1 500 000 irakiečių, iš jų 500 000 benamiai, o 230 000 prašė prieglobsčio kaimyninėse šalyse;
H. kadangi Sirijos konfliktas daro visokeriopą neigiamą poveikį šiam regionui, dėl jo atsirado nauji didžiuliai pabėgėlių ir sugrįžėlių srautai: daugiau kaip 220 000 jų atvyko į Iraką, kur gyvena itin didelio pažeidžiamumo sąlygomis;
I. kadangi manoma, jog nuo 2004 m. Irake daugiau kaip 1300 žmonių buvo įvykdyta mirties bausmė; kadangi pagal Irako teisę mirties bausmė numatyta už maždaug 50 nusikalstamų veikų, įskaitant terorizmą, žmonių grobimą ir žmogžudystę, taip pat tokius nusikaltimus kaip valstybinės nuosavybės gadinimą;
J. kadangi, organizacijos „Transparency International“ duomenimis, Irakas turi labiausiai korumpuotą vyriausybę Artimuosiuose Rytuose; kadangi korupcija yra šalies struktūrinė problema, nes nėra veiksmingos parlamentinės kontrolės ir aktyvios teismų sistemos, o tai yra žlugusios valstybės požymiai; kadangi, JAV specialiojo generalinio inspektoriaus Irako atstatymo klausimais biuro duomenimis, kiekvieną savaitę iš Irako į užsienį neteisėtai pervedama 800 000 000 JAV dolerių;
K. kadangi Kirkuko regione lieka neišspręstas ginčas dėl šio regiono naftos eksporto naujuoju vamzdynu;
L. kadangi 2013 m. buvo nužudyta 10 žurnalistų; kadangi per pastaruosius 10 metų nenubaudęs nė vieno atsakingo už 100 žurnalistų mirtis Irakas tebelieka šalimi, pirmaujančia pasaulyje nebaudžiamumo, susijusio su neištirtais žurnalistų nužudymais, srityje;
M. kadangi 2003 m. balandžio mėn. JAV kariuomenės puolimo metu žuvo ispanų žurnalistas José Couso kartu su žurnalistais Tarasu Prociuku ir Tarequ Ayubu; kadangi Ispanijos teismas pareikalavo suimti tris JAV karius, kaltinamus tuo, kad yra susiję su šiuo atveju; kadangi teisingumas dar nėra įvykdytas; kadangi JAV trukdė vykdyti arešto orderius ir Interpolui nepavyko jų įvykdyti;
N. kadangi Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė Irake panaudojo didelį kiekį nuskurdintojo urano šaudmenų, todėl smarkiai padaugėjo vaikų susirgimų vėžiu ir įgimtų ydų;
O. kadangi dėl nepakankamos informacijos apie JAV naudotą nuskurdintąjį uraną yra itin sudėtinga vykdyti deaktyvavimo, stebėsenos ir informuotumo didinimo darbus siekiant sumažinti tokios medžiagos likučių poveikį civiliams;
P. kadangi, priešingai pasaulinei tendencijai uždrausti mirties bausmę, Irake daugėja mirties bausmės įvykdymo atvejų; kadangi, tarptautinės žiniasklaidos žiniomis, 2013 m. Irake mirties bausmė įvykdyta 150 žmonių;
Q. Kadangi, be kitų, ir JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Navi Pillay išreiškė didelį susirūpinimą dėl to, kad teismo procesuose, kuriuose nusprendžiama skirti mirties bausmę, nesilaikoma tarptautinių teisingo teismo proceso garantijų, taip pat išreiškė susirūpinimą ir dėl kitų aspektų, pvz., skaidrumo trūkumo teismo bylose ir kituose procesuose, kuriuose „prisipažinimai“ buvo išgaunami teisiamuosius kankinant ar kitokiu būdu netinkamai su jais elgiantis; kadangi mirties bausmė yra žiauraus ir nežmoniško elgesio forma, kurios reikia atsisakyti;
R. kadangi visuotinius rinkimus Irake suplanuota surengti 2014 m. balandžio 30 d.;
1. dar kartą griežtai smerkia karinę koalicinių pajėgų intervenciją Irake, dar kartą tvirtina, kad įsiveržimu buvo pažeista tarptautinė teisė, ir atkreipia dėmesį į jo neteisėtą pobūdį; atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindinis JAV įsiveržimo į Iraką padarinys ‒ beveik visiškas teisinės valstybės žlugimas ir religinio ekstremizmo šalyje iškilimas;
2. dar kartą smerkia šį tarptautinės teisės pažeidimą; mano, jog už šį neteisėtą karą ir nusikaltimus žmoniškumui atsakingi asmenys turėtų stoti prieš tarptautinį teisingumą;
3. primena, kad žmonių apsisprendimo teisė reiškia visišką ir politinę, ir ekonominę nepriklausomybę; smerkia bet kokį buvusį, esamą ar būsimą kišimąsi į Irako vidaus reikalus; atkreipia dėmesį į tai, kad siekdamas tikros nepriklausomybės Irakas turėtų visapusiškai kontroliuoti savo ūkį, įskaitant gamtos išteklius; atkreipia dėmesį į tai, kad pajamos iš naftos turėtų būti naudojamos kaip priemonė ir galimybė tvariai atkurti socialinę ir ekonomikos sistemą, naudingą visai Irako visuomenei; ragina Irako vyriausybę užtikrinti, kad šalies ištekliai būtų naudojami skaidriai ir atsakingai visų Irako žmonių labui;
4. mano, kad įsiveržiant į Iraką dalyvavusios šalys, įskaitant kelias valstybes nares, turi prašyti Irako žmonių atleidimo už melu pagrįstą karą; pripažįsta, kad šis neteisėtas karas sugriovė šalį ir dėl jo padaugėjo smurto visame regione; smerkia tai, kad naftos korporacijos, pvz., „Royal Dutch Shell Oil Company“, BP arba „ExxonMobil“, grobsto Irako gamtos išteklius;
5. smerkia visų rūšių prievartą prieš socialines, politines ar religines grupes; apgailestauja dėl didžiulio žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiaus; smerkia visus žudymus ir egzekucijas nuo karo pradžios 2003 m.; reiškia didelį susirūpinimą dėl plintančių smurtinių išpuolių; reiškia užuojautą aukų ir sužeistųjų artimiesiems; ragina nedelsiant nutraukti prievartą; mano, kad už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys turėtų būti patraukti į teismą;
6. atkreipia dėmesį į tai, kad reikia kuo skubiau spręsti humanitarines problemas, su kuriomis susiduria Irako gyventojai; pabrėžia, kad reikia užtikrinti, jog Irako valdžios institucijų ir tarptautinių pagalbos organizacijų, veikiančių vietoje, koordinuojamais veiksmais būtų siekiama padėti pažeidžiamoms grupėms, įskaitant pabėgėlius ir perkeltuosius asmenis, taip pat užtikrinti jų apsaugą ir sukurti tinkamas sąlygas jų saugumui ir orumui užtikrinti;
7. pažymi, kad Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro žiniomis, daugiau kaip 220 000 Sirijos pabėgėlių nuo karo pradžios prašė prieglobsčio kurdų gyvenamoje Irako dalyje; ragina ES įsipareigoti teikti pagalbą šiems žmonėms; primena, kad svarbu visapusiškai laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir užtikrinti civilių apsaugą, ragina Irako valdžios institucijas užtikrinti svarbiausių paslaugų teikimą ir galimybę humanitarinėms organizacijoms patekti į kovų apimtas sritis; reiškia susirūpinimą dėl nepakankamos paramos Sirijos pabėgėliams;
8. apgailestauja dėl to, kad šalyje korupcija yra labai paplitusi, ypač kariuomenėje ir policijoje, todėl kyla rimtų problemų Irako saugumo struktūrose; apgailestauja dėl to, kad ši korupcijos kultūra įsiskverbusi į aukščiausią valdymo lygmenį;
9. apgailestauja dėl to, kad smarkiai padaugėjo egzekucijų ir „prisipažinimų“ išgavimo teisiamuosius kankinant ar kitokiu būdu netinkamai su jais elgiantis atvejų;
10. smerkia mirties bausmę bet kokiomis aplinkybėmis; ragina Irako vyriausybę pirmiausia panaikinti mirties bausmę ir paskelbti bei nedelsiant įgyvendinti mirties bausmės vykdymo moratoriumą;
11. reikalauja pradėti Jungtinių Tautų remiamą tarptautinį tyrimą siekiant patvirtinti, jog Irake buvo plačiai taikoma kankinimų praktika ir buvo įsteigti slapti kalėjimai ar kiti kankinimų centrai, konstatuoti kiekvienos su tuo susijusios šalies atsakomybę ir nubausti už tai atsakingus asmenis;
12. smerkia visų rūšių prievartą prieš socialines, politines ar religines grupes, smerkia visus žudymus ir egzekucijas nuo karo pradžios 2003 m. ir apgailestauja dėl pastarojo meto teroristinių išpuolių bangos;
13. primena apie teisingumo, tiesos ir skriaudos atitaisymo principų svarbą; mano, kad visi už šį neteisėtą karą ir nusikaltimus žmoniškumui, kuriuos paskatino šis karas, atsakingi asmenys turi būti patraukti į teismą; dešimt metų po jų nužudymo; tvirtina, kad reikia užtikrinti, jog turi būti įvykdytas teisingumas žurnalistų J. Couso, T. Prociuko ir T. Ayubo byloje, kad už šias žmogžudystes atsakingi asmenys neliktų nenubausti;
14. nepritaria ES ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimui; mano, kad prievartos nutraukimas, socialinis ir ekonominis vystymasis, visapusiškas žmogaus teisių paisymas ir irakiečių gerovės atkūrimas, o ne ES naftos verslovių atėjimas į šią šalį ir jų plėtra, turėtų būti pagrindiniai ES bendradarbiavimo su Iraku tikslai;
15. smerkia tai, kad karo metu buvo naudoti, ypač Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės, nuskurdintojo urano šaudmenys; ragina ES parengti bendrą ES poziciją pritariant nuskurdintojo urano šaudmenų naudojimo apribojimui ar uždraudimui ir parengti užterštų vietovių valymo programas;
16. ragina Irako valdžios institucijas priimti priemones, kuriomis būtų užtikrinta visapusiška moterų ir vyrų lygybė ir moterų teisės;
17. ragina Irako parlamentą ir vyriausybę užtikrinti JT Vaiko teisių konvencijos laikymąsi ir kovoti su vaikų darbu, vaikų prostitucija ir prekyba vaikais;
18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Komisijos pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentų pirmininkams ir Irako Respublikos Atstovų Tarybai bei vyriausybei.
- [1] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0022.
- [2] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0101.
- [3] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0424.
- [4] OL C 279, 2009 11 19, p. 84.