PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo
24.2.2014 - (2014/2567(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Barbara Lochbihler, Tarja Cronberg, Jean Lambert, Rui Tavares, Reinhard Bütikofer, Judith Sargentini, Ulrike Lunacek, Nicole Kiil-Nielsen, Raül Romeva i Rueda, Iñaki Irazabalbeitia Fernández Verts/ALE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0201/2014
B7‑0202/2014
Europos Parlamento rezoliucija dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais 2010 m. gegužės 28 d. ir 2013 m. rugsėjo 13 d. pranešimus dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo ir į JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais 2013 m. rugsėjo 18 d. pranešimą dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo,
– atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais Christofo Heynso 2013 m. rugsėjo 13 d. pranešimą,
– atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moono 2013 m. rugpjūčio 13 d. pareiškimą dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo,
– atsižvelgdamas į Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio kartu su Saugumo ir gynybos pakomitečiu 2013 m. balandžio 25 d. surengtą klausymą nepilotuojamų orlaivių naudojimo poveikio žmogaus teisėms tema,
– atsižvelgdamas į EP parengtą 2013 m. gegužės 3 d. tyrimą „Nepilotuojamų orlaivių ir robotų naudojimo kare poveikis žmogaus teisėms“,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 19–20 d. Tarybos išvadas dėl pasirengimo kitos kartos Europos vidutinio aukščio ilgai skraidančių nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų (RPAS) programai 2020–2025 m. laikotarpiu,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi per pastarąjį dešimtmetį pavojingose ekstrateritorialiose operacijose daug dažniau naudojamos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemos (toliau – nepilotuojami orlaiviai); kadangi tarp šalių, kuriose užfiksuota nepilotuojamų orlaivių atakų, yra Afganistanas, Pakistanas, Jemenas, Libija, Irakas, Somalis ir Palestina (Gaza); kadangi gauta pranešimų, kad JAV, Jungtinė Karalystė, Izraelis ir Turkija surengė nepilotuojamų orlaivių atakų; kadangi valstybių, turinčių pajėgumų naudoti nepilotuojamus orlaivius, skaičius artimiausiu metu gali labai išaugti;
B. kadangi minėtos nepilotuojamų orlaivių atakos buvo surengtos labai neaiškiomis aplinkybėmis be galimybės nustatyti atsakingus asmenis (subjektus);
C. kadangi pranešama, kad nepilotuojamų orlaivių atakų metu žuvo ar sunkiai sužeista tūkstančiai civilių asmenų; kadangi dėl skaidrumo trūkumo ir kliūčių veiksmingam tyrimui atlikti sudėtinga nustatyti šiuos skaičius;
D. kadangi pranešama, kad JAV bazėse valstybėse narėse, pvz., Vokietijoje, esantys pagalbiniai įrenginiai buvo naudojami tam tikroms tikslinėms žudymo operacijoms, per kurias nužudyta žmonių, vykdyti;
E. kadangi dokumentais pagrįsta, kad nepilotuojamų orlaivių atakų politika daro didelę žalą susijusių šalių paprastų civilių gyventojų kasdieniam gyvenimui, įskaitant didelį nerimą ir psichologines traumas, ekonominės ir socialinės veiklos sutrikdymą ir mažesnes galimybes siekti išsilavinimo nukentėjusiose bendruomenėse;
F. kadangi Ženevos konvencijų I papildomo protokolo 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „prievartos aktai ar grasinimai, prievarta siekiant įbauginti civilius gyventojus, draudžiami“;
G. kadangi ginkluotų nepilotuojamų orlaivių technologijos platinimas ir vis didėjantis šiuolaikinių konfliktų pobūdžio asimetriškumas kelia precedento neturinčių sunkumų pagal tarptautinę teisę; kadangi geriausi JT ekspertai pasmerkė atsakomybės ir skaidrumo trūkumą;
H. kadangi tarptautinė žmogaus teisių teisė draudžia savavališkai žudyti, taip pat ir per ginkluotus konfliktus; kadangi pagal tarptautinę humanitarinę teisę neleidžiama tikslingai žudyti asmenų, esančių nekariaujančiose valstybėse;
I. kadangi per ginkluotą konfliktą, kai civiliai gyventojai žūsta dėl nepilotuojamų orlaivių atakų, valstybės privalo greitai atlikti nepriklausomą ir nešališką faktų nustatymo tyrimą, pateikti išsamų viešą paaiškinimą ir suteikti galimybę ginti teises;
J. kadangi pagal Tarptautinį Teisingumo Teismą vienos valstybės nepilotuojamų orlaivių atakos kitos valstybės teritorijoje negavus pastarosios valstybės sutikimo yra tarptautinės teisės ir tos šalies teritorinio vientisumo bei suvereniteto pažeidimas ir gali būti laikomi agresijos aktu;
1. yra labai susirūpinęs dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo (nesilaikant tarptautinių taisyklių) keliamos grėsmės visuotinei taikai ir saugumui; primygtinai ragina ES Europos ir pasauliniu lygmeniu parengti tinkamą politinį atsaką skatinant gerbti žmogaus teises ir laikytis tarptautinės humanitarinės teisės;
2. labai smerkia terorizmą ir mano, kad su juo reikia kovoti laikantis įstatymo viršenybės principo; pažymi, kad, remiantis pagal JT Chartiją nustatytomis taisyklėmis, tarp JAV ir „Al Kaidos“ bei susijusių subjektų nėra jokio tarptautinio ginkluoto konflikto, ir smerkia dabartinę tikslinio žudymo ne ginkluotų konfliktų metu praktiką kaip tarptautinės teisės pažeidimą, kuriuo kuriamas pavojingas precedentas, kuriuo sekdamos kitos valstybės gali siekti išvengti atsakomybės už neteisėtą žudymą ateityje;
3. ragina valstybes nares įsipareigoti užtikrinti, kad tais atvejais, kai yra pagrįstų priežasčių manyti, kad jų jurisdikcijoje esantis asmuo ar subjektas gali būti susijęs su neteisėtu tiksliniu žudymu užsienyje, būtų imamasi priemonių pagal jų vidaus ir tarptautines teisines prievoles atlikti tyrimą ir atsakingus asmenis (subjektus) patraukti atsakomybėn;
4. ragina visas ginkluotų nepilotuojamų orlaivių technologiją turinčias valstybes: i) viešai atskleisti informaciją apie teisinį nepilotuojamų orlaivių naudojimo pagrindą, ypač atsakomybę už veiksmus, ir suteikti informacijos apie nepilotuojamų orlaivių atakų aukas, visų pirma civilius gyventojus, ii) užtikrinti, kad jos skubiai atliktų išsamius, nepriklausomus ir nešališkus visų atvejų tyrimus, jei yra pagrįstų priežasčių manyti, kad per nepilotuojamų orlaivių atakas buvo neteisėtai žudomi žmonės, iii) užtikrinti, kad šie kriterijai taip pat būtų taikomi nešališkiems tariamų tarptautinės ir nacionalinės teisės pažeidimų tyrimams, pagalbos teikimui nukentėjusiems civiliams gyventojams ir kompensacijas ir kitas teisių gynimo priemones civilių aukų šeimoms, iv) sudaryti galimybes vykdyti nepilotuojamų orlaivių atakų teisminę priežiūrą ir nuo neteisėtų nepilotuojamų orlaivių atakų nukentėjusiems asmenims užtikrinti galimybes veiksmingai naudotis teisių gynimo priemonėmis;
5. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybes nares, Tarybą ir Komisiją:
a) prieštarauti neteisminio tikslinio žudymo praktikai ir ją uždrausti,
b) užtikrinti, kad valstybės narės, laikydamosi savo teisinių prievolių, nevykdytų neteisėto tikslinio žudymo arba nepadėtų kitoms valstybėms vykdyti tokio žudymo,
c) įtraukti ginkluotus nepilotuojamus orlaivius į atitinkamus Europos ir tarptautinius nusiginklavimo ir ginklų kontrolės režimus,
d) siekti uždrausti galimų būsimų visiškai automatinių ginklų sistemų, kurios sudarytų galimybes vykdyti atakas be žmogaus dalyvavimo, mokslinius tyrimus bei kūrimą, įsigijimą ir eksportą,
e) priimti ES bendrąją poziciją dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių;
6. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Tarybai, valstybių narių parlamentams ir Komisijai.