PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl ES Arkties strategijos
5.3.2014 - (2013/2595(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį
Indrek Tarand, Isabella Lövin, Carl Schlyter, Margrete Auken, Satu Hassi, Iñaki Irazabalbeitia Fernández Verts/ALE frakcijos vardu
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnius pranešimus ir rezoliucijas dėl Arkties, pirmiausia į savo 2011 m. sausio mėn. pranešimą „Tvari ES politika Tolimojoje Šiaurėje“[1] ir į jungtinio parlamentinio komiteto 2013 m. spalio mėn. pranešimą dėl Arkties politikos,
– atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 26 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Su Arkties regionu susijusios Europos Sąjungos politikos formavimas. Nuo 2008 m. padaryta pažanga ir tolesni veiksmai“ (JOIN(2012) 0019) ir su juos susijusius tarnybų darbo dokumentus „Veiklos, atliktos vystant Europos Sąjungos Arkties politiką, aprašas“ (SWD(2012) 0182) bei „Kosmosas ir Arktis“ (SWD(2012) 0183),
– atsižvelgdamas į 2007–2013 m. ES ir Grenlandijos partnerystės susitarimą ir į ES ir Grenlandijos žvejybos partnerystės susitarimą, kuris įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d. ir galios 3 metų laikotarpiu,
– atsižvelgdamas į 2014–2020 m. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“,
– atsižvelgdamas į Arkties tarybai pirmininkaujančios šalies programą, Šiaurės ministrų tarybos bendradarbiavimo Arkties klausimais programą ir Barenco jūros Europos ir Arkties regiono tarybos programą,
– atsižvelgdamas į „Rio+20“ įsipareigojimus pradėti derybas dėl įgyvendinimo susitarimo, pagrįsto Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija (UNCLOS), biologinei įvairovei teritorijose, kurios nepriklauso nacionalinei jurisdikcijai, apsaugoti,
– atsižvelgdamas į naujas ir atnaujintas nacionalines Arkties strategijas ir politikos dokumentus, kuriuos atitinkamai pateikė Suomija, Švedija, Danija ir Grenlandija, Norvegija, Rusija, JAV, Kanada ir JK,
– atsižvelgdamas į pareiškimus, priimtus per antrąjį 2011 m. Trumsėje vykusį Šiaurės dimensijos parlamentinį forumą,
– atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą, priimtą per trečiąjį 2013 m. vasario 18 d. Briuselyje įvykusį atnaujintos Šiaurės dimensijos ministrų posėdį,
– atsižvelgdamas į atitinkamus 2010 m. rugsėjo 13–15 d. Briuselyje vykusios 9-osios Arkties regiono parlamentarų konferencijos ir 2012 m. rugsėjo 5–7 d. Akureiryje vykusios 10-osios Arkties regiono parlamentarų konferencijos pareiškimus,
– atsižvelgdamas į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ekspertų grupės 2013 m. lapkričio 25 d. pranešimo „Europos Bendrijos. Ruonių produkcijos importo ir prekybos ja draudimo priemonės“ 1.3.5 skyrių (kuriame nurodytas 2013 m. sausio 29 d. priimtas preliminarus sprendimas),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimą byloje C-583/11P ir į 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje T-526/10 dėl prašymo panaikinti 2010 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 737/2010, kuriuo nustatomos išsamios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1007/2009 dėl prekybos produktais iš ruonių įgyvendinimo taisyklės[2],
– atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB[3],
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 5 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos[4],
– atsižvelgdamas į Kankūno konferencijos klimato kaitos klausimais (COP 16) rezultatus, įskaitant susitarimą apriboti išlakas, kad pasaulinė vidutinė temperatūra neviršytų ikipramoninio laikotarpio temperatūros daugiau negu 2°C,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2012 m. birželio 26 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendras komunikatas yra dar vienas žingsnis atsakant į Parlamento raginimą parengti nuoseklią ES Arktikos politiką;
B. kadangi Parlamentas, pasitelkdamas savo Delegaciją ryšiams su Šveicarija ir Norvegija, ES ir Islandijos jungtiniame parlamentiniame komitete bei Europos ekonominės erdvės (EEE) jungtiniame parlamentiniame komitete, aktyviai dalyvavo Arkties regiono parlamentarų nuolatinio komiteto darbe;
C. kadangi Danija, Suomija ir Švedija yra Arkties šalys, o dalis Suomijos ir Švedijos teritorijos yra už poliaračio; kadangi vienintelė ES čiabuvių tauta – samiai – gyvena Suomijos ir Švedijos Arkties regionuose, taip pat Norvegijoje ir Rusijoje;
D. kadangi patikimą partnerę Norvegiją ir ES sieja EEE ir Šengeno susitarimai;
E. kadangi ES seniai dalyvauja vykdant veiklą Arkties regione: ji įgyvendina bendrą Šiaurės dimensijos politiką su Rusija, Norvegija ir Islandija (įskaitant programą „Arkties langas“), bendradarbiauja Barenco jūroje ir pirmiausia Barenco jūros Europos ir Arkties taryboje ir Barenco jūros regioninėje taryboje, taip pat dalyvauja savo strateginės partnerystės su Kanada, Jungtinėmis Valstijomis ir Rusija pagrindu ir pastaraisiais metais yra aktyvi ad hoc stebėtoja Arkties taryboje;
F. kadangi Kirunoje priimtas Arkties tarybos sprendimas teigiamai atsižvelgti į ES prašymą suteikti stebėtojos statusą interpretuojamas skirtingai: neaišku, kokiu mastu ES suteiktas šis stebėtojos Arkties taryboje statusas;
G. kadangi ES ir jos valstybės narės reikšmingai prisideda prie mokslinių tyrimų Arktyje ir kadangi ES programomis, įskaitant naują bendrąją programą „Horizontas 2020“, remiami svarbūs regione vykdomi mokslinių tyrimų projektai, ypač naudingi Arkties regiono šalių tautoms ir ekonomikai;
H. kadangi norint, kad vidutinė temperatūra nepakiltų daugiau negu dviem laipsniais Celsijaus, iki 2050 m. gali būti eksploatuota tik 20 proc. pasaulinių iškastinio kuro atsargų;
I. kadangi manoma, jog apie penktadalis pasaulinių neatrastų angliavandenilių išteklių yra Arkties regione, tačiau būtina atlikti išsamesnį tyrimą siekiant tiksliau nustatyti, koks ekonomiškai atgautinas dujų ir naftos kiekis gali būti rastas, atsižvelgiant į tai, kad šių atsargų turi būti ieškoma ir kad jos turi būti išgaunamos ekologiškai ir saugiai;
J. kadangi klimato kaita ir jūroje tirpstantys ledynai kelia didelę grėsmę Arkties regionui ir viso pasaulio ekosistemoms ir biologinei įvairovei;
K. kadangi net 40 proc. šios teritorijos dar neseniai nuolat dengė jūros ledas, tačiau dabar dalį metų taip nebėra;
L. kadangi kadaise po ledu buvę neliesti švarūs vandenys yra turbūt vieninteliai pasaulyje vandenys, kuriuose niekuomet nebuvo žvejojama, ir dėl šios priežasties juose esama vertingų šaltųjų vandenų koralų ir dar neatrastų ekosistemų;
M kadangi Grenlandijos ledo danga tirpsta triskart greičiau negu paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje ir dėl to kyla jūros lygis;
N. kadangi 2012 m. per 2 000 mokslininkų iš 67 šalių ragino paskelbti komercinės žvejybos Arktyje moratoriumą, kol nebus baigta daugiau mokslinių tyrimų;
O. kadangi Arkties valstybės suverenios ir joms priklauso jurisdikcija, susijusi su jų žeme ir vandenimis, be to, turi būti gerbiamos Arkties žmonių teisės siekti tvariai naudoti savo gamtos išteklius;
P. kadangi Arkties regioną supa tarptautiniai vandenys ir viso pasaulio, įskaitant Europos Sąjungą, piliečiai ir vyriausybės turi pareigą labiau saugoti Arktį;
Q. kadangi šiuo metu nėra prieinamų technologijų, kurias taikant speigo sąlygomis būtų tinkamai išvaloma išsiliejusi nafta;
R. Kadangi Tarptautinė jūrų organizacija (TJO) yra uždraudusi vežti mazutą Arktį supančiais vandenimis ir jį ten naudoti;
S. kadangi didėjantis domėjimasis Arkties regionu, kurį rodo tokios Arkties regionui nepriklausančios veikėjos, kaip Kinija, Japonija, Indija ir kitos šalys, jų skiriamas finansavimas poliariniams moksliniams tyrimams ir ypač tai, kad tokios šalys, kaip Pietų Korėja, Kinija, Japonija, Indija ir Singapūras, yra patvirtintos stebėtojomis Arkties taryboje, rodo pasaulyje didėjantį geopolitinį domėjimąsi Arktimi;
ES ir Arktis
1. primena savo priimtą 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl tvarios ES politikos Tolimojoje Šiaurėje ir teigiamai vertina 2012 m. birželio 26 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą; pakartoja savo poziciją, jog, kadangi trys ES valstybės narės – Danija, Suomija ir Švedija – yra Arkties regiono valstybės, o Norvegija ir Islandija yra EEE ir Šengeno erdvės narės, ES turi teisėtą interesą atsižvelgdama į savo teises ir pareigas pagal tarptautinę teisę, į savo įsipareigojimą įgyvendinti aplinkos apsaugos, klimato ir kitų sričių politiką ir į savo finansavimą, mokslinių tyrimų veiklą ir ekonominius interesus, įskaitant laivybos ir gamtos išteklių vystymo srityse; be to, primena, kad dideliuose ES Arkties žemės plotuose Suomijoje ir Švedijoje gyvena vienintelė ES čiabuvių tauta – samiai;
2. atkreipia dėmesį į Arkties tarybos 2013 m. gegužės mėn. Kirunos deklaraciją ir jos sprendimą dėl ES ir kitų valstybinių organizacijų stebėtojo statuso ir ragina Komisiją imtis tolesnių priemonių dėl likusių klausimų, kurie turi būti sprendžiami su Kanada, ir tinkamai informuoti Parlamentą apie šį procesą;
3. remia Komisijos darbą siekiant nuolatinės stebėtojos statuso Arkties taryboje, vis dėlto laukiant, kol jos stebėtojos statusas bus galutinai patvirtintas, ragina ES aktyviai siekti ES Arkties strategijos tikslų pasitelkiant visas atitinkamas tarptautines organizacijas;
4. mano, kad Barenco jūros Europos ir Arkties taryba yra svarbus Danijos, Suomijos, Norvegijos, Rusijos, Švedijos ir Komisijos bendradarbiavimo centras; atkreipia dėmesį į Barenco jūros Europos ir Arkties tarybos darbą sveikatos ir socialinių klausimų, švietimo ir mokslinių tyrimų, energetikos, kultūros ir turizmo srityse; atkreipia dėmesį į Čiabuvių tautų darbo grupės patariamąjį vaidmenį Barenco jūros Europos ir Arkties taryboje;
5. atkreipia dėmesį į ES indėlį į mokslinius tyrimus ir plėtrą ir pagal ES teisę registruotų ir veikiančių ekonominės veiklos vykdytojų darbą Arkties regione;
6. ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl to, kaip projektas „Galileo“ arba tokie projektai, kaip Europos Žemės stebėsenos programa, kurie gali turėti poveikio Arkties regionui, galėtų būti vystomi užtikrinant saugesnę ir greitesnę navigaciją Arkties vandenyse – taip būtų investuojama į šiaurės rytų koridoriaus saugą ir prieinamumą, pirmiausia siekiant padėti užtikrinti didesnį ledynų judėjimo nuspėjamumą, geresnį Arkties jūros dugno žemėlapio sudarymą ir pagrindinių geodinaminių procesų regione supratimą;
7. teigiamai vertina tai, kad remiantis Biologinės įvairovės konvencija Arkties regione nustatytos ekologiniu ir biologiniu požiūriu svarbios teritorijos, – tai svarbus procesas norint užtikrinti veiksmingą arktinės biologinės įvairovės išsaugojimą, – ir pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti ekosisteminio valdymo požiūrį Arkties pakrančių, jūros ir sausumos aplinkoje, kaip buvo pabrėžusi Arkties tarybos ekosisteminio valdymo ekspertų grupė;
8. reiškia susirūpinimą, kad Paieškos ir gelbėjimo susitarimas ir Reagavimo jūroje išsiliejus naftai susitarimas, kuriuos įgyvendina Arkties tarybos narės, apima tik pasirengimo ir reagavimo veiksmus, kad jais nereglamentuojama naftos išsiliejimo prevencija ir kad juose nesama visapusiškos operatorių ekonominės ir aplinkosauginės atsakomybės užtikrinimo nuostatų;
9. ragina čiabuvius gyventojus, Europos įstaigas, pilietinę visuomenę ir įmones aktyviai dalyvauti įgyvendinimo procese;
10. atkreipia dėmesį į tai, kad ES turi aktyviai įsitraukti į visų svarbių Arkties tarybos darbo grupių arba atitinkamų regioninių ar tarptautinių organizacijų, pvz., TJO, Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos ir JT Generalinės Asamblėjos, darbą;
11. atkreipia dėmesį į naujas Arkties strategijas, kuriais neseniai paskelbė ES valstybės narės – tiek Arkties tarybos narės, pvz., Suomija, Danija ir Švedija, tiek šalys stebėtojos, pvz., Vokietija ir JK – ir reiškia viltį, kad remiantis atnaujintomis strategijomis bus ne tik pasiektas praktiškesnis supratimas, bet ir vykdoma konkreti veikla Arkties regione ir taip atkreiptas dėmesys į būtinybę atsižvelgti į poveikį Arkties regionui darančias bendrą ES politiką ir programas;
12. atkreipia dėmesį į Islandijos naujosios vyriausybės sprendimą sustabdyti derybas dėl narystės ES; apgailestauja, kad, nepaisant glaudžių kultūrinių ryšių, nė viena šalis nepajėgė rasti sprendimo dėl savo nesuderinamų nuomonių kai kuriais klausimais, be to, Islandija, būdama EEE ir Šengeno erdvės narė, jau yra įgyvendinusi nemažai ES teisės aktų, taigi praleista galimybė glaudžiai integruoti Islandiją – net ir taikant specialių išimčių sąlygas – turint galvoje jos geopolitinės ir geoekonominės strateginės padėties svarbą ateities kartoms;
13. atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ragina plėtoti glaudesnį bendradarbiavimą su Islandija bendrų interesų, pvz., jūrų transporto ir atsinaujinančiosios energijos vystymo, srityse visapusiškai pasinaudojant esamomis priemonėmis ir skatinant ES ir Islandijos veikėjų bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir verslo srityse;
14. atkreipia dėmesį į parengiamąjį darbą, susijusį su Arkties regiono verslo taryba, kuri veiks prie Arkties tarybos ir atliks patariamąją funkciją, ir į Europos įmonių ir institutų, kurie prisideda prie veiklos Arkties regione ir į jį investuoja, procentinę dalį; ragina įmones gerbti čiabuvių tautų teises ir investuoti aplinkos ir socialiniu požiūriais atsakingu būdu;
15. pakartoja, kad remia ES Arkties informacijos centro – tinklo, kuris veiktų Arkties regione ir kurio tikslas būtų informuoti Arkties regiono ir ES veikėjus ir palaikyti jų ryšius – sukūrimą;
16. atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus faktus ir naujoves ragina Komisiją parengti ir pateikti vizija pagrįstą ir nuoseklią ES veiklos Arkties regione strategiją užtikrinant, kad kaskart, kai rengiama, keičiama ar atnaujinama Arkties regioną veikianti politika, būtų atsižvelgta į ES ir valstybių narių socialinius ir ekonominius bei aplinkosauginius interesus, taip pat į biologinės įvairovės apsaugą ir kovos su klimato kaita tikslus;
17. ragina Komisiją parengti veiksmų planą siekiant apibrėžti konkrečius nuoseklaus tokios strategijos ir esamų su Arkties regionu susijusios politikos ir programų įgyvendinimo veiksmus, kad sprendžiant klausimus dėl Arkties regiono būtų užtikrintas koordinuotas požiūris, pagrįstas atsargumo principu ir ekosistemų metodu;
18. atkreipia dėmesį į tai, kad energetinis saugumas glaudžiai susijęs su klimato kaita; mano, kad energetinis saugumas turi būti didinamas mažinant ES priklausomybę nuo iškastinio kuro, pvz., vamzdynais importuojamo iš Rusijos; primena, kad tirpstant amžinajam įšalui minėtieji vamzdynai taps pažeidžiami ir tiekimas jais gali sutrikti, ir pabrėžia, kad pokyčiai Arktyje – viena iš pagrindinių klimato kaitos pasekmių ES saugumui; pabrėžia, kad šio rizikos daugiklio klausimą būtina spręsti numatant sustiprintą ES Arkties strategiją ir įgyvendinant patobulintą ES gaminamos atsinaujinančiosios energijos ir energijos vartojimo efektyvumo politiką, pagal kurią būtų gerokai sumažinta Sąjungos priklausomybė nuo išorės šaltinių ir taip būtų pagerinta jos saugumo padėtis;
19. laikosi nuomonės, kad kai kurių stebėtojų kuriamas įspūdis apie vadinamąsias grumtynes dėl Arkties, dažnai simbolizuojamas Rusijos vėliavos įsmeigimu jūros dugne Šiaurės ašigalyje, nepadeda puoselėti konstruktyvaus supratimo ir bendradarbiavimo regione stiprinimo; pabrėžia, kad Arkties regiono valstybės jau ne kartą deklaravo savo įsipareigojimą galimus interesų konfliktus spręsti vadovaujantis tarptautinės teisės principais; reiškia susirūpinimą, kad vis didesnių karinių pajėgumų dislokavimas Arkties regione gali destabilizuoti regioną; ragina poliaračio tautas nestatyti karinių sargybos postų arba karine įranga aprūpintų mokslinių sargybos postų;
20. reiškia susirūpinimą dėl Grenlandijos mėginimų išgauti uraną ir ragina Arkties regioną paskelbti nebranduoline zona;
Tvarus socialinis ir ekonominis vystymasis, aplinkos valdymas ir poveikio jai švelninimas bei prisitaikymas prie klimato kaitos Arkties regione
21. primena savo 2011 m. rezoliuciją ir atkreipia dėmesį į pokyčių Arkties regione poveikį visam pasauliui bei svarbų vaidmenį, kurį ES ir kitos pramoninės valstybės turės atlikti kartu su poliaračio tautomis mažinant taršą Arkties regione, kurią lėmė ten suaktyvėjusi veikla; pažymi, kad klimato kaita Arkties regione darys didelį poveikį pakrantės regionams visame pasaulyje, įskaitant Europos Sąjungos pakrantės regionus, ir nuo klimato priklausomiems sektoriams Europoje, pvz., žemės ūkiui ir žuvininkystei, energetikai, šiaurės elnių veisimui, medžioklei, turizmui ir transportui;
22. pripažįsta, kad už Arkties apsaugą atsakingos viso pasaulio vyriausybės ir piliečiai;
23. pripažįsta, kad tirpstančio ledo ir sparčiai kylančios temperatūros poveikis yra ne tik rizikos veiksnys, dėl kurio gali pradėti keltis čiabuviai gyventojai ir taip kilti grėsmė čiabuvių gyvenimo būdui, – taip kuriamos ir Arkties regiono ekonominio vystymosi galimybės; pripažįsta Arkties regiono gyventojų, taip pat suverenias teises ir pareigas turinčių vyriausybių norą tęsti tvaraus ekonomikos vystymo procesą kartu saugant tradicinius čiabuvių tautų pragyvenimo šaltinius ir labai jautraus pobūdžio Arkties ekosistemas;
24. patvirtina savo ankstesniu pareiškimus dėl čiabuvių gyventojų teisių apskritai ir samių – vienintelės ES čiabuvių tautos – konkrečiai ir ragina Komisiją toliau ieškoti būdų siekiant užtikrinti, kad į jų balsą ir patirtį būtų atsižvelgta formuojant ES politiką;
25. ragina inicijuoti tarptautinę diskusiją aplinkos valdymo ir geresnės aplinkos apsaugos Arkties regione klausimais įtraukiant Arkties jūrines valstybes, tarptautinę bendruomenę, čiabuviams gyventojams atstovaujančias organizacijas ir pilietinę visuomenę;
26. pabrėžia, kad Arktį supantys vandenys yra tarptautiniai vandenys ir ragina sukurti pasaulinį vandenų draustinį už Arkties jūrinių valstybių išskirtinių ekonominių zonų ribų – dėl to būtų susitarta ir šio susitarimo turėtų paisyti ir Arkties regiono, ir jam nepriklausančios šalys;
27. pabrėžia didelę naujų pasaulio prekybos kelių, einančių jūra Arkties regione, saugos ir saugumo svarbą, ypač ES ir jos valstybių narių ekonomikai, kadangi šios šalys kontroliuoja 40 proc. pasaulio komercinės laivybos; atkreipia dėmesį į TJO darbą užbaigiant įpareigojantį Poliarinį kodeksą laivybos srityje; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turėtų aktyviai laikytis saugios ir aplinkosauginiu požiūriu atsakingos navigacijos, laisvės naudotis jūra ir laisvo plaukimo tarptautiniais vandens keliais principų; ragina bendradarbiauti ir mokslinių tyrimų, ir investicijų srityse siekiant sukurti tvirtą ir saugią Arkties jūrų kelių infrastruktūrą;
28. atsižvelgdamas į tai ragina ES skatinti griežtus mazuto naudojimo ir vežimo Arkties regione apribojimus vadovaujantis panašiais Antarktį supančiuose vandenyse galiojančiais apribojimais;
29. kadangi nėra tinkamų tarptautinių priemonių, ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl taisyklių, taikytinų į ES uostus įplaukiantiems laivams po kelionės per arktinius vandenis arba prieš ją, siekiant uždrausti naudoti ar vežti mazutą;
30. ragina regiono valstybes užtikrinti, kad bet kokie dabartiniai transporto keliai, įskaitant tuos, kurie gali atsirasti ateityje, būtų atviri tarptautinei laivybai, ir susilaikyti nuo bet kokių savavališkų vienašališkų kliūčių – nesvarbu, ar jos finansinės, ar administracinės – kurios galėtų trikdyti laivybą Arkties regione, nebent tai būtų priemonės, skirtos didesniam aplinkos saugumui ar apsaugai užtikrinti;
31. pabrėžia, kad Europos jūrų saugumo agentūrai (EMSA) reikalingos priemonės, būtinos jūrų laivybos, taip pat Arkties regione veikiančių naftos ir dujų įrenginių sukeliamai taršai stebėti ir nuo jos apsisaugoti; pabrėžia, kad šioje srityje turi būti paisoma TJO ir ES aplinkos apsaugos ir saugumo taisyklių;
32. reiškia stiprų susirūpinimą dėl to, kad Arkties regione skubama ieškoti naftos ir ją gręžti netaikant tinkamų standartų, pvz., Rusijos išskirtinėje ekonominėje zonoje esančioje bendrovės „Gazprom“ platformoje „Prirazlomnaja“, ir dėl Grenlandiją ir kitas Šiaurės Atlanto vandenyno dalis supančių vandenų plotų licencijavimo;
33. ragina ES skatinti griežtus atsargumo standartus aplinkos apsaugos ir saugumo srityje, kurie būtų taikomi tarptautiniu mastu ieškant naftos, ją žvalgant ir gręžiant; ragina uždrausti gręžti naftą ledo sukaustytuose ES ir EEE arktiniuose vandenyse, be to, ragina ES skatinti panašius atsargumo standartus Arkties taryboje ir Arkties pakrančių valstybėse;
34. remia penkių Arkties jūrinių valstybių iniciatyvą susitarti dėl laikinų atsargumo priemonių siekiant užkirsti kelią bet kokiai komercinei žuvininkystei atviroje jūroje, kuri vykdoma centriniame Arkties vandenyne, kol nenustatytos tinkamos reguliavimo priemonės ir apsauga;
35. atkreipia dėmesį į didelį energijos taupymo potencialą taikant ES energijos ir transporto sistemas ir į esamas galimybes mažinti ES ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro, taip pat nuo iškastinio kuro, įskaitant naftą iš Arkties regiono šaltinių, importo;
36. primena Arkties regiono gyventojų teisę pasirinkti savo pragyvenimo šaltinius ir pripažįsta jų norą užtikrinti tvarų regiono vystymąsi, taip pat ragina Komisiją informuoti, kurios ES programos galėtų būti panaudotos tokiam ilgalaikiam, subalansuotam tvariam vystymuisi remti, ir parengti priemones siekiant konkrečiau prisidėti prie šio noro įgyvendinimo;
37. atkreipia dėmesį į naujosios Grenlandijos vyriausybės, kuri visokeriopai siekia vystyti šalį, prioritetus ir ragina Komisiją nagrinėti, kaip ES programomis galėtų būti prisidėta prie Grenlandijos tvaraus vystymosi ir kaip užtikrinti, kad palaikant ryšius su Danija ir visa Europa būtų galima skatinti tvarų vystymąsi, kuris būtų naudingas ir Grenlandijos žmonėms, ir ES veikėjams, pirmiausia atsižvelgiant į tai, kad Grenlandijoje nepaprastai išaugo ne Europos veikėjų veikla; ragina ir Komisiją, ir valstybes nares vadovautis strateginiu požiūriu į Grenlandijos ateitį ir tvarų bei aplinkos požiūriu saugų jos išteklių naudojimą kartu užtikrinant, kad dalyvaudama Europa tinkamai prisidėtų prie tvaraus Grenlandijos vystymosi;
38. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Arkties regiono valstybių vyriausybėms ir parlamentams.
- [1] OL C 136 E, 2012 5 11, p. 71.
- [2] OL L 216, 2010 8 17, p. 1.
- [3] OL L 178, 2013 6 28, p. 66.
- [4] Priimti tekstai, P7_TA(2014)0094.