Procedūra : 2013/2595(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0230/2014

Pateikti tekstai :

B7-0230/2014

Debatai :

Balsavimas :

PV 12/03/2014 - 8.29
CRE 12/03/2014 - 8.29
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2014)0236

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 136kWORD 209k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B7-0229/2014
5.3.2014
PE529.617v01-00
 
B7-0230/2014

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį


dėl ES Arkties strategijos (2013/2595(RSP))


Anneli Jäätteenmäki, Pat the Cope Gallagher, Graham Watson, Olle Schmidt ALDE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl ES Arkties strategijos (2013/2595(RSP))  
B7‑0230/2014

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Arkties, įskaitant paskutiniąją 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl tvarios ES politikos Tolimojoje Šiaurėje(1),

–       atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 26 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Su Arkties regionu susijusios Europos Sąjungos politikos formavimas. Nuo 2008 m. padaryta pažanga ir tolesni veiksmai“ (JOIN(2012) 0019) ir į Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Arkties regionas“ (COM(2008) 0763),

–       atsižvelgdamas į parengiamuosius veiksmus „Strateginis Arkties vystymo poveikio aplinkai įvertinimas“,

–       atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2013 m. nuomonę dėl ES politikos Arktyje,

–       atsižvelgdamas į nacionalines Arkties strategijas ir politikos dokumentus, kuriuos pateikė Suomija, Švedija, Danija ir Grenlandija, Norvegija, Rusija, JAV ir Kanada, taip pat JK ir Vokietija,

–       atsižvelgdamas į Barenco jūros Europos ir Arkties tarybos 2013–2015 m. prioritetus pirmininkaujant Suomijai,

–       atsižvelgdamas į Arkties regiono parlamentarų nuolatinio komiteto 2013 m. rugsėjo pareiškimą ir į 2012 m. rugsėjo 5–7 d. Akureiryje vykusios 10-osios Arkties regiono parlamentarų konferencijos pareiškimą,

–       atsižvelgdamas į Arkties tarybos 2013–2015 m. programą pirmininkaujant Kanadai,

–       atsižvelgdamas į Šiaurės ministrų tarybos 2012–2014 m. Arkties programą,

–       atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą, priimtą per trečiąjį 2013 m. Briuselyje įvykusį atnaujintos Šiaurės dimensijos ministrų posėdį,

–       atsižvelgdamas į pareiškimus, priimtus Šiaurės dimensijos parlamentiniame forume, kuris 2013 m. buvo surengtas Archangelske, 2011 m. Trumsėje ir 2009 m. Briuselyje,

–       atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 5 d. teisėkūros rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Grenlandijos bei Danijos Karalystės santykių projekto(2),

–       atsižvelgdamas į Europos ekonominės erdvės jungtinio parlamentinio komiteto 2013 m. spalio 28 d. pranešimą dėl Arkties politikos,

–       atsižvelgdamas į ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi Arkties regiono, pirmiausia Europos Arkties, strateginė svarba ES didėja ir atvirkščiai;

B.     kadangi dėl klimato kaitos kinta trapi Arkties aplinka ir kadangi ES yra lyderė pasaulinės klimato kaitos politikos srityje;

C.     kadangi Arktis turtinga gamtos ištekliais, joje naudojamasi įvairias pragyvenimo šaltiniais ir veikia įvairūs pramonės sektoriai ir ji tampa vis populiaresne turizmo vieta; kadangi ES yra pagrindinė Arkties regiono išteklių, ten gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų vartotoja;

D.     kadangi valstybės narės Danija, Suomija ir Švedija yra Arkties regiono šalys; kadangi vienintelė ES čiabuvių tauta – samiai – gyvena Suomijoje ir Švedijoje, taip pat Norvegijoje ir Rusijoje;

E.     kadangi Europos Arkties ir Subarkties regionai pasižymi įvairove – pradedant šiuolaikiškais miestais ir pažangia pramone, baigiant retai gyvenamais regionais ir kaimo vietovėmis;

F.     kadangi dėl tirpstančių ledynų ir naujų laivybos maršrutų Arkties ištekliai vis lengviau pasiekiami ir kadangi dėl to išaugs investicijos ir infrastruktūra regione; kadangi Arktis sulaukia vis daugiau susidomėjimo JAV ir Rusijoje, taip pat Arkties regionui nepriklausančiose šalyse, pvz., Kinijoje, kuri save vadina valstybe šalia Arkties;

G.     kadangi ES seniai dalyvauja vykdant veiklą Arkties regione: pirmiausia, ji įgyvendina Šiaurės dimensijos politiką, dalyvauja Barenco jūros Europos ir Arkties tarybos veikloje ir bendradarbiauja Barenco jūroje, taip pat yra aktyvi ad hoc stebėtoja Arkties taryboje;

H.     kadangi ES ir jos valstybės narės reikšmingai prisideda prie mokslinių tyrimų Arktyje ir kadangi ES programomis, įskaitant naują bendrąją programą „Horizontas 2020“, remiami regione vykdomi Arkties bendruomenėms naudingi mokslinių tyrimų projektai;

1.      ragina parengti nuoseklią vieningą ES politiką Arktyje ir Arkties strategiją, kuriomis ypatingas dėmesys būtų skiriamas Europos Arkties ir Subarkties regionams, jų tautoms, pragyvenimo šaltinių vystymui, pramonei ir darbo vietoms, taip pat aplinkos apsaugai; laikosi nuomonės, kad šis strateginis pasirinkimas neatsiejamas nuo teisėtumo ir vietos paramos ES veiklai Arkties regione užsitikrinimo;

2.      atkreipia dėmesį į ekonomines galimybes ir pramonės įvairovę Europos Arkties ir Subarkties regionuose: pirmiausia tai turizmas, jūrų pramonė ir laivyba, atsinaujinančioji energija, aplinkosauginės ir švarios technologijos, dujos ir nafta, pramonė atviroje jūroje, miškininkystė ir medienos pramonė, kasyba, transporto paslaugos ir ryšiai, informacinės technologijos ir e. sprendimai, žvejyba ir akvakultūra, taip pat žemės ūkis ir tradiciniai pragyvenimo šaltiniai, pvz., šiaurės elnių veisimas; pripažįsta jų poveikį ir svarbą tiek regionui, tiek visai Europai;

3.      pabrėžia, kad, vis labiau naudojant Arkties regiono gamtos išteklius, tai turi būti daroma atsižvelgiant į vietos gyventojus – ir čiabuvius, ir nevietinius – ir jiems naudingu būdu, ir prisiima visapusišką aplinkosauginę atsakomybę už trapią Arkties aplinką;

4.      ragina Komisiją įgyvendinti griežtą klimato politiką ir siekti įpareigojančių tikslų bei aktyviai remti Prancūzijos pastangas 2015 m. Paryžiuje surengti konferenciją klimato klausimais atsižvelgiant į tai, kad, norint kovoti su klimato kaita, būtini pasauliniai sprendimai, kuriuos priimant dalyvautų JAV, Kinija, Rusija ir kitos BRICS šalys bei ES;

5.      ragina Komisiją užmegzti nuolatinį regioninį dialogą su Arkties regiono pilietine visuomene;

6.      teigiamai vertina Komisijos surengtus susitikimus su šešiomis poliaračio čiabuvių tautų asociacijomis, kurios yra pripažintos nuolatinės Arkties tarybos vykdomos veiklos dalyvės; ragina Komisiją nagrinėti galimybę skirti lėšų šioms asociacijoms, kad jos galėtų dalyvauti JT organų ir kitų tarptautinių sueigų, į kurių veiklą jos jau įsitraukusios, posėdžiuose, ir politiškai remti jų siekius dalyvauti kituose tarptautiniuose forumuose, kuriuose keliami su čiabuvių tautomis susiję klausimai;

7.      ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti transporto koridoriams, pvz., keliams, geležinkeliams ir jūrų laivybai, siekiant išsaugoti ir skatinti tarpvalstybines jungtis Europos Arkties regione ir prekes iš Arkties vežti į Europos rinkas; laikosi nuomonės, kad, ES toliau vystant savo transporto infrastruktūrą (Europos infrastruktūros tinklų priemonę, TEN-T), būtina gerinti jungtį su Europos Arkties regionu;

8.      pabrėžia, kad patikimi didelio pajėgumo informacijos tinklai ir skaitmeninės paslaugos būtinos ekonominei veiklai ir Arkties tautų gerovei skatinti ir kad visuose sektoriuose turi būti skatinamas pažangių sprendimų, pagrįstų pažangiomis ryšių technologijomis, priėmimas ir naudojimas;

9.      pripažįsta nuolatinio ir pakankamo finansavimo svarbą retai gyvenamoms šiaurės teritorijoms, kad jose galėtų būti įveikiami tokie nuolatiniai sunkumai, kaip mažas gyventojų skaičius, atšiaurios klimato sąlygos ir dideli atstumai;

10.    ragina Komisiją pasiūlyti, o biudžeto institucijas Partnerystės priemonės pagrindu patvirtinti biudžeto eilutę su Arkties politika susijusiems klausimams spręsti, taip pat ragina Komisiją maksimaliai padidinti faktinę ES vidaus ir išorės programų ir projektų, susijusių su Arkties ir Subarkties regionais, sąveiką;

11.    atsižvelgdamas į parengiamuosius veiksmus „Strateginis Arkties vystymo poveikio aplinkai įvertinimas“, kuriems savo 2012 m. bendrame komunikate pritarė Komisija ir EIVT ir kuriuos Laplandijos universiteto Arkties Centras kartu su Europos kompetencijos Arkties srityje centrų tinklu įgyvendino siekdami užtikrinti veiksmingą prieigą prie informacijos apie Arktį, dialogus visais lygmenimis ir komunikaciją bei taip valdyti informaciją ir žinias tvarumo Arktyje tikslu, dar kartą patvirtina remiąs ES Arkties informacijos centro – tinklui priklausiančios įstaigos, kurios nuolatinis biuras veiktų Rovaniemyje – sukūrimą ir ragina Komisiją jį įsteigti;

12.    reiškia savo paramą Arkties nevyriausybinių organizacijų (NVO) forumui, kurio tikslas – užtikrinti nuolatines priemones aplinkos apsaugos klausimus keliančioms NVO susitikti ir keistis idėjomis bei perspektyvomis;

13.    mano, kad Barenco jūros Europos ir Arkties taryba yra svarbus Suomijos, Norvegijos, Rusijos, Švedijos ir ES bendradarbiavimo centras; teigiamai vertina Barenco jūros Europos ir Arkties tarybos darbą aplinkos, sveikatos ir socialinių klausimų, švietimo ir mokslinių tyrimų, energetikos, kultūros ir turizmo, čiabuvių tautų, taip pat mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) srityse; ypač teigiamai vertina tai, kad pirmininkaujant Suomijai pagal 2013–2015 m. programą ypatingas dėmesys buvo skiriamas jaunimui;

14.    laikosi nuomonės, kad regioniniu bendradarbiavimu ir pragmatiškomis partnerystėmis grindžiama Šiaurės dimensijos politika – sėkmingas stabilumo, bendros atsakomybės ir įsipareigojimo modelis įgyvendinant bendrą ES ir Rusijos politiką; laikosi nuomonės, kad Šiaurės dimensijos samprata turėtų būti vystoma bendros politikos, kuria būtų siekiama geresnio skirtingų bendradarbiavimo Barenco jūros regione standartų koordinavimo, kryptimi;

15.    atkreipia dėmesio į Arkties tarybos 2013 m. gegužės mėn. Kirunos deklaraciją ir į jos sprendimą teigiamai atsižvelgti į ES prašymą dėl narystės stebėtojos teisėmis ir ragina Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Arkties tarybos pirmininkę Kanadą išspręsti užsilikusius klausimus; ragina Komisiją ir EIVT tinkamai informuoti Parlamentą apie šį procesą;

16.    ragina Komisiją, EIVT, valstybes nares raginti priimti ir aktyviai skatinti aukščiausius aplinkos saugumo Arkties vandenyse standartus, taip pat ragina ES ir Europos ekonominę erdvę (EEE) skubiai įgyvendinti Direktyvą 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos; teigiamai vertina Arkties tarybos narių įgyvendintą bendradarbiavimo susitarimą dėl naftos išsiliejimo į jūrą atvejų, pasirengimo jiems ir reagavimo į juos Arkties regione ir ragina Europos veikėjus aktyviai dalyvauti;

17.    teigiamai vertina Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) atliekamą darbą užbaigiant privalomą Poliarinį kodeksą laivybos srityje; ragina bendradarbiauti tiek mokslinių tyrimų, tiek investicijų srityje siekiant sukurti tvirtą ir saugią Arkties jūrų kelių infrastruktūrą ir pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turėtų aktyviai laikytis navigacijos laisvės ir taikaus plaukimo principų;

18.    atkreipia dėmesį į Islandijos vyriausybės iniciatyvą nutraukti derybas dėl savo narystės ES; ragina Komisiją ir EIVT išsaugoti gerus santykius ir plėtoti glaudesnį bendradarbiavimą su Islandija bendrų interesų, pvz., jūrų transporto, žvejybos, geoterminės energijos ir aplinkos apsaugos vystymo, srityse visapusiškai naudojantis esamomis priemonėmis ir skatinant ES ir Islandijos veikėjų bendradarbiavimą Arkties regione;

19.    pabrėžia, kad ES ir Grenlandiją sieja stiprūs ryšiai, ir atkreipia dėmesį į geostrateginę šios teritorijos svarbą; atkreipia dėmesį į Grenlandijos vyriausybės prioritetus: ypatingas dėmesys vėl skiriamas ekonominiam vystymuisi ir žaliavų eksploatacijai; ragina Komisiją ir EIVT nagrinėti, kaip ES gali prisidėti prie tvaraus Grenlandijos vystymosi ir padėti šioje srityje, kad būtų atsižvelgta ir į susirūpinimą keliančius aplinkos apsaugos klausimus, ir į ekonominio vystymosi būtinybę;20.  reiškia susirūpinimą dėl situacijos, susidariusios tarp ES ir jūrinių valstybių dėl žvejybos kvotų, ir tikisi, kad ji bus tinkamai išspręsta, – taip pat ir žvejybos problemų ateityje požiūriu, siekiant išsaugoti tikslinius žuvų išteklius ir išvengti kitų rūšių išteklių išeikvojimo bei žalos jūrų aplinkai;

21.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Arkties regiono valstybių vyriausybėms ir parlamentams.

(1)

OL C 136 E, 2012 5 11, p. 71.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0075.

Teisinė informacija - Privatumo politika