Procedūra : 2014/2713(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0051/2014

Pateikti tekstai :

B8-0051/2014

Debatai :

Balsavimas :

PV 17/07/2014 - 10.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2014)0010

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 137kWORD 204k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0027/2014
15.7.2014
PE534.975v01-00
 
B8-0051/2014

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl jaunimo užimtumo (2014/2713(RSP))


David Casa, Ivo Belet, José Manuel Fernandes, Verónica Lope Fontagné, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Elisabeth Morin-Chartier, Siegfried Mureşan, Anne Sander, Davor Ivo Stier, Renate Weber, Heinz K. Becker, Sofia Ribeiro PPE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl jaunimo užimtumo (2014/2713(RSP))  
B8‑0051/2014

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių. 2020 m. Europos strategijos integruotų gairių II dalis (COM(2010)0193 – C7-0111/2010 – 2010/0115(NLE)),

–       atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo galimybių iniciatyva“ (COM(2011) 0933),

–       atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 17 d. Liuksemburge patvirtintas Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl jaunimo užimtumo skatinimo siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų,

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Jaunimo galimybių iniciatyvos įgyvendinimo (COM(2012) 0727),

–       atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 5 d. Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl „jaunimo garantijų“ iniciatyvos nustatymo (COM(2012)0729),

–       atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos,

–       atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl iniciatyvos „Jaunimo garantijos“(1),

–       atsižvelgdamas į Tarybos 2013 m. balandžio 22 d. rekomendaciją dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo,

–       atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl galimų jaunimo nedarbo problemos sprendimo būdų(2),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 16 d rezoliuciją dėl pagarbos pagrindinei teisei laisvai judėti ES(3),

–       atsižvelgdamas į pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) bendradarbiavimo stiprinimo (COM(2013)0430 – C7-0177/2013 – 2013/0202(COD)),

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi Europos Sąjunga patiria didelių problemų – 2014 m. balandžio mėn. 28–ių valstybių narių ES pasiektas aukštas (10,4 proc.) nedarbo lygis, jaunimo nedarbo lygis tuo pačiu laikotarpiu sudarė 22,5 proc., o kai kuriose šalyse jis viršijo 50 proc.;

B.     kadangi 2014 m. kovo mėn. darbo 28–iose ES valstybėse narėse neturėjo 5,340 mln. jaunuolių (jaunesnių negu 25 metų amžiaus), 3,426 mln. iš jų gyveno euro zonos šalyse;

C.     kadangi Jaunimo garantijų iniciatyva prisidėtų siekiant trijų strategijos „Europa 2020“ tikslų, t. y. kad 75 proc. 20–64 m. amžiaus žmonių turėtų darbą, kad mokyklos nebaigiančių moksleivių dalis būtų mažesnė nei 10 proc. ir kad skurde gyvenančių ir socialiai atskirtų žmonių skaičius būtų sumažintas bent 20 milijonų;

D.     kadangi 7,5 mln. Europos gyventojų, jaunesnių kaip 25 metų amžiaus, nedirba, nesimoko ir nedalyvauja mokymuose (angl. NEET); kadangi jų skaičius toliau didėja ir atsiranda prarastosios kartos pavojus;

E.     kadangi ypač krizės metu pasiteisino kai kuriose valstybėse narėse taikoma dvejopa profesinio mokymo sistema, taip pat kombinuotieji kursai akademiniam ir profesiniam laipsniui įgyti: taip padedant jaunimui lengviau įsidarbinti buvo užtikrintas mažesnis jaunimo nedarbas;

F.     kadangi vis daugiau jaunuolių tęsia studijas būdami 25–30 metų amžiaus, nes neturi galimybės rasti darbą;

G.     kadangi mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) turi didelį darbo vietų kūrimo potencialą ir atlieka lemiamą vaidmenį pereinant prie naujos tvarios ekonomikos;

H.     kadangi, nors darbuotojų, vykstančių iš vienos valstybės narės į kitą, skaičius padidėjo nuo 4,7 mln. 2005 m. iki 8 mln. 2008 m., šių darbuotojų procentinė dalis visoje darbo jėgoje padidėjo nuo 2,1 proc. iki 3,3 proc.;

I.      kadangi valstybės narės turi atlikti lemiamą vaidmenį kovojant su jaunimo nedarbu, taip pat ir naudodamosi ES finansuojamų priemonių, pvz., Europos socialinio fondo, Europos užimtumo ir socialinių inovacijų programos ir Jaunimo garantijų iniciatyvos, finansine parama 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu;

J.      kadangi Europos Sąjunga skyrė 6 mlrd. EUR jaunesnių nei 25 metų amžiaus žmonių užimtumui paremti;

1.      ragina efektyviai stebėti, kaip įgyvendinama Jaunimo garantijų iniciatyva;

2.      ragina Europos Komisiją greičiau nustatyti Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir iki 2014 m. pabaigos paskelbti komunikatą, kaip ji buvo nustatyta;

3.      ragina valstybes nares svarstyti galimybę išplėsti Jaunimo garantijų iniciatyvą, kad ji apimtų ir jaunesnius negu 30 metų amžiaus žmones;

4.      ragina valstybes nares, be kita ko, pertvarkyti jaunimo švietimo ir mokymo standartus, kad gerokai padidėtų jų galimybės įsidarbinti ir gyvenimo galimybės;

5.      ragina valstybes nares skirti pagrindinį dėmesį didelį ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo potencialą turintiems sektoriams ir imtis priemonių, kuriomis valstybių narių švietimo programose pirmenybė teikiama gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritims, kad būtų atsižvelgta į numatomus ateities pokyčius darbo rinkoje;

6.      pabrėžia, kad ES turi sukurti MVĮ palankią aplinką, kuria, be kita ko, sudaromos geriausios finansinės ir teisinės sąlygos naujai įsteigtoms įmonėms, nes 2012 m. visose MVĮ dirbo 66,5 proc. visų ES darbuotojų(4);

7.      dar kartą nurodo, kad reikia užtikrinti plačias bei nesudėtingas mokymo galimybes ir prieigą prie interneto ir jame pateikiamos informacijos, taip pat galimybę įgyti skaitmeninių įgūdžių; atsižvelgdamas į skaitmeninės darbotvarkės tikslus, ragina valstybes nares skatinti ir palengvinti jaunimui skirtų paslaugų ir švietimo galimybių skaitmeninimą, kad jaunimas galėtų gauti skaitmeninio darbo vietas;

8.      pabrėžia, kad reikalinga ES reindustrializacija, kuri būtų paremta nuoseklia strategija bei jos įgyvendinimu ir kuria būtų skatinama bei palengvinama ekonomikos augimui palanki politika ir naujų darbo vietų kūrimas;

9.      ragina valstybes nares vykdyti ryžtingas kovos su jaunimo nedarbu ir ankstyva atskirtimi nuo darbo rinkos priemonių, pirmiausia imantis prevencinių veiksmų, kad nebūtų anksti paliekamos mokyklos arba mokymų ir pameistrystės programos (pvz., taikant dvejopą švietimo sistemą arba kitokias ne mažiau efektyvias sistemas);

10.    pabrėžia, kad Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslams pasiekti būtinos strateginės reformos, kuriomis užtikrinamas sėkmingesnis perėjimas iš mokyklos į darbo rinką;

11.    primygtinai ragina valstybes nares sukurti arba pertvarkyti savo darbo rinkos agentūras;

12.    ragina valstybes nares ir Europos Komisiją remti ir skatinti judumo priemones, palengvinančias darbo paiešką kitose valstybėse narėse, ypač EURES;

13.    ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) galimybėmis, kad būtų subalansuota laisvų darbo vietų ir kvalifikacijų pasiūla ir paklausa skirtingose valstybėse narėse;

14.    ragina Europos Komisiją remti iniciatyvas bei kitas bendradarbiavimo su privačiuoju sektoriumi formas kovojant su jaunimo nedarbu;

15.    ragina Europos Komisiją atlikti vadovaujamąjį vaidmenį imantis iniciatyvos reindustrializuoti ES, stiprinti pramonės konkurencingumą neapkraunant įmonių pernelyg didele reguliavimo našta ir skatinti kurti darbo vietas, spręsti nedarbo klausimą ir sudaryti jaunimui daugiau galimybių pradėti savo verslą arba susirasti darbą;

16.    ragina valstybes nares pašalinti nereikalingas administracines kliūtis ir biurokratines procedūras, taikomas savarankiškai dirbantiems asmenims, labai mažoms įmonėms ir MVĮ, taip pat palengvinti naujai įsteigtų įmonių veiklos sąlygas; MVĮ apima didelę dalį ES ekonomikos ir jų vaidmuo gali būti esminis lemiamas veiksnys užtikrinant greitą bei tvarų atsigavimą po ekonominės krizės ir kuriant naujas darbo vietas, be kita ko, jaunimui;

17.    ragina valstybes nares gerinti visų lygmenų bendradarbiavimą tarp įmonių ir švietimo sektoriaus siekiant mokymo programas geriau susieti su darbo rinkos poreikiais ir išvengti darbo rinkos dalyviams neigiamą poveikį turinčių kliūčių kūrimo;

18.    ragina valstybes nares visų pirma atkreipti dėmesį į didelį nepalankias sąlygas turinčių grupių jaunimo nedarbą ir pirmenybę teikti galimybėms patekti ir integruotis į darbo rinką, taip pat prieigos ir integracijos politikos įtraukimui į kitas politikos sritis, nes užimtumas yra pagrindinis sėkmingos integracijos veiksnys;

19.    ragina valstybes nares pašalinti esamas kliūtis tarpvalstybiniam profesiniam mokymui, orientavimui, pameistrystei, praktikai ir stažuotėms, taip pat padidinti jų galimybes, kad būtų geriau suderinta darbu pagrįstų jaunimo mokymo galimybių pasiūla ir paklausa, tokiu būdu didinant judumą ir užimtumo galimybes, ypač pasienio regionuose;

20.    teigiamai vertina 2014 m. kovo 10 d. priimtą Tarybos rekomendaciją dėl stažuočių kokybės sistemos ir ragina valstybes nares ją nedelsiant įgyvendinti asmenų, kuriems ji taikoma, naudai, taip pat pabrėžia, kad valstybių narių programos, kuriomis skatinamos ir siūlomos stažuotės, gali būtų finansiškai remiamos ES lėšomis;

21.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

 

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0016.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0365.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0037.

(4)

Žr. pranešimą: http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/facts-figures-analysis/performance-review/files/supporting-documents/2013/annual-report-smes-2013_en.pdf.

Teisinė informacija - Privatumo politika