Procedūra : 2014/2713(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0052/2014

Pateikti tekstai :

B8-0052/2014

Debatai :

Balsavimas :

PV 17/07/2014 - 10.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 133kWORD 201k
15.7.2014
PE536.953v01-00
 
B8-0052/2014

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl jaunimo užimtumo (2014/2713(RSP))


Anthea McIntyre, Ulrike Trebesius, Arne Gericke, Jana Žitňanská, Zdzisław Marek Krasnodębski, Ruža Tomašić ECR frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl jaunimo užimtumo (2014/2713(RSP))  
B8‑0052/2014

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją 2013/2176(INI)(1),

–       atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 2 d. paskelbtas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas,

–       atsižvelgdamas į Jungtinės Karalystės vyriausybės verslo darbo grupės ataskaitą (2013 m. spalio mėn.),

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą (COM(2013)0685),

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi kova su jaunimo nedarbu ir toliau yra visų valstybių narių prioritetas;

B.     kadangi valstybės narės atlieka pagrindinį vaidmenį formuojant užimtumo politiką, taip pat jaunimo užimtumo politiką, ir tokios priemonės geriausiai kuriamos nacionaliniu lygmeniu;

C.     kadangi jaunimo nedarbo priežastys visoje ES yra skirtingos ir gali apimti pagrindines struktūrines problemas darbo rinkose; kadangi padėtis ir problemos, su kuriomis susiduria jaunimas, nėra vienodos, nes kai kurios grupės patiria neproporcingai didelį nedarbo poveikį ir joms reikalingi pritaikyti sprendimai;

D.     kadangi jaunimo nedarbas taip pat gali būti siejamas su įvairiais veiksniais, kurie papildo darbo rinkos ir išsilavinimo veiksnius, pavyzdžiui, su šeimos vaidmeniu;

E.     kadangi šiuo metu MVĮ ir labai mažos įmonės ES privačiajame sektoriuje yra sukūrusios 90 mln. darbo vietų;

F.     kadangi 20,7 mln. Europos Sąjungos MVĮ sukurta daugiau nei 67 proc. visų privačiojo sektoriaus darbo vietų, o 30 proc. jų yra labai mažose įmonėse;

G.     kadangi MVĮ ir labai mažos įmonės turi didžiulį darbo vietų kūrimo potencialą ir yra sukūrusios 85 proc. visų naujai sukurtų darbo vietų;

1.      pritaria susirūpinimui, kad jauni žmonės, kuriems reikia pagalbos, neįgalūs jauni žmonės ir jauni žmonės iš blogesnėje socialinėje padėtyje esančių šeimų neturėtų būti atskirti nuo darbo rinkos, švietimo ar mokymo sistemų;

2.      mano, kad jauni verslininkai ir į augimą orientuotos MVĮ yra būtinoji inovacijų ir darbo vietų kūrimo varomoji jėga;

3.      yra tvirtai įsitikinęs, kad ES finansavimas, ypač pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą, neturėtų būti naudojamas nacionalinėms priemonėms subsidijuoti, bet turėtų būti naudojamas papildomai paramai jauniems žmonėms teikti papildant ir stiprinant nacionalines programas, vadovaujantis valstybių narių sprendimais;

4.      pažymi plataus masto Tarybos rekomendacijos dėl Europos jaunimo garantijų tikslą atsižvelgiant į jo galimą naudą, kai dėmesys sutelkiamas į būtinybę imtis veiksmų į ir tarpininkavimą užtikrinant keitimąsi informacija toms valstybėms narėms, kurioms to reikia;

5.      vis dėlto apgailestauja dėl to, kad buvo įtrauktas specialus modelis, susijęs su ES masto garantija, kad visiems jauniems žmonėms per keturis mėnesius jiems tapus bedarbiais arba baigus mokslus bus pasiūlyta darbo vieta, nes tai yra nerealistiška ir nepraktiška;

6.      palankiai vertina tokias programas kaip „Erasmus“ jauniems verslininkams, kuriomis siekiama padėti naujiems verslininkams įgyti svarbių įmonės valdymo įgūdžių, ir mano, jog tokios programos turėtų būti toliau skatinamos, siekiant užtikrinti, kad daugiau jaunų verslininkų gautų pagalbą, reikalingą plėtojant verslą ir kuriant darbo vietas;

7.      mano, kad ES programose turi būti numatytas tinkamas lankstumas siekiant sudaryti sąlygas valstybėms narėms teikti asmeniškai pritaikytą paramą atsižvelgiant į vietos poreikius, užtikrinti, kad finansavimas būtų naudojamas tose srityse, kuriose jaunimo nedarbas yra didžiausias ir finansavimo labiausiai reikia, nedarant neigiamo poveikio auditui ir kontrolei;

8.      mano, kad įmonės galės kurti darbo vietas ir įdarbinti daugiau žmonių tik tuo atveju, jeigu ekonominės sąlygos skatins augimą, jeigu įmonės galės pasikliauti kvalifikuota darbo jėga, jeigu darbo rinka bus pakankamai lanksti, darbo sąnaudos, įskaitant darbo užmokestį, atitiks našumo rodiklius, jeigu socialinės apsaugos sistemomis bus užtikrintas darbo patrauklumas, o reglamentavimas bus proporcingas ir grindžiamas įrodymais;

9.      laikosi nuomonės, jog lanksti darbo rinka padės kurti galimybes jauniems žmonėms įgyti patirties, kad galėtų užtikrinti tolesnę savo karjeros raidą, ir kad reikia priešintis nesąžiningai darbo praktikai;

10.    mano, kad ES susiduria su didele įgūdžių trūkumo problema, įgūdžių neatitiktimi darbo reikalavimams, o dėl to varžomas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas;

11.    atkreipia dėmesį į tendenciją kurti darbo vietas, kurioms būtina turėti daugiau įgūdžių, taigi numatoma, kad beveik 90 proc. iki 2020 m. sukursimų arba tapsiančių laisvų darbo vietų bus skirtos vidutinę arba aukštą kvalifikaciją turintiems darbuotojams;

12.    yra susirūpinęs dėl to, kad Europos švietimo ir mokymo sistemos nėra pritaikytos prie įmonėms reikalingų įgūdžių ir kad numatoma, jog 2015 m. ES trūks nuo 384 000 iki 700 000 kvalifikuotų IRT srities darbuotojų; taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad įgūdžių mokslo, technologijos, inžinerijos ir matematikos srityje pasiūla neatitiks didėjančios įmonių paklausos ateinančiais metais;

13.    pabrėžia pastarojo meto bendrovių tendenciją grąžinti gamybą ir paslaugas į Europą ir dėl to atsirandančias darbo vietų kūrimo, ypatingai jauniems žmonėms, galimybes; mano, kad ES ekonomika turi unikalią galimybę paspartinti šią darbo vietų sugrąžinimo tendenciją;

14.    mano, kad valstybės narės turi aktyviau reaguoti į darbo rinkos poreikius, pirmiausia užtikrindamos stiprias švietimo ir darbo sričių sąsajas, užtikrindamos tinkamą jaunų žmonių informavimą, konsultavimą ir orientavimą, kad jie galėtų priimti tinkamus sprendimus, susijusius su karjera, ir skatindamos gamybinę praktiką darbo vietoje;

15.    mano, kad reikia gerinti jaunų žmonių vadovavimo, vadybos ir verslumo įgūdžius siekiant sudaryti sąlygas naujoms įmonėms ir veiklą pradedančioms įmonėms pasinaudoti naujomis rinkomis ir realizuoti savo augimo potencialą, kad jauni žmonės taptų darbdaviais, o ne tik darbuotojais;

16.    mano, kad valstybės narės turi tenkinti specialius neįgalių jaunų žmonių poreikius numatydamos jiems tinkamas priemones ir teikdamos paramą, siekdamos sukurti vienodas sąlygas ir aktyviai didinti neįgalių jaunų žmonių įsidarbinimo galimybes darbo rinkoje ir galimybes naudotis švietimo ir mokymo sistemomis;

17.    pripažįsta, kad šeima atlieka veiksmingos paramos sistemos jauniems žmonėms, kurie susiduria su nedarbu, skurdu ir socialine atskirtimi, vaidmenį;

18.    pabrėžia, kad svarbu dėmesį sutelkti į verslumo skatinimą, ypač tarp jaunesnių žmonių ir absolventų, skatinti absolventų stažuotes ir įdarbinimą mažose ir labai mažose įmonėse, siekiant didinti jaunų žmonių verslo patirtį ir informuotumą apie galimybes ir gebėjimą steigti nuosavas įmones;

19.    ragina valstybes nares ir Komisiją apsvarstyti galimybę skirti paramą, įskaitant galimybę sukurti vieno langelio sistemas, siekiant padėti įmonėms pasinaudoti darbo vietų sugrąžinimo teikiamomis galimybėmis;

20.    pažymi, kad bankų skolinimas tebėra labiausiai paplitęs finansavimo šaltinis Europoje; vis dėlto mano, kad naujų formų finansavimas taikant naujoviškus modelius ir nebankinio finansavimo būdus, pvz., tarpusavio skolinimą (angl. peer-to-peer lending), mikrokreditus ir kitas priemones, kurie gali padėti naujai įsteigtoms įmonėms suteikti gyvybiškai svarbių investicijų verslui plėtoti ir darbo vietoms kurti, yra tikrai naudingas;

21.    pažymi, kad jauni žmonės turi turėti įvairių galimybių ir kad tokių galimybių (stažuotės, profesinė praktika) apibrėžtis Europoje yra skirtinga; yra tvirtai įsitikinęs, kad bendros apibrėžties visose valstybėse narėse taikymas sukurs didesnę painiavą;

22.    pabrėžia, kad svarbu pripažinti ir gerbti įvairias socialines ir ekonomines sistemas, taikomas valstybėse narėse;

23.    pripažįsta keitimosi patirtimi ir geriausia praktika Europos lygmeniu, Europos Komisijai sudarant sąlygas, potencialą ir papildomą naudą;

24.    rekomenduoja, kad Europos Komisija, ateityje atlikdama atitinkamų ESF schemų jaunimo užimtumo srityje vertinimus, turėtų vertinti ne tik sąnaudas ir dalyvių skaičių ir apsvarstyti ilgalaikį realų poveikį jaunimo darbo rinkai bei pirmenybę teikti supratimui, kaip veiksmai yra sėkmingai įgyvendinami ir dėl kokių priežasčių;

25.    pabrėžia, kad tokiame vertinime būtina atsižvelgti į kitus veiksnius, kurie turi poveikį jaunimo užimtumui, įskaitant ekonomines ir darbo rinkos sąlygas;

26.    ragina dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad biurokratinis procesas netaptų per daug sunkia našta valstybėms narėms, kurios daugeliu atveju gali imti vadovautis tik į sąnaudas, o ne į rezultatus orientuotu požiūriu;

27.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

 

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0394.

Teisinė informacija - Privatumo politika