Procedūra : 2014/2713(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0058/2014

Pateikti tekstai :

B8-0058/2014

Debatai :

Balsavimas :

PV 17/07/2014 - 10.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2014)0010

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 132kWORD 70k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0027/2014
15.7.2014
PE536.959v01-00
 
B8-0058/2014

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl jaunimo užimtumo (2014/2713(RSP))


Marian Harkin, Beatriz Becerra Basterrechea, Martina Dlabajová, Mircea Diaconu, Ivo Vajgl, Anneli Jäätteenmäki, Marietje Schaake ALDE frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl jaunimo užimtumo (2014/2713(RSP))  
B8‑0058/2014

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo galimybių iniciatyva“ (COM(2011) 0933),

–       atsižvelgdamas į klausimą Komisijai, į kurį atsakoma žodžiu, ir į susijusią 2012 m. gegužės 24 d. Parlamento rezoliuciją dėl Jaunimo galimybių iniciatyvos(1),

–       atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 5 d. Komisijos komunikatą „Jaunimo užimtumo didinimas“ (COM(2011) 727),

–       atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl iniciatyvos „Jaunimo garantijos“(2),

–       atsižvelgdamas į Tarybos 2014 m. kovo 10 d. rekomendacijas dėl stažuočių kokybės sistemos,

–       atsižvelgdamas į Tarybos 2013 m. balandžio 22 d. rekomendacijas dėl iniciatyvos „Jaunimo garantijos“ sukūrimo,

–       atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl galimų jaunimo nedarbo problemos sprendimo būdų(3),

–       atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 16 d rezoliuciją dėl pagarbos pagrindinei teisei laisvai judėti ES(4),

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi ES ekonomika po truputį atsigauna ir pirmą kartą nuo 2011 m. auga užimtumas, BVP ir namų ūkių pajamos;

B.     kadangi jaunimo nedarbo lygis ir toliau kelia nerimą, nes 2014 m. balandžio mėn. 22,5 proc. darbingo amžiaus jaunimo buvo bedarbiai, o nedarbo lygis svyravo nuo 7,8 proc. Vokietijoje iki daugiau kaip 50 proc. Graikijoje, Ispanijoje ir Kroatijoje – tai rodė reikšmingus geografinius skirtumus;

C.     kadangi 7,5 mln. Europos gyventojų, jaunesnių kaip 25 metų amžiaus, nedirba, nesimoko ir nedalyvauja profesinio mokymo programose (NEET); kadangi jų skaičius toliau didėja ir atsiranda prarastosios kartos pavojus;

D.     kadangi aktyvi darbo rinkos politika ir aktyvumo skatinimo strategijos yra itin svarbios padedant bedarbiams rasti tinkamą darbą;

E.     kadangi ES augimo strategija, besiremianti viso mūsų bendrųjų rinkų potencialo panaudojimu, taip pat reikalinga užtikrinant tvarų darbo vietų kūrimą;

F.     kadangi, nepaisant didelio bendro jaunimo nedarbo lygio, tam tikri sektoriai, pvz., IRT ir sveikatos sektoriai, vis dažniau susiduria su sunkumais užpildant laisvas darbo vietas kvalifikuotu personalu;

G.     kadangi kai kuriose valstybėse narėse pastebimas vis didesnis absolventų kvalifikacijos ir įgūdžiams keliamų reikalavimų darbo rinkoje atotrūkis;

H.     kadangi ypač krizės metu pasiteisino kai kuriose valstybėse narėse taikoma dvejopa profesinio mokymo ir programų akademiniam ir profesiniam laipsniui įgyti derinio sistema, nes pagal ją ypatingas dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams – dėl to jaunimui buvo lengviau įsidarbinti ir jaunimo nedarbo lygis buvo žemesnis;

I.      kadangi ir valstybėse narėse, ir tarp jų galima pastebėti darbo vietų ir įgūdžių pasiūlos ir paklausos geografinių neatitikimų;

J.      kadangi ES yra 2 mln. laisvų darbo vietų ir galima pasinaudoti darbuotojų judėjimo laisvės potencialu; kadangi judumas tarp valstybių narių sudaro vos 2,8 proc.;

K.     kadangi ES finansinė parama, visų pirma teikiama iš Europos socialinio fondo, pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą ir iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, gali padėti valstybėms narėms kovoje su jaunimo nedarbu;

1.      ragina valstybes nares imtis ryžtingų kovos su jaunimo nedarbu priemonių, visų pirma imantis veiksmų, kad būtų išvengta mokyklos ar profesinio mokymo ir gamybinės praktikos programų nebaigimo (pvz., įdiegti dvigubą švietimo sistemą ar kitas tiek pat veiksmingas sistemas), parengti išsamias strategijas dėl jaunimo, kuris nedirba, nesimoko ir nedalyvauja profesinio mokymo programose (NEET) ir visiškai įgyvendinti nacionalines Jaunimo garantijų iniciatyvas;

2.      ragina valstybes nares taikyti augimą skatinančią politiką ir kviečia imtis veiksmų ES lygmeniu dėl Europos augimo strategijos, pagal kurią investuojant į svarbiausius sektorius, tokius kaip skaitmeninė rinka, telekomunikacijų rinka ir energetikos bendrija, ir juos vystant būtų kuriamos tvarios darbo vietos;

3.      ragina valstybes nares sutelkti dėmesį į švietimo, profesinio mokymo ir gamybinės praktikos galimybių kūrimą sektoriams, kurie vis dažniau susiduria su sunkumais užpildant laisvas darbo vietas kvalifikuotu personalu;

4.      taip pat mano, kad siekiant skatinti naujų MVĮ steigimą ir užtikrinti esamų MVĮ išlikimą, prioritetas turi būti teikiamas lengvesnėms galimybėms gauti finansavimą ir paprastesnėms naujų įmonių steigimo taisyklėms;

5.      ragina Europos Komisiją aktyviai prašyti paramos ir skatinti imtis iniciatyvos bei taikyti kitas bendradarbiavimo su privačiuoju sektoriumi formas kovojant su jaunimo nedarbu;

6.      ragina valstybes nares kovojant su nedarbu mažinti biurokratizmą savarankiškai dirbantiems asmenims ir mažoms įmonėms, taikyti palankią mokesčių politiką, kurti palankesnį klimatą privačiojo sektoriaus investicijoms ir spręsti neproporcingas bausmes nustatančių bankroto įstatymų klausimą;

7.      primygtinai ragina valstybes nares dalintis sėkminga ir geriausia praktika ir koordinuoti savo strategijas bei rasti bendrus jaunimo nedarbo problemos sprendimo būdus, ne vien tik dėl to, kad kai kuriose geografinėse teritorijose ši problema gali būti geriausiai išspręsta taikant bendras tarpvalstybines priemones, bet ir todėl, kad nedarbo lygis yra visos ES ekonomikos problema;

8.      ragina Komisiją ir valstybes nares palaikyti naujų rūšių ekonomiką, visų pirma socialinį verslumą, bendrą darbą, visuomenės patalką, taip pat taikyti paramos jaunimo kooperatyvams ir pradedančiosioms socialinėms įmonėms priemones;

9.      pabrėžia, kad dvejopa profesinio švietimo sistema ir gretutinės studijos, ypač daug dėmesio skiriant praktikai, ekonominės krizės metu ypač pasiteisino, nes jaunimui buvo lengviau įsidarbinti ir dėl to sumažėjo jaunimo nedarbo lygis, ir ragina krizės paveiktas valstybes nares pertvarkyti savo mokymo sistemas pagal šias gaires;

10.    ragina valstybes nares gerinti bendradarbiavimą tarp įmonių ir švietimo sektoriaus visuose lygmenyse siekiant mokymo programas geriau susieti su darbo rinkos poreikiais; primygtinai ragina jas teikti prioritetą EURES kaip tinkamiausiai priemonei darbo ieškantiems asmenims ir darbo pasiūlymams siekiant užtikrinti judumą;

11.    tačiau pabrėžia, kad siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės būtų pasirengusios ateities iššūkiams, kartu su struktūrine veikla ir darbo rinkos reformomis turi būti įgyvendinamos nacionalinės jaunimo garantijų iniciatyvos;

12.    ragina ES valstybes nares, kai įmanoma, aktyviai įtraukti paraiškas pagal Jaunimo užimtumo iniciatyvą teikiant paraiškas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui ir ragina valstybes nares šioje programoje teikti prioritetą jaunimo verslumui;

13.    ragina valstybes nares padidinti asmenų, kuriems taikomos kovos su jaunimo nedarbu priemonės, amžių nuo 24 m. iki 30 m., kadangi po 7 krizės metų jaunimas, kurie prarado darbo vietas tokiuose sektoriuose, kaip nekilnojamojo turto sektorius, neturėdami ankstesnio tinkamo išsilavinimo, dabar jau yra vyresni kaip 24 m. amžiaus;

14.    ragina valstybes nares peržiūrėti darbo rinkos taisykles ir socialinės apsaugos sistemas, kai šios tampa kliūtimis jaunimui dalyvauti darbo rinkoje;

15.    ragina valstybes nares susieti jaunimo užimtumo politiką su kokybiškomis ir tvariomis darbo sutartimis siekiant spręsti didėjančio struktūrinio mažų garantijų darbo ir didelio nedarbo problemą;

16.    ragina valstybes nares griežtai įgyvendinti esamus ES teisės aktus dėl dirbančio jaunimo apsaugos ir kovoti su bet kokiu piktnaudžiavimu stiprinant nacionalinių darbo inspekcijų taikomas kontrolės priemones;

17.    pabrėžia, jog Europos ekonomikai svarbu, kad būtų stengiamasi didinti, o ne riboti laisvą judėjimą ir darbo jėgos judumą ES, ir ragina valstybes nares užtikrinti laisvą visų piliečių ir darbuotojų judėjimą, kad būtų įmanoma vystyti tikrą Sąjungos darbo rinką, šalinti kliūtis ir leisti ES darbuotojams vykti ten, kur paklausūs jų įgūdžiai;

18.    ragina Komisiją ir valstybes nares toliau gerinti skaidrumą ir kvalifikacijų pripažinimą Sąjungoje, ypač taikant Europos profesinio mokymo kreditų sistemą, Europaso sistemą ir Europos kvalifikacijų sandarą;

19.    pabrėžia, kad jaunimui svarbu įgyti universalių įgūdžių, pvz., IRT, vadovavimo, kritinio mąstymo ir kalbos įgūdžių, taip pat ir mokantis užsienyje, kad pagerintų savo perspektyvas darbo rinkoje, savo prisitaikymą prie būsimų darbo rinkos pokyčių ir aktyviai dalyvautų visuomeniniame gyvenime;

20.    primena, kad dabartinės ekonominės krizės sąlygomis išsilavinimas, mokymai ir kūrybiškumas yra itin svarbūs veiksniai, kurie Europoje padės kurti inovacijas, skatins našumą ir augimą; tačiau pabrėžia „Erasmus visiems“ svarbą ir ragina Komisiją spręsti švietimo standartų ES valstybėse narėse neatitikimo ir visiško diplomų pripažinimo visoje ES problemą;

21.    ragina valstybes nares pašalinti esamas tarpvalstybinės gamybinės praktikos, stažuočių ir mokomosios praktikos kliūtis siekiant geriau suderinti darbu pagrįstų jaunimo mokymo galimybių pasiūlą ir paklausą;

22.    ragina visas institucijas užtikrinti spartų direktyvos dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir gyvenimo mokslinių tyrimų, studijų, mokinių mainų, atlyginamo ir neatlyginamo stažavimosi, savanoriškos tarnybos ir dalyvavimo „Au pair“ programoje tikslais sąlygų priėmimą siekiant palengvinti jaunimo įsidarbinimo galimybes;

23.    remia Komisijos pasiūlymą, pateiktą jos 2013 m. pilietybės ataskaitoje, reformuoti reglamentą dėl socialinės apsaugos koordinavimo siekiant nuo trijų iki šešių mėnesių pratęsti privalomą minimalų laikotarpį, kuriuo kilmės valstybės narė turi teikti išmokas savo piliečiams; mano, kad pagal tokį pasiūlymą būtų galima užtikrinti į kitas ES šalis vykstančių darbo ieškančių asmenų saugumą ir sumažinti fiskalines išlaidas, kurias patiria priimančios valstybės narės;

24.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

(1)

OL C 264 E, 2013 9 13, p. 69.

(2)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0016.

(3)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0365.

(4)

Priimti tekstai, P7_TA(2014)0037.

Teisinė informacija - Privatumo politika