PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Irake
15.7.2014 - (2014/2716(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Alyn Smith, Klaus Buchner, Bodil Ceballos, Barbara Lochbihler, Molly Scott Cato, Tamás Meszerics Verts/ALE frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0059/2014
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į JT informaciją, pagal kurią Irake šiuo metu apsistojo daugiau kaip 220 000 pabėgėlių iš Sirijos, kai tuo tarpu nuo 2014 m. birželio pradžios iš Mosulo pabėgo apie 500 000 irakiečių, o iš Anbaro – 480 000 asmenų, įskaitant apytikrį 250 000 vaikų skaičių, daugiausia pabėgėlių vyko į autonominį kurdų regioną,
– atsižvelgdamas į Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinio direktorato Irakui nuo 2013 m. skirtą 36 mln. EUR humanitarinio finansavimo sumą,
– atsižvelgdamas į naujausias JT pagalbos misijos Irake (UNAMI) deklaracijas, kuriose nurodoma, kad per 2014 m. birželio mėn. terorizmo ir smurto aktus žuvo bent 2 417 Irako gyventojų ir 2 287 asmenys buvo sužeisti – tai aukščiausias per vieną mėnesį žuvusių ir sužeistų asmenų skaičius nuo 2007 m.,
– atsižvelgdamas į JT vyriausiosios įgaliotinės Navi Pillay 2014 m. birželio 16 d. pareiškimą, kuriame smerkiami ISIL įvykdyti neatidėliotini egzekucijų vykdymo atvejai ir reiškiama nuomonė, kad juos beveik galima prilyginti karo nusikaltimams,
– atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus pavaduotojos ir JT padalinio „JT moterys“ vykdančiosios direktorės Phumzile Mlambo-Ngcuka pareiškimą, kuriame ji reiškia susirūpinimą dėl moterų ir mergaičių saugumo Irake, ypač ISIL užimtose teritorijose,
– atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 12 d. organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaitą, kurioje nurodoma, jog manoma, kad Irako saugumo pajėgos ir su vyriausybe susijusios karinės grupuotės per pastarąjį mėnesį neteisėtai įvykdė bent 255 kalinių egzekucijas, akivaizdžiai keršydamos už Islamo valstybės kovotojų vykdomus žudymus,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2014 m. birželio 11 d. pareiškimą, kuriame visos demokratinės jėgos Irake raginamos bendradarbiauti pagal Irako konstituciją,
– atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 30 d. įvykusius Irako parlamento rinkimus,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą,
– atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Irako, ypač į 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl padėties Irake[1], 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl pastarojo meto smurto atvejų Irake[2], 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Irakas: sunki mažumų, įskaitant Irako turkmėnus, padėtis“[3] ir į 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl ES ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo[4],
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl Saudo Arabijos, jos santykių su ES ir jos vaidmens Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje[5], 2011 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos santykių[6] ir 2014 m. balandžio 3 d. rezoliuciją dėl ES strategijos Irano klausimu[7],
– atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 23 d. ES, dar trijų valstybių ir Irano laikinąjį susitarimą, kuriuo siekiama rasti galutinį sprendimą, kuris padėtų išspręsti ilgus dešimtmečius trunkantį ginčą dėl Teherano branduolinės energijos programos; kadangi 2014 m. sausio mėn. pradėjusio galioti ir 2014 m. liepos mėn. pasibaigiantį galioti susitarimo galiojimą galima pratęsti, tačiau jei tam pritars visos susitarimo šalys,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi nuo tada, kai į Iraką 2003 m., pažeisdama tarptautinę teisę, įsiveržė vadinamoji savanoriška koalicija, šalyje įsivyravo suirutė, o tai iš esmės pablogino arba netgi sunaikino daugelį anksčiau veikusių socialinių ir administracinių struktūrų;
B. kadangi antroji ministro pirmininko Nouri'o al-Maliki'o vyriausybė nuolat vykdė vis labiau autoritarinę ir šiitų religine pakraipa pagrįstą politiką, kuri pastaraisiais mėnesiais paskatino sunitų mažumos susvetimėjimo jausmą ir marginalizaciją;
C. kadangi dėl Sirijos karo ir dėl to, kad išnyko Irako ir Sirijos siena, Islamo valstybės (IS, oficialiai ISIL arba ISIS) kovotojai sunitai ekstremistai pradėjo veržtis į dideles Šiaurės vakarų Irako dalis ir jas okupuoti, visų pirma 2014 m. birželio 10 d. jie užėmė antrą pagal dydį Irako miestą Mosulą – tai žingsnis, kurį toleravo arba netgi palaikė kai kurie nusivylę sunitai ir buvę partijos „Baath“ nariai;
D. kadangi tęsiasi masiniai neteisminio egzekucijų vykdymo atvejai, kultūrinių ir religinių vietų naikinimas ir žiaurios represijos, o pranešimai apie tai sąmoningai skatinami ir IS sėja gilią baimę tarp Irako gyventojų;
E. kadangi vyriausiasis šiitų dvasininkas Didysis ajatola Ali al-Husseini al-Sistani paragino visus irakiečius, kurie gali panešti ginklus, savanoriškai stoti į saugumo pajėgas, ginančias šalį;
F. kadangi 2014 m. liepos pradžioje IS vadovai paskelbė atkuriantys Islamo kalifatą Sirijoje ir Irake, o viešumo vengiantis lyderis Abu Bakr al-Baghdadi didžiausioje Mosulo mečetėje pasakė penktadienio pamokslą, kuriame išreiškė abejones dėl dabartinių valstybių sienų regione;
G. kadangi pusiau autonominio kurdų regiono kariniai padaliniai 2014 m. birželio viduryje perėmė daugiataučio Kirkuko miesto kontrolę, taip integruodami dešimtmečiais buvusią ginčytiną daug naftos turinčią teritoriją į kurdų provinciją, ir kadangi kurdų vyriausybė paskelbė planus surengti referendumą tarp kurdų gyventojų dėl nepriklausomybės nuo Irako;
H. kadangi šiitų karinių grupuočių remiami vyriausybės daliniai kaunasi siekdami atgauti Tikrito miesto ir kitų teritorijų, kurias užėmė IS, kontrolę, nors šalį toliau destabilizuoja teroristiniai išpuoliai ir savižudžių sprogdinimai, kurių dauguma yra rengiami prieš šiitus;
I. nors Irako vyriausybė iš Rusijos ir Irano gavo kovinių reaktyvinių lėktuvų, o iš JAV – žvalgybinės paramos, tačiau ekstremalios ginkluotos sunitų grupuotės regione, įskaitant IS, iš Saudo Arabijos ir Persijos įlankos valstybių per pastaruosius metus gavo ideologinę ir fizinę paramą;
J. nors parlamento rinkimus 2014 m. balandžio 30 d. aptemdė ISIS grasinimai griebtis smurto prieš sunitus musulmonus, kurie išdrįs eiti balsuoti, ir kadangi naujas gležnas parlamentas antrą kartą 2014 m. liepos 7 d. neišrinko naujų, stipresnio integracinio požiūrio besilaikančių vadovų, kurie galėtų išvesti šalį iš dezintegracijos;
1. reiškia gilų susirūpinimą dėl itin rimtos politinės krizės Irake, kuris atsidūrė ties išnykimo riba, o dėl to visą regioną apima didelė suirutė, ir primygtinai ragina visus politinius lyderius šalyje mažinti politinę įtampą ir padėti rasti krizės sprendimą politinės atsakomybės ir kompromiso atmosferoje;
2. smerkia IS skleidžiamą smurtą ir skelbiamus pranešimus apie masines egzekucijas, dėl kurių padidėjo gyventojų kančios, nes tokie veiksmai dar labiau stiprina gyventojų jau patiriamas kančias dėl vyriausybės saugumo pajėgų išpuolių; mano, kad radikalių, dažnai jaunų asmenų, įtraukiamų į ekstremistine ideologija pasižyminčių ginkluotų judėjimų, pvz., IS, bangą, taip pat ir Europoje, skaičius Irake, Sirijoje ir kitur auga tokiu mastu, kad nedelsiant būtina sukurti bendrą regiono koncepciją, kurioje daug dėmesio būtų skiriama ne tik saugumui, bet kuria taip pat būtų sprendžiami sisteminiai politiniai, ekonominiai ir socialiniai klausimai;
3. mano, kad būtina nedelsiant prie derybų stalo suburti visų pirma Iraną, Saudo Arabiją, Katarą, Turkiją, Siriją ir Iraką, siekiant sustabdyti paramos ir lėšų teikimą IS arba kitiems ginkluotiems islamo ekstremistams, taip pat užkirsti kelią tolesniam sunitų ir šiitų konflikto gilėjimui, kuris kelia didelių neramumų grėsmę visame regione;
4. ragina visas šalis nutraukti papildomos karinės paramos ministro pirmininko N. al-Maliki'o vyriausybei teikimą, nes tai didina įtampą ir sukelia kraujo praliejimą šalyje, tačiau nepadeda spręsti konflikto, ir ragina ES valstybes nares, laikantis ES elgesio kodekso ginklų eksporto klausimais, susilaikyti nuo bet kokio ginklų tiekimo Irakui;
5. primena, kad Irako konstitucija užtikrina visų piliečių lygybę prieš įstatymą, taip pat įvairių tautybių atstovų administracines, politines, kultūrines ir švietimo teises, taip pat tai, kad Irako vyriausybė yra atsakinga už teisių, gerovės ir saugumo užtikrinimą visiems gyventojams;
6. ragina Irako Atstovų Tarybą priimti konkrečius sprendimus, pvz., sprendimą dėl nacionalinės vienybės vyriausybės, kuri tinkamai atspindėtų Irako visuomenės politinę, religinę ir etninę įvairovę, siekiant sustabdyti kraujo liejimą ir panaikinti šalies susiskaldymą;
7. griežtai smerkia tai, kad Irake trūksta gero valdymo, o tai nulėmė plačiai paplitusį skurdą, didelį nedarbo lygį, ekonominę stagnaciją, aplinkos būklės blogėjimą ir pagrindinių viešųjų paslaugų tiekimo nebuvimą, nepaisant didelių pajamų už naftą; pabrėžia, kad praeityje saugumo pajėgos, kurios veikia nebaudžiamos, sistemingai brutaliai malšino daugybę taikių demonstracijų, kurių metu reikalaujama daugiau socialinių, ekonominių ir politinių teisių;
8. smerkia 2003 m. įsiveržimą į Iraką, kurį parėmė daug ES valstybių narių, reiškia užuojautą visiems, kurie nuo to nukentėjo, ir ragina visus šalį į karą aktyviai įtraukusius vadovus prisiimti dalį atsakomybės už dabartinę padėtį Irake;
9. pakartoja, kad esant tokioms aplinkybėms Tonio Blairo paskyrimas Ketverto (Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ir Rusijos) specialiuoju pasiuntiniu Artimuosiuose Rytuose buvo nelaimę reiškiantis ženklas, taip pat tai, kad po pastarųjų T. Blairo pastabų apie Iraką reikėtų nutraukti jo įgaliojimus;
10. atkreipia dėmesį į Kurdistano regioninės vyriausybės paskelbtą referendumą dėl nepriklausomybės; tačiau kreipiasi į parlamentą ir Irako Kurdistano prezidentą Massoudą Barzanį ir ragina palaikyti įtraukų procesą dėl provincijoje gyvenančių ne kurdų mažumų teisių;
11. palankiai vertina tai, kad kurdų regionas tapo saugiu prieglobsčiu šimtams tūkstančių ne kurdų tautybės Irako piliečių, kurie pabėgo iš konfliktų zonos, džiaugiasi ES suteikta parama ir ragina ES ir valstybes nares padidinti finansinės paramos sumą teikiant administracinę paramą, skirtą naštai palengvinti;
12. pabrėžia, kad ES turėtų parengti išsamią politinę šio regiono koncepciją ir kad visų pirma Iranas, Saudo Arabija ir kitos Persijos įlankos valstybės turi būti įtrauktos kaip esminiai veikėjai į bet kokias pastangas mažinti įtampą Sirijoje ir Irake;
13. mano, jog norint, kad bet kokios pastangos mažinti įtampą su Iranu būtų sėkmingos, būtina kuo skubiau baigti ginčą dėl branduolinės energijos programos pasiekiant kompromisą, ir ragina visas puses suvokti reikalo skubumą; ragina sudaryti ES delegaciją Teherane ir tikisi bendravimo ne tik branduolinės veiklos, žmogaus teisių klausimais įvairiuose visuomenėse sluoksniuose, bet taip pat ir energijos, aplinkos, transporto, mokslinių tyrinėjimų ir švietimo srityje;
14. Saudo Arabijos ir Kataro atveju ragina pradėti atvirą kritišką ES dialogą dėl tariamos paramos antidemokratiškoms ir ekstremalioms islamistų grupuotėms, ir ragina ES pareikalauti, kad vyriausybės padarytų viską, kad yra jų galioje, kad sustabdytų visą oficialių ar privačių subjektų veiklą, kuria žodžiais ir veiksmais propaguojamos ir platinamos ekstremistinės islamistų ideologijos;
15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Irako vyriausybei ir Atstovų Tarybai, Kurdistano regioninei valdžiai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai.
- [1] Priimti tekstai, P7_TA(2014)0171.
- [2] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0424.
- [3] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0101.
- [4] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0022.
- [5] Priimti tekstai, P7_TA(2014)0207.
- [6] OL C 247 E/01, 2012 8 17, p. 1.
- [7] Priimti tekstai, P7_TA(2014)0339.