Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0067/2014Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0067/2014

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl agresijos nusikaltimo

15.7.2014 - (2014/2724(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

Pier Antonio Panzeri, Elena Valenciano Martínez-Orozco, Josef Weidenholzer, Ana Gomes, David Martin, Richard Howitt S&D frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0066/2014

Procedūra : 2014/2724(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-0067/2014
Pateikti tekstai :
B8-0067/2014
Debatai :
Priimti tekstai :

B8‑0067/2014

Europos Parlamento rezoliucija dėl agresijos nusikaltimo

(2014/2724(RSP))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Chartiją,

–       atsižvelgdamas į Romos statuto 5 straipsnį, pagal kurį agresijos nusikaltimas įvardytas kaip vienas pagrindinių nusikaltimų, priklausančių Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijai,

–       atsižvelgdamas į Romos statuto Kampalos pakeitimus, priimtus 2010 m. Kampaloje (Uganda) surengtoje peržiūros konferencijoje, visų pirma į rezoliuciją RC/Res.6 dėl agresijos nusikaltimo,

–       atsižvelgdamas į ES Tarybos sprendimą 2011/168/BUSP ir į tai, kad jame minimi Kampalos pakeitimai,

–       atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 12 d. patvirtintą persvarstytą veiksmų planą, atitinkantį Tarybos sprendimą 2011/168/BUSP,

–       atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 19 d. rezoliuciją dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto peržiūros konferencijos Kampaloje (Uganda)[1],

–       atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl ES paramos Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) sprendžiant problemas ir įveikiant sunkumus[2],

–       atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 18 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir Europos Sąjungos politiką šioje srityje, įskaitant poveikį strateginei ES žmogaus teisių politikai[3],

–       atsižvelgdamas į Lotynų Amerikos parlamento generalinės asamblėjos 2013 m. spalio 19–20 d. rezoliuciją „Parama Tarptautiniam baudžiamajam teismui ir Kampalos pakeitimų ratifikavimas“ (AO/2013/07XXIX),

–       atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto šalių asamblėjos 2013 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją „Tarptautinio baudžiamojo teismo ir statuto šalių asamblėjos stiprinimas“, kurioje būsimos statuto šalys, raginamos ratifikuoti statutą su pakeitimais, statuto šalys, raginamos ratifikuoti pakeitimus, ir pažymima, kad nemažai statuto šalių, neseniai ratifikavo pakeitimus (ICC-ASP/12/Res.8),

–       atsižvelgdamas į TBT Romos statuto Kampalos pakeitimų ratifikavimo ir įgyvendinimo praktinį vadovą, kurį parengė Lichtenšteino Kunigaikštystės nuolatinė atstovybė prie Jungtinių tautų, Pasaulinis agresijos prevencijos institutas ir Prinstono universiteto Lichtenšteino laisvo apsisprendimo institutas,

–       atsižvelgdamas į liepos 17 d. minimą Tarptautinę baudžiamojo teisingumo dieną, kurią pažymima pažanga siekiant didesnės atsakomybės už nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir genocidą,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi ES valstybės narės buvo ištikimos TBT sąjungininkės nuo pat jo įkūrimo ir teikė finansinę, politinę, diplomatinę ir logistinę paramą, skatindamos Romos statuto visuotinumą ir gindamos jo vientisumą siekiant didinti šio Teismo nepriklausomumą;

B.     kadangi bent 30 statuto šalių ratifikavus Kampalos pakeitimus dėl agresijos nusikaltimo ir po 2017 m. sausio 1 d. dviejų trečdalių statuto šalių balsų dauguma priėmus sprendimą bus galima įsteigti nuolatinę tarptautinės baudžiamosios atsakomybės sistemą ir bausti už agresijos nusikaltimą;

C.     kadangi valstybės, ne Statuto šalys, gali ratifikuoti Romos statutą, įskaitant Kampalos pakeitimus, ir taip prisidėti užtikrinant TBT jurisdikciją nagrinėjant agresijos nusikaltimus;

D.     kadangi Kampalos pakeitimai yra visiškai suderinami su Jungtinių Tautų chartija, nes jais baudžiamoji atsakomybė numatoma tik už sunkiausio pobūdžio neteisėtą jėgos panaudojimą, t. y. atvejais, kai jis akivaizdžiai savo pobūdžiu, sunkumu arba mastu pažeidžia JT chartiją;

E.     kadangi numačius TBT jurisdikciją agresijos nusikaltimams bus tarptautiniu lygiu prisidėta prie teisinės valstybės principo užtikrinimo ir prie tarptautinės taikos bei saugumo, taip atgrasant nuo neteisėto jėgos panaudojimo, taigi aktyviai prisidedant prie šių nusikaltimų prevencijos ir ilgalaikės taikos kūrimo;

F.     kadangi valstybėms ratifikavus abu Kampalos pakeitimus ir pradėjus taikyti TBT jurisdikciją agresijos nusikaltimams bus toliau mažinamas šiuos nusikaltimus įvykdžiusių asmenų nebaudžiamumas;

G.     kadangi valstybėms ratifikavus abi Kampalos pataisas ir pradėjus taikyti TBT jurisdikciją agresijos nusikaltimams bus prisidėta prie žmogaus teisių apsaugos numatant baudžiamąją atsakomybę už agresijos nusikaltimus, nuo kurių dažnai prasideda sunkūs žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės bei tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimai;

H.     kadangi numačius baudžiamąją atsakomybę už agresijos nusikaltimus taip pat bus apsaugota neteisėtai į karą siunčiamų ir užpultos šalies kovotojų gyvybė, taip užpildant Romos statuto ir tarptautinės humanitarinės teisės, pagal kuriuos šiuo metu siekiama apsaugoti tik civilius ir kitų kategorijų saugomus asmenis, spragą;

I.      kadangi pradėjus taikyti TBT jurisdikciją agresijos nusikaltimams bus prisidėta užtikrinant Romos statuto visuotinumą, nes gali būti nemažai valstybių, suinteresuotų ratifikuoti papildytą Romos statutą, apimantį Kampalos pakeitimus, kadangi taip būtų prisidedama siekiant jų nacionalinės politikos tikslo – atgrasyti nuo neteisėto jėgos panaudojimo prieš jas;

1.      ragina ES patvirtinti bendrą poziciją dėl agresijos nusikaltimų ir Kampalos pakeitimų;

2.      ragina ES kuo labiau siekti, kad Kampalos pakeitimas dėl agresijos nusikaltimo įsigaliotų, ir palaikyti siekiant šio tikslo dedamas pastangas ir skatinti savo valstybes nares pirmiausia ratifikuoti pakeitimą, o tuomet aktyviai palaikyti vienkartinį Romos statuto šalių asamblėjos sprendimą, kuris bus priimtas po to, kai 30 valstybių ratifikuos pakeitimus, pradėti taikyti TBT jurisdikciją agresijos nusikaltimams;

3.      pabrėžia poreikį visuose ES išorės veiksmuose aktyviai skatinti paramą TBT, Romos statuto su pakeitimais ratifikavimą ir abiejų Kampalos pakeitimų ratifikavimą, inter alia per ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais ir ES delegacijas vietose, taip pat įskaitant techninę pagalbą valstybėms, norinčioms ratifikuoti ir (arba) įgyvendinti pakeitimus;

4.      ragina ES įsipareigoti kovoti su genocidu, nusikaltimais žmoniškumui, karo nusikaltimais ir agresijos nusikaltimais, taip pat ragina užtikrinti, kad kova su nebaudžiamumu už sunkius žmogaus teisių pažeidimus taptų ES ir valstybių narių prioritetu jų išorės santykiuose; palankiai vertina ES pastangas skatinant įgyvendinti tarptautinės humanitarinės teisės standartus bendrai ir juos taikant nevalstybinėms ginkluotoms grupuotėms konkrečiai, taip pat šių standartų laikantis; todėl ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę dėti daugiau pastangų šioje srityje;

5.      ragina ES valstybes nares nedelsiant nacionalinius teisės aktus suderinti su nusikaltimų sudėtimis, nustatytomis Kampalos pakeitimuose, taip pat kitomis pareigomis pagal Romos statutą siekiant valstybėms narėms sudaryti galimybę nacionaliniu lygiu vykdyti šių nusikaltimų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą ir bendradarbiauti su teismu;

6.      paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, ES valstybių narių vyriausybėms, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais.