Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0111/2014Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0111/2014

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Libijoje

16.9.2014 - (2014/2844(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

Barbara Lochbihler, Tamás Meszerics, Judith Sargentini, Ernest Urtasun, Bodil Ceballos, Ernest Maragall Verts/ALE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0111/2014

Procedūra : 2014/2844(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-0111/2014
Pateikti tekstai :
B8-0111/2014
Debatai :
Priimti tekstai :

B8‑0111/2014

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Libijoje

(2014/2844(RSP))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Libijos, įskaitant 2014 m. rugpjūčio 27 d. rezoliuciją Nr. 2174,

–       atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo įgaliotinio ir JT paramos misijos Libijoje (UNSMIL) vadovo 2014 m. rugpjūčio 27 d. pranešimą JT Saugumo Tarybai,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 4 d. Jungtinių Tautų paramos misijos Libijoje (UNSMIL) ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitą dėl tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimų besitęsiančio smurto Libijoje metu,

–       atsižvelgdamas į ES Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Libijos, įskaitant 2014 m. rugpjūčio 15 d. išvadas,

–       atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Libijos, visų pirma į 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl kaimyninių pietų šalių, ypač Libijos[1] ir 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl padėties Libijoje[2],

–       atsižvelgdamas į naujausius Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton pareiškimus dėl Libijos,

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos karinio štabo (EUMS) misijos Libijoje vadovų 2014 m. birželio 27 d. vietoje paskelbtą pareiškimą dėl S. Bugaighis nužudymo,

–       atsižvelgdamas į Prancūzijos gynybos ministro Jeano-Yves Le Driano 2014 m. rugsėjo 9 d. pareiškimą,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi nuo tada, kai NATO pajėgų padedamos maištininkų grupuotės 2011 m. nuvertė Muammarą Gaddafi, Libijai teko spręsti viena kitą sekančias dramatiškas politines, institucines ir saugumo krizes;

B.     kadangi rytines dalies Bengazio mieste ir jo apylinkėse nuo gegužės vidurio vyko kovos, kai atsargos generolas Khalifa Haftar pradėjo ginkluotą kampaniją prieš islamistų karinių grupuočių, įskaitant džihadistų grupuotę „Ansar al-Sharia“, ir kitų ginkluotųjų pajėgų koaliciją;

C.     kadangi tarp ginkluotųjų grupuočių iš Zintano bei jų sąjungininkų ir „Libijos aušra“ pasivadinusios koalicijos, kurią iš esmės sudaro islamistų karinės grupuotės iš Misratos, 2014 m. liepos 13 d. prasidėjo kovos siekiant perimti Tripolio tarptautinio oro uosto kontrolę; kadangi koalicijos „Libijos aušra“ pajėgos 2014 m. rugpjūčio 24 d. užėmė Tripolio oro uostą ir nuo tada kontroliuoja didžiąją Tripolio dalį, įskaitant ministerijų ir institucijų būstines;

D.     kadangi kadaise dominavusios islamistų partijos pralaimėjo 2014 m. birželio 25 d. parlamento rinkimuose; kadangi naujasis parlamentas (Atstovų Rūmai) pakeitė buvusį Visuotinį Nacionalinį Kongresą ir saugumo sumetimais persikėlė iš Tripolio į Tobruko miestą rytinėje dalyje; kadangi Atstovų Rūmai paprašė užsienio jėgų įsikišimo, kad būtų išspręstos saugumo problemos;

E.     kadangi koalicijos „Libijos aušra“ pajėgos nepritarė Atstovų Rūmų perkėlimui ir pareiškė, kad valdžios perdavimas naujajam parlamentui prieštarauja konstitucijai; kadangi 2014 m. rugpjūčio 25 d. Tripolyje vėl buvo sušauktas Visuotinis Nacionalinis Kongresas, kuris ministru pirmininku išrinko islamistų remiamą Omarą al-Hasi bei paragino jį sudaryti vadinamąją nacionalinio gelbėjimo vyriausybę;

F.     kadangi Atstovų Rūmai paskelbė, kad „Libijos aušra“ ir „Ansar al-Sharia“ pasivadinusios grupuotės yra teroristinės; kadangi koalicija „Libijos aušra“ ir jos sąjungininkai paskelbė, kad Atstovų Rūmai kontroliuojami buvusių M. Gaddafi šalininkų;

G.     kadangi buvo pranešta apie tai, kad nenustatytų pajėgų lėktuvai įvykdė oro antpuolius prieš koalicijos „Libijos aušra“ grupuotes Tripolyje; kadangi JAV šaltiniai pareiškė, kad už šiuos antpuolius atsakingas Egiptas ir Jungtiniai Arabų Emyratai; kadangi Egiptas paneigė vykdęs oro antpuolius ar kitas karines operacijas Libijoje;

H.     kadangi 2014 m. rugpjūčio 25 d. Kaire buvo surengtas Libijos kaimyninių šalių susitikimas, per kurį Libija paprašė užtikrinti tarptautinę jos naftos telkinių ir oro uostų apsaugą ir pareiškė, kad jai trūksta pajėgumų įveikti ginkluotas grupuotes; kadangi susitikime dalyvaujančios šalys susitarė nesikišti į Libijos vidaus reikalus ir paragino pradėti dialogą nacionaliniu lygmeniu;

I.      kadangi JT pastangos tarpininkauti, kad būtų susitarta dėl paliaubų tarp kariaujančių grupuočių ir pradėtas dialogas nacionaliniu lygmeniu, iki šiol buvo bevaisės; kadangi naujai paskirtas JT specialusis pasiuntinys Bernadino Leon šiuo metu yra Libijoje; kadangi Prancūzijos gynybos ministras 2014 m. rugsėjo 9 d. įspėjo, kad Libija tampa teroristų grupuočių lopšiu, ir paragino imtis ryžtingų tarptautinio lygmens veiksmų;

J.      kadangi dėl konfliktų Bengazyje ir Tripolyje labai pablogėjo žmogaus teisių ir humanitarinė padėtis; kadangi kariaujančios grupuotės ir Tripolyje, ir Bengazyje beatodairiškai apšaudė civilių gyventojų gyvenamas zonas, dėl to buvo daug civilių aukų ir padaryta žala civilinės paskirties pastatams ir infrastruktūrai; kadangi NVO „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ patvirtino, kad toks apšaudymas yra karo nusikaltimas; kadangi 2014 m. birželio 25 d. Bengazyje buvo nužudyta žinoma žmogaus teisių gynėja Salwa Bugaighis;

K.     kadangi civiliams gyventojams Tripolyje ir Bengazyje trūksta maisto, degalų ir kitų būtiniausių prekių; kadangi, kaip pranešama, dėl pablogėjusių saugumo sąlygų padidėjo nusikalstamumas ir plečiama teroristų grupuočių veikla;

L.     kadangi JT paramos Libijai misija (UNSMIL) vertinimais bent 100 000 Libijos gyventojų dėl naujausio kovų protrūkio persikėlė šalies viduje ir dar 150 000 gyventojų, įskaitant didelį darbuotojų migrantų skaičių, paliko šalį; kadangi užsienio pagalbą teikiančiose organizacijose dirbantys darbuotojai ir diplomatai, įskaitant ES ir UNSMIL personalą, buvo evakuoti iš Libijos; kadangi laikinasis Tuniso ministras pirmininkas M. Jomaa pareiškė, kad dėl masinio pabėgėlių iš Libijos antplūdžio daromas didelis spaudimas šalies pajėgumams;

M.    kadangi, kaip pranešama, šimtai migrantų ir pabėgėlių, norinčių išvengti smurto Libijoje, žuvo bandydami Viduržemio jūra patekti į Europą, ir kadangi dėl to kilo didelė pabėgėlių krizė Italijoje ir Maltoje; kadangi Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro duomenimis nuo birželio mėn. žuvo 1 600 bandžiusių pasiekti Europą žmonių; kadangi dauguma migrantų, bandančių pasiekti Europą, išvyksta iš Libijos; kadangi remiantis Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro vertinimais manoma, kad iš maždaug 109 000 asmenų, kurie iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. yra atvykę į Italiją, apie 98 000 išvyko iš Libijos;

N.     kadangi 2011 m. vasario 26 d. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba kreipėsi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą dėl padėties Libijoje; kadangi 2011 m. birželio 27 d. Tarptautinis baudžiamasis teismas dėl nusikaltimų žmoniškumui išdavė tris arešto orderius – Muammarui Gaddafiui, Saifui al-Islamui Gaddafiui ir Abdullahui al-Senussi; kadangi likusieji įtariamieji nėra sulaikyti Teismo; kadangi Libijos valdžios institucijos primygtinai reikalavo, kad jie būtų teisiami pagal Libijos vidaus teisinę sistemą;

1.      reiškia didelį susirūpinimą dėl smurto ir ginkluotų susidūrimų eskalacijos Libijoje, visų pirma Tripolio ir Bengazio miestų apylinkėse; reiškia didelį nerimą dėl šios situacijos, nes tai turi pražūtingo poveikio civiliams gyventojams ir civilinės paskirties institucijoms ir kyla rizika dar labiau destabilizuoti visą regioną;

2.      ragina konflikto šalis nedelsiant nutraukti bet kokius ginkluotus priešiškus veiksmus ir pradėti įtraukų politinį dialogą; šiuo atžvilgiu išreiškia visapusišką paramą JT, visų pirma specialaus pasiuntinio Bernardino Leono pastangoms palengvinti šį procesą siekiant sukurti šalių susitarimu grindžiamas institucijas, kurios vykdytų plataus masto nacionalinio taikinimo darbotvarkę; primygtinai reikalauja, kad tinkamas dėmesys būtų skiriamas moterų ir mažumų dalyvavimui šiame procese;

3.      primygtinai ragina naujai išrinktus Atstovų Rūmus vykdyti savo teisėkūros funkcijas įtraukiu būdu ir pasiekti visus Libijos gyventojus;

4.      pabrėžia, kad pagal naujausią JT Saugumo Tarybos rezoliuciją leidžiama išplėsti tarptautinių sankcijų taikymo sritį, kad jas galima būtų taikyti visų šalių neramumus kurstantiems asmenims;

5.      smerkia kariaujančių šalių pastaraisiais mėnesiais beatodairiškai vykdomą civilių gyventojų gyvenamų zonų apšaudymą Tripolyje ir Bengazyje; reiškia itin didelį susirūpinimą dėl pablogėjusios žmogaus teisių padėties šalyje, įskaitant žurnalistų, pareigūnų, politinių veikėjų ir žmogaus teisių gynėjų savavališko sulaikymo, grobimo, neteisėto žudymo, kankinimo ir smurto prieš juos atvejus, pvz., brutalų žymios aktyvistės Salwos Bugaighis nužudymą; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad būtų traukiama atsakomybėn už bet kokius žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus;

6.      nepritaria nuolatiniam ir slaptam regiono veikėjų kišimuisi į Libijos vidaus reikalus, nes tai labai prisidėjo prie palaipsnio šalies įtraukimo į politinį ir karinį chaosą; ragina Libijos kaimynines šalis ir kitus regiono veikėjus susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, dėl kurių gali dar labiau padidėti įtampa šalyje;

7.      primena, kad ES ir jos valstybėms narėms, atsižvelgiant į jų dalyvavimą 2011 m. kare, tenka ypatinga atsakomybė padėti Libijos gyventojams;

8.      ragina ES ir jos valstybes nares dėti visas įmanomas pastangas siekiant paremti JT ir kitas nekarines iniciatyvas norint išspręsti dabartinę krizę; visų pirma ragina ES padidinti savo humanitarinę pagalbą atsižvelgiant į sunkią Libijos gyventojų padėtį, ypač labiausiai nukentėjusiose vietovėse, ir būti pasirengusiai reaguoti į bet kokį tolesnį padėties blogėjimą;

9.      mano, kad ES nesugebėjo parengti ir įgyvendinti tinkamos ir išsamios strategijos siekiant teikti paramą pereinamuoju laikotarpiu po M. Gaddafi režimo nuvertimo; visų pirma apgailestauja dėl nuolatinio ES valstybių narių politikos Libijos atžvilgiu koordinavimo trūkumo ir EIVT nesugebėjimo skatinti laikytis bendros ir veiksmingos ES pozicijos;

10.    ypač apgailestauja dėl žemo ES užmojų ir veiksmingumo lygio saugumo srityje; abejoja tuo, kad ES reikėtų apsiriboti dėmesiu sienų ir migracijos valdymui, nesprendžiant saugumo trūkumo Libijoje priežasčių; primygtinai ragina ES parengti plataus masto koncepciją dėl saugumo sektoriaus Libijoje reformos, ypatingą dėmesį skiriant parlamentinei šio sektoriaus priežiūrai, įskaitant stiprius mokymo žmogaus teisių ir humanitarinės teisės klausimais elementus;

11.    primena apie daugelio valstybių narių vykdytą didelio masto ginklų eksportą M. Gaddafi saugumo tarnyboms; mano, kad valstybėms narėms ir ES tenka ypatinga atsakomybė padėti vykdyti buvusių kovotojų demobilizacijos, nuginklavimo ir reintegracijos bei daugelio šalyje naudojamų neteisėtų ginklų surinkimo ir sunaikinimo procesą; ragina parengti plataus masto ES programą demobilizacijos, nuginklavimo ir reintegracijos bei neteisėtų ginklų surinkimo ir sunaikinimo srityje;

12.    primygtinai ragina ES visapusiškai pasinaudoti Stabilumo ir taikos priemone siekiant tarpininkauti, vykdyti dialogą ir siekti sutaikinimo, taip pat nedelsiant paremti tarpininkavimo pastangas derinant veiksmus su UNSMIL; be to, primygtinai ragina ES remti nesmurtinio daugialypių šalies krizių sprendimo siekiančių pilietinės visuomenės organizacijų, visų pirma moterų grupių, įgalinimo procesą;

13.    reiškia didelį susirūpinimą dėl migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių iš Libijos likimo, nes dar labiau pablogėjo jau ir taip sunki šių asmenų padėtis; reiškia didelį nerimą dėl nuolatinių pranešimų apie siaubingas tūkstančių migrantų ir pabėgėlių laikymo vyriausybės iniciatyva įrengtuose centruose sąlygas; primygtinai reikalauja, kad ES ir valstybės narės sustabdytų savo finansinės paramos tiekimą šiam sektoriui, kol bus atidžiai ištirti piktnaudžiavimo šia parama atvejai ir tokiam piktnaudžiavimui bus užkirstas kelias;

14.    nesutinka su tuo, kad ES migracijos politikos priemonės būtų vykdomos trečiosiose šalyse, visų pirma steigiant priėmimo centrus šalyse, kurios nepasirašė Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių, pvz., Libijoje, nes šios šalys negali užtikrinti aukšto lygio apsaugos standartų;

15.    ragina ES ir valstybes nares veiksmingai padėti Italijai, kuri deda sveikintinas pastangas siekdama susitvarkyti su nevaldomai didėjančiais migrantų iš Šiaurės Afrikos, visų pirma Libijos, srautais; primygtinai reikalauja tęsti projektą „Mare Nostrum“ ir ragina valstybes nares jį paremti; ragina visas valstybes nares, visų pirma Italiją, griežtai laikytis ES ir tarptautinės pabėgėlių teisės, įskaitant negrąžinimo ir atskiro kiekvienos situacijos vertinimo principų laikymąsi;

16.    reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie netinkamai veikiančią Libijos teismų sistemą ir rimtus trūkumus siekiant laikytis sąžiningo teismo proceso standartų; ragina Libijos valdžios institucijas visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu siekiant padėti jam atlikti tyrimus ir vykdyti jo sprendimus; reiškia susirūpinimą dėl Libijos valdžios institucijų nesugebėjimo užtikrinti pagrindines teises į tinkamą procesą Abdullahui al-Sanussi ir Saifui al-Islamui Gaddafi, kuriems Tarptautinis baudžiamasis teismas yra pateikęs kaltinimus; primena apie savo ryžtingą nepritarimą mirties bausmei bet kokiais atvejais, neatsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo pobūdį, ir ragina Libiją panaikinti mirties bausmę; ragina ES apsvarstyti galimybę remti pastangas siekiant skatinti šalyje taikyti teisinės valstybės principus;

17.    ragina Libijos valdžios institucijas įsipareigoti laikytis aukštų skaidrumo standartų šalies vidaus kasybos sektoriuje kad Libijos gamtos ištekliai būtų naudingi visiems gyventojams ir visų pirma nedelsiant pradėti laikytis Gavybos pramonės įmonių skaidrumo iniciatyvos (EITI) reikalavimų; prašo, kad veiklą Libijoje vykdančios Europos bendrovės atskleistų informaciją apie savo finansinius sandėrius energetikos sektoriuje;

18.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Libijos Atstovų Rūmams, JT Saugumo Tarybai, JT Generalinei Asamblėjai, JT žmogaus teisių tarybai, Arabų Lygai ir Afrikos Sąjungai.