Procedūra : 2014/2844(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0132/2014

Pateikti tekstai :

B8-0132/2014

Debatai :

Balsavimas :

PV 18/09/2014 - 10.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2014)0028

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 135kWORD 71k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0111/2014
16.9.2014
PE537.034v01-00
 
B8-0132/2014

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl padėties Libijoje (2014/2844(RSP))


Charles Tannock, Anna Elżbieta Fotyga, Geoffrey Van Orden, Ruža Tomašić ECR frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Libijoje (2014/2844(RSP))  
B8‑0132/2014

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Libijoje,

–       atsižvelgdamas 2014 m. birželio mėn. įvykusius Libijos parlamento rinkimus,

–       atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2174, kurioje raginama nedelsiant nutraukti ugnį Libijoje, užtikrinti įtraukų politinį dialogą ir perduoti ginklus,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 30 d. specialaus Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–       atsižvelgdamas į liepos 24 d. vykusį Arabų Lygos, Europos Sąjungos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Maltos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų specialiųjų pasiuntinių Libijai susitikimą siekiant aptarti naujausius įvykius Libijoje,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 11 d. Atėnuose vykusio 3-iojo Europos Sąjungos ir Arabų Valstybių Lygos ministrų susitikimo išvadas,

–       atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo įgaliotinio ir Jungtinių Tautų paramos misijos Libijoje (UNSMIL) vadovo Bernardino Leono pastabas ir į naujausias 2014 m. rugsėjo 11 d. pastabas,

–       atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 4 d. Jungtinių Tautų ataskaitą, kurioje išsamiai aprašomi sunkūs žmogaus teisių pažeidimai Tripolyje ir Bengazyje,

–       atsižvelgdamas į Europos kaimynystės priemonėje kitiems metams nustatytus pietinių kaimyninių šalių bendradarbiavimo prioritetus, susijusius su Libija,

–       atsižvelgdamas į savo 2011 m. sausio 20 d. rekomendaciją Tarybai dėl derybų dėl ES ir Libijos pagrindų susitarimo,

–       atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl migracijos srautų Viduržemio jūros regione(1),

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi 2011 m. po šešis mėnesius trukusio sukilimo ir pilietinio karo buvo nuverstas 42 metus trukęs despotiškas pulkininko Muammaro Gaddafio režimas; kadangi tų metų spalio mėn. pagrindinė opozicinė grupė Laikinoji nacionalinė taryba (angl. NTC) paskelbė, kad šalis oficialiai išlaisvinta ir pažadėjo Libijoje atkurti pliuralistinę demokratinę valstybę; kadangi 2012 m. rugpjūčio mėn. NTC perdavė įgaliojimus naujai išrinktam Libijos parlamentui – Visuotiniam Nacionaliniam Kongresui;

B.     kadangi iš 2011 m. revoliucijos gimusias Libijos gyventojų viltis pakeitė valdžios nebuvimas, smurtas ir politinis nestabilumas; kadangi dėl tokios padėties atsirado daugybė karinių grupuočių, valdančių savo teritoriją, o Tripolyje nuolat besikeičiančios vyriausybės mėgina vykdyti savo įgaliojimus; kadangi politiniai Libijos vadovai nesugebėjo sukontroliuoti daugelio karinių grupuočių, nuvertusių Muammarą Gaddafį 2011 m. sukilime;

C.     kadangi 2014 m. birželio mėn. įvykę parlamento rinkimai nepadėjo Libijoje stabilizuoti padėties, užglaistyti politinių ir ginkluotų grupių nesutarimų ir atvesti šalies į taikesnį, įtraukesnį ir demokratiškesnį kelią;

D.     kadangi Libijos sostinėje Tripolyje nuo 2014 m. liepos vidurio šešias savaites vyrauja smurtas dėl konkuruojančių grupuočių kovų; kadangi ir kituose mažesniuose ir didesniuose miestuose visoje Libijoje kilo kitų karinių grupuočių konkurencinių kovų ir smurto banga;

E.     kadangi rugpjūčio mėn. aukštas pareigas užimantys vyriausybės pareigūnai ir išrinktas parlamentas dėl saugumo buvo priversti iš Tripolio persikelti į rytuose esantį miestą – Tobruką; kadangi 2014 m. rugsėjo 1 d. buvo pranešta, kad karinė grupuotė užgrobė daugumą Libijos vyriausybės ministerijų Tripolyje;

F.     kadangi Kataras ir Jungtiniai Arabų Emyratai šiuo metu, Libijoje aštrėjant vidaus neramumams, teikia paramą konkuruojančioms pusėms;

G.     kadangi kovos pareikalavo civilių aukų, įskaitant moteris, vaikus ir užsienio valstybių piliečius; kadangi atrodo, kad asmenys, vykdantys šiuos smurto aktus, nekreipia dėmesio į galimą savo veiksmų poveikį nekaltiems civiliams;

H.     kadangi dėl naujausių kovų Libijoje iš esmės pablogėjo gyvenimo sąlygos ir atsirado problemų teikiant maistą, kurą, vandenį ir elektros energiją; kadangi dėl to, kad iš šalies išvyko užsienio šalių medicinos darbuotojai ir kilo medicinos produktų tiekimo sutrikimų, civilių gyventojų padėtis dar labiau pablogėjo;

I.      kadangi dėl naujausių kovų padidėja grėsmė, kad išplis teroristinės grupuotės; kadangi tokia padėtis, jei nebus suvaldyta, galėtų pabloginti jau ir taip trapią padėtį visame regione;

J.      kadangi nuo 2013 m. gruodžio mėn. dėl pablogėjusios saugumo padėties nužudyta arba pagrobta daug užsienio valstybių piliečių; kadangi 2014 m. rugpjūčio mėn. kai kurios ES valstybių narių vyriausybės prisijungė prie Jungtinių Amerikos Valstijų griežtai smerkiant besitęsiantį smurtą Libijoje;

K.     kadangi pranešama, kad Tripolyje ir Bengazyje nemažai civilių grobiama vien dėl jų faktinės ar tariamos priklausomybės gentinėms, šeimos ar religinėms bendruomenėms;

L.     kadangi 2014 m. Italijos karinis laivynas išgelbėjo 60 000 migrantų, iš Šiaurės Afrikos laivais plaukiančių į Europą; kadangi manoma, kad šie laivai plaukė daugiausia iš Libijos; kadangi, remiantis Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros duomenimis, beveik 2 000 asmenų, norinčių migruoti, nuskendo, įskaitant ir tuos daugiau nei 200 žmonių, kurie neseniai žuvo, kai jų laivas nuskendo netoli Tajuros – į rytus nuo Tripolio esančio miesto; kadangi baiminamasi, kad žuvo dar 500 migrantų, nes pranešta apie tai, kad į jų laivą netoli Maltos atsitrenkė kitas laivas;

M.    kadangi 2014 m. rugpjūčio 13 d. parlamento nariai Libijoje priėmė rezoliuciją, kurioje Jungtinės Tautos raginamos įsikišti siekiant apsaugoti civilius per vykstančias kovas šalyje; kadangi 2014 m. rugpjūčio 27 d. JT Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją, kurioje raginama nedelsiant nutraukti ugnį Libijoje ir nustatyti sankcijas tiems asmenims, kurie susiję su smurto banga kovojant konkuruojančioms grupuotėms;

N.     kadangi būtina nedelsiant atkurti pasitikėjimą politiniu procesu Libijoje; kadangi plačiai paplitęs skepticizmas tarp paprastų Libijos piliečių lėmė pasitikėjimo eroziją ir mažą dalyvavimą naujausiuose rinkimuose; kadangi dėl naujausių smurto atvejų didėja grėsmė demokratiniam procesui, kuris prasidėjo nuvertus pulkininką M. Gaddafį;

O.     kadangi manoma, kad dėl kovų šalies viduje persikėlė mažiausiai 100 000 Libijos gyventojų, įskaitant Tawergha miesto gyventojus, kurie perkėlimo stovyklose laikomi nuo 2011 m.; kadangi šalį paliko dar 150 000 asmenų, įskaitant daug migrantų darbuotojų;

P.     kadangi Europos Sąjunga nuo 2011 m. suteikė daugiau kaip 80,5 mln. EUR humanitarinės pagalbos, siekdama padėti patenkinti pagrindinius poreikius, gydyti sužeistuosius, padėti pabėgėliams ir užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams Libijoje;

1.      mano, kad Libijos žmonės atsidūrė kryžkelėje ir kad tarptautinė parama ir nacionalinis susitaikymas gali padėti jiems siekti įtraukių konstruktyvių politinių veiksmų, pagrįstų bendrais lūkesčiais ir principais, ir nutraukti smurtą;

2.      baiminasi, kad nesant tokios nacionalinės vienybės Libijoje ilgą laiką vyraus chaosas, politinis ir socialinis susiskaidymas, smurtas ir ekonominė stagnacija; baiminasi, kad naujausi smurto atvejai gali būti įsisiautėjančio pilietinio karo Libijoje ženklas;

3.      išreiškia susirūpinimą dėl to, kad siekiant išspręsti šią krizę tiek Vakarų valstybės, tiek tokios regioninės organizacijos, kaip Arabų Lyga ir Afrikos Sąjunga, deda akivaizdžiai mažai arba visai nededa pastangų siekiant aukšto lygmens tarptautinio tarpininkavimo;

4.      skubiai ragina visas konflikto puses nutraukti visus ginkluotus karo veiksmus ir aktyviai dalyvauti įtraukiame politiniame dialoge siekiant sukurti pagarba žmogaus teisėms, demokratija ir įstatymo viršenybe pagrįstą valstybę;

5.      įspėja apie sunkius besitęsiančių kovų, politinio poliarizavimo ir sektantiškumo padarinius Libijai, kai visiems asmenims, bendruomenėms ir grupėms reikia bendradarbiauti nacionalinės vienybės, demokratinio atstatymo ir Libijos žmonių saugumo labui;

6.      smerkia naujausias kovas tokiose teritorijoje, kaip Tripolis ir Bengazis, įskaitant beatodairišką gyvenamųjų visuomeninių pastatų apšaudymą; taip pat smerkia tai, kad tokiose karinėse operacijose naudojami orlaiviai;

7.      išreiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimų apie iš Jungtinių Arabų Emyratų skrendančius karinius lėktuvus, kuriais vykdomi oro antpuoliai prieš taikinius Tripolyje, ir įspėja, kad tokie veiksmai rodo labai išaugusį naujausio smurto atvejų mastą, ir dėl to kyla grėsmė, kad į kovas įsitrauks kiti regioniniai veikėjai; yra susirūpinęs dėl to, kad Kataras teikė paramą islamistų karinėms grupuotėms, taip pat ir toms, kurios atstovaujamos alternatyviame neoficialiame parlamente Tripolyje;

8.      ragina laikinąją Libijos vyriausybę ir Atstovų Rūmus sudaryti įtraukią vyriausybę, kuri siektų sustabdyti smurtą ir apsaugoti Libijos žmonių teises ir saugumą; nepripažįsta neteisėto alternatyviojo parlamento, kuris, kaip manoma, sukurtas Tripolyje;

9.      ragina Konstitucijos rengimo asamblėją skubos tvarka atlikti darbus, susijusius su Libijos konstitucijos, kuriai pritartų kuo daugiau Libijos piliečių, rengimu; taip pat teigia, kad tokia konstitucija turi užtikrinti Libijai tvarią, demokratišką ateitį, pagrįstą įstatymo viršenybės ir žmogaus teisių principais, ir prisidės siekiant ilgalaikio politinio stabilumo šalyje;

10.    išreiškia didelį susirūpinimą dėl sudėtingos pabėgėlių, nesaugiais laivais plaukiančių nuo Libijos krantų į Europą, padėties; giliai apgailestauja dėl šimtų žuvusių asmenų, plaukusių per jūrą, ir baiminasi, kad taip plaukiant per jūrą žus dar daug žmonių;

11.    ragina ES toliau siūlyti humanitarinę, finansinę ir politinę pagalbą Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų krizės regionams, kad būtų šalinamos esminės migracijos ir humanitarinių krizių priežastys;

12.    pripažįsta, kad Libijos stabilumas yra svarbus visam regionui ir Europos Sąjungai, taip pat ir dėl Libijos – kaip migrantų srautų maršruto šalies – vaidmens;

13.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Afrikos Sąjungai, Arabų Lygai ir Libijos Atstovų Tarybai.

 

(1)

Priimti tekstai, P7_TA(2013)0448.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika