Procedūra : 2014/2967(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0315/2014

Pateikti tekstai :

B8-0315/2014

Debatai :

Balsavimas :

PV 27/11/2014 - 10.6
CRE 27/11/2014 - 10.6
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2014)0069

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 153kWORD 74k
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0311/2014
25.11.2014
PE539.038v01-00
 
B8-0315/2014

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį


dėl Komisijos poveikio vertinimo gairių persvarstymo (2014/2967(RSP))


Jörg Leichtfried, Evelyn Regner, Patrizia Toia, Sylvia-Yvonne Kaufmann, Vilija Blinkevičiūtė S&D frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos poveikio vertinimo gairių persvarstymo (2014/2967(RSP))  
B8‑0315/2014

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į neseniai įvykusias viešas konsultacijas dėl Komisijos poveikio vertinimo (PV) gairių ir į susijusį persvarstytų poveikio vertinimo gairių projektą,

–       atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl nepriklausomo poveikio vertinimo užtikrinimo(1),

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi PV, kaip ankstyvojoje teisės akto kūrimo stadijoje taikoma priemonė, atlieka labai svarbų vaidmenį ES sprendimų priėmimo procese, siekiant teikti skaidrius, išsamius ir proporcingus faktus apie sprendžiamos problemos pobūdį, ES veiksmų pridėtinę vertę, politikos alternatyvų galimas ekonomines, socialines pasekmes, pasekmes aplinkai ir su sveikata susijusias pasekmes ir poveikį piliečių pagrindinėms teisėms;

B.     kadangi Lisabonos sutartyje yra numatytos horizontalios socialinės ir aplinkos apsaugos išlygos (SESV 9 ir 11 straipsniai), į kurias būtina atsižvelgti apibrėžiant ir įgyvendinant Sąjungos politiką bei vykdant kitą veiklą, ir dėl šių išlygų būtina kruopščiai išnagrinėti bet kokio siūlomo teisės akto socialinį poveikį ir poveikį aplinkos apsaugai;

C.     kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija turi tokią pat teisinę galią, kaip ir Europos Sąjungos sutartys, ir kadangi atliekant poveikio vertinimą reikia visada patikrinti, ar teisės aktuose užtikrinama pagarba pagrindinėms teisėms;

D.     kadangi esamose PV gairėse numatyta, kad priimant sprendimą, ar dėl konkrečios iniciatyvos būtina atlikti poveikio vertinimą, ar ne, pagrindinis vaidmuo skiriamas Komisijos generaliniam sekretoriatui ir Poveikio vertinimo valdybai (PVV);

E.     kadangi PVV atlieka svarbų vaidmenį kaip pagrindinis poveikio vertinimo kokybės kontrolės organas;

F.     kadangi pagal gaires reikalaujama, kad, kai tik įmanoma, poveikis būtų vertinamas pinigine verte; kadangi, nors trumpuoju laikotarpiu verslo patiriamas sąnaudas paprastai galima įvertinti pinigine verte, ilgalaikės reglamentavimo veiksmų naudos pinigine verte dažnai išreikšti būna neįmanoma (pvz., sveikatos sutrikimų sumažėjimas ar ekosistemų išsaugojimas); kadangi dėl šios priežasties dėmesys kiekybiniam įvertinimui, kai tik tai įmanoma, sukelia sturktūrinę nelygybę lengviau kiekybiškai įvertinamų aspektų naudai (pvz., ekonominės veiklos vykdytojų sąnaudų, palyginti su socialine nauda ir nauda aplinkai), vadinasi, nebūtų įmanoma tinkamai įvertinti bendrų visuomenės sąnaudų ir naudos, o ypač socialinių ir aplinkos sąnaudų ir socialinės ir ekonominės naudos;

G.     kadangi ES reglamentavimo supaprastinimas turėtų būti vykdomas visapusiškai laikantis ES sveikatos ir saugos darbe reikalavimų, ES darbuotojų teisių ar ES aplinkosaugos teisės aktų principų ir tikslų;

H.     kadangi tikrai nepriklausomas poveikio vertinimas yra itin MVĮ, nes jos dažnai patiria daugiau sunkumų nei didelės bendrovės, kai reikia prisitaikyti prie naujų teisinių ir administracinių reikalavimų, ir dėl savo dydžio turi mažiau galimybių ankstyvoje stadijoje numatyti reglamentavimo pokyčius;

I.      kadangi taikant principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“ siekiama atsižvelgti į MVĮ interesus ankstyvuose politikos formavimo etapuose, kad teisės aktai būtų palankesni MVĮ; kadangi būsimuose pasiūlymuose dėl teisės aktų šį principą galima veiksmingai įgyvendinti pasitelkus įvairias turimas priemones, įskaitant poveikio MVĮ tyrimą;

Taikymo sritis

1.      palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą reguliariai persvarstyti poveikio vertinimo gaires siekiant pagerinti poveikio vertinimo metodiką; ragina Komisiją užtikrinti, kad ekonominiai, socialiniai ir aplinkos aspektai būtų vertinami vienodai nuodugniai; ragina Komisiją užtikrinti, kad į kokybinius vertinimus būtų visapusiškai atsižvelgiama siekiant išvengti struktūrinės nelygybės lengviau kiekybiškai įvertinamų aspektų naudai, pvz., ekonominės veiklos vykdytojų sąnaudų, palyginti su socialine nauda ir nauda aplinkai; palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą įvertinti, ar užtikrinama pagarba pagrindinėms teisėms;

2.      mano, kad Komisija ir toliau turėtų laikytis savo dabartinio požiūrio, kai poveikio vertinimas atliekamas dėl iniciatyvų, atitinkančių bent vieną iš šių kriterijų:

–  pasiūlymai dėl teisės aktų įtraukti į Komisijos teisėkūros ir darbo programą (KTDP);

–  į KTDP neįtraukti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, turintys aiškiai nustatomą ekonominį, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai;

–  su teisėkūra nesusijusios iniciatyvos, kuriomis nustatomos būsimos politikos kryptys (pavyzdžiui, baltosios knygos, veiksmų planai, išlaidų programos, derybų dėl svarbiausių tarptautinių susitarimų gairės);

–  deleguotieji ar įgyvendinimo aktai, turintys didelį poveikį gerovei;

3.      yra įsitikinęs, kad poveikio vertinimas yra svarbi priemonė, padedanti priimti sprendimus visose ES institucijose, ir svarbi geresnio reglamentavimo proceso dalis; tačiau mano, kad poveikio vertinimas negali pakeisti politinio vertinimo ir sprendimų ir kad jo negalima naudoti prieštaraujant viešaisiais interesais pagrįsto politikos formavimui;

4.      tikisi, kad naujos kadencijos Komisija išaiškins, kaip ji rengiasi toliau tęsti savo poveikio vertinimo gairių persvarstymą, kad į šį požiūrį būtų geriau atsižvelgiama rengiant savo poziciją dėl pastarojo meto Komisijos komunikato dėl programos REFIT, nedarant poveikio Parlamento pozicijai šiuo klausimu;

5.      pabrėžia, kad reglamentavimo supaprastinimo (REFIT) darbai negali būti laikomi dingstimi sumažinti užmojus sprendžiant gyvybiškai svarbius klausimus, susijusius su darbuotojų sauga ir gerove ar aplinkos apsauga; įspėja neskatinti reglamentavimo panaikinimo darbotvarkės prisidengiant geresnio reglamentavimo ar naštos MVĮ mažinimo dingstimi; ragina Komisiją nemažinti savo užmojų ir nekelti grėsmės viešosios politikos tikslams, įskaitant aplinkosaugos, socialinius ir sveikatos bei saugos standartus;

6.      primena, kad keturi Aukšto lygio nepriklausomų suinteresuotųjų šalių grupės administracinei naštai mažinti nariai, atstovaujantys profesinėms sąjungoms ir vartotojų teisių, sveikatos ir aplinkos apsaugos organizacijoms, pareiškė nesutinkantys su 2014 m. spalio 14 d. pristatytomis šios grupės išvadomis ir paskelbė atskirą nuomonę; pažymi, kad MVĮ atstovų organizacijos taip pat pateikė kritikos dėl keleto Aukšto lygio grupės išvadų; ragina Komisiją tinkamai į tai atsižvelgti ir į procesą įtraukti visų suinteresuotųjų subjektų keliamus klausimus;

7.      griežtai prieštarauja Aukšto lygio grupės administracinei naštai mažinti siūlymui už ES institucijų ribų sukurti aukšto lygio patariamąjį organą geresnio reglamentavimo klausimams spręsti, kuris būtų atsakingas už pasiūlymų administracinės naštos, atitikties sąnaudų, subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi ir teisinio pagrindo pasirinkimo vertinimą, taip pat geresnio reglamentavimo iniciatyvų siūlymą ir ES teisės aktų įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu stebėseną; mano, kad dėl šio pasiūlymo kyla rimtų teisėtumo ir valdymo klausimų ir juo būtų labai pakenkta Komisijos vaidmeniui ir teisėtumui; primygtinai ragina Komisiją išlaikyti šią atsakomybę vykdyti išsamų ir proporcingą poveikio vertinimą, Europos Parlamentui vykdant sisteminę kontrolę;

Poveikio vertinimo valdyba (PVV)

8.      yra rimtai susirūpinęs dėl to, kad PVV vaidmuo poveikio vertinimo procese aiškiai nebeapibrėžiamas persvarstytų gairių projekte; primygtinai reikalauja, kad Komisija iš naujo apsvarstytų šį klausimą ir naujame persvarstytų gairių projekte nustatytų aiškesnes su PVV susijusias procedūras pateikdama atsakymą Parlamentui ir kad bet kokia iniciatyva, dėl kurios reikia atlikti PV, būtų vykdoma tik gavus palankią PVV nuomonę;

9.      pabrėžia, kad Komisija turėtų aiškiai nustatyti su Poveikio vertinimo valdyba susijusias procedūras; yra įsitikinęs, kad Poveikio vertinimo valdyba turėtų ir toliau veikti Komisijoje kaip nepriklausomas kokybės kontrolės organas, ir reikalauja sustiprinti jos nepriklausomumą; prašo, kad jos sudėtyje vienodai atsispindėtų ekonomikos, socialiniai ir aplinkos klausimai; mano, kad už poveikio vertinimo galutinį rezultatą ir kokybės kontrolę visada turėtų būti atsakingos ES institucijos; siūlo, kad PVV būtų tiesiogiai pavaldi už geresnį reglamentavimą atsakingam Komisijos pirmininko pavaduotojui;

10.    pabrėžia, kad Poveikio vertinimo valdybos nariai turėtų būti nepriklausomi ir juos tikrinti turėtų Europos Parlamentas, siekiant išvengti, kad tie patys veikėjai tuo pačiu metu nebūtų ir teisėjai, ir vertintojai;

Poveikio MVĮ tyrimas

11.    primena, kad savo 2011 m. Smulkiojo verslo akto Europai apžvalgoje Komisija apgailestavo, jog tik aštuonios valstybės narės poveikio MVĮ tyrimą įtraukė į savo nacionalinį sprendimų priėmimo procesą; palankiai vertina tai, kad toje apžvalgoje Komisija aiškiai įsipareigojo toliau stiprinti poveikio MVĮ tyrimą; tačiau apgailestauja dėl to, kad priešingai nei tuose pareiškimuose, persvarstytose poveikio vertinimo gairėse poveikio MVĮ tyrimas net neminimas; ragina Komisiją toliau primygtinai raginti valstybes nares į savo darbotvarkes įtraukti MVĮ politiką;

12.    mano, kad poveikio MVĮ tyrimas, tinkamumo patikros ir konkurencingumo tikrinimai neturėtų būti savarankiški procesai, bet turėtų būti išsamaus poveikio vertinimo, kurį atliekant darniai įvertinami visi aspektai (įskaitant ekonominius, socialinius ir aplinkos veiksnius) ir kuriuo siekiama įvertinti ne tik sąnaudas, bet ir naudą visuomenei ir galimybes sukurti naują rinką, dalis; mano, kad šie procesai neturėtų pakenkti teisės aktų veiksmingumui ar padidinti biurokratinės naštos;

13.    ragina išlaikyti poveikio MVĮ tyrimą siekiant įvertinti, kokį poveikį MVĮ patiria dėl reglamentavimo ciklo, visų pirma lyginant su didelėmis bendrovėmis; vis dėlto mano, kad automatinis išimties taikymas labai mažoms įmonėms nėra tinkamas požiūris; pritaria siūlymui apsvarstyti galimybę MVĮ taikyti priderintus susitarimus ir švelnesnę tvarką atliekant poveikio vertinimą tais atvejais, kai galima įrodyti, kad dėl to nesumažėja teisės aktų veiksmingumas ir kad išimtys ar švelnesnė tvarka neskatina susiskaidymo ar nemažina MVĮ galimybių patekti į vidaus rinką; taip pat mano, kad reikėtų skirti daugiau dėmesio tam, jog būtų užtikrinta, kad pasiūlyta politika ir reguliavimu MVĮ būtų saugomos nuo stambesnių rinkos dalyvių antikonkurencinės praktikos;

14.    ragina valstybes nares siekti nacionaliniu lygmeniu užtikrinti MVĮ supaprastintas administracines procedūras tinkamai perkeliant ES direktyvas į nacionalinę teisę; pabrėžia valstybių narių teisę priimti nacionalinio lygmens taisykles, jei ES priima tik minimalias nuostatas; primena, kad ex post poveikio vertinimas niekada neturėtų pakeisti Komisijos, kaip Sutarčių sergėtojos, pareigos stebėti, ar valstybės narės veiksmingai ir laiku taiko Sąjungos teisę;

15.    mano, kad vykdant teisėkūros procesus, pvz., susijusius su standartizacija, intelektine nuosavybe, moksliniais tyrimais ir inovacijų finansavimu, taip pat viešaisiais pirkimais, reikėtų atidžiau atsižvelgti į MVĮ nuomonę; apgailestauja, kad Taryba, priimdama teisės aktus, vangiai atidžiau atsižvelgia į MVĮ poreikius;

16.    ragina Komisiją ypatingą dėmesį skirti poveikiui investicijoms, inovacijoms ir darbo vietų kūrimui;

Poveikio vertinimai Parlamente

17.    ragina Komisijos PV Parlamento ir ypač komitetų lygmeniu svarstyti sistemingai ir kuo anksčiau;

18.    primena savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl nepriklausomo poveikio vertinimo užtikrinimo, kurioje paragino nuosekliau naudoti Parlamento poveikio vertinimo priemones; primena, kad Poveikio vertinimo skyrius yra priemonė, kuria jau galima naudotis atliekant poveikio vertinimą; mano, kad prieš priimant bet kokius esminius pradinių Komisijos pasiūlymų pakeitimus (dalinius pakeitimus) gali būti pravartu pasinaudoti Parlamento poveikio vertinimu;

°

°       °

19.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir Tarybai.

 

(1)

OL C 380 E, 2012 12 11, p. 31.

Teisinė informacija - Privatumo politika