PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS „ES plieno sektorius: darbuotojų ir pramonės apsauga“
10.12.2014 - (2014/2976(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Dan Nica, Bernd Lange, Patrizia Toia, Edouard Martin, Theresa Griffin, Miroslav Poche, Martina Werner, Simona Bonafè, Jens Geier, Flavio Zanonato, Adam Gierek, José Blanco López, Caterina Chinnici, Jutta Steinruck, Evelyn Regner, Brando Benifei, Maria Arena, Alessandra Moretti, Elly Schlein, Jonás Fernández, Sorin Moisă S&D frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0352/2014
B8‑0352/2014
Europos Parlamento rezoliucija „ES plieno sektorius: darbuotojų ir pramonės apsauga“
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartį, kuri padėjo pagrindus Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),
– atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Pramonės politika. Konkurencingumo gerinimas“ (COM(2011) 0642),
– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti. Komunikato dėl pramonės politikos atnaujinimas“ (COM(2012) 0582),
– atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos plieno pramonės konkurencingumo ir tvarumo veiksmų planas“ (COM(2013) 0407),
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją dėl Europos plieno pramonės konkurencingumo ir tvarumo veiksmų plano[1],
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl plieno pramonės ir bendrovių restruktūrizavimo, perkėlimo ir uždarymo Europos Sąjungoje,
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl užimtumo ir socialinių aspektų strategijoje „Europa 2020“[2],
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo[3],
– atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą dėl plieno gamyklos „Acciai Speciali Terni“ (AST) Italijoje (O-000087/2014),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
Bendri uždaviniai
A. kadangi Europos anglių sektorius turėjo esminės istorinės reikšmės Europos integracijos procesui ir yra Europos pramonės pridėtinės vertės kūrimo pagrindas;
B. kadangi plieno pramonė yra itin svarbi siekiant užtikrinti Europoje ekonomikos augimą ir gerovę ir kadangi šiuo metu ji patiria žymų paklausos sumažėjimą, todėl prarandama vis daugiau darbo vietų ir mažėja konkurencingumas, o tai nepranašauja reikalingo Europos ekonomikos atsigavimo;
C. kadangi Europos Sąjunga turėtų skatinti politiką, pagal kurią visose valstybėse narėse būtų plėtojama pramoninė gamyba siekiant išsaugoti darbo vietas ES ir pasiekti tikslą, kad dabartinė pramonės dalis BVP iki 2020 m. padidėtų bent iki 20 proc.;
D. kadangi vienas iš Europos Sąjungos tikslų yra remti plieno pramonę ir pašalinti kliūtis jos konkurencingumui, kad ji sugebėtų reaguoti į besikeičiančias Europos ir ne Europos rinkų sąlygas;
E. kadangi pastaraisiais metais plieno pramonė susidūrė su rimtomis problemomis dėl restruktūrizavimo ir bendrovių susijungimo ir atitinkama socialine kaina, o taip pat ir dėl naujų reikalavimų atitikti ES klimato tikslus, pvz., panaudojant svorį taupančias konstrukcijas ir dėl metalo laužo antrinio perdirbimo ir pakartotinio naudojimo galimybių;
F. kadangi plieno pramonę šiuo metu ištiko investicijų krizė, dėl kurios kyla grėsmė jos pačios ateičiai, tuo pat metu tikimasi, kad plieno medžiagoms teks svarbus vaidmuo teikiant tvarius pramonės sprendimus sprendžiant miestų plėtros, mobilumo ir demografinių pokyčių problemas;
G. kadangi šiek tiek padidėjus paklausai pasikeis Europos kaip plieno eksportuotojos padėtis, jai teks daugiau importuoti, visų pirma plokščius gaminius ir didelę pridėtinę vertę turinčius gaminius;
Konkurencingumas ir prekyba
H. kadangi šis sektorius susiduria su stipria konkurencija pasaulinėje rinkoje, daugiausiai kylančia iš ne ES šalių, dauguma iš kurių laikosi žemesnių standartų ir reglamentavimo lygių, taip pat tampa vis sunkiau gauti galimybių naudotis žaliavomis ir kartu reikia padengti didesnes sąnaudas;
I. kadangi bus toliau mažinami plieno pramonės pajėgumai, jau net dabar plokščių plieno produktų kainos Europoje yra mažiausios pasaulyje dėl importo daromo spaudimo (tai netvari padėtis);
J. kadangi anglies dioksido nutekėjimas pastebimas nuo ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) taikymo šiame sektoriuje trečios stadijos pradžios;
K. kadangi energijos kaina sudaro iki 40 proc. visų veiklos sąnaudų ir kadangi ES galutiniams pramoniniams naudotojams taikomos elektros energijos kainos riboja Europos įmonių konkurencingumą globalizuotoje rinkoje;
Socialiniai aspektai
L. kadangi didelis nedarbo lygis ES susijęs su jos mažėjančia pramonės ir gamybos sektoriaus gamybine baze;
M. kadangi ES plieno pramonė yra svarbus užimtumo šaltinis, sukuriantis 350 000 tiesioginių darbo vietų ir dar kelis milijonus darbo vietų susijusiuose pramonės sektoriuose, įskaitant perdirbti skirtų produktų tiekimo grandinę;
N. kadangi dabartinė krizė sukėlė itin didelių socialinių sunkumų jos paveiktiems darbuotojams ir regionams;
O. kadangi kai kurių plieno gamyklų padėtis Europoje kelia rimtą susirūpinimą darbuotojams, nacionalinės ir vietos valdžios institucijoms, visų pirma dėl gamybos pajėgumų mažinimo rizikos, kuri turės neigiamą poveikį ES įmonių padėčiai rinkoje, ir dėl konkurencinio spaudimo, patiriamo dėl investicijų į technologijas ir verslo organizaciją stokos;
P. kadangi restruktūrizavimą vykdančios bendrovės turėtų elgtis socialiniu požiūriu atsakingai, nes, kaip matyti iš patirties, sėkmingas restruktūrizavimas nepasiekiamas, jei nėra tinkamo socialinio dialogo, ypatingą dėmesį skiriant darbuotojų informavimui ir konsultacijoms, kaip nurodyta pirmiau minėtoje 2013 m. sausio 15 d. Parlamento rezoliucijoje;
Q. kadangi visapusiškas socialinių partnerių įtraukimas visais lygmenimis ir socialinio dialogo stiprinimas ES lygmeniu būtini siekiant apsaugoti tiek plieno pramonės įmonių, tiek ir jų darbuotojų interesus;
R. kadangi daugybė gamyklų, kurių gamybos pajėgumai siekia 20 mln. tonų, laikinai daugiau kaip trejus metus prastovėjo be darbo; kadangi tuo pat metu daugelio Europos gamyklų darbo jėga – tai pagyvenę kvalifikuoti darbuotojai, kurie beveik pasiekė pensinį amžių;
Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra
S. kadangi pažangiųjų technologijų pramonės šakos, kaip rodo plieno sektoriaus pavyzdys, laikomos technologinių žinių taikymo modeliu, kurį būtina apsaugoti, ir kadangi reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų išvengta jų perkėlimo už ES teritorijos ribų;
T. kadangi moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra turi strateginę svarbą pramonei, kuri turi rasti būda sumažinti teršalų, visų pirma CO2, (ir kitų) išmetimą;
Uždaviniai
1. pabrėžia, kad Europos ekonomikos atsigavimas labai priklauso ir nuo stiprios apdirbamosios pramonės, kurioje plieno pramonė vaidina pagrindinį vaidmenį, ir kad apdirbamoji pramonė priklauso nuo vidaus paklausos ir augimo;
2. ragina Komisiją paspartinti darbą rengiant pramonės politikai skirtą veiksmų planą, kuris turėtų būti paskelbtas pirmoje 2015 m. pusėje, siekiant atgaivinti Europos pramonės konkurencingumą pasaulinėje rinkoje ir užtikrinti veiksmingas vienodas veiklos sąlygas kartu užtikrinant aukštus socialinius ir aplinkos standartus ES ir siekti abipusiškumo trečiosiose šalyse;
3. mano, kad plataus užmojo reindustrializacijos tikslų nustatymas atliekant strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą labai svarbus siekiant parengti tikrą ES pramonės politiką ir atkurti ES pramonės konkurencingumą pasauliniu lygmeniu;
4. ragina Komisiją kuo skubiau pateikti Parlamentui ir Tarybai suderintą bendrų priemonių sistemą, kuri pakeistų galiojančią paskatų sistemą, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje;
5. ragina Komisiją ištirti Europos plieno pramonės strateginę padėtį pasaulyje, kadangi plieno gamyba daugelyje šalių laikoma strategine šaka, ir konkrečiai parengti aiškų veiksmų planą vidutinio ir ilgalaikio laikotarpio iniciatyvoms, kurias ji ketina pasiūlyti siekiant paremti plieno pramonę Europoje; pabrėžia, kad į tokį veiksmų planą turi būti įtraukiami socialiniai partneriai – ankstyvame etape, visapusiškai ir visais lygmenimis;
6. prašo Komisijos artimoje ateityje pateikti ataskaitą apie pagrindinius uždavinius, su kuriais susiduria Europos plieno pramonė, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir aplinkos aspektus; šiomis aplinkybėmis primena, kad po to, kai baigė galioti Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis, Komisija turi teisę spręsti ekonominio ir socialinio poveikio dėl pokyčių Europos plieno pramonėje klausimą; ragina Komisiją pasisemti teigiamos patirties, visų pirma susijusios su trišalėmis strateginėmis derybomis ir tyrimais;
7. atsižvelgiant į tai, kad buvo išrinkta nauja Komisijos narių kolegija, prašo skubiai atnaujinti aukšto lygio darbo grupės plieno klausimais veiklą ir jos formate surengti susitikima siekiant informuoti susijusias suinteresuotąsias šalis apie pažangą, pasiektą įgyvendinant 40 veiksmų, nustatytų Komisijos plieno pramonei skirtame veiksmų plane;
8. tačiau apgailestauja, kad aukšto lygio darbo grupės plieno klausimais dalyvavimas ribotas tiek konsultacijų procese, tiek ir kalbant apie konkrečius rezultatus; mano, kad regioninės ir vietos valdžios institucijos bei profesinės sąjungos, atstovaujančios vietovėms, kuriose yra plieno gamyklos, privalo glaudžiai dalyvauti šios grupės darbe, taip palengvindamos ir skatindamos tų Europos regionų, kuriuose įsikūrusios plieno bendrovės, dalyvavimą aukšto lygio darbo grupės plieno klausimais veikloje, kad būtų skatinamas valstybių narių pagrindinių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas, keitimasis informacija ir gerąja praktika; reikalauja iš šios aukšto lygio grupės didesnio veiksmingumo ir apčiuopiamų rezultatų;
9. pabrėžia, kad reikia tirti investicijų krizės sprendimo galimybes siekiant transformuoti Europos pramonę į tvarią ir pelningą pramonę, turint mintyje, kad investicijos plieno sektoriuje pasižymi tuo, kad grąža iš jų gaunama tik ilguoju laikotarpiu, todėl joms turi būti skiriamas ypatingas dėmesys J.-C. Junckerio plane;
10. pabrėžia, kad labai svarbi netiesioginė plieno sektoriaus parama, įskaitant strateginių sektorių, kuriuose panaudojamas plienas, plėtojimą, tokiu būdu kuriamos paskatos efektyviems ir sąžiningiems gamybos procesams, stiprinama vidaus rinka ir skatinamas gebėjimų ugdymas;
11. ragina Komisija, ar taikant konkurencijos taisykles buvo priimami nesąžiningi sprendimai Europos plieno rinkoje, kurie galėjo turėti neigiamų padarinių jos veiksmingumui, ir, jei tai įvyko, ragina Komisiją pristatyti taisomąsias priemones ir užtikrinti, kad ateityje tokios situacijos nesikartotų; pabrėžia, kad Komisijos sprendimai ar taisomosios priemonės konkurencijos teisės srityje neturėtų kelti grėsmės atskirų plieno liejyklų ekonominiam gyvybingumui, ypač padidėjusios pasaulinės konkurencijos sąlygomis; be to, Komisija savo veiksmais taip pat turėtų ginti pagrindinę pramoninę infrastruktūrą ir gamybos pajėgumus nuo sumanymų, susijusių su turto išpardavimu dalimis;
12. ragina Komisiją užtikrinti, kad galiojanti valstybės paramos schema daug energijos suvartojantiems pramonės sektoriams neiškreiptų vidaus rinkos, tokiu būdu užtikrinant vienodas sąlygas įmonėms; laikosi nuomonės, kad daug energijos suvartojantiems pramonės sektoriams reikalinga stabili investicijų sistema, siekiant garantuoti aukštą užimtumo lygį;
13. mano, kad joje siūlomos teigiamos priemonės leistų plieno pramonei tapti labiau konkurencingai tarptautiniu mastu, parodant, kad ES plieno gaminiai atitinka aukštesnius socialinius, aplinkos ir ekonomikos standartus, nei gaminiai iš bet kur kitur, ir pabrėžiant ES plieno gamintojų kokybę, tuo pat metu tai pagerintų vartotojų suvokimą;
Prekyba ir konkurencingumas
14. ragina Komisiją teikti daugiau dėmesio pramonės politikai ir patvirtinti priemones, padėsiančias atgaivinti Europos pramonės konkurencingumą pasaulinėje rinkoje ir užtikrinti veiksmingas vienodas veiklos sąlygas visiems ekonominės veiklos vykdytojams;
15. ragina Komisiją rengiant būsimuosius prekybos susitarimus užtikrinti, kad būtų labai pagerintos ES plieno ir jo gaminių eksporto ir patekimo į rinką galimybės; pabrėžia poreikį pradėti derybas su prekybos partneriais, kurių importo į ES dalis ypatingai reikšminga, siekiant pradėti taikyti kiekybinius apribojimus; pabrėžia, kad sąžininga prekyba plieno gaminiais gali vykti tik remiantis pagrindinėmis darbo teisėmis ir aplinkos standartais, ir pažymi, kad importas dempingo lygio kainomis lemia nesąžiningą konkurenciją, visų pirma nerūdijančio plieno gamintojų Europoje atžvilgiu; pabrėžia, kad skubiai reikia modernizuoti ES prekybos apsaugos priemones, ir ragina Komisiją skatinti valstybes nares imtis konkrečių veiksmų siekiant paspartinti šį modernizacijos procesą, tokiu būdu užtikrinant sąžiningą konkurenciją ir sudarant ES sąlygas imtis neatidėliotinų ir proporcingų priemonių kovojant su nesąžiningomis prekybos praktikomis;
16. ragina Komisiją išnagrinėti anglies dioksido kainų sureguliavimo pasienyje sistemos (ATLPS kvotų skyrimas už plieną iš ne ES šalių) įgyvendinamumą siekiant sudaryti vienodas sąlygas CO2 išmetamo kiekio aspektu, tokiu būdu panaikinant anglies dioksido nutekėjimo reiškinį;
17. pabrėžia, kad aukšti Europos klimato ir aplinkos apsaugos standartai galėtų tapti pasauliniais standartais, tokiu būdu būtų užtikrinamos sąžiningos konkurencijos sąlygos;
18. ragina Komisiją imtis konkrečių priemonių, kad vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu būtų sumažintos energijos ir žaliavų kainos, ypač daug energijos ir žaliavų suvartojančioms pramonės šakoms, ir raginti valstybes nares keistis geriausia praktika energijos kainų mažinimo srityje;
19. ragina Komisiją kartą per metus surengti teminį susitikimą su kitais daug energijos suvartojančiomis pramonės šakomis, skirtą, pvz., konkurencijos, energetikos ar klimato politikos klausimams aptarti, kadangi tam tikri plieno sektoriui nerimą keliantys klausimai taip pat aktualūs ir kitoms daug energijos suvartojančioms pramonės šakoms;
20. ragina Komisiją atidžiai stebėti tolesnę įvykių eigą visose plieno gamyklose siekiant užtikrinti, kad nekiltų pavojus ES plieno pramonės konkurencingumui ir jo poveikiui užimtumui, taip pat primygtinai ragina Komisiją nustatyti priemones, skirtas tvarioms gamykloms ir darbo vietoms skatinti;
Socialiniai aspektai
21. pabrėžia, jog svarbu, kad Komisija atidžiai stebėtų padėtį siekiant išsaugoti pramonės paveldą ir susijusią darbo jėgą; primena poreikį investuoti į darbuotojų švietimą ir mokymą, tai turėtų būti skatinama socialinių partnerių ir remiama valdžios institucijų;
22. pabrėžia, kad dėl paklausos apribojimo neturi atsirasti nesąžininga konkurencija dėl darbo vietų tarp ES valstybių narių; taigi ragina visos Europos lygiu ieškoti sprendimo, kuriuos būtų užtikrintas gerų darbo vietų ir pramoninės veiklos kūrimas ir išsaugojimas Europos regionuose;
23. pabrėžia poreikį iš anksto numatyti galimybę atkurti laikinai uždarytų gamyklų veiklą rengiant mokymo programą būsimiems darbuotojams, kurie dirbs šiose gamyklose;
24. pritaria tam, kad reikia platinti žinių ir patirties perdavimo programą, kuri leistų vyresniems patyrusiems darbuotojams savo žinias ir patirtį perduoti naujokams Europos plieno gamyklose;
25. pabrėžia, kad ES įmonių socialinės atsakomybės ir darbuotojų dalyvavimo standartai taip pat turėtų būti taikomi trečiosiose šalyse veikiančiose ES įmonėse;
26. pabrėžia, kad darbuotojų įtraukimas į inovacijas ir restruktūrizavimo veiksmus – tai geriausias būdas užtikrinti ekonominę sėkmę, ir todėl ragina Komisiją sukurti plieno pramonės veiksmų plano konsultacijų, įgyvendinimo ir stebėsenos platformą, kurioje dalyvautų socialiniai partneriai;
27. ragina Komisiją racionalizuoti atitinkamus ES fondus, pvz., Europos globalizacijos fondą (EGF) ir Europos socialinį fondą (ESF), ir politikos priemones siekiant sumažinti socialinę prisitaikymo kainą ir užtikrinti, kad būtų išlaikyti ir tobulinami atitinkami įgūdžiai būsimam pramonės konkurencingumui didinti;
28. siūlo, kad visos pajamos, gaunamos iš įmonėms skiriamų nemokamų kvotų pardavimo, būtų reinvestuojamos į mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką (įrangą, technologijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą, darbo jėgos formavimą);
Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra
29. pabrėžia poreikį investuoti į inovacijas ir mokslinius tyrimus kaip pagrindinius veiksnius siekiant atgaivinti ir atnaujinti Europos ekonomiką apskritai ir ypatingai plieno pramonę, grindžiamą ilgais gyvavimo ciklais ir milžinišku antrinio perdirbimo potencialu; šiuo klausimu primena apie turimas geležies rūdos redukcijos vandeniliu technologijas, kurios turi potencialą sumažinti arba panaikinti didelius išmetamo anglies dioksido kiekius; ragina įsteigti sąžiningai pagamintiems plieno produktams prekybos ženklą „pagaminta Europoje“ ir jį reklamuoti;
30. šiomis aplinkybėmis primena itin didelę programos „Horizontas 2020“ ir programos „Tvari procesų pramonė efektyviai naudojant išteklius ir energiją“ (SPIRE) svarbą, taip pat poreikį, kad Europos investicijų bankas suteiktų labiausiai rizikingų inovacijų ir mokslinių tyrimų programų finansavimą;
31. ragina Komisiją vykdyti plataus užmojo inovacijų politiką, kuri atvertų kelią aukštos kokybės, efektyviai energiją vartojančių ir naujoviškų gaminių kūrimui, o ES, susidurdama su vis didėjančia pasauline konkurencija, išsilaikytų savo pozicijose; pabrėžia, kad inovacijos naujose produktuose, pvz., serijinės gamybos plieno produktuose, įskaitant didelio stiprumo ir didelio atsparumo plieno lakštus, skirtus automobiliams gaminti, taip pat labai legiruotas plienas su skirtingomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis, ir nauji gamybos procesai, ypač vandenilio technologijų metalurgija ir perlydymo metalurgija, yra esminiai veiksniai siekiant padidinti Europos plieno pramonės konkurencingumą trečiųjų šalių teikėjų atžvilgiu, ir kad šiai sričiai reikėtų teikti ypatingą paramą;
32. toliau ragina Komisiją užtikrinti, kad ATLPS panaudotų pažangias technologijas, pvz., išmetamo CO2 kiekio mažinimą panaudojant energijos nešiklių sudedamosiomis dalimis praturtintas dujas, pučiamas per purkštuką į aukštakrosnę, ir efektyviau panaudotų karštų aukštakrosnės išmetamųjų dujų srovę energetinėse technologijose ir metalurgijos procesuose;
33. pritaria bandomųjų pramoninių projektų, kuriais siekiama mažinti išmetamą CO2 kiekį, finansavimui siekiant įvykdyti neatidėliotiną reikalavimą – pereiti prie tvarios mažo anglies dioksido kiekio technologijomis grindžiamos ekonomikos, kurios pagrindą sudarytų efektyvus energijos vartojimas ir pažangioji infrastruktūra, ir transformuoti ypač mažo išmetamo CO2 kiekio plieno pramonės technologiją (angl. ULCOS) į efektyviai energiją vartojantį ir aplinkos požiūriu veiksmingą pramonės politikos įrankį; pažymi, kad tai apimtų anglies dioksido surinkimo ir saugojimo (CCS) tinklų skatinimą, remiant infrastruktūros statybą aplink pramonės įrenginius, įskaitant plieno gamyklas;
34. ragina Komisiją įgyvendinti iniciatyvą „SustSteel“, kuri buvo pasiūlyta plieno pramonės veiksmų plane ir kurią visapusiškai remia Parlamentas, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas, ir tai padaryti kaip galima greičiau;
35. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.
- [1] Priimti tekstai, P7_TA(2014)0069.
- [2] Priimti tekstai, P8_TA(2014)0060.
- [3] Priimti tekstai, P7_TA(2013)0005.