PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS ES plieno sektorius: darbuotojų ir pramonės apsauga
10.12.2014 - (2014/2976(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Eleonora Forenza, Paloma López Bermejo, Kostadinka Kuneva, Dimitrios Papadimoulis, Sofia Sakorafa, Kostas Chrysogonos GUE/NGL frakcijos vardu
B8‑0353/2014
Europos Parlamento rezoliucija „ES plieno sektorius: darbuotojų ir pramonės apsauga“
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl geležies ir plieno pramonės ES gamybos ir užimtumo perspektyvų ir skubaus poreikio reaguoti į darbo vietų praradimą ir gamybos nutraukimą valstybėse narėse (O–000086/2014),
– atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, ypač į jos 22 ir 23 straipsnius dėl ekonominių ir socialinių teisių ir dėl teisės į darbą,
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 173 straipsnį, kuriame įtvirtinta valstybių narių ir Europos Sąjungos pareiga užtikrinti, kad būtų sudarytos Sąjungos pramonės konkurencingumui reikalingos sąlygos,
– atsižvelgdamas į SESV 174 straipsnį dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos, ypač pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėse,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos IV antraštinę dalį dėl solidarumo,
– atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos plieno pramonės konkurencingumo ir tvarumo veiksmų planas“ (COM(2013) 0407),
– atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 12 d. Aukšto lygio apskritojo stalo rekomendacijas dėl Europos plieno pramonės ateities,
– atsižvelgdamas į tai, kad per 2013 m. vasario 18–19 d. posėdį Konkurencingumo taryba paragino Komisijai pateikti veiksmų planą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi per pastaruosius dešimt metų padėtis plieno gamybos sektoriuje keitėsi dėl padidėjusių poreikių ir pasaulinių gamybos pajėgumų;
B. kadangi Kinija šiuo metų yra didžiausia plieno gamintoja: jos dalis pasaulinėje rinkoje padidėjo nuo 18 proc. 2001 m. iki 45 proc. 2011 m., o 27 ES valstybių narių rinkos dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 22 iki 12 proc.;
C. kadangi dėl šios padėties sektoriuje nuo 2007 iki 2013 m. prarasta apie 60 000 darbo vietų, o gamyba sumažėjo nuo 210 milijonų tonų iki 166 milijonų nepaisant to, kad tikimasi, jog pasaulinė gamyba per ateinančius dvejus metus padidės 118 milijonų tonų;
D. kadangi plieno pramonė yra kiekvienos pramone grindžiamos ekonomikos pagrindas dėl to, kad ji glaudžiai susijusi su kitais gamybos ir technologijų sektoriais ir daro jiems didžiulę įtaką kiekvienoje valstybėje narėje;
E. kadangi, remiantis EBPO prognozėmis, pasaulinė plieno paklausa ilguoju laikotarpiu turėtų didėti, iki 2025 m. ji turėtų padidėti 2,3 mlrd. tonų, visų pirma statybų, transporto ir mechaninės inžinerijos sektoriuose, ypač besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse;
F. kadangi dėl Europos valstybių konkurencijos didėja prarandamų darbo vietų problema, nes gamyba koncentruojama tik tam tikruose regionuose ir keliose valstybėse narėse, o tai prieštarauja Sutartyse įtvirtintam sanglaudos principui;
G. kadangi didžiausios tarptautinės plieno gamybos įmonės daug kartų ėmėsi restruktūrizavimo procesų, turėdamos tikslą padidinti pasaulinę integraciją ir konkurencingumą, tačiau Europos lygmeniu nebuvo nustatyta apsaugos priemonių, kurias taikant būtų galima palaikyti užimtumo lygį ir gamybos pajėgumus tiek kokybės, tiek kiekio požiūriu;
H. kadangi, nepaisant krizės, ES ir toliau yra antroji pagal dydį plieno gamintoja pasaulyje, tiekianti produkciją pramonės vertės grandinėms, glaudžiai susijusioms su pagrindiniais ES pramonės sektoriais, įskaitant automobilių pramonės, statybų, elektronikos ir mechanikos bei elektros inžinerijos sektorius;
I. kadangi energijos sąnaudos sudaro iki 40 proc. visų ES plieno pramonės veiklos sąnaudų;
J. kadangi efektyviai naudojant energiją ir išteklius galima sutaupyti daug lėšų;
K. kadangi, priklausomai nuo pozicijos vertės grandinėje, Europos plieno pramonės įmonės turi mokėti aukštesnes energijos kainas nei dauguma jų tarptautinių konkurentų ir kadangi, remiantis Komisijos Energetikos veiksmų planu iki 2050 m., tikėtina, kad elektros energijos kainos didės laikotarpiu iki 2030 m., tačiau vėliau truputį sumažės dėl atitinkamų investicijų į infrastruktūrą;
L. kadangi dėl to, kad taikoma CO2 apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, tam tikros pramonės įmonės buvo perkeltos į ES nepriklausančias šalis, kuriose gavo išmetamųjų teršalų kreditus, tačiau nebuvo padaryta jokių veiksmingų investicijų į inovacijas, energijos vartojimo efektyvumo didinimą ar antrinių žaliavų perdirbimą;
M. kadangi rengiant būsimą tvarią su įvairiais energetikos sektoriais susijusią politiką ir ieškant būdų sumažinti neigiamą įtaką klimato kaitai ir daug energijos suvartojantiems pramonės sektoriams labai svarbu atsižvelgti į galimą poveikį kainoms ir sąnaudoms;
N. kadangi ne visi gamintojai taiko vienodas CO2 išmetamo kiekio mažinimo taisykles ir kadangi vidutinis CO2 kiekis, išmetamas vienai tonai plieno pagaminti Kinijoje, yra 2,1 tonos, o vidutinis CO2 kiekis, išmetamas vienai tonai plieno pagaminti ES, yra 1,5 tonos;
O. kadangi sudarius pasaulinį susitarimą dėl išmetamo CO2 kiekio mažinimo bus labiau suvienodintos galimybės patekti į plieno gamybos rinką, vadinasi, sykiu bus prisidedama prie aplinkos tvarumo ir veiksmingos ekonomikos atkūrimo politikos;
P. kadangi dėl pasaulinės plieno rinkos ir didžiausių plieno gamintojų struktūros pokyčių reikia iš esmės persvarstyti konkurencijos ir prekybos taisykles atsižvelgiant į ES ir Pasaulio prekybos organizacijos sistemą, visų pirma atkreipiant dėmesį į piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi;
Q. kadangi tai, jog „Outokumpu VDM“ nepavyko įsigyti „Acciai Speciali Terni“ (AST) ir AST sugrąžinta „ThyssenKrupp AG“, nes Komisija nepritarė pirkimui, rodo, kad ES konkurencijos ir antimonopolinės taisyklės netinkamos ES plieno sektoriaus veiksmų plane nustatytų tikslų įgyvendinimui remti;
R. kadangi profsąjungų atstovų ir „TyssenKrupp AG“ vadovybės pasiektas susitarimas patvirtina strateginio pasirinkimo toliau naudoti elektines krosnis ir užtikrinti 400 mln. EUR investicijas vertę vienoje gamybos srityje, pasižyminčioje didžiausia pridėtine verte;
S. kadangi tokiose vietose, kaip Taranto, dėl oro ir vandens užterštumo poveikio vaikų mirtingumas padidėjo 21 proc., o vyrų ir moterų rizika susirgti vėžiu atitinkamai padidėjo 30 ir 20 proc.; kadangi reikia skubiai imtis plieno įmonėse dirbančių asmenų ir vietos gyventojų sveikatos ir gerovės išsaugojimo priemonių;
1. ragina Komisiją laikyti, kad plieno pramonę itin svarbi pramonės ir gamybos sektoriaus Europoje atgaivinimui; atsižvelgdamas į tai, mano, kad svarbu, jog Komisija iš naujo parengtų ir persvarstytų savo ilgalaikę strategiją dėl Europos plieno pramonės ateities, kad būtų apsaugotos darbo vietos ir darbuotojų teisės, produktų kokybė ir esminė profesinė patirtis;
2. dar kartą patvirtina, kad reikia išsaugoti profesinę patirtį ir žinias, kurių buvo įgyta svarbiuose pramoniniuose rajonuose, kaip antai Ternyje, Pjombine, Floranže, Krefelde, Bochume, Tarante ir Astūrijoje, ir kurias pritaikius būtų užtikrinta diversifikacija, inovatyvūs produktai ir išlaikyti turimi gamybos pajėgumai;
3. pabrėžia, kad tik vykdant konstruktyvų plieno gamintojų ir profsąjungų bei darbuotojų atstovų dialogą ir tokiu būdu išvengiant vienašališkų savininkų sprendimų galima rasti tinkamus sprendimus ir vystymosi strategijas, kurių laikantis galima užtikrinti ištisų pramoninių rajonų ateitį; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas plieno pramonės įmonių vadovams dalyvauti konstruktyviame dialoge su profsąjungomis ir vietos bei nacionalinėmis institucijomis, kad visi kartu galėtų rengti pramonės strategijas;
4. primygtinai ragina valstybes nares, pasitelkus teisės aktus ar kolektyvines sutartis, užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą, darbo sąlygas ir deramus atlyginimus, taip pat veiksmingą apsaugą nuo neteisingo atleidimo iš darbo;
5. ragina ir ES, ir jos valstybes nares užtikrinti, kad mokymams ir atkūrimo veiksmams būtų skiriama pakankamai lėšų, kurių reikia plieno pramonei paremti per sudėtingus pereinamuosius laikotarpius;
6. pažymi, kad itin svarbu vengti importuoti plieno produktus ir žaliavas iš valstybių, kuriose gamyba vykdoma taip, kad ji kelia pavojų žmonių sveikatai, socialinėms teisėms ar aplinkai;
7. pripažįsta, kad visoje ES reikia plėtoti ir skleisti geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB), kai tik įmanoma, pakeisti naudingąsias iškasenas geležies laužu, didinti lankinių elektrinių krosnių panaudojimą ir pakeisti kokso anglis dujomis;
8. ragina valstybes nares remti plieno gamybos pajėgumų išsaugojimą regionuose, kuriuose plieno sektorius turi didžiausią pridėtinę vertę, ir neperkelti įmonių veiklos, nes tai labai neigiamai veikia darbo vietų kūrimą ir ES konkurencingumą;
9. primygtinai ragina persvarstyti prekybos apsaugos priemonių politiką siekiant stabdyti nesąžiningą konkurenciją valstybėse, kurios negerbia darbuotojų teisių ir nesilaiko būtiniausių socialinių ir aplinkos standartų, būtinų tam, kad būtų išvengta socialinio ir aplinkosauginio dempingo;
10. ragina Komisiją kovoti su socialiniu dempingu, kuris pasireiškia perkėlus įmones į trečiąsias šalis, taip pat persvarstyti konkurencijos taisykles, kad būtų galima išvengti perkėlimo atvejų ir tolesnio dėl krizės susidariusios padėties blogėjimo;
11. pabrėžia, kad reikia atnaujinti prekybos sričių politiką ir antimonopolines taisykles, atsižvelgiant į naują pasaulinės plieno pramonės rinkos sistemą; todėl reikalauja, kad Komisija persvarstytų konkurencijos taisykles, kuriose būtų atsižvelgta į valstybių narių socialinę ir ekonominę padėtį;
12. pabrėžia, kad neišvengiamai būtina finansiškai remti ir plėtoti mokslinius tyrimus, ypač susijusius su pramonės įmonių pateiktais klausimais ir jų taikomais metodais, viena vertus, siekiant didinti gamybos našumą ir užtikrinti sektoriaus gamybos tęstinumą, ir, kita vertus, siekiant sumažinti vidutinio laikotarpio ir ilgalaikes energijos sąnaudas, ypač šiame daug energijos suvartojančiame pramonės sektoriuje;
13. pabrėžia, kad įgyvendinant sanglaudos politiką reikia plėtoti Europos pramonę, kad būtų galima modernizuoti visų plieno sektoriuje dirbančių valstybių narių techninius pajėgumus;
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.