PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS Padėtis ES plieno sektoriuje: darbuotojų ir pramonės apsauga
10.12.2014 - (2014/2976(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Laura Agea, Dario Tamburrano, Rosa D’Amato, Eleonora Evi, Piernicola Pedicini EFDD frakcijos vardu
B8‑0355/2014
Europos Parlamento rezoliucija „Padėtis ES plieno sektoriuje: darbuotojų ir pramonės apsauga“
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), kurios pagrindai buvo padėti jau Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartyje,
– atsižvelgdamas į SESV 173, 174 ir 153 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartiją,
– atsižvelgdamas į strategiją „ES 2020“,
– atsižvelgdamas į SESV 191 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės[1],
– atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/EB dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės)[2],
– atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)[3] 8 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. birželio mėn. Komisijos priimtą Plieno veiksmų planą ir į tai, kad Komisija subūrė aukšto lygio darbo grupę plieno klausimais,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl plieno pramonės ir bendrovių restruktūrizavimo, perkėlimo ir uždarymo Europos Sąjungoje,
– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012) 0582),
– atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 2 d. Komisijos komunikatą „Dėl uždavinių, susijusių su biržos prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo“ (COM(2011) 0025),
– atsižvelgdamas į Komisijos pareiškimą ir vėliau per plenarinį posėdį surengtas diskusijas „ES plieno sektorius: darbuotojų ir pramonės apsauga“, vykusias 2014 m. lapkričio 26 d.,
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl ES plieno pramonės[4],
– atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 22 d. priimtą 2030 m. klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinį,
– atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko J. – C. Junckerio 2014 m. liepos mėn. paskelbtą 300 mlrd. EUR investicijų per artimiausius trejus metus planą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi Europos plieno pramonė pirmauja šiame sektoriuje pasauliniu lygmeniu, jos apyvarta yra apie 190 mlrd. EUR, joje tiesiogiai dirba apie 360 000 aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir dar nemažai žmonių įdarbinta visoje vertės grandinėje, kurią sudaro daugiau kaip 500 plieno gamybos vietų 23 valstybėse narėse ir kurioje pagaminama apie 178 mln. tonų plieno per metus;
B. kadangi plienas yra viena iš pramonėje naudojamų medžiagų, kuriomis pasaulyje labiausiai prekiaujama, ir jo metinė gamyba visame pasaulyje sudaro apie 1 500 mln. tonų;
C. kadangi plieno pramonė yra strategiškai svarbi ES ekonomikai ir kadangi visai ES svarbu išlaikyti šią veiklą, kuria paremta jos pramonės struktūra, ir užtikrinti pasiūlą vykdant vidaus gamybą;
D. kadangi konkurencinga Europos plieno pramonė sudaro daugelio pagrindinių pramonės sektorių, pvz., automobilių, statybos ir mechaninės inžinerijos sektorių, vystymosi ir vertės kūrimo pagrindą;
E. kadangi Europos plieno pramonei kyla grėsmė dėl mažesnės paklausos, didesnių energijos bei žaliavų kainų ir didesnės konkurencijos su trečiosiomis šalimis;
F. kadangi dabartinė krizė sukelia itin didelių socialinių sunkumų darbuotojams ir jos paveiktiems regionams ir kadangi restruktūrizavimą vykdančios bendrovės turėtų elgtis socialiniu požiūriu atsakingai, nes, kaip matyti iš patirties, sėkmingas restruktūrizavimas nepasiekiamas, jei nėra tinkamo socialinio dialogo;
G. kadangi dabar elektros kainos Europoje dvigubai didesnės nei Jungtinėse Valstijose ir tris kartus didesnės nei Kinijoje;
H. kadangi 2013 m. birželio mėnesį Komisijai priėmus Plieno veiksmų planą, kuriame išdėstytos pagrindinės rekomendacijos siekiant padėti valstybėms narėms išspręsti problemas šiame sektoriuje, nebuvo pasiekta rezultatų, kurių tikėtasi;
I. kadangi ES politika lėmė ES pramonės nykimą;
J. kadangi ES plieno pramonė susiduria su stipria pasauline konkurencija, kuriai palankios mažesnės darbo ir energijos kainos ir lankstesnės socialinės bei aplinkosaugos taisyklės;
K. kadangi paskutiniame pramonės restruktūrizavimo plane, kurį Italijos vyriausybei pateikė įmonė „Thyssen Krupp“, numatyta atleisti iš darbo apie 550 darbuotojų ir uždaryti lydkrosnę, taip pat kyla grėsmė vienai iš seniausių ir pažangiausių plieno gamyklų, t. y. gamyklai AST (ital. Acciai Speciali Terni);
L. kadangi plieno gamykla ILVA Tarante taip pat labai kenkia aplinkai, skatina itin greitą jos nykimą, o vietos gyventojams ir kitai ekonominei veiklai kelia rimtų socialinių, sveikatos bei ekonominių problemų;
M. kadangi kalbant apie ES pramonės politiką strateginiu požiūriu itin svarbu užkirsti kelią tolesniam plieno gamyklų ir gamybos perkėlimui į trečiąsias šalis ir reikia užtikrinti darbuotojų saugumą, taip pat ES aplinkosaugos standartų taikymą importuojamiems plieno gaminiams;
1. pabrėžia, jog Europos ir jos piliečių ateičiai itin svarbu, kad būtų užtikrinta plieno pramonės veikla ir konkurencingumas; pabrėžia, kad taip pat svarbu saugoti ir remti ES plieno pramonės darbuotojų įgūdžius, žinias ir kompetenciją ir nedelsiant numatyti veiklos priemones ir konkrečius sprendimus siekiant sudaryti galimybes ES plieno gamykloms išlikti ir išsaugoti konkurencingumą pasaulio rinkoje;
2. labai apgailestauja dėl įmonės „Thyssen Krupp“ paskutinio restruktūrizavimo plano, pagal kurį numatoma atleisti 550 darbuotojų ir uždaryti lydkrosnę; pabrėžia, kad būtina atidžiai stebėti tolesnius gamyklos AST veiksmus ir užtikrinti užimtumą, išsaugoti pakankamą teritorinę ir (arba) regioninę sanglaudą ir sustiprinti ES plieno pramonės konkurencingumą; taip pat apgailestauja, kad Komisija atidžiai nestebėjo padėties, kurioje atsidūrė daugelis kitų Europos pramonės šakų, nukentėjusių nuo krizės poveikio, ir daugeliu atvejų įmonės buvo uždarytos arba parduotos konkurentams trečiosiose šalyse;
3. mano, kad svarbu persvarstyti ilgalaikę plieno pramonės strategiją ir ragina Komisiją pateikti idėjas, kaip politiškai remti ES plieno pramonės restruktūrizavimą ir išsaugoti jos konkurencingumą globalizuotame pasaulyje užtikrinant aukščiausius aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos standartus;
4. atkreipia dėmesį į ES reindustrializacijos svarbą siekiant skatinti kokybiškas ir ilgalaikes investicijas ir tvarų darbo vietų kūrimą; pabrėžia, kad plieno pramonė gali būti Europos reindustrializacijos ramsčiu, jeigu bus laikomasi aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos standartų;
5. ragina Komisiją modernizuoti ir prireikus persvarstyti atitinkamus ES fondus, iniciatyvas ir politikos priemones, taip pat ragina atsižvelgiant į tai ypatingą dėmesį skirti poreikiui užtikrinti, kad būtų išsaugoti ir vystomi atitinkami darbuotojų įgūdžiai ir žinios;
6. pabrėžia tai, kad Komisija kaip reindustrializacijos politikos dalį turėtų priimti specialias priemones, skirtas senoms arba aplinkosaugos standartų neatitinkančioms ES plieno gamykloms remti, siekiant padėti joms modernizuotis ir imtis šiuolaikinės, ekologiškos ir nedaug teršalų išmetančios plieno gamybos; prašo valstybių narių apsvarstyti galimybę laikinai sustabdyti gamyklų ar atitinkamų jų sektorių, keliančių tiesioginį pavojų darbuotojų sveikatai arba grėsmę, jog bus padarytas tiesioginis ir labai neigiamas poveikis aplinkai, veiklą;
7. ragina Komisiją persvarstyti savo konkurencijos politiką siekiant ją suderinti su reikalavimais, kuriais užtikrinama visų ES piliečių ir gyventojų sveikata ir saugumas; mano, kad šia politika reikėtų siekti spręsti pasaulines problemas, ją grindžiant konkurencingumo, kovos su dempingu ir ekologijos nuostatomis, taip užtikrinant vienodas sąlygas tarptautiniu lygmeniu; pabrėžia, kad dabartinė konkurencijos politika yra pasenusi ir joje neatsižvelgiama į pasaulinę konkurenciją; atsižvelgdamas į tai pripažįsta prekybos apsaugos priemonių svarbą ir remia Komisijos pastangas kovojant su mažesnio muito taisykle;
8. pabrėžia, kad jeigu ES siekia tikslo užtikrinti, kad pramonės dalis sudarytų apie 20 proc. BVP, labai svarbu toliau įtraukti konkurencingumo, ypač pramonės konkurencingumo, aspektą į visas atitinkamas politikos iniciatyvas;
9. pabrėžia, kad plieno sektoriui ir toliau itin svarbu suderinti mažą poveikį aplinkai ir didesnį pasaulinį konkurencingumą ir kad reikia užkirsti kelią išmetamam anglies dioksidui, atsižvelgiant į tai, jog ES konkurentams šie tikslai ir standartai netaikomi;
10. ragina Komisiją išsamiai išnagrinėti politikos priemones, apimančias galimybę dabartines išmetamų teršalų kontrolės sistemas papildyti ribinėmis anglies dioksido sureguliavimo priemonėmis taip užtikrinant vienodas sąlygas ES ir trečiųjų šalių konkurentams, siekiant toliau riboti išmetamo anglies dioksido kiekius ir užtikrinti eksporto konkurencingumą;
11. ragina taikyti gyvavimo ciklo analizę siekiant įvertinti poveikį aplikai ir sumažinti išteklių naudojimą visais gyvavimo etapais, įskaitant žaliavų išgavimą ir perdirbimą, paskui gamybą ir platinimą, naudojimą ir (arba) vartojimą, taip siekiant skatinti pakartotinį medžiagų naudojimą, perdirbimą, energijos regeneraciją ir sumažinti šiukšlių kiekį;
12. ragina nedelsiant pakeisti ES požiūrį į principo „teršėjas moka“ taikymą, kai tai susiję su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, ir ragina Komisiją ne vėliau kaip iki 2018 m. pateikti naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, pagal kurį kvotų pasikeitimo trečiojo laikotarpio pabaigoje būtų galima nesilaikyti didžiausio kiekio nustatymo ir prekybos sistemos, kaip tai nurodyta Direktyvoje dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS); taip pat ragina Komisiją užtikrinti vienodas sąlygas ES plieno sektoriuje ir prašo valstybių narių dalį pajamų, gaunamų iš ATLPS, skirti novatoriškų ir mažo anglies dioksido kiekio technologijas naudojančių intervencijų, visų pirma energijai imliuose sektoriuose, finansavimui siekiant sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekius;
13. primena, kad labai svarbi tinkamai veikianti antrinių gaminių rinka, kurios veikimą reikėtų toliau skatinti ir stimuliuoti atsižvelgiant į ES žiedinės ekonomikos strategiją, taip siekiant užkirsti kelią kainų išaugimui dėl to, kad į ES rinką patenka trečiųjų šalių pramonės atstovai; ragina Komisiją šiuo požiūriu apsvarstyti galimybę taikyti eksporto muitus ES antrinių gaminių rinkai, taip siekiant užkirsti kelią paprastai vykstančiam aplinkosauginiam dempingui;
14. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Regionų komitetui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir kitoms susijusioms institucijoms.
- [1] OL L 24, 2008 1 29, p. 8.
- [2] OL L 334, 2010 12 17, p. 17.
- [3] OL L 143, 2004 4 30, p. 56.
- [4] Priimti tekstai, P7_TA(2012)0509.