PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Palestinos valstybingumo pripažinimo
10.12.2014 - (2014/2964(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Gianni Pittella, Victor Boştinaru, Nikos Androulakis, Maria Arena, Francisco Assis, Brando Benifei, Nicola Caputo, Miriam Dalli, Tanja Fajon, Ana Gomes, Jude Kirton-Darling, Mary Honeyball, Liisa Jaakonsaari, Afzal Khan, Juan Fernando López Aguilar, Javi López, David Martin, Costas Mavrides, Sorin Moisă, Norbert Neuser, Pier Antonio Panzeri, Gilles Pargneaux, Kati Piri, Isabelle Thomas, Marita Ulvskog, Elena Valenciano, Boris Zala, Richard Howitt S&D frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0277/2014
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Artimųjų Rytų taikos proceso, ypač į 2011 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją dėl padėties Palestinoje[1] ir į 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl padėties Gazoje[2],
– atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 22 d. ir 2014 m. lapkričio 17 d. Užsienio reikalų tarybos susitikimo išvadas,
– atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini po 2014 m. lapkričio 17 d. Užsienio reikalų tarybos susitikimo išsakytas pastabas,
– atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini pareiškimą dėl 2014 m. lapkričio 18 d. išpuolio Har Nof sinagogoje ir pareiškimą dėl 2014 m. lapkričio 5 d. teroristinio išpuolio Jeruzalėje bei į 2014 m. lapkričio 10 d. ES vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai pareiškimą dėl naujausių įvykių Artimuosiuose Rytuose,
– atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 7 d. vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini po susitikimo su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu išsakytas pastabas,
– atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 5 d. vyriausiosios įgaliotinės Federicos Mogherini pareiškimą dėl naujausio Izraelio pranešimo dėl gyvenviečių,
– atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 20 d. JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moono po jo pokalbių telefonu su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu ir Palestinos valstybės prezidentu Mahmoudu Abbasu pateiktą pareiškimą,
– atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 30 d. Švedijos vyriausybės pareiškimą dėl oficialaus Palestinos valstybės pripažinimo,
– atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 13 d. Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų patvirtintą pasiūlymą, 2014 m. spalio 22 d. Airijos Senato patvirtintą pasiūlymą, 2014 m. lapkričio 18 d. Ispanijos parlamento patvirtintą pasiūlymą ir 2014 m. gruodžio 2 d. Prancūzijos Nacionalinės Asamblėjos patvirtintą pasiūlymą, kuriuose atitinkamų šalių vyriausybės primygtinai raginamos pripažinti Palestinos valstybę,
– atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 29 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sprendimą Palestinai suteikti neprisijungusios valstybės stebėtojos statusą,
– atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 8 d. Kneseto sprendimą 2015 m. kovo 17 d. Izraelyje surengti neeilinius rinkimus,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi teisingos ir ilgalaikės taikos tarp izraeliečių ir palestiniečių ir tarp arabų ir izraeliečių platesne prasme užtikrinimo klausimas daugiau negu pusę šimtmečio yra pagrindinis tarptautinei bendruomenei, įskaitant Europos Sąjungą, susirūpinimą keliantis klausimas;
B. kadangi JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry iniciatyva, nepaisant visų pastangų, nedavė apčiuopiamų rezultatų, ir po karo Gazos Ruože vykdant taikos procesą prasidėjo kitas padėties be išeities laikotarpis;
C. kadangi dėl pažangos taikos procese nebuvimo susidariusiame vakuume vėl kyla įtampa tarp izraeliečių ir palestiniečių ir dėl to žūna nekalti civiliai gyventojai; kadangi per 2014 m. lapkričio 18 d. teroristinį išpuolį Har Nof sinagogoje penki žmonės žuvo ir dar keletas buvo sužeista; kadangi po šio išpuolio per pastarąsias savaites buvo vykdomi kiti teroro ir smurto aktai;
D. kadangi 2012 m. lapkričio mėn. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja suteikė Palestinai neprisijungusios valstybės stebėtojos statusą;
E. kadangi 2014 m. spalio 30 d. Švedijos vyriausybė paskelbė, kad oficialiai pripažįsta Palestinos valstybę; kadangi Švedija yra pirmoji ES valstybė narė, pripažinusi Palestinos valstybę; kadangi kitos aštuonios valstybės narės – Bulgarija, Kipras, Čekija, Vengrija, Malta, Lenkija, Rumunija ir Slovakija – pripažino Palestinos valstybę dar prieš prisijungdamos prie ES;
F. kadangi 2014 m. spalio 13 d. Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmai patvirtino pasiūlymą, kuriame išreiškiama pozicija, kad vyriausybė turėtų pripažinti Palestinos valstybę drauge su Izraelio Valstybe, kaip indėlį siekiant užtikrinti derybinį dviejų valstybių principu grindžiamą sprendimą;
G. kadangi 2014 m. spalio 22 d. Airijos Senatas patvirtino pasiūlymą, kuriame jis ragina vyriausybę oficialiai pripažinti Palestinos valstybę ir padaryti viską, kas galima tarptautiniu lygmeniu, kad būtų padėta užtikrinti perspektyvų dviejų valstybių principu grindžiamą Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimą;
H. kadangi 2014 m. lapkričio 18 d. Ispanijos parlamentas patvirtino pasiūlymą, kuriame primygtinai ragina vyriausybę pripažinti Palestinos valstybę, kuri turėtų būti sukurta vykdant procesą, dėl kurio derybose susitarė šalys ir kuriuo užtikrinama taika ir saugumas abiems šalims, piliečių teisių gerbimas ir regioninis stabilumas;
I. kadangi 2014 m. gruodžio 2 d. Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja patvirtino pasiūlymą, kuriame ragina vyriausybę pripažinti Palestinos valstybę siekiant galutinai išspręsti Izraelio ir Palestinos konfliktą, remiantis dviejų valstybių principu grindžiamu sprendimu;
J. kadangi panašios iniciatyvos pradėtos keletoje kitų Europos šalių, įskaitant Belgiją, Daniją, Portugaliją ir Slovėniją;
K. kadangi Palestinos valstybės pripažinimas priklauso valstybių narių kompetencijai;
L. kadangi savo 2011 m. rugsėjo 29 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas parėmė teisėtą palestiniečių reikalavimą būti kaip valstybė atstovaujamais Jungtinėse Tautose ir paragino ES valstybes nares vieningai reaguoti į šį reikalavimą;
M. kadangi savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliucijoje Europos Parlamentas parėmė Palestinos paraišką dėl tapimo neprisijungusia valstybe stebėtoja Jungtinėse Tautose ir ragino ES valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę pasiekti susitarimą šiuo klausimu;
N. kadangi pastaraisiais metais Europos Sąjungai nepavyko atlikti reikšmingo politinio tarpininkės tarp izraeliečių ir palestiniečių vaidmens vykstant taikos procesui; kadangi 2014 m. lapkričio 17 d. Užsienio reikalų tarybos susitikime valstybių narių užsienio reikalų ministrai nusprendė remti naujas iniciatyvas iš naujo pradėti taikos procesą, kurias vykdant remiamasi galimybe sukurti regioninę sistemą bendradarbiaujant su JAV, JT Saugumo Tarybos narėmis ir pagrindinėmis arabų šalimis, pvz., Egiptu, Jordanija ir Saudo Arabija;
O. kadangi 2014 m. lapkričio 17 d. Užsienio reikalų tarybos susitikimo išvadose buvo patvirtinta, kad būsima ES santykių su Izraelio ir Palestinos partneriais raida taip pat priklausys nuo partnerių įsipareigojimo siekti tvarios taikos, paremtos dviejų valstybių sambūviu grindžiamu sprendimu;
1. primygtinai ragina visas ES valstybes nares pripažinti Palestinos valstybę, nes tai jų nacionalinei kompetencijai priklausantis sprendimas, ir išreiškia visapusišką paramą vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos Federicos Mogherini pastangoms sudaryti sąlygas bendram ES požiūriui šiuo klausimu;
2. taip pat primygtinai ragina Izraelį pripažinti Palestinos valstybę su sąlyga, kad vėliau būtų sudarytas izraeliečių ir palestiniečių susitarimas dėl galutinio statuso;
3. išreiškia gilų susirūpinimą dėl didėjančios įtampos tarp izraeliečių ir palestiniečių; griežčiausiai smerkia visus teroro arba smurto aktus prieš nekaltus Izraelio ir Palestinos piliečius, įskaitant išpuolį Har Nof sinagogoje, kurio metu 2014 m. lapkričio 18 d. žuvo penki žmonės, ir pasikartojančius smurtinius susirėmimus Haram al-Sharif / Šventyklos kalne, ir išreiškia užuojautą aukų šeimoms; įspėja dėl tolesnio smurto eskalavimo šventose vietose pavojaus; dėl to Izraelio ir Palestinos konfliktas galėtų tapti religiniu konfliktu; ragina švelninti padėtį ir dar kartą pabrėžia, kad nesmurtinės priemonės yra vienintelis būdas teisingai ir ilgalaikei izraeliečių ir palestiniečių taikai pasiekti; pabrėžia, kad bet kokie smurto veiksmai gali tik paskatinti abiejų šalių ekstremizmą;
4. palankiai vertina naujausią Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini vizitą Izraelyje ir Palestinoje ir jos įsipareigojimą aktyviai skatinti teigiamą procesą, kuriuo siekiama nutraukti uždarą izraeliečių ir palestiniečių konflikto ratą ir sudaryti politines sąlygas realiai pažangai taikos procese; remia 2014 m. lapkričio 17 d. Užsienio reikalų tarybos susitikimo išvadas ir vyriausiosios įgaliotinės pareiškimus;
5. pabrėžia, kad valstybių narių Palestinos valstybės pripažinimas prisidės prie izraeliečių ir palestiniečių taikos derybų atnaujinimo, remiantis patikimu ir rimtu abiejų šalių įsipareigojimu, ir šiose derybose per nustatytą laikotarpį bus galima pasiekti konkrečių ir apčiuopiamų rezultatų;
6. dar kartą pabrėžia, kad Izraelio Valstybės teisė egzistuoti ir turėti saugias sienas, taip pat palestiniečių apsisprendimo teisė ir teisė turėti savo valstybę yra neginčijamos; atsižvelgdamas į tai toliau remia dviejų valstybių principu ir 1967 m. sienomis grindžiamą spendimą, pagal kurį Jeruzalė numatoma abiejų valstybių sostine ir numatomas taikus ir saugus Izraelio Valstybės ir nepriklausomos, demokratinės, vientisos ir gyvybingos Palestinos valstybės, sudarytos iš Gazos Ruožo, Rytų Jeruzalės ir Vakarų Kranto, egzistavimas viena šalia kitos; pabrėžia, kad dviejų valstybių principu grindžiamas sprendimas paremtas dviejų valstybių tarpusavio pripažinimu ir visos tarptautinės bendruomenės abiejų valstybių pripažinimu; atsižvelgdamas į tai primena Arabų taikos iniciatyvos svarbą;
7. ragina abi šalis susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų pakenkti dviejų valstybių principu grindžiamo sprendimo gyvybingumui ir perspektyvoms, ypač atsižvelgiant į Izraelio gyvenviečių statybą ir plėtros veiklą Vakarų Krante, įskaitant Rytų Jeruzalę, taip pat Izraelio vykdomą tebesitęsiančią Palestinos žemių ekspropriaciją ir palestiniečių nuosavybės naikinimą;
8. mano, kad Europos Sąjunga turėtų prisiimti atsakomybę ir tapti realia politine veikėja ir tarpininke Artimųjų Rytų taikos procese, taip pat sukurti visapusišką Europos strategiją ir Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimo planą, kuris galėtų būti pristatytas tarptautinėje taikos konferencijoje dalyvaujant abiems šalims ir visiems pagrindiniams regioniniams ir tarptautiniams veikėjams;
9. ragina ES toliau skatinti ir remti institucinių gebėjimų kūrimą Palestinoje; atsižvelgdamas į tai dar kartą pabrėžia, kad svarbu stiprinti Palestinos konsensuso vyriausybės ir jos administracijos Gazos Ruože autoritetą ir nedelsiant nutraukti Izraelio vykdomą šios teritorijos blokadą, kartu sprendžiant teisėtus Izraeliui susirūpinimą keliančius klausimus dėl saugumo; yra įsitikinęs, kad iš naujo patvirtinus ir galimai išplėtus EU BAM Rafah ir EUPOL COPPS misijų apimtį ir įgaliojimus būtų galima svariai prisidėti prie šių pastangų;
10. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, Artimųjų Rytų ketverto atstovui, Izraelio Knesetui ir vyriausybei, Palestinos Administracijos prezidentui, Palestinos nacionalinės konsensuso vyriausybės ministrui pirmininkui ir Palestinos įstatymų leidžiamajai tarybai.
- [1] OL C 56E, 2013 2 26, p. 104.
- [2] Priimti tekstai, P7_TA(2012)0454.