PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl dviejų Italijos jūrų pėstininkų atvejo

12.1.2015 - (2015/2512(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį

Lara Comi, Cristian Dan Preda, Barbara Matera, Raffaele Fitto, Antonio Tajani, Salvatore Cicu, Michael Gahler, Jacek Saryusz-Wolski, Andrej Plenković, Ivana Maletić, Elisabetta Gardini PPE frakcijos vardu

Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0006/2015

B8‑0006/2015

Europos Parlamento rezoliucija dėl dviejų Italijos jūrų pėstininkų atvejo

(2015/2512(RSP))

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

–       atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–       atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir jos papildomus protokolus,

–       atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–       atsižvelgdamas į JT Jūrų teisės konvenciją,

–       atsižvelgdamas į visus Komisijos ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai padarytus pareiškimus dėl Italijos jūrų pėstininkų (it. marò) Massimiliano Latorre ir Salvatore Girone atvejo,

–       atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl piratavimo jūroje[1],

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,

A.     kadangi 2012 m. vasario 15 d. vandenyse prie Indijos pakrantės įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo nužudyti du vietos žvejai, ir kadangi buvo nuspręsta, kad už tai atsakingi du Italijos jūrų pareigūnai Massimiliano Latorre ir Salvatore Girone, kurie buvo po to suimti; kadangi tie du pareigūnai buvo Italijos naftos tanklaivyje „Enrica Lexie“ ir vykdė kovos su piratavimu operacijas;

B.     kadangi kilo tarptautinis incidentas, kuriam vis dar būdinga visiška nežinomybė dėl dviejų italų ateities, atsižvelgiant į tai, kad praėjus beveik trejiems metams dar nepateikta oficialių kaltinimų dėl šaudymo;

C.     kadangi 2014 m. rugsėjo 12 d. Indija leido M. Latorre, šiam sulaikymo metu patyrus insultą, grįžti į Italiją keturiems mėnesiams gydytis; kadangi 2015 m. sausio 6 d. M. Latorre buvo atlikta širdies operacija ir jam vis dar reikalinga medicininė priežiūra; kadangi S. Girone vis dar yra Indijoje;

D.     kadangi 2014 m. gruodžio 16 d. Aukščiausiasis Teismas Naujajame Delyje atmetė dviejų jūrų pėstininkų prašymus sušvelninti jų laikino paleidimo į laisvę sąlygas; kadangi M. Latorre paprašė pratęsti jo buvimo Italijoje laiką gydymosi tikslais, o S. Girone paprašė leisti jam praleisti Kalėdas su savo šeima;

E.     kadangi dėl neįtikėtino proceso vilkinimo ir nepateiktų kaltinimų dviem Italijos karo pareigūnams pažeidžiamos žmogaus teisės;

F.     kadangi Italijos vyriausybė griežtai sukritikavo Indijos valdžios institucijų veiksmus ir kadangi 2014 m. gruodžio 17 d. Italijos užsienio reikalų ministras Paolo Gentiloni skubiai iškvietė Italijos ambasadorių Indijoje pasitarti;

G.     kadangi 2014 m. spalio 15 d. tuometinė Komisijos pirmininko pavaduotoja ir ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton pasmerkė Indijos valdžios institucijų veiksmus ir paragino Indijos vyriausybę rasti greitą ir patenkinamą sprendimą, kuris atitiktų JT Jūrų teisės konvenciją ir tarptautinę teisę;

H.     kadangi 2014 m. gruodžio 16 d. Komisijos pirmininko pavaduotoja ir ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Federica Mogherini pabrėžė, kad šis įvykis galėtų turėti pasekmių ES ir Indijos santykiams;

I.      kadangi 2012 m. gegužės 10 d. Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl piratavimo jūroje, kurios 30 dalyje teigiama, kad „pagal tarptautinę teisę visais atvejais, įskaitant veiksmus, kurių imamasi kovojant su piratavimu atviroje jūroje, atitinkamiems laivams ir laive esančiam kariniam personalui taikoma nacionalinė laivo vėliavos valstybės jurisdikcija“ ir pažymima, kad „nurodyti suimti ar sulaikyti laivą, net jei tai būtina tyrimui atlikti, gali tik laivo vėliavos valstybės valdžios institucijos“;

J.      kadangi du jūrų pėstininkai yra ES piliečiai ir kadangi 2012 m. vasario 15 d. jie vykdė savo kovos su piratavimu funkcijas;

K.     kadangi ES atlieka svarbiausią vaidmenį gerbiant žmogaus teises tiek Europoje, tiek tarptautiniu lygmeniu;

1.      smerkia Indijos valdžios institucijų veiksmus sprendžiant Italijos jūrų pėstininkų bylą ir mano, kad dėl dviem kariams nepateiktų kaltinimų ir neįtikėtino proceso vilkinimo pažeidžiamos žmogaus teisės;

2.      reiškia didžiulį susirūpinimą dėl teisinio netikrumo, supančio dviejų Italijos jūrų pėstininkų, kurie praėjus trejiems metams vis dar laukia, kada išaiškės jų likimas, bylą;

3.      remia Italijos vyriausybės pastangas rasti sprendimą, tačiau mano, kad ir ES turi pareigą imtis veiksmų, kad apgintų savo piliečių teises;

4.      tvirtai ragina leisti dviem jūrų pėstininkams galutinai grįžti į Italiją ir taikyti laivo vėliavos valstybės nacionalinę jurisdikciją pagal tarptautinę teisę, kaip buvo anksčiau raginama 2012 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento rezoliucijoje;

5.      primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir ES vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicą Mogherini imtis visų būtinų veiksmų, kad būtų apsaugoti du Italijos jūrų pėstininkai, ir siekti skubos tvarka patenkinamai išspręsti bylą;

6.      ragina Komisiją ir Tarybą jūrų pėstininkų atvejui suteikti didžiausią svarbą savo dvišaliuose santykiuose su Indija ir prireikus apsvarstyti ribojančias priemones siekiant sudaryti sąlygas sprendimui;

7.      paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir Indijos vyriausybei bei parlamentui.

• [1]  OL C 261 E, 2013 9 10, p. 34.