PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Egipte
12.1.2015 - (2014/3017(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Victor Boștinaru, Richard Howitt, Afzal Khan, Josef Weidenholzer, Elena Valenciano, Ana Gomes, Neena Gill, Jeppe Kofod, Arne Lietz, Alessia Maria Mosca, Goffredo Maria Bettini, Brando Benifei, Michela Giuffrida, Miroslav Poche, Tonino Picula, Alessandra Moretti, Liisa Jaakonsaari, Nicola Caputo, Marlene Mizzi, Sorin Moisă, Ricardo Serrão Santos, Andrejs Mamikins, Pier Antonio Panzeri, Tanja Fajon, Javi López, Victor Negrescu, Zigmantas Balčytis, Boris Zala S&D frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0012/2015
B8‑0012/2015
Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Egipte
(2014/3017 (RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į ankstesnes rezoliucijas dėl Egipto, ypač į 2014 m. liepos 14 d. rezoliuciją dėl padėties Egipte[1],
– atsižvelgdamas į ES žmogaus teisių gynėjų gaires,
– atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 29 d. Europos rinkimų stebėjimo misijos, vykusios stebėti Egipto prezidento rinkimus, preliminarų pareiškimą,
– atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 23 d. Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-Moono ir Jungtinių Tautų vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Navi Pillay pareiškimus dėl laisvės atėmimo bausmių keliems žurnalistams ir mirties bausmių kai kuriems Musulmonų brolijos nariams ir rėmėjams patvirtinimo,
– atsižvelgdamas į 2001 m. ES ir Egipto asociacijos susitarimą, įsigaliojusį 2004 m. ir sutvirtintą 2007 m. veiksmų planu, ir 2013 m. kovo 20 d. Komisijos pažangos ataskaitą dėl jo įgyvendinimo,
– atsižvelgdamas į Egipto Konstituciją, priimtą 2014 m. sausio 14–15 d. vykusiame referendume, ypač į jos 65, 70, 73, 75 ir 155 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, prie kurio yra prisijungęs Egiptas,
– atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi žodžio ir susirinkimų laisvės yra būtini demokratinės ir pliuralistinės visuomenės ramsčiai; kadangi spaudos ir žiniasklaidos laisvės yra gyvybiškai svarbūs demokratijos ir atviros visuomenės elementai; kadangi 2014 m. priimtoje Egipto Konstitucijoje įtvirtintos pagrindinės laisvės, tarp jų žodžio ir susirinkimų laisvė;
B. kadangi po 2013 m. karinio perversmo Egipte pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių pažeidimai, įskaitant sulaikymus, smurtą, kurstymą, neapykantą kurstančias kalbas, priekabiavimą, bauginimą ir cenzūrą, kuriuos prieš politinės opozicijos atstovus, taikius protestuotojus, žurnalistus, tinklaraštininkus, profesinių sąjungų atstovus, pilietinės visuomenės veikėjus ir mažumas naudoja valstybės institucijos, saugumo pajėgos bei tarnybos ir kitos grupės įgijo platų mastą;
C. kadangi nedalyvaujant parlamentui prezidento Abdel Fattah al-Sisi vyriausybė priėmė keletą represinio pobūdžio įstatymų, tokių kaip 2014 m. prezidento dekretas Nr. 136, kuriuo visas visuomeninis turtas laikomas kariniais įrenginiais, todėl bet koks nusikaltimas, susijęs su visuomeniniu turtu gali būti nagrinėjamas karo teisme, taikant grįžtamąją galią;
D. kadangi nuo 2013 m. liepos mėn. buvo nužudyta apie 1 400 protestuotojų, nes saugumo pajėgos neteisėtai ir be saiko naudojo jėgą; kadangi 2013 m. rugpjūčio 14 d. apie 1000 protestuotojų buvo nužudyti per smurtinį M. Morsi rėmėjų sėdimųjų protestų išvaikymą Raba'a al-Adawiya ir al-Nahda aikštėse; kadangi per pastaruosius metus nė vienas saugumo pareigūnas nebuvo nuteistas už tokius veiksmus ar kitokia prievartą prieš protestuotojus;
E. kadangi daugiau nei 800 civilių asmenų kariniai prokurorai pradėjo nagrinėti bylas, paremtas įstatymu Nr. 136; kadangi įstatymo taikymas atgaline data prieštarauja Egipto konstitucijos 95 straipsniui, kuriame teigiama, kad bausmės gali būti taikomos tik už veiksmus, atliktus po atitinkamo įstatymo, kuriuo remiantis atliekamas tyrimas, įsigalėjimo datos; kadangi Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisija, aiškindama Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurią pasirašė ir Egiptas, pareiškė, kad karo teismas jokiomis aplinkybėmis negali turėti jurisdikcijos civilių atžvilgiu; kadangi Egipto konstitucijos 93 straipsnyje teigiama, kad tarptautiniai susitarimai ir konvencijos žmogaus teisių srityje, kurias Egiptas yra pasirašęs, turi res judicata galią; kadangi dėl šios priežasties 2014 m. spalio mėn. prezidento al-Sisi dekretas (įstatymas Nr. 136) prieštarauja konstitucijai;
F. kadangi Egipto aukščiausiosios instancijos teismas – kasacinis teismas – nusprendė, kad televizijos kanalo Al-Jazeera žurnalistų Mohammed Fahmy, Peter Greste ir Baher Mohamed teismo procesuose buvo padaryta procedūrinių pažeidimų; tačiau, kadangi šiems trims žurnalistams taikomas pakartotinis procesas, o kaltinimai „naujienų klastojimu“ ir „ryšiais su Musulmonų brolija“ nėra panaikinti;
G. kadangi 2014 m. gruodžio 2 d. Egipto baudžiamasis teismas paskelbė negalutinius mirties nuosprendžius 188 kaltinamiesiems, o tai yra trečiasis toks plataus masto mirties bausmės paskelbimas 2014 m.; kadangi šie masiniai teismo procesai iš esmės yra nukreipti prieš Egipto stipriausio opozicinio judėjimo – Musulmonų brolijos – narius, kurį valdžios institucijos 2013 m. gruodį paskelbė teroristine organizacija; kadangi tęsiasi pagrindinių žmogaus teisių pažeidimai, vykdant savavališkus dešimčių tūkstančių asmenų, įtariamų naryste Musulmonų brolijoje arba ją remiant, areštus; kadangi teismo proceso metu nepaisoma pagrindinių deramo proceso standartų, o asmenys yra laikomi nepateikus jokių kaltinimų, įskaitant nuversto prezidento Mohammad Morsi patarėjo Abdel Meguid Mashaly atvejį;
H. kadangi šiuo metu areštuoti yra 167 asmenys, 2011 m. parlamento rinkimuose išrinkti į Aukštutinius ir Žemutinius rūmus;
I. kadangi dėl tokios naujausios teismų praktikos kyla didelių abejonių dėl teismų sistemos nepriklausomumo ir jos gebėjimo užtikrinti, kad kaltininkai bus patraukti atsakomybėn; kadangi visų pirma šie nuosprendžiai, kuriais skiriama mirties bausmė, gali pakenkti ilgalaikio stabilumo Egipte perspektyvai;
J. kadangi griežti apribojimai, taikomi Egipte veikiančioms NVO ir politinėms asociacijoms sukėlė visišką pilietinės visuomenės egzistavimo pabaigą;
K. kadangi prezidento al-Sisi vyriausybė daugelį kartų pažeidė savo pačios planą, skirtą demokratijos atkūrimui, ypač nesugebėdama įvykdyti savo pažado surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus į parlamentą per šešių mėnesių laikotarpį nuo 2014 m. sausio 15 d. referendumo metu patvirtintos konstitucijos įsigaliojimo;
L. kadangi 20 Egipto piliečių, kurių visi buvo koptų krikščionys, buvo pagrobti Libijoje dviejų skirtingų incidentų metu; kadangi pasak vieno iš Libijos genties lyderio 13 iš jų buvo paleisti, tačiau Egipto užsienio reikalų ministerija tai neigia; kadangi šiais incidentais pabrėžiama nestabili Egipto geopolitinė aplinka ir terorizmo grėsmė, kylanti iš, inter alia, Libijos dezintegracijos;
M. kadangi valstybės remiami pagrindinių žmogaus teisių pažeidimai Egipte, ypač Sinajaus pusiasalyje, sukelia terorizmo grėsmę, prisidedant prie ekstremistų organizacijų atsiradimo, kurios prisiekia ištikimybę teroristinei Islamo valstybei;
N. kadangi 2014 m. gruodžio 7 d. didelė grupė vyrų buvo suimti už „ištvirkavimo praktikavimą“ vienoje iš Kairo pirčių; kadangi vėlesnis tyčinis ir viešas šių vyrų pažeminimas žiniasklaidoje yra vis aktyvesnės vyriausybės vykdomos prievartos lesbiečių, gėjų, biseksualų ir translyčių asmenų bendruomenės atžvilgiu, pavyzdys;
O. kadangi, atsižvelgiant į peržiūrėtą Europos kaimynystės politiką ir visų pirma laikantis principo „parama pagal pažangą“, ES bendradarbiavimo su Egiptu apimtis ir sritys turėtų būti pagrįsti paskatomis ir priklausyti nuo šalies pažangos demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir lyčių lygybės srityse;
1. išreiškia savo gilų nerimą dėl nuo pat 2013 m. liepos karinio perversmo pradžios pastebimo Egipto valdžios institucijų vykdomo nepaliaujamo žmogaus teisių pažeidinėjimo, ypač žodžio laisvės, susirinkimų ir asociacijų laisvės, politinio pliuralizmo ir teisinės valstybės principų pažeidinėjimo. Visų šių teisių bei principų Egipto gyventojai tikėjosi 2011 m. vasarį sėkmingai nuversdami prezidentą Hosnį Mubaraką;
2. ragina Egipto valdžios institucijas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus asmenis, sulaikytus vien tik už savo teisių į žodžio laisvę bei laisvės į taikius susirinkimus įgyvendinimą, įskaitant žmogaus teisių gynėjus Yara Salam ir Sanaa Ahmed Seif; ragina Egipto valdžios institucijas panaikinti draudimą jaunimo judėjimui „Balandžio 6-oji“, panaikinti nuosprendžius šio judėjimo aktyvistams ir atšaukti pagrindinės opozicinės organizacijos „Musulmonų brolija“ priskyrimą teroristinei organizacijai; pakartoja, kad tik sukūrus iš tiesų pliuralistinę visuomenę, gerbiančią požiūrių ir gyvenimo būdo įvairovę, galima užtikrinti ilgalaikį stabilumą ir saugumą Egipte;
3. ragina Egipto valdžios institucijas atšaukti paskelbtus mirties nuosprendžius, priimtus nesilaikant tinkamų procesinių reikalavimų, nesilaikant sulaikytųjų asmenų žmogaus teisių, atšaukti represinius ir antikonstitucinius įstatymus, stipriai apribojančius pagrindines žmogaus teises ir laisves, o ypač 2014 m. prezidento dekretą įstatymą Nr. 136; ragina panaikinti visus nuosprendžius civiliams gyventojams, kuriuos karo teismas priėmė nuo 2013 m. liepos; ragina išlaisvinti šiuo metu kalinamus 2011 m. išrinkto parlamento narius;
4. atkreipia dėmesį į kasacinio teismo sprendimą pakartotinai pradėti teismo procesą prieš televizijos kanalo Al-Jazeera žurnalistus Mohammed Fahmy, Peter Greste ir Baher Mohamed; tačiau pastebi, kad šis sprendimas yra paremtas išskirtinai procedūriniais motyvais ir visi trys žurnalistai turėtų būti nedelsiant bei besąlygiškai paleisti, o kaltinimai dėl „naujienų klastojimo“ ir priklausomybės Musulmonų brolijai turėtų būti panaikinti;
5. yra sunerimęs dėl Egipto baudžiamojo teisingumo sistemos nepriklausomumo ir nešališkumo praradimo, kuri tapo vyriausybės represijų įrankiu; pabrėžia, kad svarbus esminis demokratijos principas yra galių atskyrimas, siūlo reformuoti teismo institucijų teisę, siekiant užtikrinti realų galių atskyrimą, kuo būtų galima pasiekti nepriklausomo ir nešališko teisingumo vykdymo;
6. ragina kompetentingas Egipto valdžios institucijas panaikinti arba pakeisti Protestų įstatymą ir pagal Egipto Konstitucijos 65, 73 ir 75 straipsnius, tarptautinius standartus ir šalies tarptautinius įsipareigojimus persvarstyti naują NVO aktą, kurį pateikė Socialinio solidarumo ministerija, taip pat užtikrinti, kad visi esami ir būsimi šalies teisės aktai atitiktų Konstituciją, minėtus standartus ir įsipareigojimus;
7. griežtai smerkia visus smurto aktus, kurstymą, neapykantą kurstančias kalbas, priekabiavimą, bauginimą ir cenzūrą, kuriuos prieš politinės opozicijos atstovus, protestuotojus, žurnalistus, tinklaraštininkus, profesinių sąjungų atstovus, moterų teisių gynėjus, pilietinės visuomenės veikėjus ir mažumas naudoja valstybės institucijos, saugumo pajėgos bei tarnybos ir kitos grupės Egipte, ir ragina nedelsiant nutraukti šiuos veiksmus; primena Egipto vyriausybei apie jos pareigą užtikrinti visų piliečių apsaugą ir saugumą, nepaisant jų politinių pažiūrų, narystės politinėse organizacijose ar tikėjimo, ir garantuoti, kad šalyje būtų galima naudotis susirinkimų, asociacijų, žodžio ir spaudos laisvėmis be jokių neteisėtų apribojimų ir cenzūros; ragina Egipto valdžios institucijas įsipareigoti palaikyti dialogą, nenaudoti smurto ir užtikrinti įtraukų valdymą;
8. pabrėžia poreikį nedelsiant nešališkai ir nepriklausomai ištirti žmogaus teisių pažeidimus ir užtikrinti, kad už pažeidimus kalti asmenys būtų nubausti; ragina Tarybą apsvarstyti kryptingas sankcijas asmenims, susijusiems su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais;
9. išreiškia dideles abejones dėl rinkimų į parlamentą, kurie turėtų įvykti ne vėliau kaip 2015 m. kovą sąžiningumo, įtraukumo ir patikimumo, atsižvelgiant į besitęsiančius pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus bei persvarstytą rinkimų sistemą, kuria nėra užtikrinamas pakankamai pliuralistinis ir tinkamas rinkimų procesas; prašo, kad ES gavus kvietimą stebėti rinkimus, Europos Sąjungos vyriausioji užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja informuotų Parlamentą apie bendrą ES stebėjimo misijos tikslingumą ir įgyvendinamumą, atsižvelgiant į dabartinį esminių garantijų sąžiningiems ir nevaržomiems rinkimams trūkumą;
10. primygtinai ragina Europos Sąjungos vyriausiąją užsienio reikalų ir saugumo politikos įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, Tarybą ir Komisiją vykdyti ES politiką Egipte, laikantis „daugiau už daugiau“ ir „mažiau už mažiau“ principų, bet kokią tolimesnę paramą Egipto vyriausybei, įskaitant finansinę paramą, padarant priklausoma nuo tam tikrų specifinių rodiklių žmogaus teisių srityje gerinimo;
11. ragina ES taikyti plataus masto draudimą eksportuoti į Egiptą intervencines ir sekimo technologijas, kurios galėtų būti panaudotos siekiant šnipinėti piliečius ir taikyti prieš juos represines priemones, taip pat laikantis Vasenaro susitarimo taikyti draudimą eksportuoti saugumo įrangą arba teikti karinę pagalbą, kuri galėtų būti panaudota siekiant slopinti taikius protestus;
12. išreiškia savo visišką solidarumą su Egipto žmonėmis kovoje su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu; pripažįsta pirmaeilį Egipto vaidmenį kovoje su terorizmu ir nesėkmės Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, ypač Libijoje, pasekmes; ragina nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus pagrobtus Egipto piliečius, šiuo metu laikomus Libijoje; tačiau perspėja, kad valstybės remiami žmogaus teisių pažeidimai, ypač Sinajaus pusiasalyje, sukelia terorizmo grėsmę, pastumiant nuskriaustus ir nepatenkintus asmenis prisijungti prie teroristinių organizacijų, o kai kurios iš jų yra prisiekusios ištikimybę teroristinei Islamo valstybei;
13. pritaria aktyviam Egipto įtraukimui vykdant Izraelio ir Palestinos grupuočių sutaikinimą; tačiau nurodo, kad šis tarpininkavimas visapusiškai išnaudotas gali būti tik Egiptui tapus šalimi, gerbiančia pagrindines žmogaus teises ir laisves bei nediskriminuojant bet kokių taikių politinių judėjimų šalyje; yra susirūpinęs dėl to, kad buferinė zona, kurią Egiptas plečia į Gazos sektorių, siekdamas kovoti su ginklų kontrabanda, gali turėti neigiamų pasekmių, nes plečiant šią zoną yra sugriaunama daug gyvenamųjų būstų ir iš Rafos iškeldinamos šeimos;
14. primygtinai ragina Egipto valdžios institucijas pagal vadinamąjį ištvirkavimo įstatymą nebelaikyti lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų pažeidžiančiais įstatymą dėl to, kad jie išreiškia savo seksualinę orientaciją ir naudojasi susirinkimų teise, ir paleisti pagal šį įstatymą visas suimtas ir kalinamas lesbietes, gėjus, biseksualius ir translyčius asmenis; primygtinai ragina Egipto vyriausybę patvirtinti nacionalines strategijas siekiant kovoti su smurtu prieš moteris ir lesbietes, gėjus, biseksualius ir translyčius asmenis ir panaikinti visų formų diskriminaciją, užtikrinti, kad būtų faktiškai konsultuojamasi su moterų ir lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų teisių grupėmis ir kitomis pilietinės visuomenės organizacijomis ir jie būtų įtraukiami į procesą;
15. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams bei vyriausybėms ir Egipto Arabų Respublikos prezidentui ir laikinajai vyriausybei.
- [1] Priimti tekstai, P8_TA(2014)0007.