PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl padėties Libijoje
12.1.2015 - (2014/3018(RSP))
pagal Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį
Fabio Massimo Castaldo, Ignazio Corrao, Dario Tamburrano, Valentinas Mazuronis EFDD frakcijos vardu
Taip pat žr. bendrą pasiūlymą dėl rezoliucijos RC-B8-0011/2015
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Libijos,
– atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 23 d. Jungtinių Tautų paramos misijos Libijoje (UNSMIL) ir Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro patikslintą ataskaitą ,,Naujausia informacija apie tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus besitęsiančio smurto Libijoje metu“,
– atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 10 d. UNSMIL pranešimą spaudai ,,Kitą savaitę JT biure Ženevoje vyks naujas Libijos politinio dialogo etapas“,
– atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 10 d. Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Valstijų vyriausybių bendrą pareiškimą dėl Libijos,
– atsižvelgdamas į 2015 m. sausio 10 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl naujausių įvykių Libijoje,
– atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 16 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pareiškimą Europos Sąjungos vardu dėl Libijos,
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 13 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2144 (2014) dėl UNSMIL įgaliojimų atnaujinimo,
– atsižvelgdamas į 2014 m. rugpjūčio 27 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2174 (2014) dėl tikslinių draudimo keliauti ir turto įšaldymo priemonių,
– atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 30 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pareiškimą dėl naujausių smurto atvejų Libijoje,
– atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 3 d. Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrų, JAV valstybės sekretoriaus, Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir JT Generalinio sekretoriaus pavaduotojo politiniais klausimais bendrą pareiškimą dėl Libijos,
– atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų 1977 m. papildomus protokolus, tai pat į ginkluoto konflikto šalių pareigą bet kokiomis aplinkybėmis laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ir užtikrinti, kad jos būtų laikomasi,
– atsižvelgdamas į Konvenciją dėl Jungtinių Tautų ir joms priskirto personalo apsaugos ir į jos fakultatyvinį protokolą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 dalį,
A. kadangi 2014 m. Libijoje vis dar vyko politinės vidaus kovos, išsiplėtojusios į smurtinę kovą dėl valdžios tarp dviejų konkuruojančių vyriausybių ir daugelio besivaržančių nacionalistų, islamistų, genčių ir regionalistų grupuočių pajėgų, tampančią visuotiniu karu;
B. kadangi du konkuruojantys parlamentai ir vyriausybės spartina Libijos susiskaidymą į regionines valdymo zonas, pačioms vyriausybėms liekant ginkluotų grupuočių interesų įkaitėmis;
C. kadangi visoje Libijoje tęsiasi ginkluoti konfliktai, fiksuojami smurto atvejai, nuolat daromi tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimai, tapę didelio žuvusiųjų skaičiaus, masinio žmonių perkėlimo ir sunkios humanitarinės krizės priežastimis;
D. kadangi Libijos politinės partijos susitarė pradėti naują politinio dialogo etapą siekiant įveikti šalies politinę ir saugumo krizę; kadangi kitą savaitę JT biure Ženevoje Jungtinių Tautų paramos misija Libijoje (UNSMIL) rengs susitikimą;
E. kadangi siekiant dialogui sudaryti palankią aplinką JT specialusis įgaliotinis Libijos klausimais Bernardino León konflikto šalims pasiūlė kelioms dienoms sustabdyti karines operacijas;
F. kadangi 2014 m. gruodžio 6 d. Libijos Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad 2014 m. birželio mėn. vykę visuotiniai rinkimai prieštaravo Konstitucijai ir kad per tuos rinkimus išrinktas parlamentas ir vyriausybė turėtų būti paleisti;
G. kadangi 2014 m. spalio pabaigoje Dernos miestą kontroliuojančios karinės grupuotės paskelbė sudaranti sąjungą su Islamo valstybe (IS); kadangi 2015 m. sausio 8 d. IS padalinys rytinėje Libijoje nužudė žurnalistą Sofiene'ą Chourabi ir operatorių Nadhirą Ktari;
H. kadangi 2015 m. sausio 4 d. Tobruko vyriausybei lojalių pajėgų valdomas Libijos lėktuvas bombardavo jūroje inkarą išmetusį graikų valdomą naftos tanklaivį ir per šį įvykį du žmonės žuvo ir dar du buvo sužeisti;
I. kadangi pastaraisiais mėnesiais visos šalys surengė nemažai išpuolių, atsakomųjų išpuolių, teroristinių išpuolių ir oro antpuolių, kurie padėtį dar labiau apsunkino ir per kuriuos šimtai žmonių neteko gyvybės ir šimtai tūkstančių asmenų buvo perkelti šalies viduje;
J. kadangi dėl beatodairiškų kovų uostų, oro uostų ir naftos telkinių prieigose, kurių metu dažniausiai naudojama netiksli ir nevaldoma ginkluotė (ypač ,,Grad“ tipo raketos), kyla šalutinių nuostolių rizika, mirties ir sužalojimų grėsmė šiuos prietaisus naudojančiam personalui;
K. kadangi kovos šalyje, ypač su Libijos naftos pramone susijusiuose uostuose, Libijos naftos gavybą sumažino iki 380 tūkst. barelių naftos per dieną lyginant su iki 2011 m. išgautos 1.6 mln. barelių naftos per dieną; kadangi tuo pat metu sumažėjus naftos kainoms Libijos deficitas padvigubėjo;
L. kadangi tarptautiniu lygmeniu pripažinto Libijos parlamento pirmininkas teigia, kad jo vyriausybė prieštarauja bet kokiems Vakarų kariniams intervenciniams veiksmams šalyje ir prireikus karinės pagalbos jos prašys iš kitų arabų tautų;
M. kadangi pranešama, kad generolo K. Haftaro pajėgos su Rytų Europos valstybe pasirašė kelių milijonų dolerių vertą sutartį dėl ginklų, pagal kurią bus įsigyjama atnaujinta ginkluotė;
N. kadangi ,,Ansar al-Sharia“, JT įvardinta kaip teroristų grupuotė, taip pat veikia šalyje ir nesenai tapo formalios Libijos apsaugos pajėgų (angl. Libyan Shield forces) dalies ,,Libya Shield 1“ sąjungininke;
O. kadangi iki šiol Libijos centrinis bankas išsaugojo savo neutralumą ir visų konflikto šalių karinėms grupuotėms moka iš naftos gaunamas pajamas;
P. kadangi esminis konflikto elementas yra susijęs su Nacionalinės naftos korporacijos kontrole ir administravimu; kadangi abi konflikto šalys paskyrė savo naftos ministrus siekdamos iš naftos gautas pajamas nukreipti sau;
Q. kadangi nepriklausomos stebėsenos organizacijos pranešė, kad aukų skaičius 2014 m. viršijo 2 700 žmonių;
R. kadangi esama didelio susirūpinimo, kad Libijos pietrytinė dalis tampa saugiu prieglobsčiu teroristinėms organizacijoms, per nebeegzistuojančias šalies sienas galinčioms lengvai kontrabanda gabenti ginklus;
S. kadangi 2014 m. 23 d. Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeid Raas al‑Hussein pareiškė, kad dėl beatodairiško civilių gyventojų Libijoje apšaudymo artilerija gali būti pradėtas persekiojimas dėl karo nusikaltimų;
T. kadangi yra pranešimų apie daugybės civilių gyventojų pagrobimus, kuriuos atsižvelgdami į faktines ar tariamas sąsajas su gentimi, šeima ar religija vykdė ir pajėgos „Libijos aušra“, ir su generolu Kh. Haftaru susiję kovotojai; kadangi įtariama, kad daugeliu atveju sulaikytieji buvo kankinami, ir, kaip pranešama, kai kurie iš jų dėl to mirė;
U. kadangi 2015 m. sausio 3 d. kaukėti nusikaltėliai centrinėje Libijos dalyje pagrobė 13 koptų krikščionių: pirmiausia jie patikrino ten buvusių žmonių dokumentus ir atrinko tik krikščionis – šis pagrobimas įvykdytas praėjus keletui dienų po to, kai buvo pagrobti kiti septyni asmenys;
V. kadangi nemažai migrantų, ypač iš Užsachario Afrikos, taip pat yra savavališkai sulaikomi įvairių ginkluotų grupuočių ir dažnai verčiami dirbti fizinį darbą;
W. kadangi didžiulė žala infrastruktūrai, įskaitant mokyklas, bankus, oficialius vyriausybės pastatus, privačius namus ir ligonines, daugiausia padaryta per beatodairiškus apšaudymus, taip pat naudojant raketas ir bombas;
X. kadangi 2015 m. sausio 5 d. Arabų Lyga paskelbė remianti Libijos Atstovų rūmus;
Y. kadangi, remiantis preliminariais agentūros „Frontex“ duomenimis, 2014 m. ES pasiekė 280 000 neteisėtų migrantų ir prieglobsčio prašytojų: 170 000 iš jų daugiausia iš Libijos atvyko į Italiją; kadangi mažiausiai 3 200 iš jų žuvo Viduržemio jūroje mėgindami pasiekti Italijos krantus; kadangi, nors vykdant 2014 m. lapkričio 1 d. inicijuotą programą „Triton“, pakeitusią sėkmingai įgyvendintą programą „Mare Nostrum“, išgelbėta per 12 000 migrantų, palyginti mažo jos biudžeto ir pajėgumų nepakako sudėtingai padėčiai valdyti taip pat gerai, kaip įgyvendinant programą „Mare Nostrum“;
1. griežtai smerkia stipriai paaštrėjusį smurtą Libijoje, ypač nukreiptą prieš civilius gyventojus, dėl kurio gali kilti didelė grėsmė galimybei pasiekti taikų sprendimą ateityje; tvirtai remia Ženevos derybas, kurioms tarpininkauja JT, ir ragina visas konflikto šalis pritarti JT specialiojo įgaliotinio B.Leono pasiūlytam karinių operacijų įšaldymui siekiant sukurti palankias sąlygas;
2. ragina visas šalis konstruktyviai ir gera valia dalyvauti Ženevos dialoge, kad, pirma, būtų parengti būtini saugumo susitarimai siekiant nutraukti įvairius šalies regionus siaubiančius ginkluotus karo veiksmus ir, antra, pasiektas susitarimas dėl to, kaip bus tvarkomasi likusiu pereinamuoju laikotarpiu, įskaitant vieningos daugelio palaikomos vyriausybės sukūrimą, bei sudarytos stabilios sąlygos konstituciniam procesui, per kurį būtų patvirtinta nauja ilgalaikė konstitucija, vykti;
3. ragina visas kaimynines šalies ir regioninius veikėjus paremti procesą ir nedaryti nieko, dėl ko galėtų kilti grėsmė suplanuotoms Ženevos deryboms;
4. mano, kad nėra kitos alternatyvos taikiam derybiniam sprendimui ir dar kartą prašo kaimyninių šalių ir regioninių bei tarptautinių veikėjų nesivelti į išorės subjektų kurstomą karą; griežtai smerkia bet kokius vienašališkus veiksmus tebevykstančiame konflikte, kurie galėtų dar labiau pagilinti dabartinius nesutarimus; tuo pačiu prašo kaimynines šalis sustiprinti sienų kontrolę siekiant išvengti ginklų kontrabandos;
5. mano, kad atsižvelgiant į dabartinę padėtį, Aukščiausiojo teismo sprendimą, mažą dalyvavusiųjų 2014 m. birželio rinkimuose skaičių ir Visuotinio Nacionalinio Kongreso neteisėtumą, šalys turėtų rasti politinį sprendimą siekiant suformuoti vieningą vyriausybę, kuri vykdytų konstitucinį procesą, priimtų naują konstituciją ir surengtų naujus rinkimus;
6. griežtai smerkia IS įvykdytą dviejų Tuniso žurnalistų nužudymą kaip teroristinį aktą; reiškia užuojautą velionių artimiesiems;
7. primena, kad Libijoje į kovas įsitraukusioms šalims privalomos atitinkamos tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės nuostatos, ypač griežtas draudimas vykdyti tiesioginius išpuolius prieš civilius gyventojus ir civilinius objektus, taip pat vykdyti beatodairiškus išpuolius ir prievolė imtis atsargumo priemonių pradedant išpuolius
8. smerkia išpuolį prieš naftos įrenginius Sidroje ir jo poveikį aplinkai, teroristų išpuolį Tobruke ir oro antpuolius Misratoje, kuriuos įvykdė generolo Haftaro, kuris formaliai yra Tobruko vyriausybės sąjungininkas, pajėgos;
9. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, Europos išorės veiksmų tarnybą ir Komisiją būti pasirengusias imtis ribojamųjų priemonių, nukreiptų prieš subjektus, dėl kurių mažėja politinio sprendimo perspektyvų, ir ragina JT Saugumo Tarybą išnagrinėti galimybes imtis tolesnių priemonių prieš subjektus, trukdančius dialogui, tuo atveju, jei Ženevos derybose nebus pasiekta jokios pažangos;
10. prašo tarptautinių bendrovių prieš sudarant bet kokį su Libijos nafta, kuri priklauso Libijos žmonėms, susijusį sandorį užtikrinti, kad tokiais sandoriais nebūtų tiesiogiai ar netiesiogiai finansuojamos kovojančios karinės grupuotės; dar kartą prašo, kad veiklą Libijoje vykdančios tarptautinės bendrovės atskleistų informaciją apie savo finansinius sandorius energetikos sektoriuje;
11. pažymi, kad ES pasienio pagalbos misija Libijoje nėra tokioje padėtyje, kad galėtų įvykdyti savo misiją; mano, kad bet kokia intervencija šalyje galėtų būti veiksmingesnė globojant JT, būtent vykdant sustiprintą UNSMIL misiją su didesniais sienų kontrolės įgaliojimais;
12. atkreipia dėmesį į tai, kad ES strategija dėl Libijos praeityje nepasiteisino, ir prašo Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę pateikti aiškų veiksmų planą, susijusį su būsimais ES įsipareigojimais šalyje, kuri yra vis sunkesnėje padėtyje, į kurią dažnai nebuvo kreipiama pakankamai dėmesio po Kaddafio laikotarpio;
13. prašo ES, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, valstybes nares ir tarptautinę bendruomenę sutelkti dėmesį visų pirma į humanitarinę pagalbą ir dar kartą ragina konflikte dalyvaujančias jėgas leisti humanitarinei pagalbai nevaržomai patekti į šalį; primena, kad prieš humanitarinę pagalbą teikiantį ar taiką palaikantį personalą nukreipti išpuoliai laikomi karo nusikaltimu pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą;
14. yra itin susirūpinęs dėl humanitarinės krizės, kylančios dėl konflikto, žudymo ir daugiau kaip 200 000 asmenų perkėlimo, didelio maisto ir medicininių atsargų trūkumo, šimtų namų, ūkių ir kitų įmonių sugriovimo – dėl to būsimas šalies pereinamasis laikotarpis ir atsigavimas tampa dar sunkesnis;
15. griežtai smerkia grobimą, įkaitų ėmimą ir savavališką laisvės atėmimą, taip pat sulaikymą dėl asmens tapatybės ar priklausomybės tam tikrai grupei ir primena, kad tokie veiksmai draudžiami ir kad su visais sulaikytais asmenimis – civiliais gyventojais ir priešo kovotojais – turi būti elgiamasi humaniškai;
16. reikalauja, kad visi kovotojai ir jų vadovai susilaikytų nuo bet kokių veiksmų, kurie gali būti laikomi karo nusikaltimu arba nusikaltimu žmoniškumui, įskaitant beatodairiškai vykdomus išpuolius, išpuolius prieš medicinos įstaigas ir greitosios pagalbos automobilius, prievartinius dingimus, žudymus, įkaitų ėmimą, kankinimą ir kitą netinkamą elgesį ir turto sunaikinim¹; prašo ginkluotų grupuočių vadovų savo grupuočių nariams, kurie įtariami padarę tokius pažeidimus, neleisti vykdyti užduočių ir patraukti juos atsakomybėn;
17. mano, kad visos šalys, atsakingos už šiurkščius žmogaus teisių ir humanitarinės teisės pažeidimus ir piktnaudžiavimą, turi būti patrauktos atsakomybėn, nepaisant tų asmenų narystės, ir atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimus pagal tarptautinę teisę darantys asmenys, įskaitant politinius lyderius ir ginkluotų grupuočių vadovus, kurie nurodo vykdyti tokius nusikaltimus ar nesiima priemonių užkirsti jiems kelią arba bausti juos darančius, turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taip pat Tarptautiniame baudžiamajame teisme;
18. yra itin susirūpinęs dėl Libijos sienų dezintegracijos ir džihadistų pietų Libijoje, šiaurės Malyje, Nigeryje ir Čade vykdomos ginklų kontrabandos;
19. atkreipia dėmesį į Libijos Aukščiausiojo teismo sprendimą, tačiau pažymi, kad sprendimą jis priėmė sostinėje Tripolyje, kuris kontroliuojamas prie islamistų prisijungusių karinių grupuočių, ir kad gali kilti abejonių dėl to, ar jis nebuvo priimtas karinėms grupuotėms darant spaudimą;
20. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentų pirmininkams, JT Saugumo Tarybai ir Libijos Atstovų Rūmams bei Visuotiniam Nacionaliniam Kongresui.