Procedūra : 2014/2829(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B8-0038/2015

Pateikti tekstai :

B8-0038/2015

Debatai :

Balsavimas :

PV 15/01/2015 - 11.9
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :


PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS
PDF 136kWORD 76k
12.1.2015
PE547.461v01-00
 
B8-0038/2015

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo

pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį ir Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių


dėl 2015 m. Komisijos darbo programos (2014/2829(RSP))


David Borrelli, Fabio Massimo Castaldo, Dario Tamburrano, Valentinas Mazuronis, Rolandas Paksas EFDD frakcijos vardu

Europos Parlamento rezoliucija dėl 2015 m. Komisijos darbo programos (2014/2829(RSP))  
B8‑0038/2015

Europos Parlamentas,

–       atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl 2015 m. Komisijos darbo programos (COM(2014) 910),

–       atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių, ypač į jo IV priedą,

–       atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį,

A.     kadangi ES patiria didžiausią ekonomikos, socialinę ir politinę krizę nuo savo įsteigimo;

B.     kadangi ekonomikos ir skolų krizės išryškino naujojo požiūrio poreikį, kurį taikant valstybės narės turėtų galimybę įgyvendinti savo pačių fiskalinę ir ekonominę politiką;

C.     kadangi neabejotinai būtina parengti pasitraukimo iš euro zonos strategiją, pagal kurią valstybėms narėms būtų suteikta galimybė spręsti;

D.     kadangi pasaulinė krizė lėmė sąstingį ir nuosmukį ir tai daro itin didelį neigiamą poveikį užimtumui;

E.     kadangi, siekiant išvengti nekontroliuojamo ES biudžeto, būtina nustatyti naujas procedūras, kurias taikant ypatingas dėmesys būtų teikiamas tam, kad kai tik įmanoma būtų taupomos lėšos;

F.     kadangi ekonominių suvaržymų laikotarpiu svarbu mažinti ES administracines išlaidas;

G.     kadangi su transeuropinių transporto infrastruktūros sektoriaus tinklų kūrimu ir plėtra susijusi ES politika pasirodė esanti neveiksminga, pernelyg brangi ir kartais netgi žalinga;

H.     kadangi reikėtų daugiau dėmesio skirti tam, kad būtų remiamos mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), nes jos yra pagrindinis užimtumo šaltinis Europoje;

I.      kadangi nedarbo ir ypač jaunimo nedarbo lygis daugelyje valstybių narių užkerta kelią tam, kad būtų didinamos jo ekonominės galimybės ir blogina socialinio teisingumo ir apskritai socialinės sanglaudos sąlygas;

J.      kadangi ES nustatyta griežto taupymo politika pasirodė esanti bevaisė ir kenksminga;

K.     kadangi svarbu užtikrinti lygiavertį darbą už vienodą atlyginimą;

L.     kadangi tokia tiesioginės demokratijos forma, kuriai esant piliečiai galėtų priimti tiesioginius sprendimus, suteiktų teisėtumo ir padėtų padidinti dalyvavimą sprendimų priėmimo procese;

M.    kadangi bet kokios naujos sutartys arba esamų sutarčių keitimas turi būti pateiktas piliečiams balsuoti valstybėse narėse surengiant laisvus ir sąžiningus nacionalinius referendumus;

Pagrindiniai prioritetai

1.      primygtinai ragina peržiūrėti ekonomikos valdymą siekiant nuo griežto taupymo politikos pereiti prie naujos, didesnės valstybių narių veiksmų laisvės; mano, kad iš visų ekonominių ir statistinių rodiklių matyti pavojinga ir plačiai paplitusi nuosmukio tendencija Europos Sąjungoje, kurią lemia ES lygmeniu nustatyti ekonominiai apribojimai; atkreipia dėmesį į tai, kad neabejotinai būtina pakeisti esamą požiūrį ir suteikti valstybėms narėms galimybę be apribojimų įgyvendinti savo pačių fiskalinę ir ekonominę politiką;

2.      pažymi, kad Europos Sąjungos 50 straipsnyje nustatyta, jog valstybė narė gali išstoti iš Sąjungos, bet joje nėra nuostatos dėl galimybės atsisakyti bendros Europos Sąjungos valiutos; taigi pabrėžia, kad svarbu valstybėms narėms suteikti šią galimybę, taip pat ir atsižvelgiant į galimybės pasirinkti sąlygą, kuri garantuojama JK ir Danijai;

3.      atkakliai tvirtina, kad svarbiausia geriau panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus; pabrėžia, kad ekonominių suvaržymų laikotarpiu svarbu mažinti ES administracines išlaidas; atkreipia dėmesį į tai, kad nepriimtina, jog ES biudžetas nekontroliuojamas ir primygtinai teigia, kad kai tik įmanoma reikia taupyti lėšas ir visų pirma mažinti pernelyg dideles ES biurokratizmo išlaidas;

4.      reikalauja daug labiau kontroliuoti ir audituoti ES biudžetą; ragina Komisiją privalomai per dvejus metus gauti teigiamą Audito Rūmų patikinimo pareiškimą; pabrėžia didesnės atskaitomybės už ES išlaidas svarbą ir ragina kiekvieną Komisijos narį privalomai pasirašyti atitinkamų GD, už kuriuos jis atsakingas, metines veiklos ataskaitas;

5.      mano, kad migracijos ir vidaus reikalų srityje svarbu nuolat stebėti ir nagrinėti, kaip leidžiamos ES vidaus reikalų srities lėšos, taip pat atsižvelgiant į neatidėliotinai pagalbai numatytas lėšas, skirtas migracijos ir prieglobsčio, sienų kontrolės ir kovos su kontrabanda bei nelegalia prekyba srities veiksmams finansuoti, siekiant prižiūrėti jų veiksmingumą ir užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui ir netinkamam valdymui; ragina šią analizę susieti su lėšų, susijusių su ES užsienio ir vystymosi politika, kuria siekiama šalinti pagrindines migracijos priežastis, vertinimu;

6.      pažymi, kad su transeuropinių transporto infrastruktūros sektoriaus tinklų kūrimu ir plėtra susijusi Europos politika pasirodė esanti neveiksminga, pernelyg brangi ir kartais netgi žalinga; mano, kad vis daugiau keleivių keliaudami dideliais atstumais renkasi oro transportą; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina persvarstyti ir peržiūrėti šiuo metu planuojamus projektus ir atsisakyti minties remti didelius projektus, darančius didelę įtaką aplinkai ir turinčius didelį finansinį poveikį; primygtinai ragina rinktis ekologiškas transporto sistemas ir įvairiarūšį transportą naudoti kaip priemonę mažinti išlaidas ir taršą ir tuo pačiu metu stiprinti įvairių rūšių transporto jungtis atsižvelgiant į konkrečius kiekvienos valstybės narės pageidavimus;

7.      pabrėžia, kad dabartinė ES energetikos politika yra neveiksminga ir ją vykdant reikia kitokio požiūrio; pažymi, kad nauji alternatyvūs energijos šaltiniai ir naujoviškos technologijos suteikia galimybių persvarstyti dabartines Europos klimato ir energetikos politikos sritis ir nustatyti naujus tvarių ir veiksmingų sistemų veiksmų planus; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina atsisakyti dabartinės ES strategijos ir taikyti kitų rūšių strategijas;

8.      itin apgailestauja, kad naujasis Komisijos požiūris į teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamus aktus, kurie turėjo būti priimti 2015 m., ypač į kai kurių pagrindinių politikos sričių, pavyzdžiui, aplinkos, sveikatos ir transporto, aktus lėmė tai, kad buvo atšaukta daugelis svarstomų ar jau priimtų pasiūlymų ir dėl to radosi didelio teisinio ir reguliavimo netikrumo ir nepasitikėjimo; pabrėžia kad tai yra viena pagrindinių problemų, kurią turėtų spręsti Komisija tam, kad būtų pašalinta investicijų spraga Europoje;

9.      primygtinai ragina Komisiją paremti visus konkrečius pasiūlymus dėl žiedinę ekonomiką reglamentuojančių dokumentų rinkinio, ypač pasiūlymą dėl atliekų, kurį 2014 m. liepos 2 d. patvirtino Komisija, ir visus pasiūlymus, sudarančius švaraus oro dokumentų rinkinį, priimtą 2013 m. gruodžio 18 d., atsižvelgiant į didelį jų potencialą darbo vietų kūrimo, išteklių saugumo gerinimo, aplinkos apsaugos ir didesnio reguliavimo tikrumo srityse;

10.    atkreipia dėmesį į tai, kad kultūra ir turizmas, skatindami šiuose sektoriuose veikiančias MVĮ, galėtų padėti Europos ekonomikai įveikti dabartinę krizę; pažymi, kad nors, neatsižvelgiant į pradinį koordinavimą ir valstybių narių paramos sistemą, kultūra ir turizmas ir nepriklauso Europos Sąjungos kompetencijos sričiai, būtina stiprinti svarbaus kultūros, gamtos ir turistinio paveldo plėtrą intensyviau ir geriau remiant tvirtos įmonių sistemos, kuri būtų pajėgi užtikrinti ekonomikos augimą ir naujas kokybiškas darbo vietas, kūrimą; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina atsižvelgti į konkrečias kiekvienos valstybės narės ypatybes, pavyzdžiui, į gastronomijos sektoriaus skirtumus; taip pat pabrėžia tai, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti kultūros paveldui ir religiniam turizmui siekiant skatinti jų augimą;

11.    reiškia apgailestavimą, kad bendrosios programos „Kūrybiška Europa“ bankų garantijų fondo veikla labai stipriai vėluoja ir jo veiklos pradžia atidėta iki 2016 m., nors kultūros ir kūrybos sektoriai ir ypač MVĮ ilgą laiką susiduria su kreditų krizės problema, ypač dėl itin dažno bankų prašymo suteikti finansines garantijas; ragina padidinti ekonominių išteklių, stiprinančių ugdomąsias, veiklos ir finansinių garantijų priemones, siekiant veiksmingai remti kultūros ir kūrybos sektorių;

12.    atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol nerenkami Europos kultūros srities statistiniai duomenys, kurie teiktų informaciją apie kultūros sektorių įmones, nedarbą kultūros sektoriuose, išorės prekybą kultūros prekėmis, dalyvavimą kultūrinėje veikloje ir kitus statistinius duomenis, todėl tai daro didelę įtaką tikslinių strategijų, kurios padėtų spręsti didžiulius su Europos kultūrine įvairove susijusius uždavinius, kūrimui ir įgyvendinimui;

13.    pažymi, kad socialinio dempingo reiškinys plačiai paplito ir kelia daug problemų, ypač atsižvelgiant į dabartinį liberalizavimo procesą ir laisvą asmenų ir prekių judėjimą ES erdvėje; atkreipia dėmesį į tai, kad gamybos perkėlimas į tas šalis, kuriose darbo įstatymai yra ne tokie griežti arba kuriose darbo sąnaudos yra mažesnės, yra didelė problema, lemianti darbo rinkos iškraipymus; pažymi, kad todėl būtina panaikinti socialinio dempingo reiškinį;

14.    pabrėžia tai, kad laisvas prekių ir asmenų judėjimas sąlygojo tai, kad įvairių valstybių narių bendrovės stipriai padidino transporto veiklos tarptautinimo lygį; pažymi, kad neteisėtas kabotažas sudaro bendrovėms sąlygas veikti nesąžiningos konkurencijos sąlygomis, nes jos teikia tas pačias paslaugas valstybėje narėje ir tuo pačiu metu naudojasi skirtingomis socialinėmis ir darbo sąnaudomis savo kilmės šalyje; pabrėžia, kad būtina kovoti su šiuo reiškiniu;

15.    reiškia susirūpinimą tuo, kad moterims kyla pavojus susidurti su diskriminavimu darbo rinkoje, ir atsižvelgiant į jų galimybę įsidarbinti, ir joms vykdant individualią veiklą; pažymi, kad būtina nepritarti bet kokiam diskriminavimui darbo vietoje ir ypač priešintis stiklo luboms, kurios gali moterims užkirsti kelią daryti karjerą; be to, pabrėžia, kad būtina kovoti su neteisėtu moterų darbu ir jų išnaudojimu vadinamosiose nematomose pareigose ar fiktyviose įmonėse, kuriose jos iš tiesų neįtraukiamos į darbinę veiklą;

16.    itin apgailestauja dėl nerimą keliančio nedarbo lygio ir mano, kad itin svarbu sumažinti aukštą nedarbo, ypač jaunimo nedarbo, lygį; smerkia bet kokius ES teisės aktus, pagal kuriuos nustatoma administracinė našta ir kitos biurokratinės kliūtys MVĮ, nes jos yra pagrindinis darbo vietų kūrimo ir augimo šaltinis; pabrėžia, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti tam, kad būtų remiamos MVĮ, nes jos yra pagrindinis užimtumo šaltinis Europoje;

17.    pabrėžia atitinkamos minimalių pajamų sistemos būtinybę, kad būtų siekiama didesnės socialinės konvergencijos tarp valstybių narių ir prisidedama prie skurdo sumažinimo;

18.    mano, kad geriausias būdas skatinti augimą ir didinti užimtumą – mažinti darbo mokesčių sąnaudas; griežtai nepritaria ES valstybėms narėms nustatytoms griežto taupymo priemonėms, nes tai daro spaudimą darbo užmokesčiui ir darbo jėgai;

19.    yra susirūpinęs gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktimi, kuri nesuteikia jaunimui ateities ir lemia tai, kad dėl nuolatinio kvalifikuotų darbuotojų trūkumo visame žemyne esama tūkstančių laisvų darbo vietų; mano, kad reikia apsvarstyti galimybę laikytis naujo požiūrio, kurį taikant daugiau dėmesio būtų skiriama tų profesijų mokymui ir gebėjimų ugdymui, kurių reikia visų valstybių narių ūkiams;

20.    pabrėžia tai, kad finansų krizė padarė didžiulį poveikį valstybės investicijoms; pažymi, kad dėl krizės 2008–2013 m. iš esmės jų realiai sumažėjo 20 proc. ir 60 proc. – labiausiai nukentėjusiose valstybėse narėse; reiškia didelį susirūpinimą ES neapmokėtų sąskaitų klausimu (2011–2012 m. jų buvo už 11 mlrd. EUR, 2012–2013 – už 16 mlrd. EUR, o 2013–2014 m. – už 23,4 mlrd. EUR) ir tuo, kad vėluojama įgyvendinti veiksmų programas ir mano, kad ši neapibrėžta padėtis gali kelti problemų piliečiams ir atskiroms įmonėms; nerimauja dėl nepaprastai didelio neatitikimo tarp Komisijos numatyto tikslo didinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiklos efektyvumą siekiant labiau matomų rezultatų ir dabartinės padėties;

21.    prašo Komisiją padidinti prekybos derybų skaidrumą, nes jos daro tiesioginį poveikį piliečiams ir viešosioms paslaugoms; palankiai vertina sprendimą išslaptinti Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo dokumentus ir pažymi, kad tokios pačios procedūros reikėtų laikytis ir kitų keliašalių ir dvišalių susitarimų, pavyzdžiui, Prekybos paslaugomis susitarimo (angl. TiSA) ar investicijų susitarimų su Japonija, Vietnamu ir Kinija, klausimu;

22.    mano, kad turėtų būti įgyvendinta tiesioginės demokratijos forma kai piliečiai priima tiesioginius su Bendrija susijusius sprendimus siekiant padidinti jų dalyvavimą; pakartoja savo požiūrį, kad demokratinėje visuomenėje tokios priemonės, kurios sudaro galimybes išsaugoti teisingumą, laisvę ir dalyvavimą, yra neabejotinai būtinos;

23.    pabrėžia, kad svarbu naujas sutartis arba bet kokius esamų sutarčių keitimus pateikti piliečiams balsuoti valstybėse narėse surengiant laisvus ir sąžiningus nacionalinius referendumus;

24.    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

Teisinė informacija - Privatumo politika