Pasiūlymas dėl rezoliucijos - B8-0039/2015Pasiūlymas dėl rezoliucijos
B8-0039/2015

PASIŪLYMAS DĖL REZOLIUCIJOS dėl Parlamento prioritetų, susijusių su 2015 m. Komisijos darbo programa

12.1.2015 - (2014/2829(RSP))

pateiktas siekiant užbaigti diskusijas dėl Komisijos pareiškimo
pagal Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį ir Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių

Gabriele Zimmer GUE/NGL frakcijos vardu

Procedūra : 2014/2829(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga :  
B8-0039/2015
Pateikti tekstai :
B8-0039/2015
Debatai :
Priimti tekstai :

B8‑0039/2015

Europos Parlamento rezoliucija dėl Parlamento prioritetų, susijusių su 2015 m. Komisijos darbo programa

(2014/2829(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl 2015 m. Komisijos darbo programos (COM(2015)0910),

–  atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių[1], ypač į jo IV priedą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Investicijų planas Europai“ (COM(2014)0903),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ekonomikos valdymo peržiūra. Reglamentų (EB) Nr. 1173/2011, 1174/2011, 1175/2011, 1176/2011, 1177/2011, 472/2013ir 473/2013 taikymo ataskaita“ (COM(2014)0905),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 37 straipsnio 3 dalį,

A.  kadangi ES tebekovoja su nuo pat jos įkūrimo sunkiausia ekonomikos ir socialine krize, ekonomikos sąstingiu, defliacijos grėsme, dideliu nedarbu, blogėjančia padėtimi socialinių ir darbuotojų teisių srityje, didėjančia socialine ir ekonomine nelygybe, ir tai Europos Sąjungai kelia neturinčius precedento uždavinius;

B.  kadangi dabartinė krizė gerokai susijusi su euro – valiutos, kurios struktūrinis modelis turi esminių trūkumų, – įvedimu, ir žiūrint atgal matyti, kad euro modelis nepasiteisino; mano, kad trūkumai yra susiję su tuo, kad nevykdyta priežiūra – šimtai milijardų eurų iš vadinamųjų branduolio šalių nutekėjo į ES pakraščius, ir nerengtos prognozės – nebuvo taisomųjų priemonių šio staigaus masinio tarptautinio valiutos judėjimo padarytai žalai tvarkyti; kadangi visoms valstybėms narėms tenka atsakomybė už euro modeliui būdingus trūkumus ir kadangi dėl šių trūkumų susidariusi skolos našta yra labai neproporcinga, nes vienos šalys pelnosi, o kitos buvo įstumtos į sunkų sąstingį; kadangi šie esminiai trūkumai ir disbalansas dar nepanaikinti;

C.  kadangi ES institucijos dar labiau riboja nacionalinius biudžetus; kadangi dėl tokios politikos didės nedarbas, labai mažės atlyginimai, bus nustatytas ilgesnis pensinis amžius, sumažės viešosios išlaidos tokiose srityse, kaip švietimas ir sveikatos apsauga, ir sumažės paklausa sudarant sąlygas sukurti radikalaus liberalizavimo programą, o tai gali dar labiau pagilinti dabartinę ekonomikos ir socialinę krizę;

D.  kadangi praėjus septyneriems metams nuo finansų krizės pradžios finansų sektorius dar vis nepakankamai reguliuojamas ir toliau kyla „bankų zombių“, gyvuojančių nepaisant ECB neseniai atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir sudarančių kliūtis kreditų srautams į įmones ir namų ūkius, rizika;

E.  kadangi diskusijose dėl vadinamosios kapitalų rinkų sąjungos pabrėžiama, kad finansų rinkų lobizmas yra galingesnis negu kada nors anksčiau, nes siekiama kuo didesnės veiksmų laisvės ir finansų rinkos vėl pelnosi atgaivindamos nelikvidžių produktų, pavyzdžiui, turtu užtikrintų vertybinių popierių, rinką;

F.  kadangi patvirtintomis taisomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, ekonomikos valdymo dokumentų rinkiniais, iš suverenių ir demokratiškai išrinktų valstybių narių vyriausybių ilgam laikui atimta politinio pasirinkimo galimybė, o iš Europos tautų, įskaitant nacionalinius parlamentus, – demokratinė kontrolė, ir nustatytos ilgalaikės griežtos taupymo priemonės, dėl kurių Europa patenka į ilgalaikį ekonomikos sąstingį;

G.  kadangi mokesčių sistemos sukurtos taip, kad būtų palankios stambiam verslui, o ne eiliniams piliečiams; kadangi griežtos taupymo ir fiskalinės drausmės priemonės, kartu su didžiulėmis lėšomis, kurių valdžios sektorius netenka dėl mokesčių slėpimo ir vengimo, daro dar didesnį spaudimą valstybių narių biudžetams ir kenkia Sąjungos mokesčių mokėtojų ir darbuotojų interesams;

H.  kadangi svarbus socialinio teisingumo klausimas kyla dėl to, kad slapti susitarimai dėl mokesčių, visuotinis mokesčių slėpimas ir pelno pervedimas į mokesčių rojaus šalis yra visiškai teisėta, nors Europos gyventojai kenčia dėl griežtų taupymo priemonių programų ir neoliberalių struktūrinių reformų, o to, kas buvo, nebeištaisysi;

I.  pabrėždamas, kad skandalas, kilęs dėl Komisijos pirmininko vaidmens, susijusio su mokesčių slėpimo schemomis Liuksemburge, sumenkino Komisijos patikimumą, ypač turint omenyje Komisijos išsikeltą tikslą kovoti su mokesčių rojumi, mokesčių slėpimu ir mokestiniu sukčiavimu ir skatinti sąžiningą mokesčių sistemą įtraukiant visą visuomenę;

J.  kadangi visame pasaulyje klimato krizė toliau kelia grėsmę visuomenės stabilumui, sveikatai ir pragyvenimui, taip pat gyvūnų gerovei ir biologinei įvairovei; kadangi ES klimato politika yra nepakankama, o poreikį iš tikrųjų keisti gamybos sistemą nustelbia troškimas didinti Sąjungos konkurencingumą pasaulinėje rinkoje;

K.  kadangi ligi šiol politinėmis priemonėmis ne tik nepavyko atkurti tvarios ir įtraukios ekonomikos, galinčios Europos Sąjungoje sukurti deramas darbo vietas milijonams bedarbių arba ne pagal savo kvalifikaciją dirbančių asmenų, ir užtikrinti aukšto lygio socialinių paslaugų, kartu saugant aplinką, bet tomis netinkamomis politinėmis priemonėmis dar ir paskatintas didžiulis piliečių netikėjimas, kad ES gali pasiūlyti problemų, su kuriomis jie kasdien susiduria, sprendimus;

L.  kadangi didesnis ES skaidrumas, atvirumas ir demokratizacija, įskaitant aktyvesnį piliečių dalyvavimą formuojant ES ateitį, primygtinai būtini norint atkurti piliečių pasitikėjimą Europos Sąjunga, taigi ir ilgalaikiu jos gyvavimu;

M.  pabrėždamas, kad reikia iš esmės keisti politiką ir pereiti nuo dabar Komisijos vykdomos politikos prie politikos, kuria būtų stiprinamos ES ir valstybių narių pastangos užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, visišką užimtumą ir kovoti su skurdu, socialine atskirtimi ir pajamų nelygybe;

1 DALIS

1.  pareiškia didžiulį nepasitenkinimą, kad į 2015 m. Komisijos darbo programą neįtraukti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, parengtų ir aptartų ankstesnėje kadencijoje;

2.  labai smerkia Komisijos politinio netęstinumo principą, nes tai visiškai pažeidžia Europos Parlamento, vienos iš teisėkūros institucijų, teises; atkakliai tvirtina, kad sprendimas atšaukti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų privalo būti sprendimų priėmimo procedūros rezultatas; ryžtingai priešinasi siūlomam pasiūlymo dėl motinystės atostogų atšaukimui, taip pat atliekų dokumentų rinkinio, švaraus oro politikos peržiūros ir žiedinės ekonomikos iniciatyvos – visa tai buvo įvardyta, kaip labai svarbūs tvaraus ekonomikos augimo ir ES piliečių gerovės ir sveikatos užtikrinimo veiksniai – atšaukimui;

3.  labai smerkia pastarojo meto Komisijos bandymus kištis į Graikijos nacionalinius rinkimus; primygtinai reikalauja, kad Komisija nesikištų į valstybių narių demokratijos procesą;

4.  apgailestauja, kad nepaisant pavadinimu „Nauja pradžia“ teikiamų vilčių, Komisijos darbo programa iš esmės tęsiama nepavykusi fiskalinio konsolidavimo, struktūrinių reformų ir reguliavimo panaikinimo politika;

5.  todėl mano, kad darbo programa nesprendžiami šiandien kylantys pagrindiniai ES uždaviniai, pavyzdžiui, ekonomikos sąstingis, defliacijos grėsmė, didelis nedarbas, blogėjanti padėtis socialinių ir darbuotojų teisių srityje, didėjanti socialinė ir ekonominė nelygybė, didelės valstybės ir išorės skolos; primygtinai tvirtina, kad ekonomikos, socialinė, klimato ir politikos krizė gali būti įveikta tik radikalia nauja politika, kurią įgyvendinant pirmumas teikiamas žmonėms, gyvūnams ir aplinkai, o ne finansų rinkų interesams;

6.  kritikuoja darbo programos pagrindinę iniciatyvą – siūlomą Investicijų planą – kaip visiškai nepakankamą investicijoms skatinti, nes planas turi konceptualių trūkumų, juo siūloma privatizuoti pelną ir suvisuomeninti riziką, be to, neturima būtinų finansinių išteklių masinės paklausos ir investicijų trūkumo ES problemoms spręsti; dar labiau pabrėžia poreikį Europos strateginių investicijų fondą pakeisti stipria ir veiksminga Europos investicijų programa, pagal kurią būtų skatinamas tvarus vystymasis, užimtumas ir socialinė įtrauktis, siekiant skatinti kokybiniu ir socialiniu požiūriu subalansuotą augimą;

7.  labai smerkia tai, kad darbo programoje nėra socialinio ir aplinkos aspekto; ne mažiau smerkia tai, kad nėra kultūros, jaunimo ir švietimo politikos; pabrėžia, kad griežtos taupymo priemonės pakenkė viešosioms paslaugoms ir sukėlė pavojų švietimo ir mokymo poveikiui ekonomikos atsigavimo procese; primena, kad kūrybos sektoriams, taip pat mokymuisi visą gyvenimą turi būti teikiama pirmenybė, siekiant kovoti su nedarbu, skurdu ir nelygybe;

8.  pabrėžia tai, kad ES periferinių šalių valstybės ir išorės skolos lygis yra vienas didžiausių pasaulyje, o tai rodo nesimetrišką integracijos procesą; primena, kad pagrindinė šios skolos priežastis – finansinių institucijų, anksčiau piktnaudžiavusių ir spekuliavusių, nes ekonomika nebuvo tinkamai reguliuojama ir demokratiškai kontroliuojama, gelbėjimas valstybės lėšomis; smerkia tai, kad valstybės skola buvo pretekstas nustatyti griežtas taupymo priemones, kurių pasekmė – dar didesnis skurdas, pagrindinių socialinių ir žmogaus teisių pažeidinėjimas ir didesnė skola; mano, kad būtina skubiai ir paisant elementaraus teisingumo pripažinti skolos naštą, ją persvarstyti (restruktūrizuoti ir gerokai sumažinti) ir sumažinti iki tvaraus lygio; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo bankams būtų draudžiama konfiskuoti eilinių piliečių, nukentėjusių nuo krizės, turtą;

9.  primygtinai ragina Komisiją persvarstyti Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programą (REFIT) ir užtikrinti, kad geresnis reglamentavimas ir supaprastinimas netaptų pretekstu panaikinti reguliavimą ir dėl to susilpnėtų socialinė darbuotojų apsauga, vartotojų apsauga, aplinkos standartai, gyvūnų gerovės standartai ir socialinis dialogas;

10.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares parodyti politinį ryžtą ir apmokestinti tikruosius turto savininkus, taip pat ragina parengti išsamią strategiją, nustatant konkrečias ir veiksmingas teisėkūros priemones, dėmesį visų pirma sutelkiant į tarptautines verslo operacijas, daugiašalio pelno judėjimą ir grupių vidaus sandorius, ofšorinių bendrovių ir mokesčių rojaus uždraudimą, minimalių pelno mokesčio tarifų nustatymą;

11.  ragina Komisiją užtikrinti, kad ateityje būtų vertinamas visų teisės aktų poveikis socialinėms ir pagrindinėms teisėms; visų pirma turėtų būti atliekamas ekonomikos valdymo dokumentų rinkinių, imigracijos politikos ir ES didelio masto duomenų rinkimo, tvarkymo, perdavimo ir saugojimo sistemų ex ante vertinimas, siekiant įsitikinti, kad jie dera su pagrindinėmis teisėmis;

2 DALIS

KONKREČIŲ SEKTORIŲ POLITIKOS POZICIJA DĖL 2015 M. KOMISIJOS DARBO PROGRAMOS

Nauja socialiniu požiūriu subalansuota darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir investicijų politika

12.  pabrėžia tai, kad dabartinė ekonomikos ir socialinė krizė taip pat yra rezultatas Komisijos neoliberalios politikos, kuria vadovaujantis skatinama panaikinti finansų rinkų reguliavimą, liberalizuoti produktų ir paslaugų rinkas ir didinti finansų rinkų vaidmenį ekonomikoje, mažinti viešąsias investicijas ir panaikinti darbo santykių reguliavimą; ragina Komisiją keisti šią politiką;

13.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl ES prisijungimo prie Europos socialinės chartijos, ir tai būtų pirmas žingsnis siekiant geresnės socialinių bei darbuotojų interesų ir ekonominių interesų pusiausvyros;

14.  ragina Komisiją Europos strateginių investicijų fondą pakeisti stipria ir veiksminga Europos investicijų programa, pagal kurią būtų skatinamas tvarus vystymasis, užimtumas ir socialinė įtrauktis, siekiant skatinti kokybiniu ir socialiniu požiūriu subalansuotą augimą;

15.  ragina Komisiją persvarstyti valstybės pagalbos taisykles, kad valstybė galėtų imtis intervencinių priemonių siekdama sustiprinti socialiniu ir aplinkos požiūriu naudingus projektus, padėti sunkumų patiriančioms MVĮ ir pramonės sektoriams padedant atkurti jų gamybos pajėgumus, labai sumenkusius dėl krizės;

16.  ragina Komisiją pateikti daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūros pasiūlymą, kuriame būtų tikrai atspindėti pirmenybiniai veiksmai, būtini tvariam, kokybiniu ir socialiniu požiūriu subalansuotam augimui skatinti;

17.  pabrėžia, kad regioninė politika yra būtina ekonominės ir socialinės sanglaudos skatinimo priemonė, kurios pagrindiniai tikslai – mažinti regionų skirtumus, užtikrinti tikrą konvergenciją, skatinti augimą ir užimtumą; pabrėžia, kad sanglaudos politika turi būti tęsiama ir stiprinama ir turėtų visada likti nepriklausoma politika, kuria būtų užtikrinamas tvarus vystymasis (ekonomikos, socialinis, aplinkos apsaugos ir teritorinis), mažinami regionų skirtumai ir skurdesnių regionų atsilikimas;

18.  nepritaria Komisijos požiūriui, kad sanglaudos politika turi priklausyti nuo Europos ekonomikos valdymo proceso, taip pat nepritaria tam, kad Stabilumo ir augimo pakte būtų nustatytos makroekonominės sąlygos, kaip reikalavimas turėti prieigą prie sanglaudos politikos ir regioninės plėtros fondų; primygtinai teigia, kad sanglaudos politika neturėtų būti finansinės bausmės įrankiu;

19.  mano, kad dabartinių sanglaudos politikai skiriamų ES finansavimo ir ES finansinių išteklių nepakanka norint pasiekti apčiuopiamų konvergencijos rezultatų ir sumažinti regionų skirtumus, didelį nedarbą, pajamų nelygybę ir skurdą Europos Sąjungoje; pažymi, kad reikia padidinti ES biudžetą sanglaudos politikos srityje; reiškia didžiulį susirūpinimą dėl labai vėluojančio 2014–2020 m. sanglaudos politikos įgyvendinimo, taip pat dėl vėluojančių 2007–2013 m. sanglaudos politikos išmokų;

Skaitmeninė politika, kuria ginami piliečių interesai ir teisės

20.  palankiai vertina Komisijos tikslą būti skaitmeninės revoliucijos priešakyje; tačiau pabrėžia, kad internetas yra viešoji sritis, taigi pagrindinis ES politikos siekis turi būti užtikrinti tinklo neutralumo principą;

21.  atkreipia dėmesį, kad pasitikėjimas internetu lemia skaitmeninės visuomenės ir ekonomikos sėkmę; mano, kad kibernetinis saugumas, visų pirma nepilnamečių, yra svarbu, bet piliečiams ne mažiau svarbu nebūti įtarinėjamiems; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad privatumas ir privatūs duomenys internete būtų vienodai saugomi ir nuo viešų, ir nuo privačių subjektų;

22.  atsižvelgdamas į jau dabar vis dažniau nesaugias darbo sąlygas skaitmeninėje ekonomikoje laikosi nuomonės, kad Komisijos skaitmeninės bendrosios rinkos strategija turi būti papildyta apsaugos priemonėmis siekiant šiame sektoriuje užtikrinti deramas darbo sąlygas;

23.  mano, kad siekiant šio tikslo pirmas žingsnis galėtų būti etiketė „sąžiningas darbas“ ant programinės įrangos produktų (pavyzdžiui, žaidimų ir taikomosios programinės įrangos);

24.  pabrėžia tai, kad numatyta intelektinės nuosavybės teisių reforma ne tik turėtų būti saugomos savininkų – autorių bei kūrėjų ir kolektyvinio administravimo asociacijų, leidyklų bei pramogų verslo – teisės, bet ir visuomenei garantuojama plati prieiga, taip pat užtikrinama, kad nebūtų stabdomos tolesnės inovacijos;

Nauja tvari klimato politika ir socialiniu požiūriu teisinga energetikos politika

25.  mano, kad klimato krizė yra trūkumų turinčios daug energijos suvartojančios gamybos sistemos, kuria siekiama pelno, rezultatas, ir spręsti, kaip kovoti su klimato kaita, negalima palikti rinkai, reikia radikaliai keisti gamybos metodus ir vartojimą; ragina Komisiją persvarstyti savo klimato politiką ir kovos su klimato kaita politiką įtraukti į visas kitas politikos sritis;

26.  apgailestauja, kad Komisija vis dar nesiekia nustatyti privalomų tikslinių rodiklių; mano, kad skubiai reikia proporcingai didinti su klimatu susijusius siekius, kad Europos Sąjunga išliktų klimato kaitos derybų lydere, raginti kurti žaliąsias darbo vietas ir didžia dalimi prisidėti prie pasaulinių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo veiksmų;

27.  atkreipia dėmesį į pažadą iki 2015 m. pabaigos pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais bus įgyvendinta 2030 m. klimato ir energetikos politikos programa; primena Pirmininkui J. C. Junkeriui jo įsipareigojimą pasiekti 30 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslą;

28.  prašo Komisijos nustatyti privalomus energijos vartojimo ir biomasės tvarumo kriterijus; dar prašo Komisijos pateikti pasiūlymus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo iš intensyvios gyvulininkystės ūkių, nes jų poveikis klimato kaitai yra gerokai didesnis negu kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų;

29.  atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą ES energetikos politiką reformuoti ir reorganizuoti į naują Europos energetikos sąjungą siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą, sumažinti priklausomybę nuo importo iš trečiųjų šalių, didinti vartotojų dalyvavimą, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir energijos taupymą, siekti bendradarbiavimu grindžiamos tarptautinės energetikos struktūros, į kurią įeitų ir Rusija, ir skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas energetikos srityje; šiuo atžvilgiu atkakliai tvirtina, kad ES energetikos politika privalo visiems užtikrinti prieigą prie energijos, padėti nustatyti įperkamas energijos kainas, naudingas visiems vartotojams, stiprinti viešąją kontrolę ir reguliavimą šiame sektoriuje ir padėti taikiai spręsti konfliktus dėl energijos;

30.  prašo Komisijos rengiant pasiūlymus dėl Energetikos sąjungos strateginių metmenų atidžiai išnagrinėti energijos nepritekliaus problemą;

31.  pabrėžia plataus užmojo strateginių politikos priemonių ir didelių investicijų, kurioms vadovauja viešasis sektorius, svarbą norint ryžtingai paremti atsinaujinančiųjų energijos šaltinių plėtojimą ir energijos vartojimo efektyvumą, taip pat poreikį remti paskirstytos energijos sistemą norint užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir išvengti nuostolių transportuojant; pabrėžia, kad reikia didinti mokslinių tyrimų finansavimą mažo anglies dioksido kiekio technologijų, skirstymo tinklų modernizavimo ir energijos kaupimo srityse;

32.  sutinka su Komisija, kad svarbu padaryti galą valstybių narių atskirčiai nuo Europos dujų ir elektros tinklų, ir laikosi nuomonės, kad ES turėtų padėti pažeidžiamiausioms šalims įvairinti savo šaltinius ir tiekimo trasas, ir tam turėtų būti teikiama pirmenybė; ragina užtikrinti tvarią energijos gamybą, kuri kartu padėtų valstybėms narėms pasiekti ES energetikos srities tikslus laikantis jų konkrečių sąlygų;

Socialiniu ekonominiu požiūriu subalansuota vidaus rinka su tvirtesne pramonine baze

33.  yra labai sunerimęs, kad Komisija siūlo gaivinti pakeitimą vertybiniais popieriais per kapitalo rinkų sąjungą; primena Komisija, kad finansų sektoriui buvo itin naudingas finansų rinkų reglamentavimo panaikinimas, ir jis tebėra viena iš pagrindinių ekonomikos krizės priežasčių; pakartoja savo prašymą iš esmės sumažinti finansų sektoriaus apimtis, atgaivinti tradicinį bankų skolinimą realiajai ekonomikai baigus taikyti griežtas taupymo priemones, dėl kurių sumažėja investicijų paklausa, ir užtikrinti bankininkystės sektoriaus demokratinę priežiūrą ir kontrolę;

34.  apgailestauja, kad Darbuotojų komandiravimo direktyvos tikslinė peržiūra vertinta tik kaip vidaus rinkos gilinimo priemonė, o ne kaip darbuotojų darbo sąlygoms apsaugoti skirta direktyva; ragina parengti tikrą politiką darbuotojų teisėms apsaugoti nuo socialinio dempingo;

35.  dar kartą pabrėžia, kaip svarbu, kad valstybėse narėse būtų pasklidusi įvairi pramonės ir gamybos veikla, atsižvelgiant į ES tikslus, kad pramonė sukurtų 20 proc. BVP; atkreipia dėmesį, kad pramonei tenka 80 proc. ES eksporto ir ji yra svarbus technologinių žinių ir kvalifikuotos darbo jėgos reikalaujančio darbo šaltinis; pabrėžia, kad dėl krizės daugelyje valstybių narių pramoninė gamyba neteko daugiau nei 20 proc. savo gamybos apimčių, kad keli sektoriai labai nukentėjo dėl krizės ir kad reikia naujos pramonės politikos naujiems pramonės pajėgumams sukurti tvariose veiklos srityse;

36.  pakartoja, kad labiausiai kenčia strateginiai sektoriai, kaip antai plieno pramonė, žaliavos ir statybos sektorius, ir kad galiojančiomis konkurencijos taisyklėmis nesukuriama jų plėtrai palanki aplinka; primena Komisijos tikslą, kad 20 proc. BVP būtų sukuriama pramonės;

37.  pabrėžia, kad labai svarbu teikti didesnę paramą labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) bei kooperatyvams, visų pirma siekiant paskatinti jų veiklą stabilioje verslo aplinkoje, sumažinti didelių bendrovių ir konglomeratų dominuojančios rinkos padėties poveikį bei padėti MVĮ ir kooperatyvams steigtis ir augti;

38.  ragina laikytis regioniniu požiūriu subalansuoto požiūrio į pramonės politiką siekiant sukurti diversifikuotą pramoninę bazę visose valstybėse narėse ir regionuose, o tai būtina norint užtikrinti didelį užimtumą ir aktyvumą visoje ES;

Demokratinė ekonominė ir pinigų politika

39.  yra tvirtai įsitikinęs, kad ekonomikos valdymo struktūra ir EPS yra nedemokratiškos;

40.  primygtinai reikalauja pakeisti galiojantį Stabilumo ir augimo paktą tikruoju Užimtumo ir plėtros paktu, pagrįstu ES tautoms naudingais socialiniais kriterijais;

41.  ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti paramos programą, kurią papildytų ECB intervencija, šalims, į kurias trejetas vykdo intervenciją, jei jos suvereniai nuspręstų, kad likti euro zonoje nebetvaru ir nebeįmanoma, numatant pakankamą kompensaciją už nuostolius, patiriamus dėl derinamo išėjimo iš euro zonos;

42.  ragina surengti tarpvyriausybinę konferenciją siekiant panaikinti fiskalinį susitarimą (Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje) ir siūlo nedelsiant sustabdyti jo galiojimą, kol nesurengta konferencija;

43.  ragina Komisiją pagaliau pripažinti, kad ekonomikos valdymo priemonėmis visiškai nepavyko atkurti ekonominiu ir socialiniu požiūriu subalansuoto augimo, ir todėl pakartoja savo prašymą iš esmės peržiūrėti šešių teisės aktų rinkinį ir dviejų teisės aktų rinkinį bei juos pakeisti plataus užmojo ir socialiniu požiūriu subalansuotomis fiskalinėmis skatinimo priemonėmis;

44.  mano, kad Bankų sąjungos teisės aktai naudingi tik stambiam finansiniam kapitalui ES ir pažeidžia pagrindinius demokratijos principus; pritaria, kad reikėtų panaikinti Bankų sąjungos teisės aktus ir kad reikia užtikrinti demokratinę visuomeninę bankų sistemos kontrolę;

45.  mano, kad reikia iš esmės keisti ECB įgaliojimus ir įstatus panaikinant jo netikrą autonomiją, užtikrinant vienodomis sąlygomis valstybių narių vykdomą jo politinę ir demokratinę kontrolę bei grąžinant valstybėms narėms sprendžiamąją galią priimant svarbiausius ekonominius sprendimus, įskaitant ir jų pinigų politikos kontrolę; taip pat mano, kad reikia sudaryti sąlygas ECB virsti paskutiniu skolintoju, kuris vykdys veiklą kaip normalus centrinis bankas, skatinantis ekonomiką defliacijos ir nuosmukio metu; atsižvelgdamas į tai, primygtinai reikalauja, kad ECB ir EIB turėtų tiesiogiai finansuoti valstybės investicijas į realiąją ekonomiką, o ne naujo turto kainų burbulus;

46.  reikalauja, kad Komisija atliktų skaidrų įvairių ekonomikos valdymo priemonių – įskaitant trejeto nustatytų makroekonominio koregavimo programų – vertinimą, ir atsižvelgtų ne tik į svarbiausių ekonomistų, bet ir į pačių trejeto narių išreikštą kritiką; pakartoja savo raginimą nedelsiant atsikratyti trejeto sistemos;

47.  apgailestauja dėl neteisingos mokesčių politikos, įskaitant neteisingus ir regresyvius vandens mokesčius, vykdomą valstybėse narėse pagal fiskalinio koregavimo programas ir ypač prižiūrint trejetui, kuria pažeidžiamas proporcingos lygybės ir mokesčių progresyvumo principas, nes ypač mažas pajamas turintys namų ūkiai patiria neproporcingą priemonių poveikį;

48.  apgailestauja dėl trumpalaikių argumentų ir riboto poveikio priemonių, kurias pasitelkia Komisija kovodama su jaunimo nedarbu: ragina Komisiją įsikišti įgyvendinant ilgalaikius jaunimo užimtumo veiksnius skiriant ypatingą dėmesį tvarių darbo vietų kūrimui jaunimui, be kita ko, taikant tvirtą teisėmis grindžiamą požiūrį;

Naujoji teisinga prekybos politika

49.  reiškia didelį susirūpinimą dėl bendrųjų Komisijos gairių dėl ES tarptautinės prekybos politikos, visų pirma dėl to, kad jos neatitinka pagrindinių tikslų kurti darbo vietas, kovoti su skurdu, užtikrinti tvarią ekonomiką, kontroliuoti spekuliaciją, ypač maistu, apsaugoti visuomenės sveikatą, gyvūnų gerovę, užtikrinti tvarų žemės ūkį, aplinką ir kultūrinę įvairovę;

50.  nepripažįsta labai plačių įgaliojimų, kuriuos Taryba suteikė Komisijai derantis dėl išsamių laisvosios prekybos susitarimų (LPS), kaip antai Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo (TTIP), išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (CETA) ir prekybos paslaugomis susitarimo (TISA), kurie kelia didelę grėsmę, be kita ko, aprūpinimui maistu ir suverenumui, darbo vietoms, aplinkai, visuomenės sveikatai ir viešosioms paslaugoms bei kuriais leidžiama įtraukti investuotojų ir valstybės ginčų sprendimą (ISDS) su visais neigiamais tokio mechanizmo padariniais; prašo Komisijos 2015 m. nutraukti šias tarptautinės prekybos derybas ir perorientuoti ES tarptautinės prekybos susitarimus;

51.  primena, kad Komisijos užsakytuose poveikio tyrimuose, visų pirma susijusiuose su TTIP, TISA ir CETA, kurie žada darbo vietas ir turtus visiems, yra rimtų trūkumų; jie nepatikimi, nes juose remiamasi pasenusiais ekonominiais modeliais; ragina Komisiją vadovautis patikimesniais ekonominiais modeliais ir vertinti jau įsigaliojusių LPS rezultatus bei palyginti juos su poveikio vertinimo tyrimais;

52.  pabrėžia, kad visuose LPS būtina užtikrinti dabartinius darbo reguliavimo, aplinkosaugos ir socialinių teisių apsaugos, viešųjų pirkimų ir viešojo intereso paslaugų teikimo standartus, įskaitant valstybių teisę ateityje patvirtinti griežtesnius standartus šiose srityse; primygtinai reikalauja, kad ISDS nebūtų įtraukiama į LPS derybas, kad būtų išlaikyti minėto reglamentavimo demokratinė kontrolė;

53.  nepripažįsta slaptumo sudarant tarptautinės prekybos sandorius ir ragina Komisiją viešai skelbti visus derybų dokumentus parlamentarams ir visiems suinteresuotiems piliečiams; ragina organizuoti viešąsias demokratines diskusijas su visais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma profesinėmis sąjungomis ir pilietinės visuomenės atstovais, siekiant užtikrinti tinkamą Komisijos laisvosios prekybos darbotvarkės rezultatų stebėseną;

54.  mano, kad paspartintu naujų laisvosios prekybos susitarimų įgyvendinimu siekiama išvengti realiai spręsti krizę, pavyzdžiui, tokiomis priemonėmis kaip ekonominės nelygybės mažinimas ES, didelių bendrovių ir investuotojų piktnaudžiavimo ribojimas, valstybės skolų auditas ir mažinimas bei būtina kova su mokesčių vengimu ir mokesčių slėpimu;

55.  primena, kad valstybėms narėms ir Parlamentui patvirtinus savo pozicijas Komisija pritarė „kultūrinės išimties“ principui, pagal kurį į kultūrą reikėtų žiūrėti kitaip nei į kitus komercinius produktus, o kultūros prekių ir paslaugų nereikėtų įtraukti į derybas; mano, kad tai pasakytina apie Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą (AŽPD), valstybės subsidijas, transliuotojų finansavimo prievoles, bilietų į filmus mokesčius, bendros kūrybos susitarimus, kalbos politikos priemones, kanalų, kuriems patikėtas viešosios paslaugos teikimas, veikimą, kanalų ir tinklų akcijų paketo viršutinės ribos taikymą, intelektinės nuosavybės teises ir tam tikras socialinės apsaugos sistemas;

Tikroji teisingumo ir pagrindinių teisių politika

56.  ragina Komisiją atlikti aktyvų vaidmenį skatinant horizontaliosios kovos su diskriminacija direktyvos patvirtinimą pagal Parlamento poziciją ir kovojant su diskriminacija, įskaitant išpuolius prieš romus, migrantus, prieglobsčio prašytojus ir kitas pažeidžiamas grupes;

57.  prašo Komisijos įvertinti romų integracijos nacionalinių strategijų (NRIS) ir Tarybos rekomendacijos dėl veiksmingos romų integracijos priemonių įgyvendinimą valstybėse narėse bei prireikus pasiūlyti papildomų veiksmingos romų įtraukties priemonių;

58.  prašo Komisijos įgyvendinti Parlamento rezoliucijas dėl pagrindinių teisių padėties ES, įskaitant Michel, Benova, Gal ir Tavares pranešimus; ragina Komisiją greitai pasiūlyti veiksmų planą dėl Kopenhagos dilemos;

59.  ragina Komisiją parengti veiksmų planą valstybėms narėms siekiant gerinti kalinimo sąlygas, ypač atsižvelgiant į tai, kad plačiai taikoma kardomojo kalinimo priemonė, taip pat ir bylose, kuriose išduotas Europos arešto orderis (EAO); ragina Komisiją visiškai atsižvelgti į Europos žmogaus teisių teismo praktiką, susijusią su kalėjimų sąlygomis;

60.  yra labai nusivylęs dėl to, kad Komisija nesiima veiksmų pagal teisėkūros pranešimą savo iniciatyva dėl Europos arešto orderio peržiūros; ragina Komisiją pateikti naują pasiūlymą atsižvelgiant į Parlamento pranešimą šiuo klausimu, ypač į proporcingumo testų klausimą;

61.  apgailestauja, kad Komisija į savo naujas iniciatyvas neįtraukė atnaujinto pasiūlymo dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais atsižvelgiant į Parlamento pasiektą susitarimą per pirmąjį svarstymą 2011 m.;

62.  yra susirūpinęs dėl Komisijos skelbimo, kad ji pristatys Europos saugumo darbotvarkę; ragina Komisiją atlikti išsamų vertinimą, ar galiojančios vidaus saugumo bei kovos su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu priemonės yra būtinos, proporcingos ir veiksmingos, prieš siūlant naujas priemones šioje srityje (pavyzdžiui, keleivio duomenų įrašų (PNR) ir paprasto failų persiuntimo protokolo (TFTP) priemones);

63.  ragina Komisiją atsiliepti į Europos Parlamento prašymus, išdėstytus jo rezoliucijoje dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos valstybėse, ypač JAV Senatui paskelbus savo pranešimą apie CŽV vykdomus kankinimus;

64.  palankiai vertina atnaujintą įsipareigojimą kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT); tačiau mano, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) nuomonė dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie EŽTT yra didelė kliūtis žmogaus teisėms;

65.  palankiai vertina įsipareigojimą prisijungti prie atnaujintos socialinės chartijos;

66.  ragina Komisiją visiškai atsižvelgti į 2014 m. balandžio 8 d. ESTT nutarimą sujungtose bylose C–293/12 ir C–594/12; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją nesiūlyti jokių kitų priemonių, pagal kurias numatomas bendras duomenų saugojimas;

67.  mano, kad ESTT nutarimas dėl duomenų saugojimo yra aktualus renkant keleivio duomenų įrašų duomenis teisėsaugos tikslais; todėl ragina Komisiją atsiimti pasiūlymą dėl ES PNR;

68.  ragina Komisiją pradėti dėti rimtas pastangas siekiant apsaugoti piliečius nuo plintančios valstybės priežiūros;

Žmogaus teisėmis grindžiama migracijos politika

69.  ragina užtikrinti, kad rengiamame komunikate dėl Europos migracijos darbotvarkės būtų laikomasi tikrai visuotinio požiūrio į ES migraciją teikiant pasiūlymus kurti saugias ir teisėtas priemones, kad visos moterys, vyrai ir vaikai, kuriems reikia apsaugos, galėtų jos sulaukti Europoje, kad žmonės nebebūtų verčiami rizikuoti savo gyvybe Viduržemio jūroje ar dykumose pakeliui į Europą;

70.  ragina užtikrinti, kad rengiamame komunikate dėl Europos migracijos darbotvarkės būtų sukurtos naujos teisėtos migracijos priemonės, skirtos ne tik kvalifikuotiems darbuotojams, kad žmonės nebesiektų įsidarbinti neteisėtai;

71.  smerkia dabartinį požiūrį į bendrąją Europos migracijos politiką, grindžiamą neteisėtos migracijos prevencija ir represija, be kita ko, kalinimo priemonėmis, neatsižvelgiant į daugėjančius prieglobsčio prašytojus, bėgančius nuo karų, persekiojimo ir gaivalinių nelaimių;

72.  yra rimtai susirūpinęs dėl Komisijos noro stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis siekiant pagerinti migracijos valdymą; yra susirūpinęs dėl to, kad tokie susitarimai plinta ir tampa išsamesniais, kad, be kita ko, jais aprėpiamos trečiosios šalys, kuriose nepaisoma žmogaus teisių, pavyzdžiui, Chartumo procesas ir rengiama ES ir Afrikos Kyšulio migracijos maršruto iniciatyva.

73.  pabrėžia, kad ES bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis migracijos srityje gali prieštarauti vyrų, moterų ir vaikų teisei išvykti iš savo šalies; mano, kad dėl to daugėja migrantų ir prieglobsčio prašytojų žmogaus teisių pažeidimų visuose migracijos proceso etapuose;

74.  smerkia didėjančią ES sienų eksternalizaciją prisidengiant vystomojo bendradarbiavimo tikslais; primena, kad parama vystymuisi neturėtų būti siejama su readmisijos susitarimų sudarymu, sienų stebėjimo technologijų plėtra ir naudojimu bei migrantų sulaikymu;

75.  ragina Komisiją pradėti vertinti galiojančios Bendros Europos prieglobsčio sistemos galimus pakeitimus atsižvelgiant į naujausią aktualią ESTT ir EŽTT praktiką bei būtinybę užtikrinti vienodą prieglobsčio suteikimo statusą visoje Sąjungoje (kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 78 straipsnio 1 dalyje);

Taiki pasaulinio masto veikėja

76.  ragina Komisiją ir Tarybą parengti subalansuotą užsienio politiką, kuria būtų stiprinami ES santykiai su strateginiais partneriais tam tikrose regionuose, įskaitant Viduržemio jūros regioną, Rusiją, Kiniją ir naujai besiformuojančius pasaulinio ir regioninio masto veikėjus;

77.  nepritaria krypčiai, kuria rengiamos BUSP ir BSGP, t. y. visiškai jas suderinant su NATO ir transatlantinių santykių kryptimis, toliau militarizuojant tarptautinius santykius, skatinant intervencijas ir aktyviai remiant karinį pramoninį kompleksą; ragina laikytis tarptautinės teisės ir grįžti prie politinių ir diplomatinių konfliktų sprendimo priemonių;

Demokratinių pokyčių sąjunga

78.  palankiai vertina įsipareigojimą teikti pasiūlymus dėl tarpinstitucinio susitarimo dėl visoms ES institucijoms privalomo skaidrumo registro, bet pakartoja, kad būtina stiprinti atstovaujamąją ir dalyvaujamąją demokratiją įgyvendinant Lisabonos sutarties 9–12 straipsnius;

Kiti politiniai prioritetai

Žuvininkystės politika

79.  ragina parengti decentralizuotą bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), kuri skatintų modernizaciją ir tvarų žuvininkystės sektoriaus vystymąsi, užtikrintų jos socialinį ir ekonominį gyvybingumą, išteklių tvarumą, išsaugotų ir kurtų darbo vietas ir gerintų žuvininkystės sektoriaus darbuotojų gyvenimo sąlygas;

80.  ragina imtis priemonių, kuriomis būtų gerinamos pirminio žuvų pardavimo kainos ir didinamos žuvininkystės sektoriaus darbuotojų pajamos, nustatyti subsidijų ar kompensavimo priemones, skirtas žuvininkystės sektoriaus darbuotojams, patyrusiems gaivinimo planų, daugiamečio valdymo ir ekosistemų apsaugos priemonių ekonomines ir socialines pasekmes;

81.  ragina imtis priemonių siekiant užtikrinti nacionalinį suverenitetą, susijusį su valstybių narių išskirtinėmis ekonominėmis zonomis ir jų žuvininkystės ištekliais, kad būtų galima taikyti artumo valdymą; mano, kad 12 mylių turi likti išskirtinės nacionalinių kiekvienos valstybės narės laivynų prieigos zona ir siūlo apsvarstyti galimybę ją išplėsti įtraukiant gretimus plotus, atitinkančius kontinentinį šelfą;

82.  ragina apsaugoti jūros aplinkos biologinę įvairovę užtikrinant palankias sąlygas žuvų populiacijoms atsikurti; atsižvelgdamas į tai, pritaria tam, kad būtų steigiamos zonos, kuriose nežvejojama, teritorijose, kuriose žuvų ištekliai ir biologinė įvairovė nyksta;

83.  dar kartą patvirtina, kad bendrojoje žuvininkystės politikoje (BŽP) turi būti pripažinti specifiniai smulkiųjų ir pakrančių žvejybos įmonių ypatumai ir išnagrinėta, kokiu mastu esamos priemonės atitinka sektoriaus poreikius, bei jas atitinkamai pakoreguoti;

84.  ragina Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą (EJRŽF) remtis smulkiąsias žvejybos įmones, išsamiai spręsti konkrečias šio sektoriaus problemas bei remti artumo valdymą, tausią žuvininkystę ir pakrančių bendruomenių vystymąsi;

85.  apgailestauja dėl to, kad patvirtinta BŽP ir bendras rinkos organizavimas (BRO) visiškai neatitinka tikrųjų žuvininkystės sektoriaus poreikių, ir ragina kuo greičiau peržiūrėti šiuos du reglamentus;

86.  kritiškai vertina pernelyg drastiško bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (BLSK) mažinimo poveikį sektoriui, pragyvenimui ir kaimo bendruomenėms bei prašo Komisijos imtis visų įmanomų priemonių siekiant užkirsti tam kelią ateityje;

Žemės ūkio politika

87.  mano, kad Europos žemės ūkis yra vienas iš sektorių, kuris ir toliau gali kurti tam tikrą vertę nepaisant krizės poveikio; tačiau daugelis ūkininkų paliko šį sektorių, o jaunų ūkininkų, kuriais būtų galima juos pakeisti, labai trūksta; apgailestauja dėl to, kad šis reiškinys kelia pavojų mūsų svarbiam žemės ūkio ir kaimo pasaulio paveldui, taip pat dėl to, kad didelės žemės ūkio verslo bendrovės plečiasi ir primeta savo globalinės maisto sistemos modelį, darantį žalingą poveikį aplinkai; todėl pabrėžia, kad ne didelis verslas, o ūkininkai turėtų būti Europos žemės ūkio ir maisto produktų politikos dėmesio centre, kad būtų iš tikrųjų skatinamas augimas ir darbo vietų kūrimas visuose ES regionuose; pabrėžia, kad dėl dabartinių tendencijų Europoje nyksta tradiciniai šeimų ūkiai, o kaimo vietovėse dėl to yra mažiau socialinės ir ekonominės veiklos;

88.  griežtai prieštarauja didelių žemės ūkio ir maisto produktų bendrovių, išnaudojančių ūkininkus ir skatinančių perteklinę gamybą maisto kokybės, žmonių ir gyvūnų sveikatos, gyvūnų gerovės ir aplinkos sąskaita, dominavimui rinkoje ir nesąžiningų kainų nustatymui;

89.  pabrėžia, kad ES reikia patikimų, aiškių, demokratinių politikos priemonių, kad padėtų ūkininkams parduoti savo produktus tinkamomis kainomis ir paskatintų ūkininkavimo sektoriuje kokybiškos produkcijos gamybą, kuri yra geriausiai žinoma Europos žemės ūkio savybė visame pasaulyje; atsižvelgiant į tai, artimiausiais metais būtina peržiūrėti BŽŪP siekiant tolygiai paskirstyti išteklius, kad pagalba būtų teikiama ūkininkams, o ne didelėms bendrovėms ar žemvaldžiams;

90.  pabrėžia, kad Europa turi sukurti viešąsias priemones pasiūlai ir paklausai suderinti siekiant išlaikyti ūkininkų pajamų ir maisto gamybos lygmenis ir apsaugoti ūkininkus nuo kainų svyravimo;

91.  prašo Komisijos išlaikyti kvotų sistemą ir dėti pastangas, kad auginimo teisės būtų sąžiningai perskirstomos tarp ES gamintojų;

92.  ragina Europos Sąjungą uždrausti leisti, auginti ir teikti rinkai GMO bei tvirtai įsipareigoti Europos ekologinio ūkininkavimo sektoriui, kuris vienintelis augo pastaraisiais dešimtmečiais;

93.  pabrėžia, kad Europa turi skirti prioritetą savo žemės ūkio paskirties žemės apsaugai, atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. yra tarptautiniai dirvožemių metai, ir spręsti žemės pasisavinimo problemą, kuri yra itin svarbi siekiant pasaulio mastu apsaugoti ūkininkus, dirvožemius ir aplinką;

94.  siekdamas ilguoju laikotarpiu apsaugoti žemės ūkio paskirties žemę, pabrėžia, kad būtina visoje Europoje įgyvendinti veiksmingas klimato kaitos prevencijos ir padarinių švelninimo strategijas, kad būtų mažinama žemės ūkio sektoriaus priklausomybė nuo iškastinio kuro, kartu siekiant apsaugoti Europos ūkių našumą;

95.  prašo peržiūrėti ir skatinti sodininkystės sektorių visose valstybėse narėse siekiant užtikrinti kuo trumpesnius maisto vežimo atstumus tiekiant maistingą maistą;

96.  ragina Europos Sąjungą uždrausti bet kokį sėklų patentavimą siekiant apsaugoti ūkininkus nuo nesąžiningos konkurencijos ir nereikalingos biurokratijos;

97.  apgailestauja dėl to, kad šiuo metu Europos gyvulininkystės sektoriuje nepakankamai laikomasi gyvūnų gerovės standartų ir prašo Komisijos užtikrinti, kad galiojantys teisės aktai būtų tinkamai įgyvendinami visose valstybėse narėse;

98.  ragina laipsniškai atsisakyti intensyviosios gyvulininkystės pereinant prie sąžiningos, tvarios augalinių baltymų gamybos ES žemės ūkio sektoriuje;

99.  ragina Komisiją paskelbti savo ataskaitą „Tvarios maisto sistemos kūrimas Europoje“, kurią jau patvirtino trys buvę Komisijos nariai, ir parengti veiksmų planą, kuriame būtų atsižvelgiama į toje ataskaitoje išdėstytas išvadas;

100.  ragina Komisiją tobulinti galiojančiuose ES teisės aktuose įtvirtintas gyvūnų gerovės taisykles ir panaikinti bet kokias gyvūnų gerovės taisyklių išimtis, kaip antai netinkamų veislių naudojimą, gyvūnų rišimą ir nereikalingą kastraciją;

101.  prašo Komisijos atsiimti savo pasiūlymus dėl klonavimo ir pateikti naujus pasiūlymus, kuriuose atsispindėtų Europos Parlamento pozicija, kad taip pat būtų galima taikyti įprastą teisėkūros procedūrą; nepritaria pasirinktai pritarimo direktyvai dėl maisto produktų, pagamintų iš gyvūnų klonų, pateikimo rinkai procedūrai, nes tai atimtų iš Parlamento teisę iš dalies keisti pasiūlymą;

102.  smarkiai kritikuoja tai, kad žemės ūkio srityje tebėra eksporto grąžinamųjų išmokų; ragina nedelsiant jų atsisakyti;

103.  palankiai vertina Nyderlandų, Vokietijos ir Danijos naują iniciatyvą apriboti gyvų gyvūnų vežimo trukmę, kad ji neviršytų aštuonių valandų; ragina Komisiją skubiai peržiūrėti 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas bei sutrumpinti ilgiausią leidžiamą gyvų gyvūnų vežimo trukmę;

104.  ragina atlikti laikotarpio vidurio peržiūrą, kuri patikimai ir veiksmingai padėtų rasti tvarius su BŽŪP susijusių problemų sprendimus;

105.  prašo pradėti diskusiją siekiant parengti naują ES žemės ūkio ir maisto politiką, kurioje būtų atsižvelgiama į visos visuomenės interesus;

Moterų teisės ir lyčių lygybė

106.  ragina parengti atskirą skyrių moterų teisių ir lyčių lygybės tema, kuriame:

–  Komisija ir Taryba būtų raginamos parengti pasiūlymą dėl išsamios ES strategijos dėl smurto prieš moteris, įskaitant teisės aktus dėl minimalių kovos su smurtu prieš moteris standartų; būtų dėstoma nuomonė, kad nereikėtų rengti atskiro veiksmų plano, pavyzdžiui, dėl moterų lytinių organų žalojimo, smurto šeimoje ar seksualinio smurto; visas smurto prieš moteris formas reikėtų įtraukti į bendrąją veiksmingą strategiją, parengtą remiantis lyčių lygybės principu, siekiant, be kita ko, ES prisijungimo prie 2011 m. pasirašytos Stambulo konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo;

–  būtų pabrėžiama, kad reikia skubiai įgyvendinti ES moterų ir vyrų lygybės strategiją, grindžiamą Pekino deklaracija ir veiksmų platforma ir aprėpiančią ten iškeltų dvylika svarbiausių susirūpinimą keliančių klausimų; svarbiausias tikslas turėtų būti įgyvendinti visus būtinus veiksmus siekiant moterų ir vyrų lygybės, pradedant nuo Europos moterų teisių sistemos (struktūros); be šios struktūros ir be strategijos moterų ir mergaičių teisių Europoje nebus paisoma ir nebus užtikrinama jų lygybė (su vyrais bei tarp pačių moterų ir mergaičių); strategiją reikėtų suprasti ir remti kaip Europos institucijų strateginį politinį atsaką į iššūkius, su kuriais moterys susiduria praėjus 20 metų po Pekino veiksmų platformos patvirtinimo; tai ES patikimumo klausimas, kalbant apskritai apie žmogaus teises Europoje ir tarptautinėje arenoje;

–  Europos Sąjungos Taryba ir valstybės narės būtų raginamos dalyvauti ir daryti pažangą derantis su Parlamentu, pranešti savo oficialią poziciją ir paremti patikimą Motinystės atostogų direktyvą siekiant užtikrinti, kad visų moterų teisės Europoje būtų lygios;

_____________________

 

107.  ragina Komisiją peržiūrėti savo darbo programą atsižvelgiant į Parlamento rezoliuciją ir šios rezoliucijos 2 dalyje išdėstytas su konkrečiais sektoriais susijusias pozicijas;

108.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.